Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, I. L. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš I. L. priteista nukentėjusiajai D. E. J. 4847,80 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta daiktinius įrodymus: akinius, 0,5 litro talpos stiklainį, saugomus Akmenės r. PK, 12 vnt. 200 litų nominalo banknotų tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini), esančius prie bylos, sunaikinti, o kompiuterio garso kolonėles „Logitech“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S3370E“, Imei (duomenys neskelbtini), lauko sūpynes, nešiojamą kompiuterį „Dell“ Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju, Micro SD adapteriu, kurio viduje yra 8GB SD kortelė, saugomus Akmenės r. PK, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. L. nuteista už tai, kad ji 2013 m. gegužės mėn., laikotarpiu nuo 4 d. iki 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), D. E. J. namuose pagrobė svetimą – D. E. J. priklausantį turtą: pinigus – 3800 litų, 500 Lt vertės auksinį vestuvinį žiedą, 400 Lt vertės auksinį žiedą be akutės, 600 Lt vertės auksinį žiedą su akute, viso pagrobė 5300 Lt vertės D. E. J. turtą.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2013-05-12 laikotarpiu iki 17.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), t. y. savo namuose, panaudodama kompiuterį „Dell Inspiron 1525“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei tyrimo metu tiksliai nenustatyto modelio skenavimo įrenginį ir spausdintuvą, pagamino 12 vienetų netikrų 200 litų nominalo Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių banknotų su tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini) ir, tęsdama nusikalstamą veiką, netikrus pinigus laikė iki 20143-05-12 17.00 val., t. y. kol atsivežė į (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., juos realizavo padėdama D. E. J. namuose į stiklainį vietoj pagrobtų pinigų.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2013-05-12 laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini), išėmusi lango stiklą, įsibrovė į patalpą, D. E. J. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė svetimą, D. E. J. priklausantį turtą: pinigus – 1000 litų, bei tęsdama nusikalstamą veiką iš sodybos ūkinio pastato pagrobė D. E. J. priklausantį maišelį, kuriame buvo 15 Lt vertės vyriškos šlepetės, 19 Lt vertės 1000 g pakelis kavos „Arabica“ ir bendros 13,80 Lt vertės 2 dėžutės kiaulienos konservų, kiekviena po 6,90 Lt, viso pagrobė 1047,80 Lt vertės D. E. J. turtą.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliaciniame skunde išdėstytų nuteistosios I. L. argumentų matyti, kad ji neigia įsibrovimo į nukentėjusiosios namus faktą ir teigia, kad pinigus paimti jai leido nukentėjusiosios sūnus, kuris pats jai padovanojo ir tris auksinius žiedus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl I. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kadangi nuteistoji apeliaciniu skundu neginčija jos nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija šios nuosprendžio dalies netikrina.

Apeliantė teigia, kad ji trijų auksinių žiedų nevogė, o juos jai padovanojo nukentėjusiosios sūnus T. J., kad pinigus paėmė leidus T. J.. Tačiau tokius nuteistosios teiginius paneigia jos pačios bei nukentėjusiosios ir liudytojo T. J. parodymai. Nukentėjusioji nurodė, kad ji žiedus senokai matė, jie buvo papuošalų dėžutėje, o apie jos turimus pinigus niekas iš šeimos narių nežinojo (1 t. 42–44, 45–47 48–49, 50 b. l.). Liudytojas T. J. taip pat nurodė nežinojęs, kad jo motina namuose turi ir kur laiko pinigų, apie tai jis nesakė I. L. (1 t. 63–64 b. l.). Tokius parodymus liudytojas T. J. patvirtino ir akistatos su nuteistąja metu ( 2 t. 131–133 b. l.). Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo T. J. parodymais nėra pagrindo, nes pati nuteistoji teisme pripažino, jog ji 2013 m. gegužės mėnesio 4-6 dienomis nukentėjusiosios kambaryje esančioje spintelėje radusi stiklainį su pinigais, pirmą kartą pagrobė 3800 Lt, kitame kambaryje radusi 3 auksinius žiedus, juos pagrobė, apie tai nukentėjusiajai nieko nesakė, kad norėdama nuslėpti paimtus pinigus ji į stiklainį įdėjo netikrus pinigus (2 t. 193 b. l.). Taigi, nuteistosios teiginių, kad žiedai jai buvo padovanoti, o pinigus leido jai paimti T. J., yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė. Dėl to pagrįstai I. L. pripažinta kalta pagrobusi pinigus ir tris auksinius žiedus, tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Taip pat nuteistoji teigia, kad ji neįsibrovė į nukentėjusiosios namus, nes raktą nuo namų jai davė į užsienį išvažiuodamas T. J.. Tačiau ir tokius apeliantės teiginius paneigia ne tik jos pačios prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką, bet ir nukentėjusiosios ir T. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėjusioji D. E. J. ir liudytojas T. J. nurodė, kad nuo namo durų yra tik vienas raktas, kurį užrakinę duris, raktą nuneša ir padeda sutartoje vietoje (1 t. 42–44, 45–47 48–49, 50, 63–64 b. l.). Liudytojas T. J. taip pat nurodė, kad I. L. nežinojo, kur paliekamas raktas. Byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius nukentėjusiosios ir liudytojo T. J. parodymus. Pati nuteistoji negalėjo nurodyti, kur ji padėjo, neva, jai duotą raktą, teigė palikusi gal vasarinėje prie arkos arba sofos, ar palikusi duryse (2 t. 93 b. l.). Nukentėjusioji nurodė, kad grįžusi namo rado namo duris užrakintas taip, kaip jas ir paliko. Nukentėjusiosios parodymus, jog į namą I. L. pateko pro langą, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys: ties pagrindinio įėjimo durimis, šiaurinėje sienoje esančio lango rėmą prilaikančios vinutės atsuktos taip, kad būtų galima langą atidaryti, tas pats padaryta ir su vakarinėje sienoje šiauriniame namo kampe esančiu langu, kad vakarinėje sienoje, ties viduriu ir pagalbinio įėjimo durimis langas, kurio matmenys su mediniu rėmu 70x70 cm, yra praviras, rastas į agrasto krūmą atremtas lango stiklas, kurio matmenys 46x47cm (1 t. 19–16, 17–34 b. l.), be to, įvykio vietoje (prie atsuktų langų ir išimto lango stiklo) buvo rasti avalynės pėdsakai bei akiniai, juodu rėmeliu. Įvertinus tai, kad nėra duomenų, patvirtinančių I. L. turėjus namo raktą, bei atsižvelgus į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti atsukti langai bei vienas langas praviras, taip pat išimtas lango stiklas bei rasti avalynės pėdsakai ir akiniai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog į namą buvo įsibrauta pro langą, nėra pagrindo. Be to, teisme nuteistoji pripažino į namą patekusi pro langą (2 t. 193 b. l.). Toks apeliantės aptekimas į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, t. y. išimant lango stiklą, atsukus lango rėmų vinutes ir atidarius langą, laikoma įsibrovimu. Kadangi įvykio metu buvo rastas vienas atidarytas langas, nepagrįstas I. L. skundo argumentas, kad ji pagal savo sudėjimą negalėjo pralįsti pro langą. Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad I. L. 2013-05-12 nusikalstamą veiką padarė įsibraudama į gyvenamąją patalpą pro langą, todėl ji pagrįstai nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl to nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir I. L. veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį.

Apeliantė taip pat prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajai I. L. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dar kartą pripažinti tą pačią aplinkybę atsakomybę lengvinančia nėra pagrindo. Nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamą veiką apeliantė padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes iš bylos matyti, jog pavogtus pinigus ir auksinius žiedus nuteistoji panaudojo ne pirmo būtinumo prekėms įsigyti. I. L. padarė nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia. Nuteistoji yra išsituokusi, turi dukrą, tačiau ja laikinai rūpinasi apeliantės tėvai. I. L. yra bedarbė, registruota darbo biržoje, serga užkrečiama liga, bausta administracine tvarka, tarp jų ir už smulkaus turto vagystę, yra teista 3 kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Anksčiau nuteistajai paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu), BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes ji įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai I. L. paskyrė BK griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi švelnesne bausme – bauda, areštu ar laisvės apribojimu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Į apeliantės skunde nurodytas aplinkybes (jauna, serga, turi vaiką ir kt.), apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), minėto straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki 4 metų (bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantei už jos įvykdytus nusikaltimus paskirtos žymiai mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai bausmės, daroma išvada, kad I. L. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas I. L. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, BK 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas paskirtas bausmes, taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų. Be to, apylinkės teismas nuteistosios atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nėra pagrindo nuteistajai paskirtos bausmės mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąją tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Nuteistoji taip pat prašo jos atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. skirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes ji pati serga, augina mažametę dukrą. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą apsprendžia kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, turi būti bent iš dalies atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė žala. I. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tik viena aplinkybė, t. y. kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš bylos matyti, kad nusikalstamais veiksmais bent dalis nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos nebuvo atlyginta. Dėl to, kad nėra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir dėl to, kad iš dalies neatlyginta padaryta turtinė žala, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Be to, tai, kad nuteistoji augina mažametę dukrą, nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, kadangi pati apeliantė pripažino, kad jos dukra laikinai rūpinasi jos tėvai. Taip pat nėra pagrindo nuteistajai paskirtą bausmę švelninti dėl jos ligos, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl jai diagnozuotos ligos, atlikti pataisos namuose jai paskirtą bausmę būtų per sunku. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymą ir kt. norminius aktus, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinta ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nėra pagrindo apeliantę atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Taip pat I. L. prašo daiktinius įrodymus grąžinti jos motinai, kadangi šie daiktai buvo įsigyti ne iš pagrobtų pinigų. Toks nuteistosios prašymas yra nepagrįstas, nes pati nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad už iš nukentėjusiosios pagrobtus pinigus ji pirko kompiuterį (600 Lt), dukrai telefoną (320 Lt), lauko supynę (349 Lt), kompiuterio kolonėles (146 Lt), ausines (28 Lt), pelę (45 Lt), dukrai dviratuką (345 Lt), paspirtuką (45 Lt), remontavo automobilį (600 Lt), pirko kuro (500 Lt), sėdynių užvalkalus (89 Lt), kilimėlius (678 Lt), kvapus (22 Lt), sau rūbų (200 lt), kosmetikos (175 Lt), batus (115 Lt), kelnes (60 Lt) (2 t. 92–94 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu tiek pati nuteistoji, tiek ir jos motina policijos pareigūnams perdavė daiktus, kurie buvo įsigyti už pagrobtus pinigus, taip pat ir kompiuterį, spausdintuvą, kuriais buvo pagaminti netikri pinigai (1 t. 71–72, 75–78, 81, 82, 88–92 b. l.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti kompiuterio garso kolonėles „Logitech“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S3370E“, Imei (duomenys neskelbtini), lauko sūpynes, nešiojamą kompiuterį „Dell“ Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju, Micro SD adapteriu, kurio viduje yra 8GB SD kortelė, kaip iš nusikalstamos veikos gautus materialinę vertę turinčius daiktus. Taigi, konfiskuodamas šiuos daiktus, apylinkės teismas nepažeidė BK 72 straipsnio, BPK 94 straipsnio nuostatų, todėl grąžinti nuteistajai daiktus, gautus iš nusikalstamos veikos, nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistosios I. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistosios I. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio.