- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-267-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43450-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- S. A.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 54 MGL (2700,00 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. A. paskirta 36 MGL (1800,00 Eur) dydžio bauda nustatant ją sumokti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, S. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
2018 m. spalio 1 d. nutarimu S. A. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki bus įvykdytas šio automobilio konfiskavimas po paskirto konfiskavimo įvykdymo jį panaikinant.
Teisės vairuoti (įgyti teisę vairuoti) transporto priemones uždraudimą S. A. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įskaičiuojant laiką nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2018 m. rugsėjo 8 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. A. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra: 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 03 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), vairavo savo vardu registruotą automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,98 promilės etilo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinimas S. A. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pasitvirtino. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu, bei vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad dėl nusikaltimo jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal savo pobūdį buvo gan grubus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, kadangi vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs kėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad S. A. už KET pažeidimus, susijusius su vairavimu, nebaustas. Teismas sprendė, kad, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas S. A. skirti švelnesnio pobūdžio bausmę – baudą, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. A. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir panaikinti dalyje dėl turto konfiskavimo.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam terminui, neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 1987 metų nėra padaręs jokių KET pažeidimų ar nusikalstamų veikų naudojant transporto priemonę, jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė. Teismas neįvertino to, kad būdamas neblaivus jis transporto priemonę naudojo naktį ir mažai apgyvendintoje teritorijoje, judėjo nedidelį atstumą, važiavo mažesniu, nei leistinas, greičiu. Lyginant su susiformavusia teismų praktika pirmosios instancijos teismas priėmė akivaizdžiai per griežtą nuosprendį šioje dalyje.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad transporto priemonė – automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso šeimai, t. y. nuteistajam, jo sugyventinei bei sugyventinės dviem suaugusiems sūnums. Automobilio įgijimui jie 2018 m. rugpjūčio 27 d. ėmė paskolą paskolų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ bei kartu pirko automobilį. Dėl to automobilis turi būti pripažintas bendru šeimos turtu, o ne jo asmenine nuosavybe. Kadangi automobilis priklauso šeimai, todėl jo konfiskavimas neužtikrintų sąžiningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę ir viešo intereso perkeliant neproporcingą naštą ne tik nuteistajam, bet ir konfiskuoto turto bendrasavininkams. Automobiliu naudojasi ir sugyventinės sūnus, kuris jį ir jo sugyventinę veža į darbą ir iš jo pasiima. Konfiskavus automobilį jiems iškiltų grėsmė netekti darbo ir pajamų, kadangi jie dirba pamainomis, o naktį viešasis transportas nevažiuoja. Konfiskavus automobilį jo įgijimui paimtą paskolą vis tiek tektų gražinti, o tai taptų dar viena bauda.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, paskirdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 3 metų terminui ir konfiskuodamas šeimai priklausančią transporto priemonę, jį nubaudė per griežtai. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo nedrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.
7. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis S. A. neginčija aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, tačiau mano, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams šiuo atveju yra per griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, įvertinusi nuosprendžio argumentus bei skunde nurodytas aplinkybes, su šiais S. A. skundo argumentais sutinka.
8. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas nustatomas nuo vienų iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas S. A. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui, tokio sprendimo atskirai neargumentavo, nenurodė motyvų, kodėl mano, kad tik maksimaliam terminui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pažymima, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi būti vadovaujamasi ir proporcingumo principu, kuris reikalauja, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra. Turi būti atsižvelgiama ne tik į objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, bet ir į kaltininko asmenybę. Šiais reikalavimais privaloma vadovautis ir nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Pirmosios instancijos teismas S. A. pagrįstai skyrė aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę. Ginčo dėl jos taikymo nagrinėjamu atveju nėra. Tačiau nustatydamas maksimalų jos taikymo terminą teismas nesilaikė proporcingumo principo reikalavimo ir tai lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą, o tuo pačiu ir per griežtą asmens nubaudimą.
9. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad S. A. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, šį pažeidimą padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones. Tačiau svarstant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą vien tik padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, kaip minėta, negali būti suabsoliutinami. Siekiant tinkamai individualizuoti bausmę turi būti vertinama ir kaltininko asmenybė. Tokia nuostata įtvirtinta ir BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuris aktualus ne tik bausmės skyrimo, bet ir baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei jų taikymo trukmės nustatymo procese.
10. Nagrinėjamu atveju reikšmės turi tai, kad S. A. baudžiamosios atsakomybės nevengė, savo kaltę pripažino iš karto, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Administracine tvarka apeliantas baustas 2016 m. spalio 28 d. už važiavimą be bilieto. Už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimų pažeidžiant KET, nebaustas. Anksčiau S. A. teistas, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai su transporto priemonių vairavimu taip pat nesusiję. Nuteistasis dirba nuo 2016 m. lapkričio 14 d. Darbe charakterizuojamas teigiamai kaip darbštus, atsakingas, drausminių nuobaudų ir neigiamų asmeninių savybių neturintis darbuotojas. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, kurios nerodo S. A. polinkio daryti nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teisėjų kolegija mano, kad S. A. nepagrįstai nustatytas maksimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, t. y. terminui, kuris lygus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes S. A. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).
11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nekonfiskuoti transporto priemonės tokį prašymą motyvuojant tuo, kad automobilis yra šeimos turtas, jį konfiskavus ne tik apeliantas, bet ir kiti šeimos nariai patirs neproporcingai neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti minėtą nuteistojo prašymą nėra pagrindo.
12. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67, 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
13. Iš BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijos akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės nėra įmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad S. A. vairavo jam priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta ne mažiau kaip 1,98 promilės alkoholio, t. y. minėtą transporto priemonę jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Todėl S. A. priklausantis automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinka konfiskuotino turto sampratą ir, remiantis įstatymo nuostatomis, privalo būti konfiskuotas.
14. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, juo naudojasi ne tik jis, bet ir jo sugyventinės sūnus, automobiliui pirkti yra paimta paskola, transporto priemonė taip pat reikalinga nuvykti į darbą, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo konfiskavimo instituto netaikyti. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. Tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-699/2018). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė.
15. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, rodančių, kad konfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonę proporcingumo principas akivaizdžiai bus pažeistas, nenustatyta. Aplinkybės, kad automobilis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, kad automobilio pirkimui yra paimtas kreditas, egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai S. A. nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė. Nuteistasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Prieš darydamas nusikalstamą veiką S. A. galėjo ir turėjo įvertinti tai, kai vairuodamas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių sveikata, gyvybe bei turtu, kad toks jo elgesys gali turėti neigiamas pasekmes ir su nusikalstama veika nesusijusiems asmenims. Tačiau jis sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas parinko švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, ir nustatė jos dydį, kuris yra artimas minimaliam baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), bei nustatė ilgesnį, nei įstatymo numatytą, terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, nusikalstama veika padaryta vairuojant pačiam kaltininkui priklausantį automobilį, nėra pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Teismo sprendimas dėl BK 72 straipsnio taikymo yra pagrįstas, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai teismų praktikai.
16. Skunde S. A. nurodo, kad automobilis yra šeimos turtas, tačiau byloje esantys rašytiniai duomenys rodo, kad automobilio savininkas yra S. A., automobilis registruotas jo vardu (1 t., b. l. 36). Nuteistasis yra nesusituokęs, objektyvių duomenų, kad automobilis bendrosios nuosavybės teise priklausytų ir kitam asmeniui ar, kad faktiškai juo naudotųsi kiti asmenys, o ne S. A., byloje nėra, nuteistojo nurodyta paskola taip pat yra imta paties nuteistojo vardu. Tokių aplinkybių, kurios nurodomos apeliaciniame skunde, nuteistasis pirmosios instancijos teismui nenurodė. Be to, net jei automobilis ir būtų laikomas šeimos turtu, ši aplinkybė nėra kliūtis jį konfiskuoti nustačius, kad automobilis buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui ir neteisingumo. Tokiu atveju automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, taip pat yra konfiskuojamas. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016).
17. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašydama netaikyti nuteistajam transporto priemonės konfiskavimo prašė taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 62 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, o baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos laikantis BK IX skyriaus nuostatų, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, negali būti taikomas, be to, nėra BK 62 straipsnio 1, 2 dalyje numatytų šio straipsnio būtinųjų taikymo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas parinko švelniausią ir vienintelę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį, įvertinęs nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgęs į asmenybę, parinko labai artimą minimaliam jos dydžiui 54 MGL, kai minimalus bausmės dydis už nesunkų nusikaltimą yra 50 MGL. Be to, įvertinus aplinkybę, jog S. A. visiškai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, aplinkybių, kuriomis remiantis paskirta bausmė – bauda galėtų būti dar labiau švelninama vadovaujantis 54 straipsnio 3 dalies pagrindais, nenustatyta.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, priklausančią S. A., baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis S. A. grindžia konfiskavimo neproporcingumą, teismų praktikoje nelaikomos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą BK 72 straipsnio nuostatų netaikyti. Teismo sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę yra teisingas, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti: S. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.