Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-489-79/2013

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Data: 2013-04-22
Bylos Nr.: 2-489-79/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Monstavičienė
Ieškovas: V. G.
Atsakovas: A. G.
Išvadą teikia: Šiaulių
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas

2013 m. balandžio 22 d.(S)Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Aldona Monstavičienė,

sekretoriaujant Daivai Girdenienei dalyvaujant ieškovui V. G. , jos atstovui advokatei V. P. , atsakovui A. G. , jo atstovui advokato padėjėjui S. Š., institucijos teikiančios išvadą atstovui Eglei Lazdauskienei

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. G. , institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui , trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinių kaltės , nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo vaikui priteisimo , turto , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė padalijimo , bei atsakovo priešieškinį,

Išnagrinėjęs bylą ,teismas nustatė:

Ieškovė prašo nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu 2005-09-10 Šiaulių m .CMS. Santuokos metu gimė vaikas ,tai duktė U. G. gim. (duomenys neskelbtini),kuri dar nepilnametė. Nurodo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas : pagarbos kitam nebuvimas , nuomonės nepaisymas , nenoras derinti elgesio ir charakterio bruožų ir fizinės prievartos naudojimas jos atžvilgiu. Nurodo ,kad tarpusavio santykiai pradėjo blogėti gimus vaikui , o itin blogi pasidarė prieš keletą mėnesių . Atsakovas pradėjo išeiti iš namų laisvalaikio metu, galutinai santykiai pašlijo, kai ji išėjo kasmetinių atostogų 2012-07-23, dėl ko ji buvo priversta išeiti ir apsigyveno pas tėvus . Atsakovas 2012-08-03 namuose ją sumušo , grąsino peiliu nužudyti ,tai darė vaiko akivaizdoje dėl ko ji kvietė policiją. Atsakovui dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla , tačiau susitaikius su atsakovu , buvo nutraukta. Iki šio įvykio atsakovas jos atžvilgiu elgėsi agresyviai ir tai buvo ne vieną kartą. Juos skiria skirtingas požiūris į gyvenimą , žmogiškąsias vertybes. Abu suprato ,kad santuokinis gyvenimas toliau nebeįmanomas, bendro ūkio nebeveda. Su atsakovu taikytis nenori , todėl neprašo skirti termino susitaikyti. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę pavardę. Išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Ieškovė ne kartą keitė ieškinio reikalavimus. Prašė priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ,nes dėl jo netinkamo elgesio šeimoje patyrė moralinę žalą , dvasinius pergyvenimus, pablogėjo jos sveikata, tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja , nes vaikas gyvena kartu , prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką , jos nurodytu variantu , nes vaikas po pasimatymo su tėvu būna nesukalbamas , su ja elgiasi atžariai . Prašo priteisti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui , nes atsakovas vaiko neremia. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti dukros Ugnės išlaikymui po 400 lt kas mėnesį. Patikslintu ieškiniu ji savo reikalavimą pakeitė, vėliau ji dar kartą patikslino ieškinį ir prašė priteisti dukros išlaikymui po 500 Lt .

Paskutiniu patikslintu pareiškimu ieškovė prašo padalinti nekilnojamą turtą ir jai priteisti sodo valdą , esančią (duomenys neskelbtini) Šiaulių r, 0,0830 ha žemės sklypą , sodo namelį , baigtumas 74 procentai , bendros 138 000 Lt vertės. Ieškovė už jai atitenkantį nekilnojamą turtą atsakovui sutinka sumokėti 30656 Lt piniginę kompensaciją , kurios sumokėjimą atidėti 6 mėnesiams. Kadangi sodo namo pirkimui buvo paimtas kreditas iš AB SEB banko , todėl neprašo keisti 2009-04-30 pasirašytos kredito sutarties sąlygų ir negrąžinto kredito dalį pripažinti jos ir atsakovo solidariąja prievole. Kadangi atsakovas paskolą bankui grąžina , prašo ją įpareigoti per vieną mėnesį grąžinti atsakovui jo sumokėtas sumas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos SEB banko įmokas pagal kredito sutarties sąlygas. Prašo padalinti kilnojamą turtą ir jai priteisti automobilį RENAULT M. S. 2700 Lt vertės , šaldiklį 450 Lt vertės , komodą 200 Lt vertės , ½ dalį ESTCON puodų rinkinio 228,85 Lt vertės, sofą – lovą 150 Lt vertės , virtuvės kombainą 200 Lt vertės , skalbimo mašiną 800 Lt vertės , dujinę viryklę , 6 vnt spintelių , virtuvės stalą ir kėdes 120 Lt vertės , sekciją 450 Lt vertės, viso turto už 5298,85 Lt. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė padalijus kilnojamą turtą jai priteisti už 6970 Lt , o atsakovui už 7240 Lt , Atsakovui prašo priteisti automobilį AUDI 80 900 Lt , miegamojo baldus 700 Lt, žoliapjovę 700 Lt , dviratį 250 Lt, grotuvą 150 Lt , kompiuterį 50 Lt , kompiuterio stalą 100 Lt , mikrobangų krosnelę 50 Lt, stalo įrankių komplektą 150 Lt , ½ dalį ESTCON puodų rinkinio 228,85 Lt , šaldytuvą 600 Lt vertės viso priteisti turto už 3178,85 Lt . Dėl kompensacijos atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį , ieškovė nepasisakė.

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį , kuriuos palaikė ir teismo posėdžio metu. Nurodė ,kad su ieškiniu sutinka dalinai ,prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės . Teigė ,kad ieškovė jo kaltę pagrinde grindžia 2012-08-03 įvykusiu incidentu , santuokinio gyvenimo nevedimu . Atsakovas nurodo, kad ieškovė jau iki šio incidento buvo pasikeitusi , o konfliktinę situaciją sudarė tai ,kad jis sužinojo apie tai ,kad ieškovė bendrauja su asmeniu vardu Rolandas ir apie tai jam pasakė jų dukra , be to jis buvo gavęs žinutę telefonu iš nežinomo asmens , todėl toks ieškovės elgesys išprovokavo jo pyktį, tačiau jis labai gailisi ,kad pakėlė ranką prieš ieškovę. Ieškovė buvo pateikusi jam sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių , tačiau jis nesutiko pasirašyti ,nes norėjo taikytis. Atsakovas laiko ,kad nebuvo jų abiejų pakankamų pastangų išsaugoti santuoką. Neprieštarauja ,kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė nesudaro sąlygų matytis su dukra , kuri su juo nori bendrauti , susitikus labai nenoriai išsiskiria, todėl jis nesutinka su ieškovės nurodytu bendravimo su dukra tvarkos nustatymu ir prašo nustatyti konkrečią ir išsamią bendravimo su dukra tvarką pagal jo siūlymą , kuri atitiktų ir dukros interesus , jos norus. Atsakovas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pateikė savo pasiūlymą ir prašo jam priteisti 0,0830 ha žemės sklypą esantį Kalnelio g. 28 Raizgių k. Šiaulių r. ir sodo namelį viso 170000 Lt vertės , priteisti iš jo prievolę pagal SEB banko kredito sutartį sumokėti 77464,85 Lt skolą , priteisti jam automobilį AUDI 80 už 900 Lt . Nurodo ,kad nekilnojamą turtą jis įgijo panaudojęs savo sukauptas lėšas banke kas sudaro 83865,62 Lt. , be to jis kas mėnesį mokėjo banko kreditą iš savo sąskaitos po 522,78 Lt, todėl iš jo sąskaitos už šį turtą sumokėjo ne mažiau nei 104344 Lt ,be to jis taip pat mokėjo ir namo išlaikymo išlaidas , kurios nuo 2009-08-19 iki 2012-08-20 sudaro 1691,64 Lt. Nurodo ,kad pripažinus nekilnojamą turtą jo asmenine nuosavybe , jis sutiktų sumokėti ieškovei kompensaciją , o jeigu tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti jai žemės sklypą ir sodo namelį , tai ieškovė turėtų sumokėti jam 105000 Lt piniginę kompensaciją ir prisiimtų likusią prievolę bankui. Sutinka ,kad ieškovei būtų priteistas automobilis R. M. , tačiau jo nurodyta verte 4448,85 Lt , nes ieškovė šio automobilio vertę nuolat keitė , bei kilnojamieji daiktai , kuriuos pageidauja ieškovė . Su ieškovės siūlomu išlaikymo dukrai po 500 Lt jis nesutinka , mano ,kad dukrai išlaikymą galėtų teikti po 300 Lt ,nes dukrai jis papildomą paramą teikia pirkdamas rūbus , žaislus , vedasi į renginius ir laiko ,kad ši parama yra tiesiogiai skirta dukrai ir jos užtenka. Jis sutinka su ieškovės pageidavimu priteisti kilnojamą turtą - namų apyvokos daiktus ir prašo šiuos reikalavimus tenkinti teismo nuožiūra atsižvelgiant į vaiko interesus . Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš abiejų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai .

Tretysis asmuo AB SEB bankas pateikė teismui atsiliepimus į kelis ieškovės ieškiniu bei į atsakovo priešieškinį ir išsakė savo poziciją . Nurodė ,kad AB SEB bankas 2009-04-30 sudarė su ieškove ir atsakovu kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 23227,45 eurų sumai būsto pirkimui iki 2039.04.29 Sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti , todėl jų prievolė solidari . Negrąžintos paskolos likutis 2012-09-24 yra 22354,78 eurų . Kredito grąžinimui yra įkeistas nekilnojamas turtas esantis adresu Kalnelio 28 Raizgių k. Šiaulių r. hipotekos lakštu. Kreditorius nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 1/3 dalį žemės sklypo ir sodo namelio esančių Kalnelio 28 Raizgių k. Šiaulių r. kaip išlaikymą nepilnamečiam vaikui . Ieškovei patikslintu ieškiniu šio reikalavimo atsisakius , nurodė , kad neprieštarauja ,kad bankui įkeistas turtas asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas ieškovei ar atsakovui arba padalintas asmeninės nuosavybės teise kitomis dalimis. Taip pat nurodė ,kad prievolė grąžinti paskolos likutį neturėtų būti modifikuojama bei turi likti ieškovei ir atsakovui kaip solidariems skolininkams. Teismo posėdyje banko atstovas nedalyvauja teismo šaukimas įteiktas tinkamai , prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo priteisimo , palaikė . Atstovė nurodė ,kad atsižvelgiant į vaiko interesus reikėtų tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti išlaikymą po 500 Lt bei nustatyti bendravimo su vaiku tvarką kaip prašo ieškovė . Bendravimo su vaiku nereikėtų riboti, dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

Iš šalies paaiškinimų , bylai pateiktų dokumentų matyti,kad šalys 2005-09-10 sudarė santuoką /b.l. 12 t.1 / Santuokoje gimė vaikas ,tai dukra Ugnė gim. 2008-10-03 ,kuri dar nepilnametė /b.l. 15 t.1/ Ieškovė nurodė ,kad tai šalių pirma santuoka ir ji iširo dėl atsakovo kaltės ,nes atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas,nes buvo grubus , neliko tarpusavio ryšio. Atsakovas su ieškove elgėsi žiauriai ,yra ją sumušęs ir tai patvirtina pateiktas 2012-08.10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis , kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta /b.l. 30 t.1 / Ieškovė nurodė, kad ji buvo sumušta ,kai ji buvo atvykusi į namus ,kuriuose su atsakovu gyveno pasiimti kai kurių daiktų,nes tuo metu ji atostogavo ir buvo išėjusi gyventi pas motiną, todėl teismas šią aplinkybę vertina ,kaip įvykusią faktiškai jau iširusiai santuokai , šalims gyvenant skyrium ir ši aplinkybė neįrodo tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 str. 3 dalies pagrindu. Ieškovės teigimu , atsakovas buvo jai neištikimas , tokį pat motyvą nurodė ir atsakovas , tačiau tai patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė .Ieškovė nurodė ,kad atsakovas nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebendrauja ,nebetvarko bendro ūkio , nebesirūpina vienas kitu. Atsakovas pripažino ,kad santuoka toliau negalima dėl santuokos iširimo ieškovės nekaltina ,tačiau nurodo ,kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės , dėl pasikeitusio ieškovės elgesio.

CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta , kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo , jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas , numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas ; preziumuojama ,kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ,jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba neištikimas , arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais , arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina . Pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo , kasacinis teismas yra nurodęs ,kad sutuoktinio kaltės samprata , atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį , yra savita ; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo ,jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo nebegalimas.; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30 , 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį , esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys , nepriimtinas ne tik teisės , bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų , nustatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje , pažeidimo faktas , o ne apskritai visų jam , kaip asmeniui , tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti /CK 3.27 str. 1d./ Jie privalo būti vienas kitam lojalūs , vienas kitą gerbti , remti moraliai ir materialiai , atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes , prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo . Lojalumo pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo , jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs , jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas , nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo , kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius / LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-14/2008/.Teismas , įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą , šalių paaiškinimus , išklausęs liudytojos , ieškovės motinos A.Girdvainienės parodymus , laiko ,kad abi šalys pažeidė savo pareigas , bendro gyvenimo taisykles , nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimas nulėmė santuokos iširimą . Civilinio kodekso 3.61 straipsniu taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai ,jog vienas sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau , o kitas – mažiau . Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti ,kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai , t.y . vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras gyvenimas santuokoje tapo nebegalimas / LAT nutartis civilinėje byloje Nr 3k-3-24/2010/. Dėl išdėstyto , atsižvelgiant į bylos aplinkybes , į tai ,kad byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo išvadai ,kad santuoka iširo dėl vienio iš sutuoktinių kaltės , bei vadovaudamasis CK 3.61 str. 2d. teismas pripažįsta ,kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Abiejų sutuoktinių supratimas apie santuoka skirtingas , todėl , laikytina ,kad šalims terminas susitaikyti nenustatytinas ,nes santuoką nori nutraukti abi šalys , bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. /CK 3.64 str., 3.60str.2d./ Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė, nes tokia teisė numatyta įstatymu / CK 3.31 str./

Ieškovė pradiniame ieškinio pareiškime prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą 50000 Lt ,tačiau vėlesniuose ieškiniuose ir teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė , todėl jis nesvarstytinas.

Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą nekilnojamą ir kilnojamą turtą tai sodo namelį ir žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone ir jame esančius namų apyvokos ir buities reikmenis . Atsakovas priešieškiniu prašė nekilnojamą turtą pripažinti asmenine nuosavybe ir priteisti jam.

Civilinio kodekso 3.88 straipsnyje nustatyta ,kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas , įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu / 1 dalies 1 punktas / ,preziumuojama ,kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė , kol nėra įrodyta ,kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė / 2 dalis /; turto , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai . Iš pateiktos nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo /b.l. 19 t.1/ matyti ,kad žemės sklypas su statiniais , pastatas – sodo namelis , esantys Šiaulių kaimiškoji sen. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruoti abiejų šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė . Iš pateiktos šio nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos 2009-05-12 , kuri patvirtinta notaro matyti ,kad šalys V. G. ir A. G. nekilnojamą daiktą perka bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas teigė ,kad šis turtas įgytas iš jo asmeninių lėšų ,nes įgytas nurašius pinigus nuo jo asmeninės sąskaitos ir kaip įrodymą pateikė banko išrašus /b.l.81-110/ Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas , gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta ,kad faktas , jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais , išskyrus atvejus , kai įstatymas leidžia liudytojo parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo ,kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kaip matyti iš auksčiau nurodytų rašytinių įrodymų , ir žemės sklypas , ir sodo namelis įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė , atsakovo valios ir šalių susitarimo sudaryti nekilnojamo turto sutarties ir jos įregistruoti vieno sutuoktinio vardu ,nebuvo. Iš atsakovo pateiktų banko išrašų nežiūrint į tai ,kad nurodyta 83 865 Lt suma panaudota perkant nekilnojamą turtą nelaikytina ,kad tai jo asmeninės lėšos ,nes jos sukauptos šalių santuokos metu . Atsakovas teigė ,kad jis dirbo papildomai ir gautus pinigus taupė ,iš kurių pirko nekilnojamą turtą ,tačiau teismas tai vertina kaip šalių susitarimą kaip skirstyti gaunamas pajamas , jomis disponuoti , todėl atsakovo teiginį ,kad jo uždirbtos lėšos yra jo asmeninė nuosavybė laiko nepagrįstu . Be to ,teismas įvertino ir tai ,kad ieškovė taip pat dirbo turėjo santaupų ir šalys iki santuokos sudarymo gyveno septynis metus kartu , vedė bendrą ūkį. Ieškovė pradiniu ieškinio reikalavimu prašė padalinti nekilnojamą turtą nelygiomis idealiosiomis dalimis ir jai priteisti 2/3 dalis žemės sklypo ir sodo namelio , kurio baigtumas 74 proc. , paskutiniu reikalavimu nuomonę pakeitė ir prašė jai priteisti visą minėtą nekilnojamą turtą , kurį įvertino 138000 Lt. Atsakovas priešieškiniu prašo padalinti tą patį nekilnojamą turtą ir priteisti jam, kurį vertina 170000 Lt. Teismas įvertinęs bylai pateiktus įrodymus laiko ,kad šalių reikalavimas priteisti vienam kuriam visą nekilnojamą turtą – sodo namelį ir žemės sklypą nėra pagrindo . Teismas įvertino tai ,kad šalių dalijamas sodo namelis nėra gyvenamoji patalpa , jo baigtumas 74 proc. , todėl ieškovės motyvas , kad jai bus geros sąlygos gyventi su vaiku laiko nepagrįstomis . Teismo nuomone , nors ieškovė ir atsakovas nenurodė ,kad šis nekilnojamas turtas būtų dalijamas po ½ idealiąją dalį ,tačiau laiko ,kad tai būtų alternatyvus šalių , tuo pačiu ir vaiko teisėtų interesų gynimo būdas , preziumuojant ,kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios / CK 3. 117 str./ Nekilnojamo turto verte laikomas ieškovės nurodyta 138000 Lt suma , kuri įvertinta 2013.03.18 nekilnojamo turto vertintojų ir atitinka rinkos kainas ,kuri galioja jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje , nežiūrint į tai ,kad šalys sudarė pirkimo pardavimo sutartį ir banko kredito sutartyje nurodyta 170000 Lt suma /CK 3.119 str./ Kadangi nekilnojamas turtas įkeistas AB SEB bankui , kuris neprieštaravo ,kad įkeistas turtas būtų padalintas ieškovei ir atsakovui kitokiomis dalimis ,nei nurodė šalys , šalių prievolė bankui yra solidari , todėl šalys ir toliau po turto padalijimo lieka solidariais bendraskoliais iki galutinio atsiskaitymo su kreditoriumi /CK 3.126 str./

Įstatymas numato ,kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę , pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno asmeninis turtas /CK. 3.118 str. 1d./ Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė ,kad dalijasi kilnojamą turtą išvardijo ir nurodė, kad jai tektų automobilis RENAULT MEGANE SCENIC už 4300 Lt , šaldiklis 450 Lt , komoda 200 Lt , elektrinis radijatorius 80 Lt, lyginimo lenta 20 Lt , lygintuvas 70 Lt , įrankių lagaminas 150 Lt sekcija 450 Lt , kompiuteris 900 Lt , sofa lova 150 Lt , kombainas 200 Lt viso kilnojamo turto už 6970 Lt. Atsakovui tektų turto už 7240 Lt , tai automobilis audi 80 už 900 Lt , žoliapjovė 700 Lt, dviratis 250 Lt, įrankių lagaminas 150 Lt, puodų rinkinys EASTCON už 2700 Lt miegamojo komplektas už 700 Lt , grotuvas už 150 Lt , kompiuteris už 50 Lt, kompiuterio stalas 100 Lt , staliukas 20 Lt , virtuvės įranga – šaldytuvas , dujinė plytelė , mikrobangų krosnelė ir spintelės 550 Lt , virtuvės stalas ir 4 kėdės 170 Lt , skalbimo mašina 800 Lt. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta jai tenkančio automobilio verte , kurią kelis kartus keitė, sutinka ,kad jis būtų priteistas ieškovei ir nurodė ,kad tokios markės automobilis atitiktų 4448,85 Lt vertę, sutiko ,kad ieškovei būtų priteistas puodų EASTCON rinkinys 2700 Lt , dėl kitų kilnojamų daiktų , jų vertės prieštaravimo nereiškė. Šalys įrodymų už kokias sumas įgyti jų kilnojami daiktai nepateikė , kokiu pagrindu ieškovė mažino prašomo dalinti turto vertę , nenurodė, todėl dalinant šalių įgytą kilnojamą turtą pagrindine laikytina ieškovės nurodytą pradinę kilnojamų daiktų vertę pagal pateiktą pirmąjį ieškinį.

Ieškovės prašymas nustatyti nepilnametės dukros Ugnės gyvenamąją vietą su ja tenkintinas ,nes ji gyvena kartu ir tai jų interesų nepažeidžia. / CK 3. 169 str./ Ieškovė reikalavimo nustatyti atsakovui bendravimo su vaiku tvarkos neprašė , tik patikslinusi ieškinio dalyką / b.l.79.t.2/ prašė nustatyti ,kad atsakovas su dukra galės bendrauti tokia tvarka : kiekvieno mėnesio antrą ,ketvirtą savaitgalį su dukra bendrauja savo gyvenamojoje vietovėje :penktadienį pasiima dukrą iš vaikų darželio ir parveža ją į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti ,kad jis turi teisę antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimti su savimi dukrą nuo penktadienio 19 val iki sekmadienio 18 val. Taip pat nurodė ,kad turi teisę pasiimti dukrą kiekvieną kalendorinę vasarą 30 dienų bei kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 23 d. 12 val. iki sekančių metų 3d. 18 val. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neleidžia bendrauti su dukra , todėl iki teismo sprendimo priėmimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką , prašymas buvo patenkintas , 2013.01.29 priimta teismo nutartis ir nustatyta , kad atsakovas turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimti dukrą iš darželio nuo penktadienio 17 val iki sekmadienio 18 val . Ieškovė teismo nurodytos tvarkos nesilaikė , todėl atsakovas atskiru prašymu /b.l.108 t.2/ prašė pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti konkrečias datas ir valandas ,kada jis gali bendrauti su dukra . Teismo nuomone , bendravimo su vaiku tvarka nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove , atsakovas kaip tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant , todėl ieškovė negali sudaryti tam kliūčių , taip pat turi atsižvelgti ir į vaiko interesus ,todėl dalinai tenkintinas ieškovės ir atsakovo reikalavimas šioje dalyje , nustatant ,kad atsakovas kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį - penktadienį pasiima dukrą iki 17 val iš darželio ir parveža į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. Tenkinant atsakovo reikalavimą , tikslinga nustatyti ,kad atsakovas gali pasiimti dukrą kiekvienų kalendorinių metų vasarą 30 dienų , tačiau šis laiko tarpas turi būti derinamas su ieškove . Ieškovė taip pat turi leisti bendrauti atsakovui su dukra kiekvienų porinių metų Kalėdų laiku nuo gruodžio 23 dienos 12 val. iki sausio 3d.18 val.

Ieškovė pateikusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovo 400 Lt išlaikymą dukrai , kuris buvo priteistas kaip laikinoji apsaugos priemonė / b.l. 40 t.1/ir atsakovas šią sumą mokėjo . Patikslintu ieškinio dalyku / b.l. 81 t.2/ ieškovė prašė priteisti 500 Lt , tačiau įrodymų , kodėl didina šį reikalavimą , teismui nepateikė. Atsakovas, nurodė ,kad jis sutinka mokėti ieškovei dukros išlaikymui po 300 Lt ,nes jis ne tik bendrauja su dukra ,bet ir nuperka jai žaislų , rūbų , todėl padidinus išlaikymo mokėjimą iki 500 Lt , jo galimybės pirkti papildomai , būtų apribotos.

Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis : 1/ kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis , 2/ konkrečia pinigų suma , 3/ priteisiant vaikui tam tikrą turtą / CK 3.196 str1d./ . Atsakovo pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir šalims nutraukus santuoką , atsižvelgia į tai ,kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį . Ši išlaikymo forma skirtina ir todėl ,kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus , darbingas ir dirba , yra pajėgus teikti dukrai Ugnei išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė ,kad priteisus iš atsakovo 400 Lt išlaikymą bus patenkinti minimalūs dukros poreikiai . Teismas vadovaudamasis teisingumo , protingumo ir sąžiningumo principais , taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu /CK 1.5 str. 4d, 3.3 str. / bei atsižvelgiant į tai, kad priteisus 400 Lt periodinių išmokų dydį bus galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius ,nebus pažeisti vaiko interesai, išlaikymas vaikui priteistinas ieškovės anksčiau nurodytu dydžiu po 400 Lt periodinių išmokų iki jos pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo datos / CK 3.194 , 3. 196 ,3.198 str./. Nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise tenka ieškovei/ CK 3.190 str. /

Šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė įrodymus ,kad už advokato atstovavimus teisme , procesinių dokumentų parengimą atskiriems advokatams sumokėjo 3000 Lt. Atsakovas pateikė įrodymus ,kad advokato padėjėjui už atstovavimą teisme , procesinių dokumentų parengimą sumokėjo 2200 Lt .Atsižvelgiant į tai ,kad ieškinys ir priešieškinys patenkintas iš dalies , šalių procesinis elgesys buvo tinkamas , todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš vienos kitai nepriteistinos / CPK 93,98 str./ Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies 78670 Lt turtinio reikalavimo sumai , todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 2360 Lt ,bendra suma 2504 Lt, įskaitant kitus ieškinio reikalavimus. Ieškovė pateikusi ieškinį sumokėjo 200 Lt , likęs žyminio mokesčio sumokėjimas 4909 Lt buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo ,kurį ji sumokėjo 2013.04.16. Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau ,nei patenkinti jos ieškinio reikalavimai, todėl permokėta suma 2605 Lt grąžintina. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 1000 Lt , likusi dalis žyminio mokesčio atidėta, todėl likusi suma 1350,20 priteistina valstybei / CPK 96 str./ Iš šalių priteistinos bylinėjimosi – pašto išlaidos valstybei./ CPK 88, 93 str./

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259,260,265,270str.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti dalinai

Santuoką , įregistruotą 2005-09-10 tarp A. G. gim. (duomenys neskelbtini)1Kelmės raj. Reibių k. a/k (duomenys neskelbtini) ir V. G. gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą Šiaulių m. CMS , įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) turinčių nepilnametį vaiką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamas turtas žemės sklypas , kurio unikalus (duomenys neskelbtini) įregistruotas V. G. ak (duomenys neskelbtini) ir A. G. a/k (duomenys neskelbtini) vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalijamas po ½ idealiąją dalį kiekvienam ir pinigine išraiška šio turto tenka po 69000 Lt .

Kreditorinis įsiskolinimas kreditoriui AB SEB pagal 2009-04-30 būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kurio likutis 2013- 03-27 dienai buvo 22194,38 Eur yra solidari V. G. ir A. G. prievolė .

Padalinti V. G. ir A. G. kilnojamą turtą ir priteisti :

V. G. priteisti : automobilį RENAULT MEGANE SCENIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4300 Lt, šaldiklį 450 Lt., elektrinį radijatorių 80 Lt , lyginimo lentą 20 Lt lygintuvą 70 Lt , komodą 200 Lt, įrankių lagaminą 150 Lt , sekciją 450 Lt , kompiuterį 900 Lt , sofą lovą 150 Lt, virtuvės kombainą 200 Lt , puodus ,, EASTCON,, 2700 Lt , viso kilnojamo turto už 9670 Lt

A. G. priteisti automobilį AUDI 80 900 Lt, žoliapjovę 700 Lt, dviratį 250 Lt , stalo įrankių komplektą 150 Lt , miegamojo baldus 700 Lt, staliuką 20 Lt, grotuvą 150 Lt , kompiuterį 50 Lt , kompiuterio stalą 100 Lt , virtuvės įrangą 550 Lt, virtuvės stalą ir 4 kėdes 170 Lt , skalbimo mašiną 800 Lt – viso kilnojamo turto už 4540 Lt

Nustatyti nepilnamečio vaiko dukros U. G. gim. 2008-10-03 gyvenamąją vietą su V. G. a/k (duomenys neskelbtini) .

Nustatyti atsakovui A. G. tokią bendravimo su dukra Ugne tvarką : kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį - penktadienį A. G. pasiima dukrą iš vaikų darželio iki 17 val ir grąžina V. G. sekmadienį iki 17 val. Nustatyti ,kad A. G. kiekvieną kalendorinę vasarą 30 dienų turi teisę pasiimti su savimi dukrą Ugnę , suderinęs šį laiką su motina V. G. . Kiekvienų porinių metų gruodžio 23 dieną nuo 12 val A. G. pasiima dukrą Ugnę iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją motinai V. G. sekančių metų sausio 3d. iki 18 val.

Priteisti iš A. G. a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. G. gim. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2013-04-22 iki jos pilnametystės . Nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną V. G. , likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti IŠ A. G. a.k (duomenys neskelbtini) 1350, 20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei .

Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti V. G. a.k (duomenys neskelbtini) 2605 Lt permoką.

Priteisti iš V. G. ir A. G. po 13,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Aldona Monstavičienė