- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1736-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“, Ko
- Atsakovas
- DNSB ,,Beržas“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2305-802/2015, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Dumesta“ ieškinį atsakovėms DNSB ,,Beržas“ Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui dėl kelio servituto nustatymo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Dumesta“ ir Ko kreipėsi į teismą prašydama nustatyti atsakovei Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) m., servitutą suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo servituto nustatymo planą (b.l. 1-4). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir DNSB „Beržas“ netrukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo servituto nustatymo planą. Nurodė, jog servitutas jiems reikalingas norint turėti galimybę privažiuoti prie jiems priklausančio pastato.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (b.l. 75-76). Teismas pažymėjo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str., 145 str. 4d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės nevertina byloje esančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas, kad jame nurodytų motyvų ir pateiktų įrodymų pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas iš pateiktų prie ieškinio rašytinių įrodymų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esantis valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas 99 metams išnuomotas atsakovei DNSB ,,Beržas“. Jokių daiktinių teisių šiame sklype įregistruota nėra. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas (cheminė valykla) stovi ant besiribojančio, valstybei priklausančio ir ieškovei išnuomoto žemės sklypo, kurio tarnaujančio servituto teisė nustatyta ieškovei. Marijampolės savivaldybės tarybos 2010-08-30 sprendimu, patvirtintas žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės esamų pastatų detalusis planas, servitutas yra nustatytas sklype prie namo (duomenys neskelbtini) besiribojančiu su sklypu (duomenys neskelbtini). Marijampolės savivaldybės vyr. architekto A. L. teigimu, esamas pėsčiųjų /dviračių tako servitutas galėtų būti papildytas, suteikiant ieškovei trumpalaikio privažiavimo prie pastato servituto teisę. Teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o ir nenustatyta, kad ieškovės teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu būtų ribota. Prie pastato esanti automobilių stovėjimo aikštelė neaptverta, į ją ieškovė gali patekti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir atsakovės bendrijos gyventojai. Teismas nustatė, kad veiklą ieškovė pastate vykdo daugiau kaip 10 metų ir jokios aplinkybės šiuo metu iš esmės nekito, todėl sutikdamas su atsakovės argumentais, jog ieškovės pageidavimas turtu naudotis patogiau, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nenustatęs, kad ieškovei teisė naudotis jai priklausančiu turtu ribojama, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Juolab, kad teismo nuomone, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas ir proceso ekonomiškumo principas (žymiai padidėtų bylinėjimosi išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo bei antstolių darbo ir pan.) (CPK 144 str. 1 d., 145 str., 148 str., 3 str. 6 d., 7 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Dumesta“ ir Ko prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti (b.l. 97-100). Nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimas yra nepagrįstas bei nepakankamai motyvuotas. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo. Pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės bei jų taikymas yra siejamas ne tik su būsimu teismo sprendimu bei jo vykdymu, tačiau ir kaip prevencinė priemonė ieškovo interesų užtikrinimui. Prie ieškovės pastato tarnybinio įėjimo statomos transporto priemonės sudaro kliūtis ieškovės transportui privažiuoti prie įėjimo ir iškrauti bei pakrauti skalbinius. Ieškovė yra įdarbinusi iš Darbo biržos neįgalų darbuotoją, kuriam, nesant galimybės privažiuoti prie tarnybinio įėjimo, ypač sudėtinga atlikti savo darbines funkcijas. Be to, kyla nesklandumų su tiekėjais, ieškovė yra priversta mokėti už prastovas, kurios yra įskaičiuojamos į bendrą prekių kainą. Tokiu būdu yra patiriami papildomi nuostoliai, kurių nebūtų, jeigu ieškovei būtų užtikrintas laisvas privažiavimas prie jos pastato tarnybinio įėjimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė gali prašyti pakeisti servitutą iš pėsčiųjų/dviračių tako į privažiavimą automobiliu. Pėsčiųjų takas nėra pritaikytas transporto priemonių judėjimui. Servituto keitimas nebūtų ekonomiškai pagrįstas ir dėl to, kad šaligatvio bordiūras yra pakankamai aukštas, todėl tam, kad padaryti šioje vietoje užvažiavimą, tame tarpe reikėtų išardyti dalį šaligatvio. Be to, servituto pakeitimas neišspręstų problemos dėl privažiavimo sunkiam transportui, kuriuo yra atvežamos skalbimo – valymo medžiagos. Ieškovė, nustačius servitutą jos prašomoje vietoje, prašytų įrengti tarnybinio įėjimo kelio ženklą, draudžiantį statyti transporto priemones, laikotarpiu nuo 8 val. iki 17 val., tokiu būdu būtų užtikrinti tiek atsakovės DNSB „Beržas“, tiek ir ieškovės interesai.
Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras bei fotonuotraukas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė DNSB „Beržas“ nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (b.l. 109-113). Nurodė, jog jokios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tam, kad realiai būtų įvykdytas teismo sprendimas šiuo atveju nereikėtų, nes servitutas atsirastų priimto teismo sprendimo pagrindu ir teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju negali pasunkėti bei negali tapti neįmanomu įvykdyti. Ieškovės ieškinys nėra prevencinis ieškinys. Be to, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, matyti, kad jis yra nepagrįstas. Naudojimosi nepatogumus patiria ir gyventojai, negalėdami pasistatyti savo automobilių, nes tam nepakanka vietos. Ieškovės siekis turėti patogesnį naudojimąsi negali nulemti servituto nustatymo būtinybės. Ieškovė, prieš nuspręsdama minėtame pastate vykdyti veiklą, privalėjo iš anksto įvertinti esamą situaciją. Ieškovės reikalavimas yra neproporcingas bei prieštaraujantis bendriesiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo teises gali įgyvendinti, naudodamasi jau nustatytu servitutu, kuris gali būti administracine tvarka patikslintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, kad tam tikrais atvejais, teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškia prevencinio ieškinio, kuriuo būtų siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), nes tam nėra jokio pagrindo. Šioje byloje pareikštu ieškiniu siekiama nustatyti servitutą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti servitutą suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo servituto nustatymo planą. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir DNSB „Beržas“ netrukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo servituto nustatymo planą – ir pareikšto ieškinio dalykas iš esmės sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės ir nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes nėra grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus apeliantei (ieškovei), įvykdymui ar jo apsunkinimui, nes nustačius servitutą, apeliantė galės juo naudotis.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, kas reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme, įtvirtintas proceso šalių lygiateisiškumo principas, reikalauja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str. 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji neturi galimybės naudotis automobilių stovėjimo aikštele, patekti į ją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir atsakovės bendrijos gyventojai, o skundo argumentai, jog apie skalbinių nešimą didesnį atstumą, įdarbintą neįgalų darbuotoją, kurio pareiga atvežti ir išvežti skalbinius, per mėnesį dukart atvežamas skalbimo priemones, ir laukimą dėl privažiavimo (jei vieta prie įėjimo yra užstatyta), apie galimai patiriamus nuostolius yra labiau deklaratyvūs, nei patvirtinantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių aplinkybių taip pat nepatvirtina apeliantės pateiktos sąskaitos – faktūros ir fotonuotraukos. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos būtų pažeista šalių interesų pusiausvyrą, juolab, kad net būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėti arba nepasidarytų nebeįmanomu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su ieškinio reikalavimu sutampančios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, todėl ši ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma.
Be to, apeliantė pažymi, jog teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovės argumentu bei pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Juolab, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamos nutarties motyvų glaustumas nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei ieškovės argumentų ir paaiškinimų.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.