- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-523-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- B. Š., E. Š., R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Alytaus apskrities viršininko administracija, Varėnos rajono
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22-200/2008 pagal pareiškėjų B. Š. , E. Š. , R. M. pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Alytaus apskrities viršininko administracija ir Varėnos rajono 2 – asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2007-12-19 nutartimi nutarė civilines bylas pagal B. Š. , bei E. Š. ir R. M. pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo sujungti į vieną bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. Š. 2007-11-16 pateikė pareiškimą, prašydama nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po M. Š. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad 2000-02-22 (mirties liudijimas Nr.AC 031268) mirus pareiškėjos sutuoktiniui M. Š. , liko jam priklausęs turtas: 0,23 ha žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,19 ha žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,19 ha namų valdos žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,78 ha žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 1,58 ha miško ir žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas bei ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)., Varėnos raj. Po sutuoktinio mirties pareiškėja naudojosi ir valdė jo paliktą turtą: pasiėmė sutuoktiniui priklausiusius namų apyvokos reikmenis (indus, asmeninius daiktus, įrankius, baldus), juos valdė kaip savo. Naudojosi ir minėtais žemės sklypais, sodino juose daržoves, javus. Pareiškėja mokėjo reikalingus mokesčius, taip pat ir už elektrą, draudė pastatus ir juose esantį turtą. Pareiškėja iki šiol gyvena jos sutuoktiniui priklausiusioje sodyboje Šilinių kaime, rūpinasi, prižiūri likusį turtą, naudojosi šiuo turtu kaip savu. Tokiu būdu pareiškėja priėmė palikimą, pradėjusi turtą valdyti iškart po M. Š. mirties, paimdama jam priklausiusius daiktus, naudodamasi jam priklausiusiu turtu, jį valdydama (LR CK 5.50 str., 5.51 str., 1964 m. CK 573 str., 587 str., CPK 444 str. 8 p.).
Atsiliepimas
Pareiškėjos E. Š. ir R. M. atsiliepime į pareiškėjos B. Š. pareiškimą nurodė, kad su šiuo pareiškimu sutinka iš dalies. Neprieštaravo, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jų tėvo, o pareiškėjos vyro M. Š. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kartu su jomis – E. Š. ir R. M. . Pareiškėjos patvirtino, kad po jų tėvo M. Š. mirties liko pareiškėjos nurodytas M. Š. priklausęs turtas, bei aplinkybę, kad B. Š. kai kuriuos daiktus pradėjo valdyti kaip savo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos E. Š. ir R. M. 2007-12-19 pateikė pareiškimą, prašydamos nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos po savo tėvo M. Š. mirties priėmė palikimą, pradėdamos faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Nurodė, kad po pareiškėjų tėvo mirties jo namuose liko tėvo asmeniniai daiktai, šventųjų paveikslai, jo sode ir daržuose užaugintos gamtos gėrybės, bei nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, ūkio pastatai, sodas, kuriuos pareiškėjos iškart pradėjo valdyti, naudoti. Tėvas testamento nepaliko. Pareiškėjos iš karto po tėvo laidotuvių pasiėmė tėvo asmenines nuotraukas, šventųjų paveikslus, dalį jo sode ir daržuose užaugintų gėrybių, žieminę striukę, kitus asmeninius daiktus, tvarkė pastatus, dirbo žemę, kasmet pasiimdavo obuolių, slyvų, daržovių. Kadangi po pareiškėjų tėvo mirties Varėnos rajone (duomenys neskelbtini) liko namas, ūkio pastatai, žemė, todėl siekdamos įregistruoti VĮ „Registrų centras“ pareiškėjų vardu nuosavybės teisę į pagal įstatymą joms atitekusią dalį nekilnojamojo turto, esančio Šilinių k., Varėnos r., kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo (1964 m. CK 587 str., 2000 m. CK 5.51 str., CPK 444 str. 1 d. 8 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2007-12-19 nutartimi nutarė civilines bylas pagal B. Š. , bei E. Š. ir R. M. pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo sujungti į vieną bylą.
Atsiliepimas
Pareiškėja B. Š. atsiliepime į pareiškėjų E. Š. ir R. M. pareiškimą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad M. Š. dukros neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų faktą, kad jos priėmė palikimą po savo tėvo mirties. Pareiškėjų nurodomą M. Š. turtą po jo mirties valdo ir juo naudojasi, kaip savu, tik viena pareiškėja B. Š. . Mirus sutuoktiniui, B. Š. viena organizavo jo laidotuves, rūpinosi jo atminimo įamžinimu (pastatė paminklą, surengė paminėjimus), viena prižiūri ir lanko jo kapą. Mirus M. Š. , jo dukroms neteko jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Visi namų apyvokos reikmenys ir daiktai perėjo B. Š. kaip įstatyminei įpėdinei, gyvenusiai kartu su mirusiuoju. Pareiškėjos po savo tėvo mirties ir nesiekė paveldėti tėvo palikto turto. Jos jau buvo gavę dalį tėvo turto M. Š. nutraukus pirmąją santuoką su pareiškėjų motina M. Š. . Byloje pateiktas 1975-04-03 Varėnos rajono teismo sprendimas byloje dėl kolūkinio kiemo turto padalijimo, kuriuo nuspręsta ieškovėms (M. Š. dukroms ir buvusiai sutuoktinei) priteisti naują gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone ir kitą turtą. Pareiškėjoms ir jų motinai M. Š. kaip santuokinis ir kolūkinis turtas atiteko vienas iš šeimos turėtų namų bei nemaža dalis kilnojamojo turto. Šis namas, kuris buvo (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, buvo perėjęs pareiškėjų nuosavybėn ir jų prieš keletą metų parduotas. Žieminę striukę, kuri buvo apynauja, B. Š. pati atidavė mirusiojo broliui V. Š. po savo vyro laidotuvių, atsidėkodama už pagalbą ir paramą laidotuvių metu. M. Š. namuose Šilinių kaime iš viso yra 5 šventųjų paveikslai, kurie ir dabar yra pakabinti namuose, nei vienas paveikslas neatiteko mirusiojo dukroms. Tėvo asmeninių fotonuotraukų pareiškėjos taip pat neėmė. Tos nuotraukos, kurias jos turėjo iki tėvams nutraukiant santuoką, gal ir gali būti pas jas. Po to nei viena fotonuotrauka nėra atiduota pareiškėjoms ir tuo labiau po jų tėvo mirties. Turėtas keletą nuotraukų B. Š. ir dabar saugo namuose (duomenys neskelbtini), jos įrėmintos iki šiol kabo kambaryje ant sienos (M. Š. namuose nebuvo jokio fotonuotraukų albumo). Po M. Š. mirties pareiškėjos nepasiėmė ir kažkokių sodo ar daržo gėrybių. M. Š. mirė vasario mėnesio pabaigoje, o iki mirties sunkiai sirgo, todėl namie sodo ar daržo gėrybių buvo likę nedaug, o likusios buvo sunaudotos po laidotuvių vykusių gedulingų pietų metu. Pareiškėjos po laidotuvių pas B. Š. net nebuvo atvykusios, tuo labiau neatliko jokių namo priežiūros ir tvarkymo darbų, nedirbo ir žemės. Pareiškėjos konkrečiai nežino, koks nekilnojamasis turtas yra likęs po tėvo mirties, nes savo prašyme teismui teigė norinčios paveldėti gyvenamojo namo ir ūkio pastatų dalį, tačiau nieko nekalbėjo apie žemę, mišką (1964 m. CK 573 str., 574 str., 587 str.).
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono 2 – ojo notarų biuro notarė atsiliepime į E. Š. ir R. M. pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjoms būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 2000-02-22 mirus M. Š. , jos palikimą priėmė ir valdė faktiškai.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į E. Š. ir R. M. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei pagal byloje esančią medžiagą. Informavo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-05-11 sprendimu Nr. 38-8701 M. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į savininko B. Š. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 2,75 ha žemės, esančios Varėnos rajono (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-02-14 sprendimu patenkino pareiškimus. Teismas nusprendė:
1) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š. , E. Š. , R. M. po M. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-02-22 Dubičių kaime, Varėnos rajone, mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Faktas nustatytas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.
2) Priteisti iš B. Š. , E. Š. , R. M. po 13,60 Lt valstybei pašto išlaidų. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėja B. Š. patikslino savo poziciją, kad viena nori paveldėti tik palikėjui priklausiusį namą, neprieštaravo, kad E. Š. ir R. M. paveldėtų kitą M. Š. turtą. Teismas nustatė, kad 2000-02-22 mirė M. Š. , iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Palikimas atsirado 2000-02-20, todėl byloje buvo taikomos 1964 m. CK normas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos: B. Š. – mirusiojo sutuoktinė, E. Š. ir R. M. – mirusiojo dukros iš pirmos santuokos, nesikreipė per šešis mėnesius į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, iki 2007 m. lapkričio mėn. nesprendė dėl atsiradusio palikimo registravimo jų vardu, tarp jų nebuvo ginčo dėl palikėjui priklausiusio turto valdymo ir naudojimo. Teismas konstatavo, jog faktas, kad B. Š. per 6 mėnesius po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, įrodytas pareiškėjų paaiškinimais, liudytojų V. Š. , V. Š. , I. I. parodymais, taip pat B. Š. pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, kad 2006 m. gegužės mėnesį, 2007 m. birželio, rugpjūčio, spalio mėnesiais ji mokėjo už elektros energiją, draudė pastatus, esančius Šilinių kaime Varėnos rajone 2000, 2001, 2002, 2003 metais. Kaniavos seniūno pažyma patvirtinto, kad (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone M. Š. vardu registruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. Teismas padarė išvadą, jog E. Š. ir R. M. faktą, kad po tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą, įrodė savo paaiškinimais, liudytojų K. V. , L. K. , N. Č. , V. Š. parodymais, kuriais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad B. Š. nepateikė jokių įrodymų dėl šių liudytojų kokio nors suinteresuotumo, ar priešiško jos atžvilgiu nusiteikimo. Teismas konstatavo, kad B. Š. pakviestas liudytojas V. Š. – V. Š. sūnus, šiuo metu padedantis jai tvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo, neigiantis E. Š. ir R. M. nurodytas aplinkybes, nuolat gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris yra maždaug už 3 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), lankosi epizodiškai ir negali žinoti absoliučiai visų aplinkybių dėl M. Š. turto paveldėjimo. Teismas pažymėjo, kad jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo tėvo parodymams dėl palikėjo dukrų lankymosi tėvo sodyboje. Teismas nustatė, kad pareiškėjos pagal 1964 m. CK yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės. Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų galima konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinės pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamos valią priimti atsiradusį palikimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimą Nr. 56 teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Teismas pažymėjo, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos, grindžiančios savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, įrodė, kad jos, kaip įpėdinės atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p., 587 str., 2000 m. CK 1.75 str., CPK 444 str. 8 p.).
Pareiškėja B. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-02-14 sprendimą, atmetant pareiškėjų reikalavimą, kad E. Š. ir R. M. po M. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-02-22 (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nesuprato, kad palikimą priimti su sąlyga ar išlygomis negalima. B. Š. ginčija kitų pareiškėjų palikimo priėmimo faktą. Teismas nepagrįstai atmetė B. Š. paaiškinimus, kad M. Š. turtą po jo mirties valdo ir juo naudojasi, kaip savu, tik ji viena. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų E. Š. ir R. M. paaiškinimai, liudytojų K. V. , L. K. , N. Č. , V. Š. parodymai prieštaravo pareiškėjos B. Š. paaiškinimams ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams, taip pat, kad pareiškėjos E. Š. ir R. M. nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie palikimo priėmimą. Pareiškėja B. Š. įrodė palikimo priėmimo faktą rašytiniais įrodymais. Teismo posėdžio metu apžiūrint pareiškėjų E. Š. ir R. M. pateiktas senas fotonuotraukas turėjo būti surašytas apžiūros protokolas, apžiūra tinkamai įforminta. Teismas nepagrįstai nevertino B. Š. atsiliepime į pareiškėjų E. Š. ir R. M. pareiškimą išdėstytą aplinkybę, kad kai kurių liudytojų parodymai gali būti tendencingi. Su K. V. ir jos dukra buvo kilęs konfliktas dėl buvusios vagystės B. Š. namuose. Dėl šios priežasties K. V. gali pykti ant pareiškėjos. N. Č. buvo atvykusi po M. Š. laidotuvių tik vieną kartą, todėl negalėjo žinoti aplinkybių, ar po tėvo laidotuvių E. Š. , ar R. M. lankėsi sodyboje. Po M. Š. mirties pareiškėjos nepasiėmė sau sodo ar daržo gėrybių. Pati E. Š. nurodė, kad jai vaisius ir daržoves davė B. Š. , kaip jai priklausantį turtą, o ne M. Š. turtą. M. Š. dukros negalėjo perimti namų apstatymo daiktų, apyvokos reikmenų, nes jos negyveno kartu su savo tėvu, gyveno atskirai. Tokiu būdu jų atžvilgiu negalėjo būti taikomos CK 5.51 str. nuostatos.
Pareiškėjos E. Š. ir R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-02-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Suinteresuotieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad palikimui įgyti įpėdiniai turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, teismas neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių.
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Aplinkybės, kad pareiškėja B. Š. nurodė, kad ji nesuprato, kad palikimą priimti su sąlyga ar išlygomis negalima, savaime nesudaro teisinio pagrindo atmesti pareiškėjų E. Š. ir R. M. reikalavimą, kadangi pareiškėjos B. Š. pozicija nėra nuosekli. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji pareiškė, kad viena nori paveldėti tik palikėjui priklausiusį namą, bei neprieštaravo, kad E. Š. ir R. M. paveldėtų kitą M. Š. turtą.
Aplinkybės, kad pareiškėjos E. Š. ir R. M. nesikreipė į notarę dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nepanaikino faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, nes ir pati pareiškėja B. Š. per 6 mėnesių terminą po 2000-02-22 M. Š. mirties nesikreipė į notarę, tuo patvirtindama, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl faktinio palikimo priėmimo aplinkybių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų E. Š. ir R. M. paaiškinimai, liudytojų K. V. , L. K. , N. Č. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, yra nuoseklūs ir logiški, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, kad pareiškėjos E. Š. ir R. M. nepateikė rašytinių įrodymų apie palikimo priėmimą, savaime nesuteikia jokių teisinių privilegijų pareiškėjai B. Š. , nes šiuo atveju teisiškai reikšmingi visų įpėdinių atlikti aktyvūs veiksmai, priimant palikėjo turtą ir pradedant jį valdyti. Be to, liudytojas V. Š. patvirtino tą aplinkybę, kad abi pareiškėjos E. Š. ir R. M. po jų tėvo mirties atvažiuodavo į sodybą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti pareiškėjų E. Š. ir R. M. paaiškinimais, liudytojų K. V. , L. K. , N. Č. parodymais. Kolegija daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtino pareiškėjų E. Š. ir R. M. valią priimti palikimą objektyvia išraiška ir atsirado palikimo priėmimo teisinės pasekmės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas leido teismo posėdžio metu apklausiant liudytojus, pareiškėjoms E. Š. ir R. M. pateikti liudytojams senas fotonuotraukas ir šventuosius paveikslus, ir šių procesinių veiksmų eiga atsispindi pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole, kuris iš esmės atitinka CPK 169 str., 170 str. reikalavimus. Šiuo atveju nebuvo priimta nutartis vykdyti daiktinių įrodymų apžiūrą, todėl atskiras apžiūros protokolas neturėjo būti surašomas (LR CK 210 str.).
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CPK 7 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė