- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2-1271/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03628-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Juknevičiaus kompostas“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atleidimo/atidėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1157-798/2012 (turi būti Nr. 2-1157-798/2013) pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Juknevičiaus kompostas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 118 595,94 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos ir 5 procentų procesines palūkanas. Turtinę žalą prašė priteisti už žemės sklypui padarytos žalos likvidavimo darbus ir dėl pablogėjusios sveikatos turėtas 1 954,46 Lt išlaidas vaistams ir kitiems medikamentams. Neturtinę žalą grindė patirtais išgyvenimais ir pablogėjusia sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir 2013 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu valstybei iš ieškovės priteisė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartimi ir 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atidėtą 1 872 Lt žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius 200 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už apeliacinį skundą, o nuo likusios 4 172 Lt mokėtinos žyminio mokesčio dalies prašė atleisti arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi ir gaunama menka 807,46 Lt senatvės pensija. Ieškovės teigimu, iš valdomų žemės sklypų jokių pajamų negauna ir juos naudoja išimtai savo poreikiams. Faktinės aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties nėra pasikeitusios, todėl prašė prašymą tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės prašymą iš dalies tenkino – atidėjo 1 672 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, o 2 500 Lt žyminio mokesčio dalį įpareigojo sumokėti iki 2013 m. vasario 25 d. ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas 4 372 Lt žyminis mokestis. Ieškovė yra pensininkė, tačiau iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 598 000 Lt vertės žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), 446 623 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 167 000 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu šie duomenys rodo, kad apeliantė turi brangaus nekilnojamojo turto, todėl atleidimas beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo būtų neprotingas ir neproporcingas. Be to, ieškovė nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį - banko sąskaitų likučių, duomenų apie turimas transporto priemones, turtines teises, akcijas ir jų vertę, gaunamas tantjemas, kurie leistų teismui spręsti apie negalimumą iš viso sumokėti žyminį mokestį ir apibūdintų sunkią ieškovės turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti apeliantės prašymą tik dėl žyminio mokesčio atidėjimo, kadangi galima daryti išvadą, jog apeliantė sprendimo priėmimo dieną turės galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti apeliantę nuo likusios 4 172 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo už apeliacinį skundą; teismui manant, kad nėra galimybės atleisti nuo 4 172 Lt dalies mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo, prašo šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo ir sprendimo (nutarties) joje priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iš nutartyje paminėto turto apeliantė negauna jokių papildomų pajamų, naudoja juos išimtinai savo reikmėms. Gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta. 1,7523 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala neteisėtais atsakovo veiksmais. Dėl šios priežasties jokių papildomų pajamų iš šio žemės sklypo apeliantė taip pat negauna. Su apeliaciniu skundu pateikta VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad apeliantės vardu nėra registruotų transporto priemonių. AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra lėšų, to paties banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė turi 14,76 Lt ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turi 2,04 Lt; AB „Swedbank” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė turi 84,93 Lt. Gaunama senatvės pensija sudaro 807,46 Lt. Įvertinus silpną sveikatą, nuolatinį brangių vaistų poreikį ir gydytojų priežiūros poreikį, apeliantė neturi jokios objektyvios aplinkybės sumokėti likusią 4 172 Lt žyminio mokesčio dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. VĮ Registrų centro duomenimis, apeliantei nuosavybės teise priklauso 1 626 126 Lt vertės nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) ir kiti žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus apie sunkią jos turtinę padėtį. Be to, ieškovė teismui teikdama tiek patikslintą ieškinį, tiek atskirąjį skundą ir prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, sąmoningai klaidino teismą, nurodydama, kad jos turtinė padėtis, lyginant su ieškinio pareiškimo metu buvusia padėtimi nėra pasikeitusi. Dalį turto apeliantė įgijo 2012 m. sausio 11 d. Ši aplinkybė ir realios turtinės padėties nuslėpimas laikytinas nesąžiningu A. M. elgesiu ir piktnaudžiavimu teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta apeliantę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir tik dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar šis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Pagal CPK 84 straipsnį, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Tokiu būdu bylos dalyviui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo. Už apeliacinį skundą šioje byloje turėtų būti mokamas 4 372 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tačiau apeliantė sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties arba likusią mokėtiną žyminio mokesčio dalį prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė yra pensininkė, tačiau nuosavybės teise turi brangaus nekilnojamojo turto, todėl atleidimas beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo būtų neprotingas ir neproporcingas. Ieškovė, įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė sąskaitų išrašus apie turimas lėšas (101,73 Lt) kredito įstaigose ir VĮ „Regitra“ pažymą, jog neturi transporto priemonių ir pirmosios instancijos nutartį iš esmės kvestionuoja vieninteliu argumentu, jog turimas žemės sklypas su priklausiniais yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, naudojama savo poreikiams, o kitam ginčo sklypui atsakovo veiksmais padaryta žala, todėl apeliantė iš šio turto negauna jokių pajamų. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apribojo jos teisę į teisminę gynybą – į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.
Byloje nustatyta, kad apeliantė gauna 768,39 Lt ir 70 Lt VSDFV išmokas (838,39 Lt). Tuo tarpu apeliantės mėnesio išlaidos AB Lietuvos draudimui (gyvybės draudimui), AB LESTO (elektros energijos išlaidos), TEO LT, AB (telekomunikacijų), UAB „Ūkio banko lizingui“ (2 įsipareigojimai) iš viso sudaro 559,39 Lt. Apeliantė taip pat remia E. D. (200 Lt). Laikant, jog VSDFV išmokos yra vienintelis apeliantės pajamų šaltinis, apeliantei kasdieniams poreikiams visam mėnesiui iš gaunamų pajamų liktų tik 79 Lt (98-99 b. l.). Įvertinus išlaidų turinį (įsipareigojimai lizingo bendrovei, draudimo kompanijai), akivaizdu, kad apeliantės gaunamos pensijos nėra vienintelis jos pajamų šaltinis. Šias aplinkybes patvirtina ir sąskaitos išrašas (98-99 b. l.) – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 8 d. apeliantei išmokėjo 3 418,49 Lt tiesiogines išmokas už pasėlius (98-99 b. l.), tačiau apeliantė šias lėšas vėlgi pervedė E. D.. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis apeliantė neturi transporto priemonių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso 626 793 Lt vertės žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini); 446 623 Lt vertės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini);167 000 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 121 248 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 36000/38000 dalys 86 873 Lt vertės (91 700 Lt : 38000 x 36000 = 86 873 Lt) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 25 062 Lt vertės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); 32 827 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 20 900 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 98 800 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Taigi, VĮ „Registrų centro“ duomenimis, bendra apeliantei priklausančio ir nesuvaržyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 1 626 126 Lt. Dalį minėto nekilnojamojo turto apeliantė paveldėjo 2012 m. sausio 11 d. pagal testamentą, nors 2012 m. rugsėjo 12 d. teikdama patikslintą ieškinį (32-33 b. l.) ir apeliacinį skundą teigė, kad jos turtinė padėtis, lyginat su buvusia padėtimi, nėra pasikeitusi. Taigi, valdomo turto masė ir vertė, gaunamos tiesioginės išmokos už pasėlius, pensijos ir faktinės aplinkybės, kad apeliantė dalimi gautų lėšų remia E. D., paneigia apeliantės argumentus dėl sunkios turtinės padėties ir vienintelio pajamų šaltinio – pensijos. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, apeliantė yra ne vieno proceso šalimi, šioje bei kitose bylose naudojasi mokama teisine pagalba. Šios aplinkybės taip pat paneigia apeliantės argumentus dėl pensijos, kaip vienintelio pajamų šaltinio ir sunkios turtinės padėties. Apeliacinio teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta apeliantę atleisti nuo mokėtinos žyminio mokesčio dalies.
Dėl paminėto, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo atidėti viso (4 172 Lt) nesumokėto žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nustatant apeliantei naują terminą – iki 2013 m. gegužės 10 d. sumokėti 2 500 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinantį dokumentą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei A. M. terminą iki 2013 m. gegužės 10 d. sumokėti 2 500 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1157-798/2013 ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinantį įrodymą.