- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-450-417/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2014-03-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. V. už tai, kad jis 2013-12-04 15.45 val., vairuodamas automobilį „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, reguliuojamoje sankryžoje degant leidžiamam šviesoforo signalui, iš Šiaurės plento sukdamas kairėn į duomenys neskelbtini, nepraleido dviejų pėsčiųjų, ėjusių per važiuojamąją kelio dalį, taip pat, degant leidžiamam šviesoforo signalui, jas kliudė ir iš įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 35 ir 231.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-02 administracinėje byloje priėmė nutarimą, kuriuo T. V. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį nubaudė 500 litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaudė 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas taikė ATPK 33 straipsnį ir nustatė galutinę nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
T. V. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos dalį pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties. Mano, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia. Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog po įvykio jis pasišalino, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, jog po įvykio patraukė automobilį nuo važiuojamosios dalies, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, o po to norėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau mergaitės, kurias jis kliudė, buvo susisiekusios su savo tėvais ir iš įvykio vietos pasišalino. Nurodo, jog įvykio metu su savimi neturėjo mobiliojo ryšio telefono, aplink nebuvo jokių liudytojų, kurie matė ar stebėjo įvykį, todėl jis kuo greičiau parvyko namo, norėdamas su kompiuterio pagalba susirasti Kelių policijos telefono numerį ir jai paskambinti. Būdamas namuose, pro pravirą langą jis pamatė policijos automobilį, todėl pats nuėjo, pasitiko policijos pareigūnus ir papasakojo visas įvykio aplinkybes. Todėl mano, kad toks jo elgesys parodo, jog jis bendradarbiavo su policija, o ne nuo jos pasislėpė. Pažymi, jog įvykio metu buvo blaivus, automobilis buvo techniškai tvarkingas, administracinių nuobaudų jis praeityje nėra turėjęs, todėl jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Taip pat nurodo, jog serga onkologine liga, augina du nepilnamečius vaikus ir gauna menkas pajamas, todėl prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas nesutinka su T. V. apeliaciniu skundu ir mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-02 visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė teisingas išvadas dėl T. V. kaltės, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pažeidėjas neturėjo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde T. V. nurodė, kad po įvykio patraukė automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, o po to norėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau mergaitės, kurias jis kliudė, jau buvo susisiekusios su savo tėvais ir iš įvykio vietos pasišalinusios. Vadinasi, pats T. V. pripažįsta, jog po įvykio, kurio metu jis savo automobiliu partrenkė dvi mažametes mergaites, jis iškart nesustojo, pavažiavo toliau ir tik tada atokiau pastatęs automobilį sugrįžo į įvykio vietą. Be to, pats T. V. pripažįsta, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusios mergaitės įvykio vietoje po to, kai buvo partrenktos, spėjo susisiekti su savo artimaisiais, t. y. tėvais, ir pranešti apie tai (b. l. 6, 16–18). Vadinasi, mergaitės dar kurį laiką buvo įvykio vietoje, mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su vienos iš jų tėvu, pranešė apie įvykusį įvykį ir tik po to pasišalino iš įvykio vietos. Akivaizdu, jog T. V., būdamas suaugęs žmogus, patyręs vairuotojas, be to, kaltas dėl įvykusio įvykio, iš karto nesustojo prie nugriuvusių mergaičių, net ir vėliau pastatęs automobilį nesuskubo prieiti prie nukentėjusiųjų ir kartu sulaukti policijos pareigūnų ar bent jau mažamečių mergaičių tėvų, o nuvažiavo namo, t. y. tyčia pasišalino iš įvykio vietos.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neva T. V. su savimi neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl negalėjo įvykio vietoje išsikviesti policijos ir būtent todėl turėjo važiuoti namo, kad galėtų kompiuteryje susirasti Kelių policijos telefoną, apeliacinės instancijos teismo vertinami kritiškai ir kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl T. V. kaltės, teismo posėdyje išklausė patį pažeidėją T. V., įvertino visus administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad T. V. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl T. V. kaltės, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
T. V. apeliaciniame skunde taip pat prašė, atsižvelgus į jo turtinę bei šeiminę padėtį ir sveikatos būklę, išdėstyti paskirtos piniginės baudos sumokėjimą dvejų metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pažeidėjas nepateikė teismui jokių jo sunkią finansinę būklę patvirtinančių duomenų, o pateikti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo priimti sprendimą dėl baudos išdėstymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą ir T. V. apeliacinio skundo netenkinti.