Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Pagal Sutartį Atsakovas įsipareigojo Ieškovui mokėti 662,00 Eur sumą per metus už abiejų Žemės sklypų nuomą. Tačiau Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir neatsiskaitė su Ieškovu pagal Sutartį, t. y. neapmokėjo nuomos kainos (993 Eur) už 2017 m. bei 2018 m.

2018-11-26 Atsakovui buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą ir taip pat atlyginti žalą (toliau - Raginimas), kuriuo buvo prašoma sumokėti susidariusią 993,00 Eur skolą. Taip pat šiuo raginimu Atsakovas buvo informuotas apie Sutarties nutraukimą, jei susidariusios skolos nesumokės iki 2018-12-25.

2018-12-01 buvo gautas Atsakovo atsakymas į Raginimą, kuriame Atsakovas sutiko su Sutarties nutraukimu, tačiau nenurodė skolos apmokėjimo termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Sutartis buvo nutraukta 2018-12-26, tačiau iki šio ieškinio pateikimo Teismui dienos Atsakovas susidariusios 993,00 Eur skolos nėra apmokėjęs. Atsakovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti su Ieškovu aukščiau nurodytoje Sutartyje nustatyta tvarka ir šio ieškinio pareiškimo Teisme dieną Atsakovas Ieškovui yra skolingas iš viso 993,00 Eur.

Šios aplinkybės sudaro pagrindą Ieškovui, remiantis CK 6.213 str. 1 d., teismine tvarka reikalauti, kad Atsakovas savo piniginę prievolę sumokėti 993,00 Eur sumą įvykdytų natūra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Atsakovas turėtų būti teismine tvarka įpareigotas sumokėti Ieškovui 993.00 Eur sumą. (b.l. 10-11, garso įrašas nuo 4/23/2019 10:29:18 iki 4/23/2019 10:37:15; nuo 4/23/2019 10:38:04 iki 4/23/2019 10:41:08).

Atsakovas V. M. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašo atmesti N. R. ieškinį V. M. dėl 993,00 Eur skolos ir 22,00 Eur teismo išlaidų , t.y. sumokėto žyminio mokesčio priteisimo ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą. V. M. naudai iš N. R. priteisti 5100,00 (penkių tūkstančių vieno šimto) Eur sumą.

Atsakovas V. M. teismui pateiktame priešieškinyje nurodė, bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2017 m. kovo mėnesio 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žemės sklypo nuomos neterminuota sutartis pagal kurią aš iš atsakovo išsinuomojo 6,62 hektarus žemės, kurių pirmojo išnuomoto sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir antrojo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sudarant šią sutartį atsakovas nurodė ir tas buvo užfiksuota pasirašytos sutarties 3 p., kad išnormuojamų žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkis, bei nurodė kad šie žemės sklypai jam priklauso nuosavybės teise. Be to su atsakovu pasirašant sutartį buvo sutarta, kad (sutarties 5p.) jis į metus už nuomojamus žemės sklypus bendrai mokės 662 Eur. Tokiu būdu tarp V. M. ir N. R. buvo sudaryta ilgalaikė ir neterminuota sutartis. Šios sutarties tikslas buvo tarp ieškovo ir atsakovo sudaryti sutartį, kuri bus grindžiama visuotinai priimtomis taisyklėmis ir abipuse pagarba.

Pasirašius žemės nuomos sklypų sutartį abu kartu su atsakovu atvyko į vietą, kur randasi išnuomoti žemės sklypai, kad juos apžiūrėti ir kad N. R. parodytų sklypų ribas, kad V. M. galėtų neklysdamas juos dirbti. Atvykus į vietą ir apžiūrėjus išnuomotus žemės sklypus juos rado stipriai apaugusius įvairiais želmenimis ir menkaverčiais krūmais, medžiais bei augalija. Konstatavus šias aplinkybes, kad žemė yra netinkama sodinimui ir ją reikia paruošti papildomai kartu nutarė, jog žemės šiuo metu negalima dirbti, kadangi žemės sklypuose nuo 1992 m. nebuvo vykdoma veikla, t.y. žemė nebuvo dirbama ir meteorologinės sąlygos to daryti neleidžia, t.y. sklypai pasemti vandeniu ir su technika į juos įvažiuoti negalima. Radus tokią padėtį abu konstatavo faktą, kad tokiuose žemės sklypuose jokios ūkinės veiklos (sodinti javus, runkelius, rapsą ar bet kokią kitą kultūrą) vykdyti negalima ir juos reikalinga netik kad nusausinti bet išpjauti ten savavališkai užaugusius menkaverčius medžius, krūmus ir įvairią augaliją, bet ir išlyginti sklypus, išvežti išrautus medžius ir t.t.

Nustačius šias aplinkybes abu būdami vietoje sutarė, kad V. M. imsis iniciatyvos ir šiuos sklypus savosiomis lėšomis ir turima technika išvalys ir paruoš juos vystyti žemės ūkį, o N. R. iš V. M. nereikalaus sutartos sutartyje nuomos sumos iki 2019 m., bei apmokės šio patirtas išlaidas pagal pateiktus paskaičiavimus. Taigi tarpusavyje sutarė, kad atsakovas nuomą pradės skaičiuoti tik nuo 2019 m., t.y. nuo laikotarpio kada faktiškai bus galima šiais sklypais naudotis, kaip žemės ūkio paskirties. Be to atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad atsakovo iniciatyva t.y. jam asmeniškai prašant ši tarp šalių pasirašyta sutartis nebus V. M. įregistruota VĮ „Registrų centras“ ir jis jos dėl išvardintų aplinkybių negalėjo pateikti vykdant veiklą, kaip deklaruotinas ir gauti išmokas. Šį prašymą sutarties nedeklaruoti N. R. paaiškino taip, kad ši sutartis niekam nebus rodoma o 2019 m. pavasarį kai žemė bus paruošta sėjai jie pasirašys kitą, jau tikslią žemės sklypų nuomos sutartį.

Tokiu būdu sutarus, kad nuomos mokestis atidedamas iki 2019 m. abu ir išsiskyrė, bet nutarė palaikyti glaudžius ryšius ir dar sutarė, kad žemės sklypus paruošus anksčiau laiko tinkamus žemės ūkiui vystyti, galės šią sutarties dalį dėl nuomos pradžios pakeisti. V. M. su N. R. tai sutarus, V. M. pasiūlė pasirašyti naują, tikslesnę sutartį, kurioje būtų nurodyti tikslesnė sklypų nuomos data, tačiau N. R. patikino, kad jis tikrai neapgaus nes yra valstybės pareigūnas dirbantis FNTT ir bus taip, kaip sutarė žodžiu, o ne taip kaip nurodyta sutartyje.

Kadangi 2017 m. buvo labai lietingi o išnuomotuose sklypuose buvo labai šlapia, t.y. jie buvo apsemti vandens, V. M. nebuvo galimybės šiuos sklypus sutvarkyti, kadangi technika į juos įvažiuoti negalėjo, ką patvirtino ir 2017-10-04 -Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje Lietuvoje dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui. Toks Vyriausybės sprendimas atleido ūkininkus nuo galimybės jų atžvilgiu taikyti sankcijas už įsipareigojimų neįvykdymą.

2018 m. buvo labai palankūs, kadangi prasidėjo ankstyvas pavasaris, jis buvo sausas ir V. M. su turima technika šiuos sklypus sutvarkė, liko tik juos aparti ir paruošti sėjai, tačiau iš Kauno rajono 5-ajame notaro biure dirbančio Notaro gavo 2018-11-26 d. paruoštą raginimą sumokėti skolą ir atlyginti žalą už 2017 ir 2018 metus iki 2018-12-25 d. Kadangi visi darbai susiję su sklypų išvalymu užtruko, jie sėjai buvo paruošti rudeniui tik iš dalies, o didžioji žemės sklypų dalis būtų paruošta sėjai, kaip ir buvo žodžiu sutarę, 2019 metų pavasarinei sėjai, dėl ko V. M. jokio mokesčio už išsinuomotą žemę nemokėjo, o V. M. irgi laikėsi susitarimo ir 2017 m. pabaigoje mokėti nuomos nereikalavo. Todėl V. M. pagrįstai manė, kad susitarimas iki 2019 m. nemokėti nuomos mokesčio galioja ir abi pusės duoto žodžio laikosi.

Išnuomotų žemės sklypų valymo ir paruošimo sėjai darbus V. M. pradėjo 2018 m. birželio mėnesio pabaigoje, kai žemės sklypai jau buvo visiškai pradžiūvę ir į laukus buvo galima įvažiuoti su sunkiąją technika. Darbams atlikti aš į pagalbą pasitelkė savo sūnų S. M., kuris dirbo su teleskopiniu krautuvu ir visus išrautus medžius ir kitą augaliją krovė į V. M. priklausantį traktorių su priekaba kurį vairavau pats V. M. ir, kai jis to daryti negalėjo, nes dirbdavo su ekskavatoriumi, tai traktorių su priekaba vairavo ir su juo dirbo V. K., dirbantis V. M. priklausančioje ir jo vadovaujamoje UAB „VM Trasport“. Žemės lyginimo darbus, kai reikėdavo užlyginti duobes po tai kaip būdavo išraunami medžiai ir krūmai, bei žemės suprofiliavimo (išlyginimo) darbus su buldozeriu atliko R. R., kuris dirbo V. M. vardu registruotame ūkyje. Vienu žodžiu įvairius išnuomotos žemės sklypų valymo darbus atliko kartu, kaip tam turėjo laisvo laiko nuo pagrindinių savo darbų. Visiems nurodytiems darbams atlikti naudojant V. M. priklausančią techniką, jis pats ir jam dirbę darbininkai, žemės sklypų išvalymui, sugaišo bendrai 130 valandų, kas sudaro daugiau kaip 16 darbo dienų jeigu yra dirbama po aštuonias valandas per dieną, be to V. M. darbams atlikti išnaudojo 600 Itr. dyzelinio kuro, skirto jo ūkiui reikmėms, už kurį aš sumokėjo 600,00Eur. Dėl V. M. nurodytų aplinkybių jo investicijos paruošiant sklypus, kad jie būtų tinkami naudojimui sudarė 5100,00 Eur. Šie paskaičiavimai yra už atliktus darbus ir paskaičiuoti minimaliai vertinant sugaištą laiką ir naudojamų išteklių šiems darbams atlikti vertę, t.y. nurodyta savikaina be jokio pelno, nepriskaičiuojant atlyginimo asmenims už darbą.

Tai, kad V. M. nurodytos faktinės aplinkybės yra tiesa įrodo ir tai, kad N. R. iš jo jokio žemės nuomos mokesčio nereikalavo už 2017 m., nors jei jo ieškinyje nurodytos aplinkybės būtų tiesa, tai jau 2017 m. gruodžio mėnesį jis būtų atsiuntęs notaro išsiųstą raginimą susimokėti, tačiau to nepadarė, kadangi laikėsi duoto žodžio. O dabar, radęs laukus sutvarkytus ir tinkamai paruoštus, žodinį susitarimą pamiršo ir pradėjo reikalauti nuomos pagal sutartį, kuri iš esmės yra negaliojanti nes nėra registruota VĮ „Registrų centras“.

Kad N. R. yra nesąžiningas rodo faktas, kad būdamas pareigūnu, dar nesutvarkytą žemės ūkio sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) jis deklaravo kaip pievą ir apgaudamas NMA tarnybą gavo už tai išmokas, tik tuo patvirtindamas, kad V. M. išnuomotas sklypas nebuvo sutvarkytas tinkamai ir jame nieko negalima buvo auginti ir V. M. jame jokios veiklos nevystė išskyrus tai, kad žemės sklypus išvalė ir paruošė sėjai. Kad N. R. yra nesąžiningas patvirtina faktas, kad jis dar nenutraukus žemės sklypų nuomos sutarties, prie vieno iš sklypų pastatė skelbimą, kuriame nurodė, kad parduoda „ 3 ha ŽŪ“ ir nurodė šiame skelbime savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nesąžiningų N. R. veiksmų vienašališkai nutraukiant žemės sklypų nuomą ir žodinio susitarimo nesilaikymo, o būtent sutarties nutraukimo vienašališkai, V. M. patyrė žalą, t.y. į sklypų išvalymą tikintis ilgalaikės naudos investavo savo pinigines lėšas bei darbą už kurį atsakovas man privalo atlyginti: sklypams išvalyti nuo augalijos, medžių ir kitų šiukšlių pašalinimui naudojo savo ekskavatorių 40 val., kurio vienos valandos darbo kaina 35 Eur - viso už 1400 Eur; sklypams išvalyti ir žemei su profiliuoti naudojau buldozerį „Kamatsu“ 20 val., kurio vienos valandos darbo kaina 35 Eur - viso 700 Eur; sklypams išvalyti ir šiukšlėms išvežti į sklypų pakraščius juos pašalinant iš laukų naudojau priekabą su traktoriumi (kuris vežė į krūvas krūmus ir kelmus) 40 val., kurio vienos valandos kaina 30 Eur - viso 1200 Eur; sklypams išvalyti ir kelmams pakrauti į priekabą naudojo savo krautuvą teleskopinį „JCB“, kurio vienos valandos darbo kaina 30 Eur. - viso 1200 Eur; sklypams išvalyti naudojo savo kurą, kuris kainavo 600 Eur. Tokiu būdu patyrė bendrą 5100,00 (penkių tūkstančių vieno šimto) Eurų dydžio žalą, kurią Ieškovas turi atlyginti. (b.l. 18-21, garso įrašas nuo 4/23/2019 10:41:53 iki 4/23/2019 10:56:22; nuo 4/23/2019 11:22:28 iki 4/23/2019 11:23:43)

Teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Ieškovas patvirtino, kad tarp jo ir atsakovo 2017-03-07 buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (toliau - Sutartis; pateikta teismui byloje), kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui du žemės sklypus, kurių bendras plotas 6,62 ha, kurie yra Marijampolės apskrityje, K. R. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (toliau - Žemės sklypai). Nurodyta Sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 662,00 Eur nuomos mokestį (100 Eur už 1 ha) per metus už abiejų Žemės sklypų nuomą. Žemės nuomos mokestį atsakovas įsipareigojo mokėti už einamuosius metus, iki einamųjų metų gruodžio 25 dienos (Sutarties 5 p.).

2018 metų lapkričio 26 dieną per Kauno rajono 5 - ąjį notaro biurą išsiuntė atsakovui Raginimą sumokėti nesumokėtą nuomos mokestį už 2017 metus. Nurodytame raginime ieškovas nustatė terminą atsakovui pradelstai piniginei prievolei už 2017 metus įvykdyti - iki 2018 metų gruodžio 25 dienos. Tuo pačiu Raginimu ieškovas paragino atsakovą sumokėti sutartyje šalių susitartą žemės sklypų nuomos mokestį už 2018 metus ir pranešė, kad atsakovui nesumokėjus nuomos mokesčio, Sutartis bus laikoma nutraukta.

2018 m. gruodžio 1 dienos Sutikimu atsakovas sutiko nutraukti Sutartį, o tos pačios dienos Pranešimu pareiškė pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Tuo pačiu ieškovas patvirtina, kad savo piniginės prievolės atsakovas iki šios dienos neįvykdė ir žemės nuomos mokesčio nesumokėjo.

2018-05-23 VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ Pranešimu „Apie žemės ūkio valdos įregistravimą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir identifikavimo kodo suteikimą“ SDR Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo informuotas, kad jo žemės ūkio valda yra įregistruota LR Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, suteikiant jai identifikavimo kodą (duomenys neskelbtini). Kaip matosi iš Duomenų apie žemės ūkio naudmenas ir kitus, valdą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė žemės sklypai, kurių kontroliniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) (t.y. Sutartimi atsakovui išnuomotas 3,6438 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (t.y. Sutartimi atsakovui išnuomotas 2,9752 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir su šiuo ginču nesusijęs žemės sklypas, kurio kontrolinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš tų pačių duomenų matosi, kad tiesioginės išmokos buvo mokamos už žemės sklypą (naudmenas), kurio kontrolinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. y. 2,9752 ha žemės sklypo naudmenos), bet ne už atsakovo nurodomo žemės sklypo, kurio plotas 3,6438 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas.

Vertindamas atsakovo teiginius apie tai, kad 2017-03-07 neva tai buvo sudaryta neterminuota nuomos sutartis, kad atsakovas žemės sklypus apžiūrėjo tik po nuomos sutarties sudarymo, kad šalys susitarė dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo tik nuo 2019 metų, kad šalys neva tai susitarė sudaryti kokias nors sutartis ateityje, kad ieškovas bet kokiais būdais įtikinėjo atsakovą elgtis ne taip, kaip susitarė rašytinėse sutartyse, o vadovaujantis kažkokiais menamais susitarimais, kad tarp šalių neva tai egzistavo susitarimas, jog ieškovas apmokės atsakovo turėtas išlaidas paruošiant žemės sklypus sėjai, ieškovas pareiškia, kad tai ir yra viso labo tik atsakovo teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas kategoriškai teigia, kad tokie atsakovo teiginiai yra visiškai neatitinkantys tikrovės, o todėl ir nepagrįsti jokiais įrodymais, nes tokių objektyviai neegzistuojančių įrodymų į bylą pateikti tiesiog neįmanoma. Tokie atsakovo teiginiai jokiu būdu negali būti vertinami kaip pagrindas priešieškiniui tenkinti.

Ieškovo požiūriu, šioje civilinėje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų buvimą.

Iš priešieškinio turinio darytina prielaida, kad - atsakovo vertinimu - ieškovo veiksmų neteisėtumas, neva tai nulėmęs žalos atsiradimą, pasireiškė „dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų vienašališkai nutraukiant žemės sklypų nuomą ir žodinio susitarimo nesilaikymu“.

Ieškovas kategoriškai teigia, kad tiek sudarant žemės sklypų nuomos sutartį, tiek ir ją nutraukiant jis neatliko jokių veiksmų, vertintinų kaip nesąžiningi. Tokią ieškovo poziciją pagrindžia žemiau nurodyti argumentai:

2017 metų kovo mėnesio 7 dienos Žemės sklypų nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovo noru ir iniciatyva. Ieškovas iki nuomos sutarties sudarymo buvo apsisprendęs nurodytus žemės sklypus parduoti ir - ieškodamas žemės sklypų pirkėjo - buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kaip matosi iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo „Sms“ žinutėmis, 2017 metų kovo 4 dieną abonentas (duomenys neskelbtini), įvardintas kaip „Ūkininkas (duomenys neskelbtini)“, t.y. atsakovas, išsiuntė ieškovui savo elektroninio pašto adresą; 2017 metų kovo 5 dieną tas pats abonentas rašė: „Laba diena, jeigu su ta žeme nusprendėt ka nors daryt, tai darom ... tai praneškit“. Atsakydamas į žinutę, 2017 metų kovo 6 dieną ieškovas išsiuntė abonentui „Ūkininkas (duomenys neskelbtini)“ „Sms“ pranešimą apie tai, kad atsakovui išsiuntė dokumentus, kuriuos prašo paanalizuoti ir paskambinti. Pažymėtina, kad tą pačią 2017 metų kovo 6 dieną ieškovas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (t.y. tuo, kurį ieškovui nurodė atsakovas 2017 m. kovo 4 d. „Sms“ žinute) išsiuntė laišką, kuriuo nurodė, kad siunčia dokumentus analizei; kaip matosi iš pateikto elektroninio laiško, laišku atsakovui buvo išsiųsti du išrašai iš VĮ Registrų centras duomenų bazės, dviejų žemės sklypų planai ir „raštai ir planai iš miškų tarnybos“. 2017 metų kovo 8 dieną ieškovas „Sms“ žinute atsakovo paprašė atsiųsti ūkio ir asmens duomenis tam, kad galėtų paruošti nuomos sutartį. Pažymėtina, kad 2017 metų gegužės 30 dieną ieškovas elektroniniu laišku dar paprašė atsiųsti pasirašytą žemės sklypų nuomos sutartį;

Iš nurodytų faktų akivaizdu, kad 2017 metų kovo 7 dienos žemės sklypų nuomos sutartį joje nustatytomis sąlygomis atsakovas sudarė laisva valia ir jam tinkamomis sąlygomis. Iš atsakovui elektroniniu paštu išsiųstų dokumentų „raštai ir planai iš miškų tarnybos“, matosi, kad atsakovui buvo išsiųstas raštas „miškų tarnybos“ raštas ir tos pačios „miškų tarnybos“ sudaryti sklypų planai. Kaip „miškų tarnybos raštas“ atsakovui buvo išsiųstas 2015 metų rugsėjo 9 dienos LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pranešimas „Dėl ne miško žemės apaugimo mišku“ Nr. R6-2793, kuriame nedviprasmiškai nurodyta, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. y. 2,9752 ha ploto žemės sklypo) 1,8 ha dalis yra apauganti mišku, kurio medžių vidutinis amžius iki 20 metų; žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. y. 3,6438 ha ploto žemės sklypo) 1,87 ha dalis yra apauganti mišku, kurio medžių vidutinis amžius 20 ir daugiau metų, o 0,23 ha dalis yra apauganti mišku, kurio medžių vidutinis amžius iki 20 metų. Kartu su nurodytu raštu kaip „planai iš miškų tarnybos“ atsakovui buvo išsiųsti LR Miškų valstybės kadastro Miškų žemėlapio fragmentai, kuriuose buvo nurodytos mišku apaugančios abiejų žemės sklypų dalys;

Iš nurodytų dokumentų akivaizdu, kad atsakovas sutiko išsinuomoti nurodytus žemės sklypus, žinodamas jų būklę sklypų nuomos sutarties sudarymo metu. Juo labiau, kad - kaip matosi iš pridedamų Duomenų apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (konkrečiai iš plano, kuriame atvaizduotas ieškovo sklypas, kurio kontrolinis numeris (duomenys neskelbtini)), atsakovas V. M. yra įregistruotas kaip žemės sklypo, kurio kontrolinis numeris (duomenys neskelbtini), besiribojančio su ieškovo žemės sklypu, kurio kontrolinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, išsiuntęs atsakovui išrašus iš VĮ Registrų centras duomenų bazės apie nurodytus sklypus, atskleidė atsakovui ir įregistruotus žemės sklypų naudojimo apribojimus (išrašuose įregistruoti kaip „Žymos“) ir specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (išrašuose taip ir įregistruota);

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2016 metais (t. y. gerokai iki 2017 metų kovo 7 dienos nuomos sutarties sudarymo) žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.y. 2,9752 ha ploto žemės sklype) pats ieškovas, pasitelkęs kitų asmenų pagalbą, organizavo ir atliko augmenijos (t.y. medžių ir kelmų), kuria - kaip buvo konstatuota 2015 metų rugsėjo 9 dienos LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pranešimu „Dėl ne miško žemės apaugimo mišku“ Nr. R6-2793 - buvo apaugęs sklypas, išvalymo ir šiukšlių pašalinimo (kelmai buvo raunami ir užkasti, o ne suvežti į sklypo pakraščius) darbus. Šiuo faktus ir nurodyto žemės sklypo būklę dar iki nuomos sutarties su atsakovu sudarymo (t.y. dar 2016 metais) patvirtina 5 vnt. „jpg“ formatu ieškovo teikiamų fotonuotraukų. Pažymėtina, kad nurodytų fotonuotraukų padarymo laikas - 2016 metų balandžio 25 diena - vienareikšmiškai nustatomas, ant kiekvieno iš „jpg“ formatu teikiamų failų spragtelėjus dešiniuoju pelės mygtuku; atsidariusioje lentelėje pasirinkus laukelį „Properties“ (liet. „Savybės“); naujai atsidariusioje lentelėje pasirinkus stulpelį „Details“ (liet. „Informacija“), naujai atsidariusioje lentelėje eilutėje „Date taken“ (liet. „Data“; turima omeny „pagaminimo data“) nurodyta: „2016-04-25“ ir nuotraukos padarymo valanda;

Be kita ko pažymėtina, kad ieškovo žinioje žemės sklypų nuomos sutarties su atsakovo parašu nebuvo iki 2017 metų gegužės 30 dienos. 2017 metų gegužės 30 dieną ieškovas elektroniniu laišku prašė atsakovo atsiųsti pasirašytą žemės sklypų nuomos sutartį. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo beveik tris mėnesius laiko (nuo „miškų tarnybos“ rašto ir išrašų iš VĮ Registrų centras išsiuntimo jam 2017 m. kovo 6 dieną iki gegužės 30 d.) apsispręsti, ar apskritai sudaryti žemės sklypų nuomos sutartį. Kadangi atsakovas per 3 mėnesius apsisprendė žemės sklypus nuomotis, akivaizdu, kad žemės sklypų būklė sudarant nuomos sutartį, jam buvo žinoma, priimtina ir atitiko jo lūkesčius.

Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad sudarydamas 2017 m. kovo 7 dienos žemės sklypų nuomos sutartį ieškovas buvo sąžiningas dar iki sutarties sudarymo ir atskleidė atsakovui visas aplinkybes, susijusias su išnuomojamais žemės sklypais ir jų būkle, o nurodyta žemės sklypų nuomos sutartis buvo sudaryta laisva abiejų šalių valia.

Pažymėtina, kad ieškovas buvo sąžiningas ir vykdydamas žemės sklypų nuomos sutartį jos galiojimo metu. Tokią išvadą suponuoja faktas, kad ir pats atsakovas dėl žemės sklypų nuomos sutarties vykdymo pretenzijų ieškovui nereiškia. Atsakovas nenurodo jokių ieškovo sutartinių pareigų, prisiimtų 2017 m. kovo 7 dienos žemės sklypų nuomos sutartimi, nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktų.

Vertinant ieškovo sąžiningumą nutraukiant sutartį su atsakovu, svarbu yra įvertinti ieškovo elgesio atitikimą sutarties ir įstatymo nuostatoms, o taip pat ir atsakovo elgesį aktualiu laikotarpiu. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad 2017 metų kovo 7 dienos sutartyje šalys įtvirtino sutarties nutraukimo pagrindus (p. Nr. 10.1.1, 10.1.2, 10.2 ir 12 p.). Sutarties 12 p. nustato, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta LR įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.564 str. 1 d. 2 p. yra įtvirtinta nuomotojo (šiuo atveju ieškovo) teisė nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas (šiuo atveju atsakovas) ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka.

Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas savo įgyvendinti savo teisę gauti nuomos mokestį arba - nuomininkui (atsakovui) nuomos mokesčio nemokant - nutraukti nuomos sutartį, 2018 metų lapkričio 26 dieną per Kauno rajono 5 - ąjį notaro biurą persiuntė atsakovui raginimą sumokėti skolą ir atlyginti žalą, kuriuo įspėjo atsakovą apie būtinumą įvykdyti sutartinę prievolę, nustatydamas atsakovui papildomą terminą tokios prievolės įvykdymui.

Pažymėtina, kad net nelaukdamas nustatyto termino prievolei įvykdyti pabaigos, t. y. net neketindamas vykdyti sutartinės prievolės, atsakovas, neginčydamas ieškovo veiksmų, 2018 metų gruodžio 1 dienos Sutikimu sutiko nutraukti žemės sklypų nuomos sutartį, tuo pačiu pareikšdamas pretenzijas dėl neva tai patirtos žalos atlyginimo. Tokia faktinė situacija suponuoja išvadą, kad 2017 metų kovo 7 dienos žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta jos šaliu bendru sutarimu (LR CK 6. 562 str. 6 p.);

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas buvo sąžiningas tiek sudarydamas 2017 metų kovo 7 dienos žemės sklypų nuomos sutartį, tiek ją vykdydamas, tiek ir inicijuodamas nurodytos nuomos sutarties nutraukimą. Aukščiau nurodyto šalių elgesio vertinimas suponuoja išvadą, kad ieškovo veiksmai tiek sudarant nuomos sutartį, tiek ją vykdant ir nutraukiant yra teisėti ir nėra pagrindo juos vertinti kaip sukeliančius nei sutartinę, nei deliktinę ieškovo atsakomybę.

Dėl žodinio susitarimo nesilaikymo. Ieškovas nei sudarė, nei žadėjo ar ketino sudaryti su atsakovu kokius nors kitokius - tame tarpe ir žodinius - susitarimus su atsakovu dėl nurodytų žemės sklypų nuomos sąlygų. Kadangi atsakovas prie priešieškinio nepridėjo jokių dokumentų ir/ar įrodymų, pagrindžiančių tokių susitarimų neva tai sudarymą ir/ar buvimą, atsakovo teiginiai ir lieka vien tik niekuo nepagrįstais teiginiais. Niekuo nepagrįsti ir neįrodyti teiginiai negali būti vertinami kaip pagrindas priešieškinio reikalavimams tenkinti, konstatuojant neva tai neteisėtus ieškovo veiksmus. Ieškovo vertinimu, jo teisėti veiksmai niekaip negalėjo turėti įtakos atsakovo nuostolių atsiradimui. Dėl galimai patirtų nuostolių yra kaltas išskirtinai tik pats atsakovas, netinkamai vykdęs sutartinę pareigą mokėti nuomos mokestį ir savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nulėmęs nuomos sutarties nutraukimą. Šioje byloje nesant neteisėtų ieškovo veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo kaltę dėl galimų atsakovo nuostolių buvimo/nebuvimo. Šio ginčo atveju tik atsakovas, nevykdęs sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį, yra kaltas dėl nuomos sutarties nutraukimo LR CK 6. 564 str. 1 d. 2 p. įtvirtintu pagrindu.

Atsakovas, sudarydamas 2017 metų kovo 7 dienos žemės sklypų nuomos sutartį ir prisiėmęs pareigą mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka, t.y. nenustatant jokių sąlygų mokėjimams atidėti ir nustatant mokėjimo terminus - „ ... už einamus metus sumoka iki gruodžio mėn. 25 d.“, prisiėmė ir riziką nurodytus žemės sklypus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį - žemės ūkio veiklai vykdyti. Kadangi - kaip nurodyta aukščiau - atsakovui buvo žinoma žemės sklypų būklė tiek iki nuomos sutarties sudarymo, tiek ir sudarant nuomos sutartį, atsakovas, išsinuomodamas žemės sklypus žemės ūkio veiklai vykdyti, prisiėmė ir sklypų pritaikymo žemės ūkio veiklai vykdyti riziką.

Kadangi ieškovas nuomos sutarties nutraukimą inicijavo dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, t. y. nuomos mokesčio nemokėjimo, jis nėra atsakingas už atsakovo galimai turėtas išlaidas, ruošiantis naudoti žemės sklypus žemės ūkiui. Šiuo atveju civilinė atsakomybė ieškovo atžvilgiu netaikytina LR CK 6.253 str. 1 ir 5 d. įtvirtintais pagrindais.

Atsakovas, pareiškęs priešieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, nurodė ir neva tai patirtos žalos, kurios atlyginimo reikalauja, dydį - 5100,- eurų.

Visų pirma pažymėtina, kad - kaip nurodyta šiame atsiliepime aukščiau - viename sklype apskritai nereikėjo atlikinėti atsakovo nurodytų darbų, nes juos buvo atlikęs pats ieškovas (nuotraukos teikiamos). Kadangi tokių darbų atlikinėti nereikėjo, darytina protinga išvada, kad ir sąnaudų darbams, kurių atlikti nereikėjo, neturėjo būti.

Detalizuodamas, kuo pasireiškė jo patirta žala (tame tarpe ir neva tai ir atliekant darbus, kuriuos jau buvo atlikęs ieškovas), atsakovas nurodė, kad a) 1 400,- eurų žalos jis patyrė, nes 40 valandų naudojo ekskavatorių, kurio vienos valandos darbo kaina yra 35,- eurai; b) 700,- eurų žalos jis patyrė, nes 20 valandų naudojo buldozerį „Kamatsu“, kurio vienos valandos darbo kaina yra 35,- eurai; c) 1 200,- eurų žalos jis patyrė, nes 40 valandų naudojo priekabą su traktoriumi, kurio vienos valandos darbo kaina yra 30,- eurų; d) 1 200,- eurų žalos jis patyrė, nes naudojo teleskopinį krautuvą „JCB“, kurio vienos valandos darbo kaina yra 30,- eurų; e) 600,- eurų žalos jis patyrė, nes naudojo savo kurą, kuris kainavo 600,- eurų.

LR CK 6.251 str. yra įtvirtintas visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principas. Vadovaujantis nurodyta įstatymo norma, visiškai turi būti atlyginta žala, kuria LR CK 6.249 str. 1 d. apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadovaujantis tokia įstatymų leidėjo pozicija ir siekiant visiško nuostolių atlyginimo, šioje byloje siekdamas žalos atlyginimo, atsakovas privalo įrodyti turto netekimą arba sužalojimą ir/ar turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai).

Grįsdamas savo priešieškinio reikalavimą, atsakovas kaip įrodymus prie priešieškinio pateikė išrašą iš tinklapio www.kaslita.com/technika-nuoma (2 psl.), išrašą iš tinklapio www.skelbiu.lt (1 psl.), išrašą iš tinklapio www.smechanizmai.lt (5 psl.). Kartu su nurodytais dokumentais atsakovas į bylą pateikė ir 2018 metų birželio 13 d. darbo sutartį tarp UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir V. K. ir 2018 m. balandžio 16 d. darbo sutartį tarp ūkininko V. M. ir R. R..

Vertinant pateiktus įrodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesuprantama, ką pateiktomis darbo sutartimis įrodinėja atsakovas. Pažymėtina, kad nurodytos sutartys patvirtina tik faktą, kad darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. buvo sudaryta 2018 06 13, o pasibaigė 2018 10 02; gi darbo sutartis tarp ūkininko V. M. ir R. R. patvirtina faktą, kad sutartis buvo sudaryta 2018 m. balandžio 4 d., o taip pat sąlygas, kuriomis darbuotojas susitarė dirbti ūkininko V. M. ūkyje. Tačiau akivaizdu, kad nurodytos darbo sutartys niekaip nepagrindžia atsakovo neva tai patirtos žalos dydžio jokia apimtimi.

Vertinant pateiktus aukščiau nurodytus išrašus iš elektroninių tinklapių, akivaizdu, kad visuose tinklapiuose yra nurodyta įvairios technikos apytikslė 2019 metų kovo 18 dieną buvusi nuomos kaina už valandą (su kuru ar be kuro; nuomojantis techniką skirtingiems laikotarpiams). Akivaizdu, kad atsakovo pateikti išrašai su juose nurodytomis apytikslėmis įvairios technikos nuomos kainomis patys savaime niekaip nepagrindžia nei atsakovo žalos turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų prasme, nei patirtos žalos dydžio. Juo labiau, kad dalį atsakovo nurodomų darbų - kaip nurodyta aukščiau - buvo atlikęs pats ieškovas ir atsakovui jų atlikti nereikėjo.

LR CK 6.251 str. yra įtvirtindamas visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principą, įstatymų leidėjas išeliminuoja galimybę nesąžiningai praturtėti kitos šalies sąskaita. Tai reiškia, kad nėra galimas neįrodyto/nepagrįsto dydžio ir - juo labiau - apskritai nepatirtos žalos atlyginimo priteisimas, kuris būtent ir suponuotų nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita.

Iš nurodytų aplinkybių darytina akivaizdi išvada, kad atsakovas leistinumo ir sąsajumo reikalavimus atitinkančiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė nei patirtos žalos fakto, nei dydžio.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad V. M. yra jo tėvas. 2017 metų rudenį pradėjo tvarkyti šalia esančius apleistus sklypus, tačiau dėl blogų meteorologinių sąlygų darbus atidėjo 2018 metams. 2018 metų vasarą, birželio mėnesį sklypus sutvarkė, tačiau nespėjo jų užsėti. Jo tėvas buvo sudaręs nuomos sutartį, tačiau iškilo konfliktas, nes jis nespėjo sklypo užsėti. Sklypai, kuriuos tvarkė yra šalia jų dirbamos žemės. Sudarant nuomos sutartį jis nedalyvavo. Su tėčiu buvo pokalbis, kad nuomos mokestį mokės tik, kai pasisės ir nuims derlių. Tas pokalbis vyko 2017 metų vasarą. Sklypus tvarkė apie 3 savaites. Jis pats su teleskopinių krautuvu krovė šakas, brūzgynus ir kelmus į priekabą ir juos išvežė. Teleskopinis krautuvas priklausė jam pačiam. Atlyginimo negavo nes ūkis yra bendras su tėvu. 2017 metais dirbo 4 dienas, o 2018 metais dirbo apie 3 savaites, darbo dienomis, t.y. apie 15 dienų. Tvarkė du sklypus. (garso įrašas nuo 4/23/2019 11:04:17 iki 4/23/2019 11:09:34).

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo su buldozeriu. Stumdė žemę. Jis dirbo 2018 metų birželio viduryje, dirbo apie 3 savaites. Dirbo taip, kad per dieną atidirbti 8 darbo valandas. Jam mokamas pastovus atlyginimas – 450 Eurų į rankas per mėnesį. Jis 2017 metais nedirbo. Pradėjo dirbti tik 2018 metų pavasarį. Sudarant žemės nuomos sutartį jis nedalyvavo. Apie sutartį jam nieko nežinoma. Dirbo su V. M. buldozeriu. Kurą pirkdavo V. M.. Kuro apskaita buvo vedama. Jam žinoma apie kokius sklypus yra kalbama. Šalia sklypą turi ir V. M.. Jis tvarkė ir V. M. priklausantį sklypą, kurį šis neseniai buvo įsigijęs. (garso įrašas nuo 4/23/2019 11:10:48 iki 4/23/2019 11:16:26)

Dėl atsakovo teiginio, kad sudarant sutartį jam nebuvo žinoma faktinė sklypų būklė – teismo posėdžio metu apklausti liudytojai aptvirtino, kad Atsakovas vado žemės sklypą, kuris ribojasi su jo iš ieškovo nuomotais sklypais, todėl mažai tikėtina, kad jis nežinojo kokios būklės sklypus nuomojasi. Be to teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2017 metų kovo 6 dieną Ieškovas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė laišką, kuriuo nurodė, kad siunčia dokumentus analizei; kaip matosi iš pateikto elektroninio laiško, laišku atsakovui buvo išsiųsti du išrašai iš VĮ Registrų centras duomenų bazės, dviejų žemės sklypų planai ir „raštai ir planai iš miškų tarnybos“ (tomas I / lapas 51). Todėl šis Atsakovo teiginys atmestinas.