Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-14 · Administracinė byla Nr. A-143-1849-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-14
Bylos Nr.
A-143-1849-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos
Trečiasis asmuo
V.
Advokatai
Sigitas Čepas
Administracinė byla Nr. A11 – 1849/2006Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Ž.,pareiškėjo atstovui advokatui Sigitui Čepui,atsakovo atstovui Ramūnui Strazdauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. T. dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, oficialaus perspėjimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 5 – 7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) pripažinti atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (toliau – atsakovas) veiksmus skiriant oficialų perspėjimą neteisėtais ir panaikinti 2006 m. vasario 10 d. oficialų perspėjimą Nr.OB-22;

2) pripažinti atsakovo reikalavimą vykdyti veiksmus, numatytus Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 4 punkte, neteisėtais;

3) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti apie jį surinktą informaciją;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas operatyvinės veiklos subjektų nutarimas pareikšti jam oficialų perspėjimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, Operatyvinės veiklos įstatymą, jo asmenines teises ir laisves. Pareiškėjas pažymėjo, jog dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Norinvest“ (toliau – UAB „Norinvest“) finansų direktoriumi bei uždarojoje akcinėje bendrovėje „BHAS enterprise“ (toliau – UAB „BHAS enterprise“) direktoriumi, yra baigęs Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto vadybos bakalauro ir magistro studijas. Iki tol yra dirbęs keliuose Lietuvos Respublikos komerciniuose bankuose. Jokia kita veikla nesiverčia, neteistas, neturėjęs reikalų su jokiomis teisėsaugos institucijomis, todėl nesuvokia, kokie jo veiksmai gali kelti grėsmę visuomenės saugumui, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuotam nusikalstamumui. Pareiškiant oficialų perspėjimą nebuvo paaiškinta, kokie veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui ir kokius teisės aktus jis pažeidė ar kokių neturėtų pažeisti. Pareiškėjas teigė, kad oficialus perspėjimas jam yra nesuprantamas ir neįsivaizduoja, kaip turėtų jį vykdyti. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Pabrėžė, kad jokių organizuoto nusikalstamumo grupių nežino, nepažįsta jokių joms priklausančių asmenų. UAB „Norinvest“, kurioje jis dirba, yra įsteigta 2005 m. ir teikia mėsos perdirbimo paslaugas Norvegijos mėsos perdirbimo įmonėms. Bendrovės pajamos yra didelės, todėl tikėtina, kad operatyvinė veikla pradėta vykdyti dėl tariamų finansinių pažeidimų. Tačiau bendrovės veikla yra skaidri, pajamos neslepiamos, apskaita vedama per tarptautinę audito ir apskaitos įmonę UAB „Scandinavian accounting and consulting“. Be to, pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba išvardintus apysunkius nusikaltimus, tarp kurių nėra nusikaltimų finansų sistemai. Teigė, kad atsakovo pareigūnai, vadovaudamiesi 2005 m. gruodžio 1 d. pavedimu patikrinti ūkio subjektus, dar 2005 m. gruodžio 1 d. buvo atvykę į UAB ,,Norinvest“ buveinę ir pareikalavo pateikti darbo sutartis. Dalis dokumentų buvo perduota bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, todėl UAB „Norinvest“ pateikė tik tas sutartis, kurias turėjo. Vėliau (2005 m. gruodžio 20 d.) pateikus teismo nutartį dėl kratos, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovės darbuotojas A. Š. yra įtariamas padaręs nusikaltimą ir jo darbo vietoje bus ieškoma ginklų, telefono SIM kortelių ar kitų daiktų. Tačiau pareigūnai kratos protokolu paėmė UAB „Norinvest“ darbo sutartis, kasos dokumentus, direktoriaus įsakymus ir kitus vidaus dokumentus. Tai rodo, kad pasinaudojant teismo nutartimi buvo renkama informacija apie bendrovės veiklą. Jei būtų atliekamas operatyvinis tyrimas A. Š. atžvilgiu, tai jo atžvilgiu jis neturėtų būti vykdomas, nes yra tik pastarojo bendradarbis ir ne darbo reikalais nepalaiko su juo jokių santykių. Be to, atsakovo pareigūnas trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo), įteikdamas oficialų perspėjimą, pareikalavo, kad jis leistųsi nufotografuojamas. Pareiškėjo nuomone, šis veiksmas neteisėtas, nes jis nėra baustas administraciniu areštu ar įrašytas į policijos įskaitą. Teigė, kad jo atžvilgiu vykdytas operatyvinis tyrimas buvo neteisėtas, todėl vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi surinkta informacija turi būti sunaikinta.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 18 – 19) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka gavo ir turėjo duomenis, jog pareiškėjas gali būti susijęs su organizuota nusikalstama grupe ar jos nariais, kuri gali būti, kad verčiasi sukčiavimu, daro sunkius finansinius nusikaltimus, ir yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali vykdyti sunkius nusikaltimus. Todėl jam buvo pritaikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą. Asmeniui pareiškus oficialų perspėjimą, jis įrašomas į policijos įskaitą, o tai yra pagrindas minėtą asmenį fotografuoti, todėl pareiškėjo prašymas pripažinti reikalavimą vykdyti veiksmus, numatytus Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 4 punkte, neteisėtais, yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad operatyvinis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliekamas, todėl prašymas sunaikinti surinktą informaciją negali būti grindžiamas Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu (T 1, b. l. 73 – 77) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui taikytos prevencinio poveikio priemonės – oficialaus perspėjimo – pagrįstumo, vadovavosi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (2001 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-392 redakcija) 1, 2, 3, 4, 5 straipsniais. Teismas patikrino, ar yra visi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti taikomos prevencinės poveikio priemonės pagrindai (ar yra įstatymų nustatyta tvarka gauta duomenų apie pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis ar jų nariais, ar tokie duomenys liudija esant jo sąsają su organizuotomis grupėmis ar jų nariais būtent kaip su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, ar šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus), įsitikino, kad, siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, yra būtina pasirinkta prevencinio poveikio priemonė. Tokią išvadą teismas padarė susipažinęs su atsakovo pateikta medžiaga, kurios pagrindu buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė. Teismas nurodė, kad atsakovas turi duomenų, jog pareiškėjas gali būti susijęs su organizuota nusikalstama grupe, kuri gali būti, kad verčiasi sunkiais finansiniais nusikaltimais bei sukčiavimu. UAB ,,Norinvest“, kurioje pareiškėjas dirba finansų direktoriumi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka patikrinimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją, kurie yra įslaptinti, atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus ir buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 3 d.). Teismas taip pat pažymėjo, jog prevencinio poveikio priemonė paskirta pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo reikalavimus, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnio 4, 5 dalimis, su oficialiu perspėjimu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jam įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas. Teismo nuomone, pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo pateiktų duomenų dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo. Teismas padarė išvadą, kad konstatavus, jog įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys patvirtina prevencinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumą, nėra pagrindo veiksmų, skiriant oficialų perspėjimą, pripažinti neteisėtais bei panaikinti oficialų perspėjimą ir sunaikinti surinktą informaciją. Teismas, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 redakcija) 19 straipsnio 4 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-150 patvirtintų Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-817 2.1 punktu patvirtintų Prevencinių poveikio priemonių taikymo registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 3, 16.3.8 punktais, padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikęs oficialų perspėjimą, teisėtai pareikalavo pareiškėjo leistis būti nufotografuotam, tačiau pastarajam atsisakius jo nenufotografavo. Teismas konstatavo, kad nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 79 – 86) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Oficialiame perspėjime nenurodyti konkretūs jo veiksmai, kurie sudarė prielaidas taikyti šią prevencinę poveikio priemonę, ir konkretūs veiksmai, kurių jis privalo nedaryti ateityje (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 2, 6, 8 str.).

2. Nebendrauja su jokiais asmenimis, kurie būtų nuteisti ar kurių atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas už nusikaltimus, kuriuos padarė veikdami nusikalstamoje grupėje ar susivienijime, neįrodyta, kad nusikalstama grupė ar susivienijimas egzistuoja (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 str.).

3. Pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 4 dalį ir 219 straipsnio 2 dalį mokesčių nemokėjimas yra tik apysunkis nusikaltimas, o už galimus daryti apysunkius nusikaltimus oficialus perspėjimas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį negalėjo būti taikomas.

4. Teismas neleido susipažinti su atsakovo pateikta medžiaga, motyvuodamas, jog ji sudaro valstybės paslaptį, tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad atsakovas neteisingai įvertino šias aplinkybes: UAB ,,Norinvest“ veiklos neteisėtumas; UAB ,,Norinvest“ pinigų slėpimas užsienio įmonėje; didelis jo (pareiškėjo) sąskaitų skaičius bankuose; nelegalaus atlyginimo darbuotojams mokėjimas; vertimas darbuotojams patiems padengti kelionės (draudimo) išlaidas; jo ryšiai su užsienio įmone.

5. Policijos pareigūnas negali turėti daugiau teisių nei suteikia įstatymas, todėl reikalavimas fotografuotis yra neteisėtas (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 str. 2, 4 d., Policijos veiklos įstatymo 19 str. 4 p.).

6. Panaikinus oficialų perspėjimą, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, surinkta informacija apie jį turi būti sunaikinta per 3 mėnesius.

7. Kartu su apeliaciniu skundu pateikia papildomus įrodymus, paneigiančius tam tikrus atsakovo teiginius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 1 – 3) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Buvo visi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai.

2. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas neįpareigoja oficialiame perspėjime nurodyti konkrečius veiksmus, kurie sudarė prielaidas taikyti perspėjimą, ir konkrečius veiksmus, kurių pareiškėjas privalo nedaryti ateityje. Taikant oficialų perspėjimą pareiškėjui buvo siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, keliantiems grėsmę konstitucinėms vertybėms (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 str.).

3. Turima duomenų, kad pareiškėjas bendrauja su asmenimis, kurie pagal turimus duomenis gali būti susiję su organizuotomis grupėmis ar jų nariais.

4. Pritaikius pareiškėjui prevencinę poveikio priemonę, jis buvo įrašytas į policijos įskaitą, o tai yra pagrindas asmenį fotografuoti (Policijos veiklos įstatymo 19 str. 4 p.).

5. Operatyvinis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas, todėl prašymas sunaikinti apie jį surinktą informaciją negali būti grindžiamas Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjo skundžiamas sprendimas (oficialus perspėjimas) atsakovo priimtas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pagrindais, todėl, nagrinėjant šį administracinį ginčą, yra būtina pateikti šių straipsnių nuostatų taikymo aiškinimą.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį (2003-04-03 įstatymo Nr. IX-1486 redakcija), šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Aiškindama Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnio taikymą, kolegija pažymi, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti (ABTĮ 86 str. taikymo prasme išaiškinti) nurodytos informacijos gavimo teisėtumą, t. y. patikrinti, ar minėta informacija buvo renkama ir pateikta įgaliotam taikyti minėtas prevencines poveikio priemones policijos pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatos blanketinį pobūdį, yra būtina vadovautis ir kitais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (šiuo atveju Operatyvinės veiklos įstatymu). Kolegija pažymi, kad svarstomoje normoje nurodytos informacijos pobūdis bei turinys parodo, kad ši informacija gali būti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui, t. y. ji turi turėti slaptumo elementus. Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo požiūriu tai patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, pagal kurį valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie vykdomą (vykdytą) operatyvinę veiklą bei šios veiklos rezultatus. Kolegija taip pat pažymi, jog pagal svarstomą teisės normą nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informacijos slaptą pobūdį, pastarųjų aplinkybių aiškinimas sietinas su ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymu, todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą taip pat yra būtina pasisakyti dėl šios ABTĮ normos taikymo ypatumo.

ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Sąvoka paprastai rodo, kad gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Teismas, spręsdamas ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, (šiai bylai aktualiu klausimu) turėjo nustatyti, ar informacija, kurios pagrindu pareiškėjas buvo oficialiai perspėtas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka yra įslaptinta; nustatęs, kad informacija yra įslaptinta, spręsti, ar ji gali būti pripažinta įrodymu administracinėje byloje; nusprendus, kad ji gali būti tokiu įrodymu, ją įvertinti pagal įrodymų įvertinimo taisykles. Kaip pažymėta aukščiau, informacija, kuria buvo grindžiamas oficialus perspėjimas pareiškėjui, pagal savo pobūdį yra slapta. Be to, atsižvelgiant į Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo specifiką ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu ji yra vienintelis įrodymų tokio pobūdžio administracinėje byloje šaltinis. Todėl teismas, siekdamas išnagrinėti bylą iš esmės, minėtoje informacijoje nurodytus faktinius duomenis pagrįstai pripažino įrodymais ir įvertino juos pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles.

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui bei apeliacinei instancijai pateikti įrodymai atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus dėl jų leistinumo, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada.

Aiškindama Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnio taikymą, kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą aiškinimą dėl informacijos slaptumo, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat šio (5 str.) konstrukciją, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija. Todėl atitinkami apelianto argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.

Pagal Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 4 punktą, pakankama teisinė prielaida policijos pareigūnui nufotografuoti pareiškėją yra įrašymo į policijos įskaitą faktas. Iš skundžiamo oficialaus perspėjimo matyti, kad ši įstatymo prielaida yra. Pažymėtina, kad (kaip paaiškino pareiškėjas) iki šio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka jis nebuvo fotografuojamas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisės šiuo klausimu nėra pažeistos.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius