- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-575-2509-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00298-2010-7
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad D. S. 2010 m. rugsėjo 30 d., apie 09.30 val., Širvintose, P. Cvirkos gatvėje, vairuodama automobilį „Ford Scorpio“ nepaliko tarpo iš šono, pravažiuodama kliudė stovintį automobilį, abi transporto priemones apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. nutarimu D. S. pripažino kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 100 litų baudą, o administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant šio pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog D. S. suprato padariusi eismo įvykį, bei neįrodyta, kad ji iš įvykio vietos pasišalino. Teismas pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nurodė, kad D. S. nedirba, viena augina mažametį vaiką, todėl skyrė jai minimalią baudą.
II.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutarimas priimtas neišnagrinėjus ir neįvertinus visų teismui pateiktų duomenų, neištyrus visų įvykio aplinkybių. Paaiškina, kad duodama parodymus policijoje D. S. iš pradžių neigė, jog pati vairavo automobilį, todėl mano, kad duodama nenuoseklius parodymus pažeidėja siekia suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus bei teismą, siekdama išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teigia, kad iš vaizdo kamerų įvykio vietoje darytos nuotraukos įrodo, jog D. S. pastebėjo, kad apgadino kitą automobilį, jį apžiūrėjo ir iš įvykio vietos pasišalino. Pažymi, kad automobilių apgadinimai buvo žymus, padaryti ilgo kontakto metu, todėl mano, jog pažeidėja nepajusti ir neišgirsti susidūrimo negalėjo.
Atsiliepimas
D. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jos parodymus, taip pat kitų proceso dalyvių elgesį. Teigia, kad savo kaltę pripažino iš karto, automobiliu važiavo viena, vairavo būdama blaivi, todėl nebuvo prasmės ginčyti vairavimo faktą. Pažymi, kad iš eismo įvykio vietos nuvažiavo todėl, kad neturėjo jokių duomenų, jog būtent ji apgadino stovintį automobilį, kadangi smūgio nepajuto, o ant jos vairuoto automobilio jokių susidūrimo žymių nebuvo. Nurodo, kad yra bedarbė, viena augina mažametį vaiką, todėl mano, jog teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė teisingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutraukta.
Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl D. S. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta nepagrįstai.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad D. S. automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama automobilį „Ford Scorpio“ ir pravažiuodama stovintį automobilį „Mazda 3“, jį kliudė, apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tą savo rašytiniame paaiškinime pripažino ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama D. S. (b. l. 7). Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. S. nebuvo nuosekli: iš pradžių nurodė, jog nepajuto smūgio ir nesuprato kliudžiusi kitą automobilį, tačiau vėliau paaiškino, kad pastebėjo apgadintą automobilį, išsigando, bet nebuvo tikra, ar apgadinimus padarė būtent ji (b. l. 15-17, 31). Iš nukentėjusiojo A. F. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis pačio susidūrimo momento nematė, tačiau peržiūrėjęs šalia automobilių stovėjimo aikštelės įrengtų vaizdo kamerų įrašą matė, kad prie jo automobilio sustojus žalios spalvos „Ford Scorpio“ automobiliui išlipo moteris, kuri apžiūrėjusi nukentėjusiojo automobilį skubiai grįžo prie savo automobilio ir greitai nuvažiavo (b. l. 10). Tai, kad D. S. pastebėjo, jog apgadino kitą automobilį, jį apžiūrėjo ir iš įvykio vietos pasišalino, įrodo ir byloje esančios vaizdo kamerų darytos nuotraukos. Be to, automobilio „Ford Scorpio“ savininkas N. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su D. S. apsikeičiant vairuojamais automobiliais pastebėjo ant savo automobilio esančius apgadinimus bei likusius sidabrinius dažus (b. l. 8). Tai, kad ant žalios spalvos „Ford Scorpio“ automobilio sparno ir durelių matėsi sidabrinio automobilio dažai, patvirtina ir transporto priemonės apžiūros aktas (b. l. 12). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. S. suprato padariusi eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, suvokdama, kad padarė žalą ir eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens nėra, bei siekdama išvengti atsakomybės, todėl darytina išvada, kad ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Taigi D. S. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. S. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.