Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, atsakovės atstovei Jovitai Leščiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Net ir po to, kai jos veiksmų neteisėtumą pradėjo nagrinėti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, A. S. visą gautą iš inspekcijos medžiagą, t.y. antstolio D. S. 2009-10-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 32-09-179, pateikė dar kartą pakartodama neteisėtus veiksmus D. D., kuri minėtų dokumentų pagrindu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-150-10 dėl pareiškėjo galimai padarytų neteisėtų veiksmų. Šie pakartotini neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė papildomus nepatogumus ir pažeminimą, jis buvo kviečiamas į apklausas, akistatą, kurių metu turėjo įrodinėti ir pagrįsti visiškai asmeninių santykių egzistavimą su D. D., galėjo būti apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu ir prarasti darbą. Surinkus informaciją buvo kreiptasi dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnametei dukrai Vainei Mačiulytei į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apskųsti A. S. neteisėti veiksmai, neteisėtai gauti įrodymai nebuvo pateikti, tačiau jie galėjo įtakoti reikalaujamų sumų dydį. Be to, civilinės bylos nagrinėjimą tarp šalių padarė itin emocingą ir konfliktišką, buvo užkirsta bet kokia galimybė baigti bylą taikos sutartimi.

Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jaučiasi pažemintas, patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, sugaišo daug laiko, gindamas savo teises, nesaugumo jausmą, prarado pasitikėjimą, jog valstybė geba apsaugoti jo teises į asmens duomenų apsaugą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Aurelija Puzinienė palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Pareiškėjas neigiamų išgyvenimų kilimą po pažeidimo grindžia ir akivaizdžiai melagingais faktais bei įžūliai meluoja viso proceso metu. Teigia, kad pareiškėjo nurodytas teiginys, kad „į valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiąją specialistę A. S. niekada nesikreipė nei dėl asmeninių, nei dėl darbinių santykių“ yra akivaizdus melas, kadangi A. S. su savo vyru daug metų bendravo su V. M. ir D. D. šeimomis. V. M. yra puikiai žinoma, kad ji dirba mokesčių inspekcijoje, kadangi prieš šešis ar septynis metus jis svečiavosi su šeima ir kreipėsi dėl konsultacijos pajamų deklaracijos pildymo klausimais.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą A. S., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos ar jos dalies kopija kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojui. Susipažinusi su šia medžiaga nusistebėjo, kad pareiškėjas tikrino D. D. elektroninį paštą, nes tai buvo jos asmeninė elektroninio pašto dėžutė, todėl apie tai paklausė D. D. Šiuo atveju ji veikė kaip fizinis asmuo, todėl veiksmai, supažindinus draugę su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga negali būti traktuojami kaip neteisėti, jie niekaip nėra susiję su tarnybine padėtimi. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylą tyrę pareigūnai neinformavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga negali būti viešinama, A. S. niekur nepasirašė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų neskelbtinumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis sieja su galimai neteisėtais VMI prie Finansų ministerijos darbuotojos A. S. veiksmais persiunčiant duomenis apie pareiškėjo turėtą ir turimą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas iš darbo santykių, pinigines lėšas bankuose bei gautas paskolas nuo 2005 m. iki 2008 m. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar VMI prie Finansų ministerijos darbuotojos veiksmai buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Šioje byloje prejudicinę reikšmę turi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1957-298/2011 priimtas 2011-11-08 nutarimas, nustatyti faktai ir aplinkybės, kurie papildomai nenustatinėjami.

Minėta administracinio teisės pažeidimo byla pradėta Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai reaguojant į V. M. skundą, kurį ištyrus buvo nustatytas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas (Vilniaus rajono apylinkės teismo ATP byla Nr. A2.11-1957-298/2011 (toliau – ATP byla), b. l. 2-4, 86-87). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2009-10-21 12:23 val. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)) gautas elektroninis laiškas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)), prie kurio prisegtas dokumentas „info.com“. 2009-10-22 12:04 val. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini))) gautas elektroninis laiškas iš elektroninio pašto adreso ((duomenys neskelbtini))), prie kurio prisegti 2 dokumentai, kurių pavadinimai „info_n.doc“ ir „info.doc“ (2009-10-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 32-09-179, ATP bylos b. l. 7). Minėtais laiškais VMI prie Finansų ministerijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento vyriausioji specialistė A. S. perdavė D. D., pareiškėjo V. M. buvusiai sugyventinei, duomenis (adresus, turto deklaracijos duomenis, informaciją apie 2005-2008 m. gautas pajamas bei informaciją apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą) (ATP bylos b. l. 2-4, 63, 7-37). Dėl minėtų veiksmų A. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nutarimu pripažinta pažeidusi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 6 dalį, t.y. padariusi administracinį teisės paržeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta 500 Lt bauda.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6. 250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus (2003-12-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-03 R. M. v. Lietuvos valstybė).

Viena iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai, siejami su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju VMI prie Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų konstatavimui pakankama nustatyti jos darbuotojos A. S. neteisėtus veiksmus.

VMI prie Finansų ministerijos, tvarkydama ir teikdama mokesčių mokėtojų duomenis, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, nustatančiu fizinių asmenų kaip duomenų subjektų teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ) ir kitais teisės aktais. Asmens duomenų tvarkymas (taip pat ir teikimas) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 ir 5 straipsnių nuostatas, t.y. asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš ADTAĮ 5 straipsnyje numatytų teisėto tvarkymo kriterijų. ADTAĮ 30 straipsnio 6 dalis numato, kad duomenų valdytojo, duomenų tvarkytojo ir jų atstovų darbuotojai, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai. Ši pareiga galioja pasitraukus iš valstybės tarnybos, perėjus dirbti į kitas pareigas arba pasibaigus darbo ar sutartiniams santykiams. Atsižvelgiant į minėtas ADTAĮ nuostatas, darytina išvada, kad visoms įstaigoms ir organizacijoms yra privaloma užtikrinti tvarkomų asmens duomenų saugumą, jų darbuotojams laikytis asmens duomenų paslapties bei neatskleisti asmens duomenų tretiesiems asmenims nesant apibrėžto ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo bei teisinio pagrindo.

MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tam tikra informacija nėra laikoma paslaptyje (pvz., mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir išregistravimo datos, kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija). Paslaptyje nelaikomą informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios.“

Perduoti pareiškėjo asmens duomenys nėra skelbiami viešai, todėl A. S., 2009-10-21 ir 2009-10-22 juos elektroniniu paštu persiųsdama D. D., atliko neteisėtus veiksmus, kaip kad jie suprantami CK 6.271 str. prasme.

Pareiškėjas teigia, kad A. S. dar kartą pakartojo neteisėtus veiksmus visą gautą iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos medžiagą pateikdama D. D. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-2-150-10 duomenys patvirtina, kad D. D., kreipdamasi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl V. M. neteisėto įsilaužimo į jos elektroninio pašto dėžutę, prie pareiškimo pridėjo antstolio 2009-10-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 32-09-179 su 2009-10-21 ir 2009-10-22 D. D. persiųstais duomenimis, V. M. skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-2-150-10 b. l. 8-30).

Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, nes A. S. jokių naujų asmens duomenų, gautų jai einant pareigas VMI prie Finansų ministerijos, nepateikė. Kaip minėta, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ji buvo supažindintina su tyrimo dokumentais, kaip asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismo vertinimu, jų pateikimas draugei vertintinas kaip duomenų tvarkymas asmeniniams poreikiams siekiant geranoriškai įspėti draugę dėl galimai neteisėto naudojimosi jos elektroniniu paštu. Fizinio asmens duomenų tvarkymo jo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, atveju ADTĮ netaikomas (ADTĮ 1 str. 4 d.). Pažymėtina, kad ATP 2011-11-08 nutarimu A. S. kalta pripažinta dėl 2009-10-21 ir 2009-10-22 duomenų perdavimo, o dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo medžiagos atskleidimo jos atsakomybė svarstoma nebuvo. Tuo remiantis, minėti A. S. veiksmai negali būti vertinami kaip valstybės valdžios institucijos darbuotojos veikos neteisėtumas.

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas argumentuoja tuo, kad šie pakartotini veiksmai pareiškėjui sukėlė papildomus nepatogumus ir pažeminimą, jis buvo kviečiamas į apklausas, akistatą, kurių metu turėjo įrodinėti ir pagrįsti visiškai asmeninių santykių egzistavimą su D. D., galėjo būti apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu ir prarasti darbą. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jaučiasi pažemintas, patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, sugaišo daug laiko, gindamas savo teises, nesaugumo jausmą, prarado pasitikėjimą, jog valstybė geba apsaugoti jo teises į asmens duomenų apsaugą. Neteisėtas duomenų teikimas galėjo įtakoti reikalaujamų sumų dydį D. D. kreipusis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnametei dukrai Vainei Mačiulytei į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A520-2275/2012), jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. pvz. 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz. 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. pvz. bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjo argumentai yra iš dalies pagrįsti, nes VMI prie Finansų ministerijos darbuotoja A. S., 2009-10-21 ir 2009-10-22 neteisėtai teikdama pareiškėjo asmens duomenis D. D., nesilaikė pareigos saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai, kas pareiškėjui galėjo sukelti neigiamus išgyvenimus. Vis dėlto, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog A. S. už nurodytus veiksmus buvo pripažinta kalta ATPK nustatyta tvarka jai paskiriant baudą, pareiškėjo ne kartą atsiprašė, į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010-08-13 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-2-150-10 nesant nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 166 straipsnio 1 dalies sudėties (dėl to, kad pareiškėjas galimai neteisėtai įsilaužė į D. D. elektroninio pašto dėžutę, b. l. 9-10), be to pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau nei 2 metams, kas lemia, jog patirti neigiami išgyvenimai dėl laiko poveikio sumenko. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-28 sprendimu pagal D. D. ieškinį priteista iš pareiškėjo nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, taip pat priteista nepilnametei dukrai 3 844,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas ir kt. (LITEKO duomenys).

Teismo vertinimu, V. M. išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisės į teisės normomis garantuotą asmens duomenų apsaugą pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Nors pareiškėjas nereiškė savarankiško reikalavimo dėl jo teisių pažeidimo pripažinimo, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neatsiejamas nuo asmens teisių pažeidimo nustatymo (pripažinimo), nes tik nustatęs (pripažinęs) asmens teisių pažeidimą, teismas gali tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties negalima laikyti, kad teismas, nuspręsdamas teismo sprendimu pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, išeina už pareikšto reikalavimo ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ? Rekomendacijos) 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 78 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2012-08-01 yra 850 L. Advokatė Aurelija Puzinienė pareiškėjo interesus atstovavo 2010-03-10 atstovavimo sutarties pagrindu (b. l. 19). Pareiškėjas už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas 2011-11-02 sumokėjo 1210 Lt (už skundo surašymą 800 Lt, už atstovavimą teisme 200 Lt bei 210 Lt PVM, b. l. 11-12).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. p., už ieškinio surašymą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 3 MMA dydžio, t. y. 2550 Lt (3 x 850 Lt MMA). Už skundo surašymą pareiškėjas sumokėjo 800 Lt plius PVM, ši suma neviršija maksimalios rekomenduojamos sumos.

Pagal Rekomendacijų 9 p. atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Advokatė Aurelija Puzinienė dalyvavo 2012-09-25 vykusiame teismo posėdyje, kuris truko nuo 10 val. 02 min. iki 11 val. 01 min., taigi iš viso 59 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. tai yra prilyginama 1 valandai. Rekomendacijų 8.18 p. nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, todėl maksimali atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma šiuo atveju galėtų būti 127,5 Lt (1 x 0,15 x 850 Lt).

Taigi atsižvelgiant į nurodytus paskaičiavimus pareiškėjui galėtų būti priteistina 1122,28 Lt (800 Lt + 127,5 Lt)+21 proc. PVM), tačiau skundą tenkinant iš dalies ši suma mažintina iki 463,75 Lt pridedant 21 proc. PVM, iš viso - 561,14 Lt ((927,5÷2) + 21 proc. PVM).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. M. teisė į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu garantuotą asmens duomenų apsaugą.

Pareiškėjo V. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, pareiškėjo naudai 561,14 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.