Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B. ir suinteresuotam asmeniui A. L.,

išnagrinėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracinėmis nuobaudomis, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2015 m. liepos 11 d. 3.15 val. Alytuje Naujojoje gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1.75 promilės), vairavo automobilį Mazda 323 F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, bei sustabdžius policijos pareigūnams su savimi neturėjo ir nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 223 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

R. B., kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo teisme laiką (b. l. 2), į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo A. L., kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo teisme laiką (b. l. 14), į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. kaltę dėl pažeidimų pripažino, paaiškino, kad vairavo automobilį išgėręs alaus, teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo, su pažeidimu sutiko ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

2015-07-11 tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė, kad 2015 m. liepos 11 d. 3.15 val. Alytuje Naujojoje gatvėje sustabdytas vairuotojas R. B. neturėjo teisės vairuoti, buvo neblaivus ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo (b. l. 3).

Alkoholio kiekio matuoklio šaknelė patvirtina, kad R. B. nustatytas 1.75 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu vairuotojas sutiko (b. l. 4).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad R. B. vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo išduotas (b. l. 13).

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo faktas bei R. B. paaiškinimas, kuriame jis su pažeidimu sutiko ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad R. B. vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei sustabdžius policijos pareigūnams su savimi neturėjo ir nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 223 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

ATPK 129 straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Administracinė nuobauda yra individuali atsakomybė ir atsakyti turi tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, o taip pat ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, konfiskavimą. Nuobauda skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, todėl administracinė nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo pavojingumą ir, užtikrinant administracine nuobauda siekiamų tikslų realizavimo, turi būti proporcinga.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad R. B. šį pažeidimą padarė būdamas anksčiau padaręs tokios pačios rūšies teisės pažeidimą bei nusikaltimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai). Be to pažeidėjui anksčiau buvo skirtos administracinės nuobaudos už kitokius pažeidimus, kas jį charakterizuoja neigiamai. Pažeidėjas padarė šiukštų administracinį teisės pažeidimą, kuris kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, dėl šių pažeidėjo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t. t. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes pažeidėjui skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelnesnė administracinė nuobauda – bauda, didesnė nei jos dydžio vidurkis.

Automobilis Mazda 323 F valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas pažeidimas, įregistruotas A. L. vardu (b. l. 1). Šis automobilis atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo įrankis, o ATPK 26 straipsnio 1 dalis numato išimtinę teisę konfiskuoti ir kitam asmeniui, ne pažeidėjui, priklausančią transporto priemonę, jei ji buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis. ATPK 129 straipsnyje, paskyrus baudą, transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas. Sprendžiant klausimą dėl straipsnio, pagal kurį kvalifikuotas pažeidimas, sankcijoje numatyto daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, būtina išsiaiškinti ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y., ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinko duomenų, patvirtinančių, kad pažeidėjas vairavo automobilį su jo savininko žinia ir sutikimu, o į posėdį neatvykus nei pažeidėjui, nei automobilio savininkui, to nustatyti nėra galimybės. Todėl nėra pagrindo manyti, kad automobilio savininkas davė sutikimą neblaiviam pažeidėjui vairuoti jo automobilį ar objektyviai galėjo numatyti tokius jo veiksmus. Automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas susijęs su pažeidimu, nėra. Dėl to manytina, jog šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Esant šioms aplinkybėms, automobilio konfiskavimas laikytinas akivaizdžiai neproporcinga priemone administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 29, 30, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutarė:

R. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, skirti 1370 (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, skirti 40 (keturiasdešimt) eurų baudą; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, skirti 10 (dešimt) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.