- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-375-945/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02348-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- D. Š., S. S., O. P.
- Ieškovas
- B. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Termosrovė“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių D. Š. ir S. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams O. P., D. Š. ir S. S. dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalies nustatymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Termosrovė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. P. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės ir Č. P., mirusio (duomenys neskelbtini), faktinę santuoką žodine jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti šį Č. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas bendrąja daline ieškovės ir Č. P. nuosavybe: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su teisiškai neregistruotu gyvenamuoju namu, bendros 40 000 Eur vertės; 2) pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės; 3) 1193/1502 dalį pastato – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 90 000 Eur vertės; 4) pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 740 Eur vertės; 5) pastatą – transformatorinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 590 Eur vertės; 6) pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 773 Eur vertės; 7) automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 783 Eur vertės; 8) automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; 9) ratinį ekskavatorių „Case, 580 LE“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Eur vertės; 10) turistinį namelį „Svetland 5600“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija 02-DC-SE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; 11) irklinę valtį, 300 Eur vertės; 12) pinigines lėšas, esančias Č. P. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, tiksli suma nežinoma; nustatyti, kad 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų ir piniginių lėšų priklauso ieškovei.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti nurodytą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir Č. P. banko sąskaitas. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovės D. Š. ir S. S. (toliau kartu – atsakovės) rengiasi parduoti paveldėtas turto dalis, esančias (duomenys neskelbtini) (kiekviena po 1/3 dalį) už 18 000 Eur. Kadangi atsakovės, įforminusios palikimo priėmimą, žinodamos, kad ieškovė teikia teismui ieškinį, suskubo realizuoti paveldėtą ginčo turtą, visam ieškinyje bendrąja daline nuosavybe prašomam pripažinti turtui būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui: 1) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su teisiškai neregistruotu gyvenamuoju namu; 2) pastatui – sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1193/1501 daliai pastato – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatui – sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatui – transformatorinei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatui – sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); areštavo Č. P. priklausančias (priklausiusias) transporto priemones: automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); ratinį ekskavatorių „Case, 580 LE“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); turistinį namelį „Svetland 5600“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija 02-DC-SE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti apsunkinant jo valdymą, disponavimą ar sumažinti šio turto vertę; areštavo Č. P. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, esančias pinigines lėšas; atmetė kitą prašymo dalį.
4. Teismas pripažino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Nustatęs, kad atsakovės rengiasi parduoti paveldėtas savo turto dalis, esančias (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, po Č. P. mirties paveldėtas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, taip pat piniginės lėšos banko sąskaitoje gali būti panaudotos asmeniniams poreikiams, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomu. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip užkertant kelią situacijos pokyčiams ar naujų ginčų atsiradimui. Įvertinęs, kad areštas apima visų pastatų dalių savininkų nuosavybės teisių – valdymo, naudojimo ir disponavimo – suvaržymą, teismas padarė išvadą, jog Č. P. priklausiusiam nekilnojamam turtui prašomas taikyti turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nebūtų suderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais, o ieškovės reikalavimų užtikrinimui pakankama priemonė yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Esant rizikai, kad tretiesiems asmenims gali būti perleistas Č. P. priklausęs kilnojamasis registruotinas turtas ir jo perleidimas tretiesiems asmenims gali apsunkinti sprendimo, priimtino dėl bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažinimo, vykdymą ar iš viso nebus galima sprendimo įvykdyti, teismas areštavo Č. P. vardu registruotas transporto priemones, leidsdamas šiuo turtu naudotis, tačiau uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti jo valdymą, disponavimą ar sumažinti šio turto vertę. Teismas netenkino ieškovės prašymo areštuoti irklinę valtį, kadangi minėtas daiktas yra neregistruotinas kilnojamasis daiktas, byloje nėra duomenų, kur konkrečiai šiuo metu ji yra, kas ja disponuoja, nėra duomenų, jog egzistuoja rizika, jog atsakovės ketina ją parduoti/perleisti kitiems asmenims. Įvertinęs tai, kad galimai tenkinus ieškinį, 1/2 dalis Č. P. banko sąskaitoje esančių lėšų gali būti pripažinta ir ieškovės nuosavybe, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymo galimumą, teismas areštavo Č. P. banko sąskaitoje galimai esančias pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovės prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovės nesutinka su ieškinio reikalavimais ir ieškovės teiginiais dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, nes ginčo nekilnojamojo turto ir kiti turto objektai įsigyti Č. P. asmeninėmis lėšomis, siekiant sukurti asmeninę nuosavybę po santuokos nutraukimo, o ieškovė jokiu indėliu prie to neprisidėjo. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas šalių bendrai, už bendras sugyventinių lėšas, siekiant įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti jį bendrosios dalinės nuosavybės teise.
1.2. Šioje byloje ieškovė neskundžia notarės atlikto notarinio veiksmo – išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrįstumo. Ieškovės pareikštas reikalavimas jai negali sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi ieškovė nėra paveldėjimo pagal įstatymą šalis. Ieškovė nepasinaudojo teise dėl turto dalies užginčijimo iki paveldėjimo liudijimų išdavimo momento, todėl net ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovė neįgytų jokių teisių į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, t. y. ieškovės subjektinės teisės ir pareigos dėl to niekaip nepasikeistų.
1.3. Atsakovės yra teisėtos paveldėtojos, todėl nuo paveldėjimo momento (2024 m. spalio 22 d.) turi teisę disponuoti visu teisėtai paveldėtu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, paveldėtojams nėra įstatyminio pagrindo apriboti naudojimąsi asmeniniu paveldėtu turtu, tai yra paveldėtojų teisių suvaržymas. Ieškovė yra nesąžininga ir privalėjo į teismą su ieškiniu kreiptis iki paveldėjimo pagal įstatymą momento. Ieškovė neginčijo atsakovių palikimo priėmimo teisėtumo, šis klausimas nebus nagrinėjamas byloje, todėl ieškovė negali būti laikoma priėmusia palikimą ir laikinosios apsaugos priemonės taikomos turto daliai, kuri teisėtai nuosavybės teise priklauso atsakovėms.
Šalies argumentai
1.4. Ieškovės prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.
1.5. Ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nesant tam įstatyminio pagrindo ir nepateikiant konkrečių tokius reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, laikytinas ieškovės piktnaudžiavimu jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismo taikyti ribojimai visiškai atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nes yra pagrįsti tiek ieškinio reikalavimų pobūdžiu, tiek siekiu apsaugoti galimus ieškovės interesus.
2.2. Ieškinio esmė yra ne paveldėjimo procesų teisėtumo ginčijimas, o faktinės jungtinės veiklos pagrindu susiformavusios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymas.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinyje pagrindė savo baimę, kad atsakovės gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, tuo sukeldamos teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokį rizikos faktą patvirtina ir atsakovių ketinimas parduoti paveldėtas turto dalis, kaip nurodyta notaro pranešime.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovės nepagrįstai nurodo, jog yra teisėtos paveldėto turto savininkės, o ieškovė neturi teisinės galimybės pretenduoti į ginčijamą turtą. Kartu su ieškiniu yra pateikti įrodymai, rodantys, jog ginčijamas turtas buvo sukurtas ieškovės ir Č. P. bendrų pastangų dėka gyvenant faktinėje šeimoje.
2.5. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia atsakovėms naudotis turtu, tačiau užkerta kelią jį perleisti tretiesiems asmenims. Toks apribojimas yra minimalus ir atitinka proporcingumo principą.
7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikė įrodymus –2024 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi jau yra priimti į bylą kartu su atsakovių atsiliepimu į ieškinį, atsisako juos pakartotinai priimti.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
12. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
13. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Atsakovės atskirajame skunde dėsto nesutikimo su ieškovės pareikštu ieškiniu argumentus, teigia, kad ieškovė neskundžia išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrįstumo, todėl ir ieškinio tenkinimo atveju neįgytų jokių teisių į ginčo turtą.
14. Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo klausimu pasisakoma, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
15. Iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, priešingai, nei teigia atsakovės, ieškinio esmė yra ne paveldėjimo procesų teisėtumo ginčijimas, o faktinės jungtinės veiklos pagrindu susiformavusios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymas. Tai reiškia, kad, patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, paveldimo turto sudėtis pasikeistų, atsižvelgiant į nustatytą ieškovės teisę į jo dalį, ir toks teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes šios bylos šalims.
16. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Atsakovių argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės ir nėra vertinami klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu. Nesant duomenų apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmetami.
17. Atsakovės, nesutikdamos su antrosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimu nagrinėjamoje byloje, teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra pažeidžiamos atsakovių, kaip teisėtų paveldėtojų, teisės, nuo paveldėjimo momento (2024 m. spalio 22 d.) atsakovės turi teisę disponuoti visu teisėtai paveldėtu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, paveldėtojams nėra įstatyminio pagrindo apriboti naudojimąsi asmeniniu paveldėtu turtu.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovių pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo antrosios būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos buvimą, t. y. grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrįstai susiejo su atsakovių galimybe tretiesiems asmenims perleisti Č. P. priklausiusį turtą, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje, ir būtinybe užtikrinti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą).
19. Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Nagrinėjamoje byloje iš Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro 2024 m. lapkričio 6 d. prašymo dėl pranešimo apie pirmenybės teisę pirkti persiuntimo matyti, kad Č. P. įpėdiniui O. P. atsakovės per notarą persiuntė pranešimą, jog parduoda joms nuosavybės teise priklausančias po 1/3 dalį pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso už 18 000 Eur ir atsakovas turi pirmenybės teisę pirkti nurodytas pastato dalis už pasiūlytą kainą, atsakovui O. P. nepareiškus pageidavimo pirkti nurodytas pastato dalis už pasiūlytą kainą per 30 dienų, nurodyto pastato dalys bus parduodamos kitam pirkėjui. Taigi, atsakovės jau yra atlikusios tam tikrus aktyvius veiksmus, rodančius jų siekį parduoti dalį ginčo turto. Tarp šalių esant ginčui taip pat ir dėl šio turto nuosavybės teisės, atsakovėms perleidus nuosavybės teises į ginčo turtą tretiesiems asmenims, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas. Aplinkybė, kad atsakovės, vos tik gavusios paveldėjimo teisės liudijimus, nedelsiant ėmėsi inicijuoti paveldėto turto pardavimą, apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių dėl jų sąžiningumo. Nepaisant to, kad turto savininkai gali laisvai disponuoti savo turtu, tokie skubūs atsakovių veiksmai leidžia manyti, kad galbūt jie atlikti tikslu išvengti numanomo būsimo teismo proceso ir jame priimto galimai ieškovei palankaus teismo sprendimų vykdymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo byloje priėmimo atveju jo įvykdymas, grąžinant turtą (jo dalį) natūra, gali būti apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirajame skunde nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, paneigiančių grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu nebūtų taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioms principinėms nuostatoms nenusižengė.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.