Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas J. Jaglinskis Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00424-2009-9

2011 m. gegužės 27 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir subendrinta bausmė P. Z. paskirta – 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir subendrinta galutinė bausmė P. Z. paskirta – 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-21 nuosprendžiu bei galutinė subendrinta bausmė P. Z. paskirta – 3 (treji) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Iš P. Z. priteista nukentėjusiojo R. Z. naudai 1030 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Z. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

Jis 2009-06-15, apie 16.00-17.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti - M. Z. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais P. Z. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2009-06-15, apie 17.09 val. iki 2009-06-16, apie 05.33 val., „Swedbank“ bankomate H 349/HB, adresu (duomenys neskelbtini), atlikęs finansines operacijas, neteisėtai panaudojo pagrobtą M. Z. elektroninę mokėjimo priemonę - jos vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurios bankomate nuėmė: 2009-06-15, 17.10.01 val. – 200 Lt; 2009-06-15 17.22.14 val.. – 200 Lt; 2009-06­-15, 17.22.44 – 200 Lt; 2009-06-16, 05.32.15 val. – 200 Lt; 2009-06-16, 05.33.03 val. – 200 Lt; iš viso nuėmė 1000 Lt. Šiais savo veiksmais P. Z. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2009-06-15, apie 17.09 val. iki 2009-06-16, apie 05.33 val. „Swedbank“ bankomate H 349/HB, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas pagrobtą M. Z. elektroninę mokėjimo priemonę - jos vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pateikdamas šią mokėjimo kortelę bankomatui kaip savo, apgaule įgijo nuo M. Z. sąskaitos jos turtą - 1000 Lt grynų pinigų. Šiais savo veiksmais P. Z. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. Z. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau 5 kartus teistas, turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Kolegijos nuomone, nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas leidžia įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo P. Z. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, be to, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat to, atsižvelgė ir į tai, kad pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. Z. apeliacinį skundą atmesti.