- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- A5.-297-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03160-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- E. D.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D., jo atstovui advokatui S. J.,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija), atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti A. P. ir S. S., nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų įdarbinimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. E. D. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo E. D. nurodė, kad nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu. Parodė, kad minėti asmenys dirba pas juos pasirašę rangos sutartis. Nesutinka, kad juos turėjo įdarbinti kaip įmonės darbuotojus, nes įmonės pagrindinė veikla yra prekyba. Statyba ir statybos darbais užsiima apie 10 procentų. Įmonė yra įdarbinusi dalį darbuotojų, kurie atlieka statybos darbus ir pagal poreikį sudaro sutartis su asmenimis, kurie turi individualios veiklos pažymas. Tai įprasta įmonės praktika. Su šitais dviem asmenimis paskutinė sutartis sudaryta buvo 2018 m. liepos 30 d. Kiekvienam objektui įmonė turi savo žmonių arba pasisamdo darbuotojų. Ne pirmą kartą sudaryta sutartis su A. P. ir S. S..
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija palaiko surašytą protokolą. Tiek tyrimo metu, tiek iš apklaustų liudytojų parodymų galima tvirtinti, kad šalis siejo darbiniai santykiai. Darbus atlikinėjo asmenys su įmonės įrankiais. Sutartyse nurodyta skirtingi įkainiai, nurodytos prievolės, kurių asmenys negalėtų vykdyti, pvz. suteikti garantijas medžiagoms, nes įmonė teikia medžiagas visas. Pakankamai daug abejonių kurios, jo nuomone, įrodo, kad tai buvo darbinis santykis. Todėl mano, kad pažeidimas yra įrodytas ir prašė skirti baudą sankcijos ribose.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. paaiškino, kad individualios veiklos pažymėjimą turi nuo 2017 m. pradžios. Veikla nurodyta - specializuoti stogo darbai Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ' iš viso buvo sudarytos 7 sutartys, pirma sutartis buvo sudaryta 2017 m. vasario 20 d. Jis taip pat turi sutarčių ir su kitomis įmonėmis, apie 5 įmonės. Nebuvo nustatyto darbo grafiko, į darbą važiavo, kada nuspręsdavo, nuo oro priklausė. Niekas neduodavo konkrečių nurodymų, ką ir kiek turi padaryti. Buvo bendras terminas, tai ir dirba taip, kad suspėtų. Su „(duomenys neskelbtini)“ įrankiais dirbo. Susitarė šiek tiek mažesnę kainą ir dirbo su jų įrankiais. Pagal darbo sutartį šioje įmonėje nėra dirbęs. Saulius kaip pagalbinis darbuotojas, o jis kaip meistras. Jam ir Sauliui buvo mokama ne vienodai, jis nusprendė, kiek kam turi būti mokama. Už atliktus darbus įmonė moka pavedimu.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. J. paaiškino, kad buvo statybos darbų vadovas. Šiame objekte stogas buvo įrenginėjamas apie 3 mėnesius. Negali atsakyti kiek laiko dirbo A. P. ir S. S., gal apie du mėnesius. A. P. atliko stogo įrengimo darbus - apšiltinimo medžiagą klojo, vata tvirtinama ir bituminė danga. Darbus atliko ant dalies stogo. Kiek turėjo padaryti, sutartyje buvo parašyta kvadratūra. Taip pat ir S. S.. Vietą, kurioje jie turi atlikti darbus, nurodė jis. Tą vietą jiedu tarpusavyje kažkaip pasidalino. Jų padarytą darbą jis atvažiuodavo tikrinti, ar laiku daro, ar kokybiškai. Įrankių dalis buvo įmonės, dalis pačių darbininkų. Į darbą jie atvykdavo pagal objekto darbo valandas, nuo 8-16 val. Jis instruktavo A. P. ir S. S. apie darbų saugą. Drabužiai ir šalmas buvo A. P. ir S. S..
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. B. paaiškino, kad jis yra statybos direktorius. A. P. ir S. S. dirbo objekte adresu Laisvės pr. 77, Vilniuje. Atliko stogo įrengimo darbus, jie dirba pagal patentą. Pasirašydama sutartį jų įmonė iš akies nustato darbų apimtį, paskui įvertina atlikus darbus, pagal faktą matuoja. Pasako, nuo kur pradėti darbus, nuo kurios dalies. Šie žmonės dirbo ir su savo įrankiais, ir su įmonės, nes ne visus reikiamus įrankius turėjo. Kituose jų įmonės projektuose jie taip pat yra dirbę. Jie neištisai dirba, su pertraukomis po kelis mėnesius. Jie dirba ir kitur, kaip supranta, yra buvę ir kad per du objektus vienu metu dirba. Kaip supranta, A. P. yra meistras, o S. S. buvo kaip pagalbinis. Jie derindavosi tarpusavyje darbus. Minėti asmenys buvo įtraukti į objekte dirbančiųjų asmenų sąrašą, kad galėtų patekti į objektą.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. R. paaiškino, kad spalio 4 d. su kolege vykdė patikrinimą darbų saugos klausimais. Apie 10 val. patikrino objektą Laisvės per. 77, kur matėsi, kad vyksta statybos. Viršutiniame aukšte vyko patikrinimas ir buvo pastebėti du žmonės. Paklausus statybos vadovo, kas čia per žmonės, jis nurodė, kad ,, N. P.“ darbuotojai. Jis nuėjo prie tų darbuotojų, prisistatė iš kur yra, paklausus kur dirba, jie atsakė, kad UAB ,,N. P.“, paklausus ar seniai dirba, jie susižvalgė. Nurašė jų duomenis, tada paklausė vadovo, gal kokius dokumentus turi. Statybos darbų vadovas parodė darbuotojų sąrašą, kurie patenka į objektą. Nusileido į statybų vagonėlį, kur statybos vadovas parodė sąrašą UAB ,,N. P.“ darbuotojų. Jie pateikė leidimą, kuriame taip pat dalyvavo P.ir S.. Paprašė, kad darbuotojus pakviestų iš viršaus, kad paimti paaiškinimus. Jis paskambino brigadininkui, kad darbuotojai nusileistų į apačią. Jiems nusileidus į vagonėlį, juos apklausė. Jie nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą su įmonės didžiąją dalimi įrankiais. Jie parašė paaiškinimus. Dar paklausė kokiu laiku dirba S., nurodė, kad dirba objekto laiku, kai leidžia oro sąlygos. Vėliau buvo iškviestas darbų vadovas, statybų direktorius. P. ir S. nurodė, kad jų yra tik degiklis stogo dangai lyginti. Turėjo darbo aprangą, nurodė, kad ten jų darbo apranga. Įmonės dokumentuose turi būti nurodyti įmonės darbuotojai, o kiekvienas rangovas turi atskirą sąrašą.
A. P. 2018 m. spalio 4 d. paaiškinimo duomenimis, jis dėl stogo įrengimo darbu tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos direktoriumi Linu. Pasirašė sutartį dėl darbų atlikimo. Dirba su įmonės pateiktais įrankiais. Darbams vadovauja darbų vadovas Kazimieras. Kaip darbuotojas nebuvo įdarbintas įmonėje, kadangi dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą nuo 2017 metų (b. l. 5).
S. S. 2018 m. spalio 4 d. paaiškinimo duomenys iš esmės analogiški. Dirba pagal statybvietės darbo laiką, atsižvelgdami į orų sąlygas (b. l. 7).
K. J. 2018 m. spalio 12 d. paaiškinimo duomenimis, statybos objekte adresu Laisvės per. 77, Vilniuje, jis yra paskirtas darbų vadovu. Įmonė statybos objekte atlieka stogo įrengimo darbus. Jis tiesiogiai vadovauja statybos darbams, nurodo darbuotojams kokius konkrečius darbus atlikti, tame tarpe ir A. P. bei S. S.. Minėti asmenys dirba su dalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių įrankių (perforatorius, dujų balionai, rankinis pjūklas), taip pat naudoja savo ruletę, degiklius. Kas aprūpina A. P. ir S. S. darbo drabužiais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis jis nežino. Minėti asmenys buvo įtraukti į įmonės jam išduotą paskyrą- leidimą stogo darbams, nes tokie yra reikalavimai. Už darbo saugą yra atsakingas L. B. (b. l. 9).
L. B. 2018 m. spalio 8 d. paaiškinimo duomenimis, statybos objekte adresu Laisvės per. 77, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka stogo įrengimo darbus. Dėl darbuotojų trūkumo darbų atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė piliečius A. P. ir S. S., dirbančius su individualios veiklos pažymomis. Tarp jų ir UAB „Nord profil“ buvo pasirašytos rangos sutartys. Su šiais darbuotojais taip yra tekę dirbti ne vienerius metus. Darbuotojai atlieka stogo įrengimo darbus, darbui naudoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas medžiagas, dalį darbo įrankių. Su šiais darbuotojais darbo sutartis nesudaryta, jų pavardės paskyroje- leidime figūravo dėl to, kad to reikalavo užsakovas (b. l. 10).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos duomenimis, tiek S. S., tiek A. P. yra savarankiškai dirbantys asmenys (vykdo individualią veiklą) (b. l. 11, 12).
Statybos rangos sutarties Nr. NP/AP180730-1, sudarytos ir pasirašytos 2018-07-30 tarp A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenimis šalys susitarė dėl stogo įrengimo darbų atlikimo objekte adresu Laisvės per. 77, Vilniuje, nustatyta darbų kaina, šalių atsakomybė, aptartis kiti aktualūs klausimai (b. l. 15-17). Analogiška sutartis sudaryta ir tarp S. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 18-20).
E. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl E. D. kaltumo padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kilo ginčas ar tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir objekte dirbusių asmenų susiklostę santykiai laikytini darbiniais ar yra civilinio pobūdžio. E. D. teigimu, su A. P. ir S. S. buvo sudarytos rangos sutartys. Valstybinė darbo inspekcija teigia, kad tarp šių asmenų susiklostę darbo santykiai.
Rangos sutartį nuo darbo sutarties skiria keletas esminių požymių. Pirma, rangos sutartimi susitariama dėl konkretaus darbo rezultato, darbo sutartimi – dėl darbo funkcijos atlikimo, t. y. įsipareigojama dirbti tam tikros rūšies darbą. Darbo sutarčiai būdingas tęstinumas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje esančiose rangos sutartyse susitarta dėl konkretaus rezultato – A. P. dėl 500 kv. m. stogo įrengimo, S. S. – 300 kv. m. Nustatytas konkretus darbų atlikimo terminas, už vėlavimą atlikti darbus numatyti delspinigiai. Šiuo metu darbai, numatyti sutartyse, baigti, tai patvirtina teismui pateikti darbų perdavimo priėmimo aktai. Be to, A. P. parodė, kad yra sudaręs ne vieną tokio pobūdžio sutartį ir su kitomis įmonėmis, darbo sutarties su UAB „N. P.“ niekada neturėjo ir neketino turėti, t. y. nėra ir santykių nuolatinumo, tęstinumo. E. D. paaiškino, kad įmonės pagrindinė veikla – prekyba, statybos darbais neužsiima nuolat, tik prireikus, todėl nėra jokio reikalo įdarbinti nuolat dirbančių asmenų, asmenis jie samdo pagal rangos sutartis pagal poreikį. Patikrinimo metu tiek A. P., tiek S. S., tiek L. B. ir K. J. taip pat nurodė, kad asmenys vykdo individualią veiklą, dirba pagal rangos sutartis, t. y. tiek įmonės, tiek pačių asmenų pozicija dėl santykių pobūdžio nuolat buvo nuosekli.
Kitas svarbus skirtumas - savarankiškumas. Veikla bus savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Liudytojas A. P. teisme nurodė, kad dirbo statybos objekto valandomis, tačiau nebuvo nustatyto darbo grafiko, į darbą važiavo, kada nuspręsdavo, nuo oro priklausė. Jis ir S. S. savo darbo laiką, darbų atlikimo seką ir jų pasiskirstymą nusistatydavo tarpusavyje. Kiek kuriam turi būti mokama, nusprendė jis. Šiuos jo parodymus patvirtino ir liudytojai K. J. ir L. B.. Rašytiniuose paaiškinimuose A. P. ir S. S. nurodė, kad darbus prižiūri darbų vadovas K. J., tačiau šis teisme paaiškino, kad šių asmenų darbą prižiūri lygiai taip pat, kaip ir prižiūrėtų bet kurių subrangovų – tiek fizinių, tiek juridinių asmenų – darbą, nes jų įmonė, kaip rangovas užsakovui yra įsipareigojusi darbus atlikti kokybiškai ir laiku. Pažymėtina, kad savarankiškumo požymiui neprieštarauja užsakovo teisė duoti rangovui nurodymus.
A. P. ir S. S. darbams atlikti naudojo tiek jiems patiems, tiek bendrovei priklausančius įrankius, kadangi, kaip nurodė tiek jie patys, tiek apklausti liudytojai, dalies įrankių jie neturėjo, toks variantas buvo pasirinktas šalių susitarimu ir lėmė sutartų atlikti darbų galutinę kainą. Sutiktina, kad įmonei priklausančių įrankių naudojimas yra darbo sutarties požymis, tačiau santykių kvalifikavimą kaip darbinių arba kaip civilinių lemia ne vienas atskiras požymis, po jų visuma. Pažymėtina, kad asmenys naudojo ir savo įrankius, be to, jie turėjo savo darbinę aprangą (tai patvirtina ir byloje esančios jų nuotraukos, b. l. 28-29), kai tuo tarpu UAB „Nord profil“ turi savo darbinę aprangą (L. B. parodymai).
Patenkančių į objektą darbuotojų sąraše nurodytas A. P.. Tačiau liudytojai K. J., L. B. parodė, kad tai buvo visų asmenų, kurie kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, turi teisę patekti į statybos objektą. Tokio sąrašo reikalauja užsakovas. Jame nurodyti ir UAB„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir rangovai. Teismo vertinimu, vien tai, kad sąraše nurodytas žodis „darbuotojai“, o ne „asmenys“ ar pan., taip pat automatiškai tarp šalių susiklosčiusių santykių nepaverčia darbo santykiais.
Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad, nors yra tam tikrų darbo santykių požymių, vienareikšmiškai konstatuoti, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. bei S. S. susiklostė darbo santykiai, nėra pagrindo.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-22 nutartis Nr. 2AT-78-788/2016).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šioje byloje neįrodytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas. Institucijos surinkti duomenys negali būti vertinami kaip pakankami E. D. kaltei įrodyti, todėl administracinio teisės nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Nutraukti E. D. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nesant nusižengimo sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.