- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-07
- Bylos Nr.
- 1-581-1145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08216-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. M. 2025 m. kovo 7 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo virtuvėje sugriebė M. G. už plaukų, pargriovė ant grindų, dėl ko ji susitrenkė galvą ir nugarą, po to, rankomis ją smaugė, M. G. rankomis atsirėmus jam į veidą ir jį atstūmus bei atsistojus, prirėmęs ją prie sienos, tampė už plaukų, pargriovė ant grindų, tokius veiksmus atlikdamas tris kartus, sukėlė nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su M. G. buvo pora, išsiskyrė prieš Naujuosius metus dėl jos neištikimybės. M. dirbo tolimųjų reisų vairuotoja. Kol ji būdavo išvažiavusi, jis prižiūrėdavo jos namus, juos remontavo už savo pinigus. Buvo sutarę, kad M. už remontą jam sumokės dalimis. Vėliau su M. išsiskyrė ir ji skolos jam negrąžino. M. liko jam skolinga 5 000 Eur, dėl šios skolos į teismą nesikreipė, nes norėjo šį reikalą išspręsti gražiuoju. 2025 m. kovo 7 d. nuvažiavo pas M., nes norėjo pasiimti likusius savo daiktus. Atvažiavęs pas M., ją pamatė su kitu vyru. Dėl jam negrąžintų pinigų M. nieko nesakė. Pamatęs M. su kitu vyru ir dėl negrąžintų pinigų jis supyko, suprato, kad M. juo pasinaudojo. Supykęs, M. namų virtuvėje, kurioje kalbėjosi, paėmė M. už plaukų, o paskui už kaklo. Ji priešindamasi, pradėjo jam draskyti veidą, todėl suėmė dar stipriau. Grumiantis, abu nukrito ant grindų. Kai atsisėdo, M. liepė rašyti skolos raštelį dėl negrąžintų pinigų. Iš pradžių ji niekaip negalėjo rasti popieriaus, tada kažką rašė, bet suplėšė. Toks M. elgesys jį dar labiau supykdė ir jis ją vėl pagriebė už plaukų ir jie toliau grūmėsi, kol iš kambario atėjęs M. vaikas pamatė. Gailisi, kad sukėlė M. fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu M. jam buvo pareiškusi 5 000 Eur ieškinį patirtai žalai atlyginti. Kai jis M. sumokėjo 100 Eur, ji ieškinį patikslino. Pripažįsta faktą, kad M. padarė žalą, kurią sutinka atlyginti iš gaunamo 1 000 Eur atlyginimo, tačiau nesutinka su ieškiniu 4 900 Eur sumai.
Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 121-122, 130).
Kaltinamajam V. M. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
V. M. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. G. nurodė, kad 2025 m. kovo 7 d. apie 12 val. 50 min. su kolega M. J. buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) terasoje. Tuo metu atvažiavo jos buvęs draugas V. M.. Išlipęs iš automobilio, jis liepė M. išvažiuoti, konfliktavo su jais. Neužilgo M. išvažiavo, o ji nuėjo namo. V. atėjo ja iš paskos. Virtuvėje V. sugriebė ją už plaukų ir pagriovė ant grindų. Ji susitrenkė galvą ir nugarą. Jai gulint ant žemės, V. rankomis pradėjo ją smaugti, ji beveik prarado sąmonę. Norėdama išsilaisvinti, rankomis atsirėmė į V. veidą, bandė jį atstumti. Jai atsistojus, V. prirėmė ją prie sienos, vėl pradėjo tampyti už plaukų, pargriovė ant grindų. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų V. ją pargriovė ir tampė už plaukų, tačiau tris kartus tikrai buvo nukritusi. Viskas vyko labai greitai, ji labai išsigando. Mažametė dukra E. matė, kaip V. ją smaugė, nes tuo metu dukra įėjo į virtuvę. Ji jautė, jog praranda sąmonę. Kai atsigavo, V. ją kratė. Dukra prašė nemušti mamos. Ji dukrą pasodino ant lovos ir nuėjo į virtuvę pasiimti striukę. V. iš jos atėmė striukę ir ją suplėšė. Po to V. paėmė jai už plaukų, tempė link durų, sakė, kad išveš ją į mišką. Tempdamas ją už plaukų, pargriovė ant grindų. Tuomet prie jos pribėgo dukra, prašė nemušti mamos ir V. ją paleido. Jai skaudėjo galvą, kaklą ir nugarą. Dėl šio konflikto ji jautė fizinį skausmą. Gindamasi ji apdraskė V. veidą. Su V. jie buvo tik draugai, jis padėjo jos namuose įstatyti plastikinius langus, paskolino pinigų. Kieme yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau ji nukreipta į priešingą pusę, nei įvažiavimas į kiemą. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nieko nesimato, tik girdisi kaip V. atvažiavo ir pradėjo konfliktuoti. Po įvykio ji patyrė dvasinę žalą, labai dėl to išgyveno. V. jai sukėlė skausmą be priežasties, ją smaugė, jai skaudėjo. Ji išgyvena dar ir dėl to, jog V. jai sukėlė fizinį skausmą mažametės dukros akivaizdoje. Dukra kenčia baimę. Po įvykio pas medikus ji nesikreipė ir nesigydė, su dukra lankosi pas psichologą. Dėl sukelto fizinio skausmo jai padaryta moralinė žala, kurią įvertina 5 000 Eur. Netrukus po įvykio V. jai pervedė 100 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „žalos atlyginimas“, todėl jai neatlyginta 4 900 Eur neturtinė žala. Turtinė žala jai nebuvo padaryta (1 t., b. l. 14, 52-53, 58-59).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. J. nurodė, kad 2025 m. kovo 7 d. nuvažiavo pas M. G. išgerti kavos. Namuose buvo M. dukra. Jiems geriant kavą terasoje, pas M. atvažiavo jam nepažįstamas vyras. Minėtas vyras nuėjo į namo vidų, nieko nesakė, žiūrėjo į juos. Netrukus išėjo, buvo piktas, liepė jam išvažiuoti. Jis išvažiavo. Vėliau M. jam parašė, kad tas vyras ją sumušė (1 t., b. l. 109-110).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. K. nurodė, kad 2025 m. kovo 7 d. apie 13 val. 19 min. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją M. G. sumušė buvęs jos draugas V. M., viską matė jos mažametis vaikas. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko blaivi pranešėja M. G.. Kieme buvo blaivus V. M.. M. G. paaiškino, kad terasoje su M. J. gėrė kavą. Apie 13 val. atvažiavo V. M.. Išlipęs iš automobilio, liepė M. J. išvažiuoti. Tuomet V. M. pradėjo su ja konfliktuoti. Jai nuėjus į namus, V. atėjo iš paskos. Užėjus į virtuvę, V. griebė jai už plaukų, pargriovė ant grindų, dėl ko ji susitrenkė galvą ir nugarą. Gulinčią ant grindų, V. smaugė. Jai skaudėjo. Bandydama atitraukti V. nuo savęs, ji rankomis atsirėmė į jo veidą. Ištrūkus ji atsistojo, o V. M. ją prirėmė prie sienos, vėl tampė už plaukų, pargriovė ant grindų, dėl to jai skaudėjo. Vienu metu į virtuvę užėjo jos mažametė dukra, pradėjo rėkti, prašė nemušti mamos. Tuo metu konfliktas baigėsi. V. M. prisipažino, kad tampė M. už plaukų dėl to, kad pas ją kieme buvo kitas vyras. M. G. mažametė dukra E. pasakė, kad V. mušė mamą (1 t., b. l. 103-104).
Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja apklausta nepilnametė E. N. nurodė, jog pažįsta dėdę V.. Dėdė V. mušė mamą. V. tampė mamą. Ji pasakė mamai, kad ji turi stovėti už nugaros, ji norėjo mušti V. per nugarą. Dėdė V. trenkė mamai su ranka. Ji daužė V. per galvą. Jis norėjo nuvežti mamą į mišką, nes jie susipyko. Kai V. tampė mamą už plaukų, piktas buvo. Mamai skaudėjo, mama verkė. V. laikė mamą už rankos ir norėjo išmesti toliau. Ji verkė kai mamą mušė. Nematė ant mamos veido kraujo. Mamą V. skriaudė ten, kur gamina valgyti. Kai ji atėjo, V. laikė mamą. Mama nugriuvo ant šono (1 t., b. l. 97-98).
Asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. G. kaklo dešinėje pusėje matomas nežymus nubrozdinimas. Iš galvos išrautas kuokštas plaukų. Ant nugaros jokių sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 33, 36-40).
Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. G. sodyboje esančia vaizdo stebėjimo kamera 2025 m. kovo 7 d. užfiksuotas kiemo vaizdas. Matoma pastato dalis, dalis namo plytinės sienos. Vaizdo įrašo kairiame krašte yra užrašas „kiemas“. Vaizdo įraše asmenų nesimato. Vaizdo įrašo pradžioje girdimi galimai dviejų vyrų ir moters balsai. Pirmas vyras (galimai V. M. balsas) sako: „Jei nori su manimi pyktis, galim pradėti karą“, kitas vyras atsako: „Ne, nenoriu su niekuo pyktis, draugiškai“. Pirmas vyras sako: „Tai va, aš tau draugiškai sakau“. Tuomet girdimas moters balsas, neaiškus tekstas. Pirmas vyras sako: „Aš tuoj vat jis išvažiuos, mes su tavim pakalbėsma ir tadu išpyzdin“, moteris sako: „Išpyzd“, pirmas vyras sako: „Taip“, moteris sako: „Taip“. Tuomet vyksta neaiškus pokalbis tarp vyro ir moters. Po to pirmas vyras sako: „Pakaitalu vėl randi, mani vakar nachui, šiandien jis nachui“, moteris kažką kalba (neaišku ką). Tarp vyro ir moters vyksta pokalbis, neaiškus tekstas (1 t., b. l. 28-29).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo V. M. pagrįstumu. Kaltinamasis V. M. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, asmens apžiūros ir apžiūros protokolai. Anksčiau aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
V. M. veikė tiesiogine tyčia, būdamas akivaizdžiai fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir suprato galimas pasekmes. Kadangi tarp kaltinamojo V. M. atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant motinos V. M. atsakomybėn.
Kaltinamasis V. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš dalies atlygino savo veiksmais nukentėjusiajai padarytą žalą, pervesdamas jai 350 Eur (2025 m. balandžio 1 d. – 100 Eur, 2025 m. rugsėjo 26 d. – 250 Eur). Kaltinamasis V. M. neteistas (teistumas išnykęs), buvo baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, o šiuo metu administracinės nuobaudos jau yra negaliojančios, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 146-147, 149-150, 157, 161).
Prieš teisiamąjį posėdį gautas kaltinamojo V. M. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant motinos atsakomybėn ir V. M. sutikimas būti savo sūnaus laiduotoja. Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas kaltinamojo V. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, V. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, iš dalies atlygino savo veiksmais nukentėjusiajai padarytą žalą (neturtinę), kurią ji įvertino 5 000 Eur. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje yra.
Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui egzistavimą.
Įstatymas numato, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo V. M. ir jo motinos V. M., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, matyti, jog kaltinamasis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, su motina palaiko artimus santykius. V. M. yra dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka. Kaltinamasis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis pasimokė iš savo elgesio, įvertino nusikalstamos veikos galimas pasekmes. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad V. M., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiama jo motinos V. M., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek galima laiduotoja, tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, nurodė, kad kalbėjo apie įvykį, kad motina kaltinamajam yra autoritetas. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad V. M. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Manytina, kad V. M. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo V. M. laiduotoja, nes yra jo motina, nepriekaištingos reputacijos, jos santykiai su kaltinamuoju yra artimi, todėl pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeiminio ryšio bei tarpusavio santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kaltinamasis V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant pagrindui manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų.
V. Civilinis ieškinys
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. G. pareiškė civilinį ieškinį (kurį patikslino 2025 m. liepos 9 d.) dėl 4 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-66, 68). Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji patyrė ilgalaikę dvasinę žalą, buvo sutrikdyta jos sveikata, jaučia skausmą kaklo srityje. Pažymėjo, jog dėl patirtų sužalojimų ji patyrė nepatogumų, skausmą, kenčia didelius negatyvius išgyvenimus. Taip pat papildomus negatyvius išgyvenimus sukėlė ir tai, kad smurtaujama buvo jos mažametės dukros akivaizdoje, vaikas kenčia baimę. Ji taip pat jaučia nuolatinį baimės jausmą, kadangi prieš ją buvo pradėta smurtauti spontaniškai, nesant jokios suprantamos priežasties. V. M. tiesiog pareiškė, kad jei ji nebus su juo, tai nebus su niekuo ir po šių žodžių ėmė smurtauti, smaugti iki kol ji neteko sąmonės. Dėl patirto smurto tiek ji, tiek jos dukra lankosi pas psichologus, jaučia nuolatinę baimę.
Kaltinamasis V. M. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, dalį atlygino savanoriškai.
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Baudžiamosios bylose, kuriose asmenys kaltinami BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, priteisiamos įvairios sumos, t. y. priteisiama nuo 200 iki 800 Eur ir ženkliai didesnės sumos, kaip pvz. 1 500 ar 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-347-976/2018, Nr. 2K-236-495/2021, 2K-219-303/2021, 2K-205-719/2020, 2K-128-489/2020, 2K-180-719/2020, 2K-38-788/2020 ir kt.).
Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai – kaklo dešinėje pusėje nežymus nubrozdinimas ir iš galvos išrautas kuokštas plaukų. Dėl šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas. Neabejotina, jog nukentėjusioji patyrė stresą, atsirado nesaugumo jausmas, jautė baimę. Nepaisant to, byloje nėra įrodymų, jog tokie padariniai tęstųsi išskirtinai ilgai. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog po įvykio į medikus nesikreipė ir nesigydė (1 t., b. l. 52-53). Nors nukentėjusioji nurodė, jog su dukra lankėsi pas psichologus, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusiosios M. G. prašoma priteisti 4 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka nei jai padarytos žalos dydžio, nei kaltinamojo pajamų, nei įvykio aplinkybių, nei teismų praktikos, nėra įrodyta, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ji mažintina iki 500 Eur. Teismo vertinimu 500 Eur yra teisinga kompensacija už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. nukentėjusiajai M. G. sumokėjo 350 Eur neturtinės žalos, iš V. M. M. G. priteistina 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
M. G. ieškinyje prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas, bet nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl dėl minėtų išlaidų priteisimo nesprendžiama.
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 133-135) panaikintinas pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – penki kompaktiniai diskai su vaizdo-garso įrašais paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais
nusprendžia:
V. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą V. M. nutraukti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. G. iš V. M. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – penkis kompaktinius diskus su vaizdo-garso įrašais palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
I. V. M. ir V. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.