Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, kaltinamojo teigimu gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą vieneriems metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., mokytis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį tęsti darbą; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 12 d., 23.40 val. iki 2015 m. kovo 13 d., 16.30 val. (viena diena), nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d., vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. P. ir D. L., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. gegužės 28 d., apie 19.00 val., patekę į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, metalo pjūklu pjaudami pakaitomis nupjovė laiptinėje rakinamos grotuotos patalpos metalinę ąselę spynai kabinti, taip įsibrovė į 1-ojo aukšto laiptinėje esančią patalpą ir abu kartu pagrobė T. J. priklausančius du dviračius „Elsonic“ su dviem vaikiškomis kėdutėmis, vieno dviračio su kėdute vertė 1100 Eur, bendrai 2200 Eur sumai, po to iš įvykio vietos pasišalino pagrobtais dviračiais, taip jie, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam T. J. priklausantį 2200 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

D. L. ir H. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamųjų D. L. ir H. P. teisme duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamieji D. L. ir H. P. apklausiami teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Štai kaltinamasis D. L. parodė, jog 2016 m. gegužės mėnesį, po pietų jis susitiko su H. P., nusprendė pasivaikščioti ir parūkyti sukamo tabako. Kadangi lauke buvo stiprus vėjas, jie nuėjo į pirmą pasitaikiusią laiptinę, antrame aukšte parūkė ir leisdamiesi žemyn pirmame aukšte pamatė už savadarbių grotų tris dviračius: vieną vaikišką ir du suaugusių. Jiedu susižvalgė, pagalvojo, kad dviračius būtų galima pavogti, susitarė pavogti. Pagalvojo, kaip nupjaus grotas, pažiūrėjo, kad spyna nėra rimta. Kaltinamojo teigimu, H. P. davė vieno pažįstamo numerį, kuriuo jis (t. y. D. L.) paskambino, nuėjo susitikti su tuo žmogumi ir paimti pjūklelį. H. P. nuėjo pas močiutę. Jis (t. y. D. L.) grįžo į laiptinę, pradėjo pjauti, atėjo H. P., jiedu kartu išlaužė grotas. H. P. grotos kliudė galvą, todėl jis trumpam prarado sąmonę. Po to jis H. P. pažadino. Jie paėmė po dviratį, pavažinėjo po rajoną ir išvažiavo namo. Po kelių dienų jis su minėtu dviračiu nuvažiavo į stotį, ten susirado pirkėją ir pardavė dviratį už 40 Eur. Kaltinamasis H. P. davė analogiškus parodymus, kaip ir kaltinamasis D. L., papildomai nurodydamas, jog su pavogtais dviračiais jie pavažinėjo Pašilaičiuose apie valandą laiko, po to D. L. pasakė, kad jau važiuos namo. Jis pats nuvažiavo link Justiniškių, kur prasideda Buivydiškių ežero kelias, ten nutrūko grandinė ir stabdydamas jis pradūrė galinę padangą. Nebegalėjo dviračio vežti, nes jis labai sunkus, todėl paskambino draugui, kuris turi didelę mašiną. Draugas jam pasakė ateiti prie parduotuvės „Iki“, esančios Justiniškėse. Jis paslėpė dviratį duobėje prie žvyro ir nuėjo pasitikti draugo. Jis su draugu nuvažiavo iki tos vietos, bet dviračio jau nebebuvo. Tuomet jis grįžo namo. Kaip jau buvo minėta, šie kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, be to, tokius jų parodymus patvirtina ir teisme, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti kiti įrodymai. Štai nukentėjusysis T. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš laiptinės buvo pavogti du dviračiai su vaikiškomis kėdutėmis, kurie buvo prirakinti grandinėmis prie laiptinės turėklo. Dviračių akumuliatoriai buvo pažymėti, t. y nuspalvinti mėlynu rašikliu. Nukentėjusiojo teigimu, 2015 m. gegužės 30 d. (tuo metu jo dviračiai jau buvo pavogti) jis pats paskambino į elektrinių dviračių parduotuvę, esančią Vilniuje, Goštauto g. 5, ir pranešė apie jo dviračių vagystę. Vėliau tą pačią dieną paskambino pardavėjas iš šios parduotuvės ir pranešė, kad pil. E. V. teiraujasi dėl akumuliatoriaus pakrovėjo elektriniam dviračiui, apie ką buvo pranešta policijai, bei kad su E. V. buvo sutarta, kad į parduotuvę jis turi ateiti 2016 m. gegužės 31 d., 15.00 val. Po 15.00 val. nepažįstamas vaikinas, kuris su savimi turėjo akumuliatorių, atėjo į parduotuvę. Šį akumuliatorių atpažino kaip savo, nes jis buvo pažymėtas - nuspalvintas mėlynu rašikliu. Policijos pareigūnai sulaikė E. V. (1 t., b. l. 16-17, 29-30, 31). Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė skambindamas bendrajam pagalbos centrui ir pranešdamas apie vagystę (1 t., b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. patvirtino, jog jis iš asmens, kuris jam pažįstamas iš matymo, 2016 m. gegužės 31 d. už 300 Eur nusipirko elektrinį dviratį „Esonic“. Kadangi minėtam dviračiui buvo reikalingas pakrovėjas, internete susirado elektrinių dviračių parduotuvę. Apie 15.00 val. pats nuvyko į dviračių parduotuvę, esančią Vilniuje, Goštauto gatvėje, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Liudytojo teigimu, jis dviračio nevogė ir nežinojo, kad dviratis gali būti vogtas (1 t., b. l. 91). Analogiškos įvykio aplinkybės yra užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. Š. 2016 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjusysis T. J. elektroniniu paštu informavo, kad elektrinių dviračių parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Goštauto g. 5, buvo gauta užklausa dėl elektroninio dviračio akumuliatoriaus pakrovėjo. Asmuo, kuris teiravosi – E. V. Parduotuvės darbuotojas susitarė, kad šis atvyks 2016 m. gegužės 31 d., apie 15.00 val. Jis kartu su vyr. tyrėju I. G. nuvyko minėtu adresu ir sulaikė E. V., kuris buvo atsinešęs elektrinio dviračio akumuliatorių, kurį atpažino nukentėjusysis T. J. E. V. prasitarė, kad prieš dvi dienas nusipirko elektrinį dviratį iš asmens, pažįstamo iš matymo, o dviratis yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89). Nukentėjusiojo T. J. pateiktos nuotraukos, užfiksuotos vaizdo stebėjimo kameromis, sumontuotomis (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) namo, patvirtina, kad nukentėjusiajam priklausančius dviračius pavogė būtent kaltinamieji D. L. ir H. P. Iš šių nuotraukų matyti, jog 2016 m. gegužės 28 d., laikotarpiu nuo 19:04:00 iki 19:04:22 val. matomi du asmenys (H. P. - be marškinėlių, D. L. - su tamsiais marškinėliais), važiuojantys palei namą šaligatviu nukentėjusiajam T. J. priklausančiais dviračiais, su ant abiejų dviračių sumontuotomis vaikiškomis kėdutėmis (1 t., b. l. 36-44). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2016 m. birželio 2 d. apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas CD-R laikmenoje esantis 2016 m. gegužės 28 d. vaizdo įrašas iš www.stebit.lt, kuriame laikotarpiu nuo 19:04:00 iki 19:04:22 val. užfiksuoti (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini) namą, pavogtais (T. J. priklausančiais) dviračiais važiuojantys (kaip nustatyta) D. L. ir H. P. (1 t., b. l. 59-63).

Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad H. P. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe, padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimu pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamieji pateko į namo laiptinę, metalo pjūklu nupjovė laiptinėje rakinamos grotuotos patalpos metalinę ąselę spynai kabinti ir taip įsibrovė į 1-ojo aukšto laiptinėje esančią patalpą, iš kur pagrobė du dviračius su vaikiškomis kėdutėmis. Atsižvelgiant į šias veikos padarymo aplinkybes, nustatytinas kaltinamųjų veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą.

Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas įsibraunant į patalpą, kaltinamųjų H. P. ir D. L. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl H. P. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę H. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpą, veika baigta. Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir teigė, jog gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį H. P. – yra jauno amžiaus, nevedęs (2 t., b. l. 68), nedirbantis (2 t., b. l. 69), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 70-73), teistas (2 t., b. l. 74-78, 7987), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 89), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, tačiau 2017 m. balandžio 15 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą (nustatyta, kad buvo vartojęs kanabinoidus) (2 t., b. l. 90), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 91). Šios aplinkybės, ypatingai teistumai bei administracinės nuobaudos rodo, kad H. P. antivisuomeninis elgesys nebuvo atsitiktinis, jo daromos teisei priešingos veikos pamažu tampa sistemingomis ir rodo, jog veikos padarymo metu jis turėjo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus tik įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis H. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam H. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu H. P. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Vis gi teismas apsvarstęs galimybę taikyti H. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, kad H. P. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Be to, jis šią nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, priėmimo, t. y. ne bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo būdamas nepilnametis buvo vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, taip pat vieną kartą nuteistas laisvės apribojimo bausme, taip pat į tai, kad kaltinamasis išreiškia aiškią poziciją keisti gyvenimą, įsidarbinti, atlyginti padarytą turtinę žalą, teismas linkęs suteikti H. P. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suteikiant jam galimybę įrodyti visuomenei ir nuosprendžio vykdymą prižiūrinčioms institucijoms, kad jis gali grįžti į doros kelią. Dėl šių priežasčių kaltinamajam H. P. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose – neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti oficialiai dirbti ar būti registruotam darbo biržoje. Įvertinus tai, kad tai ne pirmas kaltinamojo H. P. teistumas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kuriuo jis privalės būti kontroliuojamas probacijos tarnybos, jam nustatytinas maksimalus.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendyje nurodyti laikotarpiai, taip pat laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 14 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi H. P. buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminą nustatant trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra išreiškęs aiškią poziciją keisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti, teismo vertinimu, yra išnykę suėmimo skyrimo pagrindai, konstatuoti minėtose teismo nutartyse. Vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, H. P. paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Dėl D. L. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę D. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpą, veika baigta. Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir teigė, jog gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. L. – yra jauno amžiaus, nevedęs (1 t., b. l. 156), nedirbantis (1 t., b. l. 157), neteistas (1 t., b. l. 158-159), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų 1 t., b. l. 160-174), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 176), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 177), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 178). Šios aplinkybės rodo, kad D. L. nėra itin pavojingas visuomenei, vis tik jo sistemingai daromi įvairūs administraciniai nusižengimai rodo besiformuojantį polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms. Teismas pažymi, kad pagal BK 55 straipsnio nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriamos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Šiuo atveju teismas nenustatė rimtų ir įtikinamų objektyvių priežasčių, kurios leistų nukrypti nuo šios baudžiamojo įstatymo normos. Taigi, atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. L. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, kartu ir skirti įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankami bausmės tikslams pasiekti.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į D. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo (t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 16 d. nutartimi D. L. buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminą nustatant dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra išreiškęs aiškią poziciją keisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti, teismo vertinimu, yra išnykę suėmimo skyrimo pagrindai, konstatuoti minėtose teismo nutartyse. Vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 4 punktu, D. L. paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o sutinkamai su BPK 110 reikalavimais, civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1956,57 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad T. J. turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ namų turto draudimu, buvo išmokėta 1956,57 Eur dydžio draudimo išmoka (1 t., b. l. 68). Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo susisiekta su parduotuvės „Esonic“ vadybininku, pokalbio metu pastarasis paaiškino, kad nukentėjusysis T. J. pats kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, susitarė su juo, kad jam žalą atlygintų per parduotuvę. AB „Lietuvos draudimas“ parduotuvei „Esonic“ grąžino 1956,57 Eur sumą, parduotuvei minėtos pinigų sumos užteko patenkinti nukentėjusiojo T. K. lūkesčius (1 t., b. l. 64). Nors civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, tačiau jis pateikė prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 1956,57 Eur turtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui (BPK 252 straipsnio 2 dalis). Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 1956,57 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais (1 t., b. l. 68-88), taip pat nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais dėl padarytos žalos dydžio ir pobūdžio. Be to, kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu sutiko su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, jo neginčijo, sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 1956,57 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalies reikalavimais, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kadangi turtinė žala civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ atsirado dėl kaltinamųjų H. P. ir D. L. bendrų veiksmų, jiems veikiant bendrininkų grupe, ir yra jų bendrų veiksmų rezultatas, todėl už turtinę žalą civiliniam ieškovui privalo atsakyti solidariai (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui solidariai iš kaltinamųjų 1956,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

1. Pjūklo ašmuo su rankena, patalpintas saugojimui pagal 2017 m. birželio 12 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK001253 į Vilniaus apskrities VPK Daiktų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (1 t., b. l. 26, 27) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

2. CD-R laikmena su vaizdo stebėjimo kamerų įrašu iš www.stebi.lt (2 t., priedas – voke), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, H. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu H. P. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, ir H. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, H. P. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti oficialiai dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis į H. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., taip pat bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir šiame nuosprendyje nurodytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu panaikinti H. P. kardomąją priemonę – suėmimą ir paleisti H. P. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis į D. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309 straipsnio 1 dalies 4 punktu panaikinti D. L. kardomąją priemonę – suėmimą ir paleisti D. L. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Priteisti solidariai iš H. P. ir D. L. civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1956,57 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 57 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Pjūklo ašmenį su rankena, patalpintą saugojimui pagal 2017 m. birželio 12 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK001253 į Vilniaus apskrities VPK Daiktų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2. CD-R laikmeną su vaizdo stebėjimo kamerų įrašu iš www.stebi.lt, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.