Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-429-1079/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
1-429-1079/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
K. B.
Nukentėjusysis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-429-1079/2024Teisminio proceso Nr. . 1-01-1-15465-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

kaltinamajam K. B.,nukentėjusiajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas 8 klasės, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. vasario 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2016 m. liepos 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2016 m. vasario 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliko 2018 m. lapkričio 9 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. mušdamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. balandžio 17 d., apie 14.00 val. Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie rampos, tyčia, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą A. J., taip nukentėjusiajam A. J. padarydamas poodinę kraujosruvą nosies-kairės akies apatinio voko srityje.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

K. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad apsižodžiavo su nukentėjusiuoju ir sudavė jam. Tai įvyko pirmą kartą gyvenime. Niekada taip nesielgia. Įvykis buvo darbo metu, tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), dėliojo užsakymus ant paletės. Apsižodžiavo dėl „lifterio“. Nukentėjusysis jo paklausė „lifterio“ kodo, o jis nesakė, nes kiti darbuotojai viską sulaužo. Nukentėjusysis priėjo prie jo ir pasakė: „ko tu kaip „žosins“ (žąsinas) nepasakai to kodo, tada užsimojo nukentėjusiajam trenkti, bet netrenkė, o paskui trenkė. Nukentėjusysis jį įžeidė, nepatiko, kaip jį pavadino. Po įvykio nebuvo susitikęs su nukentėjusiuoju. Bandė jo atsiprašyti, bet į jį nekreipė dėmesio. Po įvykio jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė. Pripažįsta pilna apimti, kad aš mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nežinojo, kad yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Neturi iš ko sumokėti tokios prašomos sumos. Ilgą laiką nemoka už butą, buvo atleistas iš darbo, turi skolų, du kartus jį apvogė. Mano, kad civilinio ieškinio suma yra per didelė. Padaryta žala galėtų būti įvertinta apie 1000 eurų suma. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl savo elgesio.

Nukentėjusysis A. J. teisiamajame posėdyje apklaustas dėl civilinio ieškinio reikalavimų parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį pilna apimtimi. Neturtinė žala yra 4000 eurų dydžio, nes apie mėnesį buvo nedarbingas, negalėjo galvos pajudinti, juto fizinį skausmą, negalėjo dirbti ir gauti pajamų. Po traumos buvo sunku pradėti dirbti, blogai jautėsi, nes visi klausinėjo, kas buvo. Jam beveik 60 metų ir patirti traumą nuo žmogaus, kuris tinka į sūnus, buvo labai sunku. Dėl sveikatos iki šios dienos turi problemų, lankosi pas psichologą, naktimis blogai miega, geria vaistus nuo nervų. Dar nėra prisiregistravęs pas psichiatrą. Reikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad buvo lūžusi nosis. Nežino, kodėl išvadoje nebuvo nustatytas nosies lūžis. Visur nuotraukose buvo nustatyta, o paskui iš kažkur rado, kad tai buvo sena trauma, o iš kur ta sena trauma, nes nėra turėjęs jokių senų traumų. Po smūgio negalėjo nosies priliesti, atlikti higienos procedūrų. Po įvykio buvo ligoninės priėmime, paskui lankėsi pas šeimos gydytoją. Pas otorinolaringologą nesilankė. Dėl moralinės ir fizinės žalos dar nežino visų pasekmių, gal reikės daryti nosies operaciją, nes kvėpavimas nėra toks kaip anksčiau.

Kadangi kaltinamasis K. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, davė teismui išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo K. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. balandžio 17 d., apie 7 val., atvyko į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini), dirba etikečių sandėlyje, taip pat vežioja prekes po sandėlius. Apie 14 val. jis atvyko prie rampos, nes ten jam buvo reikalinga pasiimti etiketes ir jas nuvežti į cechus. Prie rampų dirbo ir kitas tos pačios įmonės darbuotojas, kurį pažįsta tik iš matymo. Jis norėjo pasiimti keltuvą, tačiau jis jam neveikė, todėl jis nuėjo to darbuotojo paklausti kodėl jis neveikia. Darbuotojas buvo jaunas, 20-30 metų amžiaus, užsidėjęs ant galvos gaubtuvą. Į klausimą kodėl neveikia keltuvas, šis atsakė „keltuvas ne tavo ir naudotis negali“. Tada jis tam darbuotojui pasakė, kad keltuvas ir ne jo, o įmonės ir todėl gali naudotis bet kuris darbuotojas. Jam niekas nebuvo pasakęs, kad negali naudotis kažkuriais keltuvais. Darbuotojui nepaaiškinus kodėl neveikia keltuvas, jis kito darbuotojo paklausė, kas gali būti, kad keltuvas neveikia, jam pasakė, kad reikia kodo. Jis vėl tada priėjo prie to darbuotojo, kurio pirma paklausė, kodėl neveikia keltuvas, ir jam pasakė, kad pasakytų kodą, bet tas darbuotojas jam nepasakė. Tada jis to darbuotojo paklausė kas jis toks yra, kad nesako kodo. Tada tas darbuotojas pradėjo ant jo šaukti „Ar tu žinai, kas aš esu“. Jis atsakė „kas, kas gaidys“. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu tas darbuotojas kelis kartus priešais jį buvo pakėlęs rankas, kurias laikė sulenkęs ir sugniaužęs kumščius, kaip norėdamas suduoti ir vis jo klausinėjo, kada baigs darbą, tačiau jis jam nieko į tai neatsakė. Vienu momentu, tas darbuotojas jam staiga vieną kartą, stipriai, rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Daugiau smūgių nesudavė. Jam po suduoto smūgio kraujas nebėgo, tačiau skaudėjo galvą ir nosies sritį. Pabaigęs darbą 15.30 val. jis kreipėsi į gydymo įstaigą, nes savijauta nebuvo gera. VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje, atlikus apžiūrą ir padarius rentgeną, jam buvo nustatytas nosies lūžis. Po konflikto jis sužinojo, kad darbuotojas, kuris jį sumušė yra K. B.. Balais skalėje nuo 1 iki 10, jis skausmą įvertina 8 balais. Ankščiau su K. B. jokių konfliktų nėra turėjęs. Kai jam K. B. sudavė smūgį, jiedu prie rampos buvo dviese (t. 1, b. l. 27-29);

2024 m. balandžio 25 d. A. J. protokolu-pareiškimu, kad 2024 m. balandžio 17 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, žodinio konflikto metu, bendradarbis K. B. vieną kartą rankos kumščiu stipriai sudavė jam į veido sritį. Dėl suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Ligoninės priėmimo skyriuje buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Prašo įstatymo nustatyta tvarka kaltininką nubausti (t. 1, b. l. 5);

2024 m. balandžio 17 d. bendra informacija apie įvykį ROIK Nr. 0124000224883, kurioje nurodyta, kad iš VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad 15.40 val. atvyko A. J., nustatyta diagnozė – nosies lūžis. Išleistas gydytis ambulatoriškai. Teigė, kad sumušė bendradarbis (t. 1, b. l. 14);

2024 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, kuri yra šalia pastatų, kurių adresai (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, naujos konstrukcijos pastatas, ant kurio užrašas (duomenys neskelbtini) į patalpas (rampa), kuriuose priimama ir priduodama produkcija išvežiojantiems automobiliams, patenkama pro tarnybinius įėjimus. Atvykus į minėtą pastatą matosi rudos spalvos grindys, šalia pakeliamų vartų yra sudėta produkcija (t. 1, b. l. 15-17);

2024 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad A. J. nurodė, kad iš jam pateiktų atpažinti keturių asmenų fotonuotraukų, jis atpažįsta K. B., kurio fotonuotrauka pažymėta Nr. 1, kaip tą, kuris jam sudavė smūgį (t. 1, b. l. 49-52, 53-55);

2024 m. balandžio 25 d.-2024 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 470/2024(04), kurioje nurodyta, kad A. J. nustatyta poodinė kraujosruva nosies-kairės akies apatinio voko srityje. VšĮ Mažeikių ligoninėje 2024 m. balandžio 17 d. diagnozuotas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra patvirtinta objektyviais radiologinio tyrimo duomenimis. Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. A. J. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; papildomuose tyrimų duomenyse aprašyta gydytojo radiologo konsultacijos išvada Nr. RD-147/2024(01), kurioje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 17 d. galvos KT tyrime ir nosies profilinėse rentgenogramose Nr. 11.790-91 stebima sena potrauminė nosikaulių deformacija be ūmaus lūžio požymių; nosies pertvara lanku pakrypusi į kairę, jos lūžis nestebimas (t. 1, b. l. 69-70);

2024 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini). Įrašo pradžia 2024 m. balandžio 17 d. 13:48:54 val. Įraše matosi įmonės patalpa (rampa), vaikštinėja d u darbuotojai apsirengę mėlynos spalvos darbiniais rūbais. Vienas darbuotojas apsivilkęs juodos spalvos liemenę, šviesiai pilkos spalvos kepurę su neilgu snapeliu. Kitas darbuotojas užsidėjęs šviesios spalvos kepurę (iš pažiūros vyresnis asmuo), kitas su juodu gobtuvu (iš pažiūros jaunesnis asmuo). Abu stumdo karučius, nešioja daiktus, važinėja. 2024 m. balandžio 17 d. 13:49:04 val. darbuotojas su pilka kepure kažką sako kitam darbuotojui su juodu gobtuvu ir šis priėjęs staigiu judesiu prieina prie darbuotojo su pilka kepure ir ranku mostais bando smūgiuoti bet smūgis nedaromas. Po atlikto veiksmo darbuotojas su juodu gobtuvu nueina ir netoliese vaikštinėja, matosi, kad asmuo yra susijaudinęs, tai prieina prie darbuotojo su pilka kepure, tai nueina nuo jo. 13:52:20 val. abu minėti darbuotojai kalbasi ir darbuotojas su juodu gobtuvu nueina toliau nuo darbuotojo su pilka kepure , o šis 13:53:25 val. prieina prie darbuotojo su juodu gobtuvo ir kažką sako, 13:53:31 val. asmuo su juodu gobtuvu suduodą vieną smūgį dešine ranka į veido sritį darbuotojui su šviesiai pilka kepure. Po suduoto smūgio matosi, kad darbuotojas su pilka kepure griebėsi kaire ranka už savo veido bei čiupinėja veido sritį, darbuotojas kuris suduoda smūgį nueina. Darbuotojas su pilka kepure vaikštinėja ir toliau darbuojasi. Pašalinių asmenų smūgio sudavimo metu nefiksuota (t. 1, b. l. 60-62; CD su vaizdo įrašu prie bylos viršelio t. 1).

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo žmogui sukėlimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patalpose kilo žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo A. J. ir kaltinamojo K. B.. Kaltinamasis pripažino, jog sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, dėl to, kad šis jam nepagarbiai pasakė ir jo pasakyti teiginiai įžeidė jį. Tai, kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusiajam A. J. buvo nustatyta poodinė kraujosruva nosies-kairės akies apatinio voko srityje, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kurioje yra užfiksuota poodinė kraujosruva. Smūgio sudavimą neginčijamai patvirtina ir byloje apžiūrėtas vaizdo kamerų įrašas iš (duomenys neskelbtini), kuriame matosi, kaip kaltinamasis suduoda smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Šių aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam A. J. nustatyti kūno sužalojimai visumoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, kaltinamojo suduotu smūgiu nukentėjusiajam į veidą buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. VšĮ Mažeikių ligoninėje nukentėjusiajam diagnozuotas nosies kaulo lūžis nebuvo patvirtintas objektyviais radiologinio tyrimo rezultatais.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis K. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, todėl šis aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl kaltinamasis K. B. laikomas neteistu (t. 1, b. l. 97-103). Kaltinamasis administracine tvarka laikomas nebaustas (t. 1, b. l. 112-113), nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą buvo dirbantis (t. 1, b. l. 115).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas tarpusavio žodinio konflikto metu, dėl mažareikšmės priežasties, galimai dėl netinkamos nukentėjusiojo pavartotos leksikos kaltinamojo atžvilgiu; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą K. B. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. B. nustačius laisvės apribojimo bausmės terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Prokuroras siūlė skirti kaltinamajam K. B. arešto bausmę, tačiau arešto bausmė, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis), nebūtų tinkama bausmė kaltinamajam, nes kaltinamasis laikomas neteistu, o pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), be to kaltinamasis dirba ir jam būtina su probacijos pagalba resocializuotis ir taisyti savo elgesį.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam K. B. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

K. B. 2024 m. gegužės 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 156-159) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį K. B. dėl 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 43-46). Neturtinės žalos sumą nukentėjusysis grindžia tuo, jog jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sulaužyta nosis, jis patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, buvo nedarbingas tris savaites, jam buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo galvą. Teismo posėdyje nurodė patyręs fizinį skausmą, negalėjo dirbti ir gauti pajamų. Po traumos buvo sunku pradėti dirbti, blogai jautėsi, nes visi klausinėjo, kas buvo. Patirti traumą nuo jauno žmogaus buvo labai sunku. Dėl sveikatos iki šios dienos turi problemų, lankosi pas psichologą, naktimis blogai miega, geria vaistus nuo nervų. Taip pat, teigė jog dar nežino galutinių pasekmių dėl patirto sužalojimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo A. J. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. dėl patirto sužalojimo kreipėsi į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, taip pat buvo nedarbingas nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. (t. 1, b. l. 76-79), ant nukentėjusiojo veido buvo nustatyta poodinė kraujosruva. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl suduoto smūgio į veidą patyrė skausmą, negalėjo nosies priliesti, atlikti higienos procedūrų. Esant nukentėjusiajam A. J. nustatytam veido sužalojimui, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, todėl yra pagrindas jam priteisti neturtinę žalą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai, kad kaltinamasis veiką padarė tiesiogine tyčia, jo atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (suduotas vienas smūgis kumščiu), kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas (darbo užmokestis pagal VSDFV duomenis apie 1500 Eur (neatskaičius mokesčių)), nurodė turintis įsiskolinimų, į šiuo metu suformuotą teismų praktiką, kad bylose dėl nežymių asmens sveikatos sutrikdymų priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-976/2018, 2K-347-976/2018 ir kt.), ir sprendžia, jog A. J. prašoma 4 000 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiojo naudai priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusysis nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių jo teiginius, jog dėl patirto sužalojimo iki šiol turi sveikatos problemų, sutriko miegas, vartoja vaistus. Teismo vertinimu, nurodyta priteistina suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Nukentėjusiojo nurodyti argumentai – negalėjimas dirbti ir gauti pajamų, taip pat dėl galimų būsimų operacijų, kaip pagrindas priteisti neturtinę žalą nevertinami, nes tai turtinės žalos dalykas, kuris turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), esantis prie bylos viršelio (t. 1), paliktinas kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 115 straipsnio 1 dalimi, 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios;

dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios;

dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš K. B. nukentėjusiajam A. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), esantį prie bylos viršelio, palikti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti K. B.:

kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė