Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo V. B. pareiškimas suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti, kad pastatai (gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti pastatai bei statiniai), esantys (duomenys neskelbtini) priklausė L. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškimas yra paduotas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatas nustatymo, nes daiktinės teisės į aukščiau nurodytą turtą yra įregistruotos palikėjo J. B. vardu, t. y. pareiškėjo reikalavimas nėra susijęs su pastato nuosavybės teise valdymo fakto nustatymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal tuo metu galiojusią šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Nors iš esmės sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė tik įregistravus ištuoką, o vėliau vienam iš buvusių sutuoktinių mirus, tačiau nepaneigus šios prezumpcijos iš to kyla kitos teisinės pasekmės – mirusio buvusio sutuoktinio turto dalį paveldi jo įpėdiniai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės turi būti įrodinėjamos, į tai, kad pareiškėjas siekia paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, todėl su šiuo reikalavimu jis turi kreiptis ne ypatingosios, o ginčo teisenos tvarka. Taigi vien juridinio fakto, kad pareiškėjo tėvas įgijo ir valdė turtą paveldėjimo būdu vienas pats (kai daiktinių teisių įregistravimo pagrindas yra kitas ir kai šios teisės buvo įregistruotos savininkui esant antrojoje santuokoje), nustatymas, pats savaime pareiškėjo tėvui asmeninės nuosavybės teisių nesukuria, t. y. nesukuria teisinių padarinių, kadangi kaip minėta turi būti paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškimas paduotas ypatingojoje teisenoje, tačiau ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas tik įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnyje) numatytais atvejais, kurių sąrašas yra baigtinis ir šių bylų sąraše nėra bylų dėl asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo (bendrosios nuosavybės prezumpcijos paneigimo). Tuo atveju, jeigu pareiškėjas prašo pripažinti asmeninės nuosavybės valdymo faktą kaip juridinę reikšmę turintį faktą, tai Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas pripažinti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjui taip pat išaiškintina, kad kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka, tokio pobūdžio bylose dalyvaujančiais asmenimis (atsakovais ar trečiaisiais asmenimis) turi būti traukiami asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla, t. y. šiuo atveju mirusios J. B. įpėdiniai bei buvusi sutuoktinė A. B., kurios atžvilgiu bandoma paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsisakytina priimti pareiškėjo V. B. pareiškimą, kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 442, 444, 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Išaiškinti pareiškėjui, kad reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybė yra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.