Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B., S. O. ir D. Z. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į A. B. bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2008-11-15 iki 2008-11-17.

S. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į S. O. bausmės atlikimo laiką įskaitytas S. O. laikino sulaikymo laikas nuo 2008-11-16 iki 2008-11-17.

D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į D. Z. bausmės atlikimo laiką įskaitytas D. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2008-11-16 iki 2008-11-18.

Iš A. B. ir S. O. solidariai priteista 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. L..

Iš D. Z. priteista 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. T..

Iš A. B., S. O., D. Z. ir R. S., priteista solidariai 484,30 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Tuo pačiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžiu nuteistas R. S., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., S. O. ir D. Z. nuteisti už tai, kad 2008-11-15, apie 17 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, gyvenamajame name, priklausančiame R. S., esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., S. O. panaudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametę M. L., g. (duomenys neskelbtini), t.y. ją nusitempdamas į negyvenamą kambarį, jėga paguldė į lovą, apnuogino jos lytinius organus nuvilkdamas rūbus, praskėtė kojas, ją užgulė ir įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios M. L. lytinius organus, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, t.y. ją išžagino, bei S. O. išėjus iš kambario, įėjo A. B., bei panaudodamas grasinimus, jėga praskėtė kojas, ją užgulė ir įvesdamas lytinį organą į nukentėjusiosios nepilnametės M. L. lytinius organus tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, t.y. ją išžagino, o tuo metu kitame kambaryje D. Z. panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas smūgius į veidą, kūną, nepilnametei R. T., g. (duomenys neskelbtini), padarė nubrozdinimus apatinėje lūpoje, kraujosruvą kairėje krūtyje, t.y. sužalojimus, priskiriamus prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, bei jėga pervertė ant lovos, apnuogino jos lytinius organus nuvilkdamas rūbus, praskėtė kojas, ją užgulė ir įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios R. T. lytinius organus tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią, t.y. ją išžagino.

Nuteistieji A. B. ir S. O. nurodo, kad jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nepagrįstai laikė tai, jog veikos įvykdytos bendrininkų grupėje. Teigia, kad jie tarpusavyje nesitarė dėl veiksmų nukentėjusios atžvilgiu, juos atliko savarankiškai ir nepriklausomai vienas nuo kito. D. Z. veiksmai su kita nukentėjusiąją jiems taip pat buvo nežinomi, kaip ir D. Z. bei R. T. nebuvo žinoma apie jų veiksmus su M. L..

Mano, kad teismas atsižvelgęs į jų asmenybes - anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai, naujų nusikalstamų veikų nepadarę, linkę kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, turėjo švelninti bausmę ir jos atlikimo būdą. Papildomai pažymi, kad A. B. rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, todėl nors teismas dėl to laisvės atėmimo bausmės dydį švelnino, mano, kad bausmės tikslams pasiekti paskirta laisvės atėmimo bausmė galėtų teismo būti nustatyta atlikti atviroje kolonijoje. Tokiu būdu atliekant bausmę atviroje kolonijoje S. O. neprarastų ryšio su savo artimaisiais, o A. B. - su savo nepilnamečiais vaikais ir gyvenimo drauge.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras pašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, iš kaltinimo pašalinant aplinkybes, kad A. B. ir S. O. išžagino nukentėjusiąją M. L. bendrininkų grupėje kartu su D. Z., ir kad D. Z. išžagino nukentėjusiąją R. T. bendrininkų grupėje kartu su A. B. ir S. O..

Nuteistųjų A. B., S. O. ir D. Z. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. B., S. O. ir D. Z. kaltais ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., tačiau apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad A. B. ir S. O. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje kartu su D. Z., ir kad D. Z. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje kartu su A. B. ir S. O., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Priimdamas A. B., S. O. ir D. Z. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamojo posėdžio metu nuteistųjų A. B., S. O., D. Z., nukentėjusiųjų M. L. ir R. T., liudytojo V. M. duotais parodymais, taip pat nuteistųjų A. B. ir S. O. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2008-11-15, 2008-12-10 apžiūros protokolais, 2008-11-17 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog R. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, R. T. padarytas mergystės plėvės plyšimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, 2008-11-17 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog M. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, M. L. padaryta kraujosruva dešinio kelio vidiniame paviršiuje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, 2009-03-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog tampone su M. L. makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai, 2009-03-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog ant rankšluosčio rastas sperminis skystis su žmogaus kraujo priemaiša, asmens blaivumo testo N. (duomenys neskelbtini) parodymais, iš kurių matyti, jog M. L. 2008-11-15, 20.25 val. nustatytas 1,14 promilių girtumas, asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) parodymais, iš kurių matyti, jog R. T. 2008-11-15, 20.24 val. nustatytas 1,21 promilės girtumas, neblaivumo (girtumo) nustatymo prietaiso ALKOTEST-7410 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog A. B. 2008-11-15, 21.40 val. nustatytas 1,28 promilių girtumas, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. B., S. O. ir D. Z., fizinio smurto panaudojimu palauždami nukentėjusiųjų pasipriešinimą, tyčia lytiškai santykiavo su jomis prieš jų valią, t.y. jas išžagino, ir taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. numatyta veika už kurios padarymą baudžiamas tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios M. L. parodymais, kad S. O. ir A. B. panaudodami fizinį smurtą lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, t. y. nors ji verkė, prašė nelysti, priešinosi, tačiau S. O. ją per prievartą nurengė, paguldė ant lovos, per prievartą išžargdino jos kojas ir užgulęs ją atliko lytinį aktą, po to atėjęs A. B., grasindamas jai, taip pat ją užgulė ir atliko lytinį aktą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai. Taigi, nuteistųjų S. O. ir A. B. skundo argumentai, kad jie fizinio smurto ir grasinimų nukentėjusios atžvilgiu nenaudojo, yra paneigti nukentėjusiosios M. L. parodymais. S. O. skunde nurodyti argumentai, kad su nukentėjusiąją abu buvo sutarę dėl lytinių santykių, pati nukentėjusioji juos pasiūlė, ir A. B. skunde nurodyti argumentai, kad jį suklaidino pačios nukentėjusios veiksmai - ji sėdėjo jam ant kelių, bendravo, sueities metu prieštaravimų nereiškė, yra deklaratyvūs, paneigti byloje surinktais duomenimis, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nepilnamečio asmens išžaginimą. Jei nukentėjusiajam šio nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 str. 3 d. ir tuo atveju, jei kaltininkas aiškina, kad nesuvokė, jog nukentėjusysis yra nepilnametis, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. L. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Taigi, nusikaltimo padarymo dieną jai buvo tik 15 metų. 2008-11-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sprendžiant iš antropometrinių duomenų, antrinių lytinių požymių ir vidinių lytinių organų išsivystymo, M. L. lytiškai nesubrendusi (1 t. 19 b. l.). Be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios M. L. parodymų, A. B. žinojo, kad ji yra nepilnametė, nes jo žmona gyvena tame pačiame kaime, jis taip pat žinojo, kad ji lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė S. O. ir A. B. parodymus, kad jiems pasirodė, kad nukentėjusioji M. L. yra pilnametė ir nelaikė, kad buvo išžagintas pilnametis asmuo.

Kadangi byloje nustatyta, jog S. O. ir A. B. su nukentėjusiąja M. L., kuri įvykio metu buvo nepilnametė, lytiškai santykiavo prieš jos valią, grasindami tuojau pat panaudoti prieš ją fizinį smurtą, tokį smurtą panaudodami ir taip atimdami galimybę jai priešintis, jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.

Nuteistieji A. B. ir S. O. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, teigdami, kad jie tarpusavyje nesitarė dėl veiksmų nukentėjusios atžvilgiu, juos atliko savarankiškai ir nepriklausomai vienas nuo kito, D. Z. veiksmai su kita nukentėjusiąją jiems taip pat buvo nežinomi, kaip ir D. Z. bei R. T. nebuvo žinoma apie jų veiksmus su M. L..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems A. B., S. O. ir D. Z. bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją – padaryti sunkūs nusikaltimai prieš nepilnamečius asmenis (Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 11 str. 5 d.), kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistiesiems suvokiant daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, nuteistųjų asmenybes – A. B., S. O. ir D. Z. nusikalto pirmą kartą, bausti administracine tvarka, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad už A. B., S. O. ir D. Z. padarytus sunkius nusikaltimus skirtinos minimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d..

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatytas nuostatas ir A. B., S. O. ir D. Z. skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme. A. B., S. O. ir D. Z., būdami apsvaigę nuo alkoholio, padarė sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus veikdami tiesiogine tyčia, pažeidė nukentėjusiųjų teises ir laisves į jų seksualinį neliečiamumą jų atžvilgiu naudodami fizinį smurtą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie apeliantų asmenybes, šeimyninę padėtį nėra išimtinės aplinkybės, jos reikšmingos nustatant asmeniui skirtinos bausmės rūšį ir dydį sankcijos ribose. Todėl taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir A. B., S. O. ir D. Z. skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme, nėra teisinio pagrindo.

Nepagrįsti nuteistųjų A. B. ir S. O. apeliacinio skundo argumentai dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos pakeitimo. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems A. B. ir S. O. paskirtas trejų metų laisvės atėmimo bausmes nustatė atlikti pataisos namuose. Apeliaciniame skunde nuteistieji A. B. ir S. O. prašo pakeisti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą iš pataisos namų į atvirąją koloniją.

Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Lietuvos Respublikos BVK 63 str. nustato analogišką nuostatą, kad tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis Lietuvos Respublikos BK 50 str. nuostatomis. Taigi parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teismas nėra varžomas Lietuvos Respublikos BVK nuostatų, kurios reglamentuoja jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-594/2005). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistųjų A. B. ir S. O. asmenybes, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, teisingai nustatė A. B. ir S. O. paskirtas laisvės atėmimo bausmes atlikti pataisos namuose. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. ir S. O. nuteisti už nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.), padarytos nusikalstamos veiskos labai pavojingos visuomenei, todėl nėra pagrindo keisti jiems nustatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad atliekant bausmę atviroje kolonijoje S. O. neprarastų ryšio su savo artimaisiais, o A. B. - su savo nepilnamečiais vaikais ir gyvenimo drauge, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems nustatytą bausmės atlikimo vietą.

Nuteistasis D. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nusikalstamą veiką padarė praėjus nedaug laiko nuo pilnametystės, mano, kad teismui turėjo kilti abejonių, ar jis yra subrendęs ir ar jo visi bruožai bei subrendimo laipsnis atitinka pilnametystę, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jo socialinės brandos, neskyrė psichiatrinės ekspertizės, todėl apeliaciniu skundu nuteistasis prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti psichologinę - psichiatrinę ekspertizę jo socialinei brandai nustatyti.

Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai gali būti taikomos Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų Lietuvos Respublikos BK 80 str. paskirtį. Iš šios normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas klausimo apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, socialinę brandą išsprendimą pirmiausia susieja su paties teismo teise tai nustatyti, atsižvelgiant į paties kaltininko fizines ir psichinio išsivystymo ypatybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes ir tik prireikus į specialisto paaiškinimus ar išvadą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2011-10-13 teisiamojo posėdžio metu D. Z. gynėja advokatė paprašė pateikti klausimą specialistui, ar nusikaltimo padarymo metu D. Z. pagal socialinę brandą prilygo pilnamečiui asmeniui, tačiau teismui, nekilo abejonių dėl nuteistojo D. Z. socialinės brandos nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šį prašymą teismas atmetė (3 t. 23, 24 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo daugiau nei 18 metų amžiaus. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009-06-25 pateiktos D. Z. charakteristikos matyti, kad D. Z. apibūdinamas kaip aplinkinių gyventojų charakterizuojamas neigiamai, mokymosi metu iš mokyklų buvo gauta nusiskundimų jo elgesiu, išsilavinimas – nebaigtas pagrindinis, gyvena pas motiną, šeimos buitis tvarkinga (2 t. 28 b. l.). Jis iki nusikaltimo padarymo nebuvo gydęsis (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre (2 t. 25 b. l.), buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, už automobilio vairavimą neturint tam teisės (2 t. 20, 21 b. l.). Taigi jokios bylos aplinkybės nerodo sulėtėjusio ar sutrikdyto nuteistojo protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygio ar nesiorientavimo socialinėje aplinkoje, byloje nėra duomenų apie kokias nors išskirtines D. Z. savybes, kurios būtų nebūdingos jo amžiaus jaunuoliui ar, kurioms esant, jo socialinė branda nusikalstamos veikos padarymo metu galėtų būti prilyginta nepilnamečiui, priešingai – iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Z. buvo ir yra fiziškai ir psichiškai sveikas, jo neteisėtas elgesys buvo sąmoningas (jis suprato savo neteusėtus veiksmus ir numatė galimus padarinius), jis gerai suvokė jį supančią socialinę aplinką ir gebėjo joje elgtis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios išvados padarymui, šiuo atveju, specialios žinios nereikalingos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, byloje esančius objektyvius D. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo duotus parodymus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad D. Z. socialinė branda nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai atitiko jo biologinį amžių, todėl taikyti D. Z. baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas nepilnamečiams skirtas lengvatas nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis D. Z. apeliacinės instancijos teismui pateikė raštą, liudijantį, kad 2012-01-17 jis susitaikė su nukentėjusiąją R. T. ir jos motina D. T., įsipareigojo iš jo priteistą 30000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai R. T. atlyginti dalimis ir kad 1000 Lt neturtinės žalos jau atlygino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą, pripažįstama tada, kai jis pats ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visą dėl nusikalstamos veikos atsiradusią žalą. Šiame punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažįstama tada, kai kaltininkas atlygina tik dalį padarytos žalos. Tačiau dalinį žalos atlyginimą teismas gali motyvuotai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.. Tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, o kaltininko (nuteistojo) elgesys turi sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Šių sąlygų neatitinka atvejai, kai atlyginama tik nedidelė dalis dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos. Atsižvelgdamas į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. T. priteistos sumos dydį neturtinei žalai atlyginti (30000 Lt) ir atlygintos sumos santykį (1000 Lt), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios nežymios dalies patirtos žalos atlyginimo negalima pripažinti pakankama, jog ją būtų galima vertinti kaip D. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nurodytą aplinkybę, kad A. B. ir S. O. nusikalstamus veiksmus atliko veikdami bendrininkų grupe su D. Z.;

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nurodytą aplinkybę, kad D. Z. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir S. O.;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.