- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 1-2834-246/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32585-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- R. N.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokurorės Tomos Laurinaitienės 2015-12-09 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis pagal patentą, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota ten pat, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. laikotarpiu nuo 2015-06-09 24:00 val. iki 2015-06-10 06:30 val. įsibrovęs į namą, priklausantį D. D., esantį (duomenys neskelbtini) pagrobė dvi moteriškas rankines: D. D. priklausančią juodos spalvos rankinę, kuri buvo tuščia, 30 eurų vertės ir S. S. D. priklausančią baltos spalvos rankinę, kurioje buvo: juodos spalvos piniginė, 90 eurų, pensininko pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, medicininiai dokumentai, kosmetinė su kosmetikos priemonėmis, mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1200M“, bendros 128 eurų vertės. Šiais veiksmais R. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Kaltinamasis R. N. ikiteisminio tyrimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-06-09 apie 20 val. vartojo alkoholinius gėrimus su M. T.. Po kelių valandų su juo išsiskyrė ir nuėjo iki tėvo, po to eidamas gatve susitikęs M. T. ir V. M. sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Kauną nusipirkti daugiau alkoholio. Žinojo, kad M. S. turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, todėl sugalvojo nueiti iki jo namų. Pabeldus durų niekas neatidarė, o patraukus už rankenos durys atsivėrė. Kelis kartus sušuko „M., M.“ ir įėjo į vidų, paėjo kelis žingsnius, dar kartą pašaukė M., bet niekas neatsiliepė. Pradėjo loti šuo, todėl apsisuko išeiti ir pamatė ant batų dėžės padėtus du rankinukus, juos paėmė ir išėjo. Išėjęs nuėjo prie „turgelio“, kuriame buvo M. su V.. Atsidaręs baltą rankinuką jame pamatė piniginę iš jos išsiėmė 50 eurų, tada išgirdo lojantį šunį. Pagalvojo, kad atsibudo žmonės iš kurių pavogė rankinukus, todėl griebė rankines ir pradėjo bėgti. Kartu pradėjo bėgti ir M. su V.. Prabėgęs seniūniją, prie šalia kioskelio augančių tujų, išmetė rankinukus, tada iškvietė taksi ir nuvažiavo į Kauną nusipirkti daugiau alkoholio. Nusipirkę gėrimų grįžo į Babtus. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, žalą nukentėjusiajai atlygino. Pageidauja, kad pagal galimybes procesas būtų užbaigtas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 78)
Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-09, apie 24.00 val., savo namuose, ji ir jos vyras V. D. nuėjo miegoti. Kadangi vyriausiasis sūnus M. S. buvo išėjęs, duris paliko atrakintas. Pas juos svečiavosi vyro mama S. D., kuri kitą dieną t.y. 2015-06-10 atsikėlė pirma apie 06.30 val. ir pastebėjo, kad dingo jų rankinės. S. D. rankinė buvo baltos spalvos, joje buvo medicininiai ir asmens dokumentai, piniginė su 40 eurų ir mobiliuoju telefonu „Samsung GT-E 1200M“, rankinės šoninėje kišenėje buvo 50 eurų. Jai priklausanti rankinė buvo juoda, ji buvo palikta visiškai tuščia. Pastebėję, kad dingo daiktai kreipėsi į policiją. Apie 10 val., kol vyras buvo Babtų policijos nuovadoje, jam paskambino sūnaus pažįstamas ir pranešė, kad rastos dvi rankines. Jas atsiėmė vyras. Tą pačią dieną, paskambino įgaliotinis Ž. A. ir pranešė, kad telefonas rastas. Nuvykus į policijos nuovadą S. D. telefonas buvo grąžintas. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje į jos darbovietę parduotuvę „Ancė“ atėjo R. N., kuris jos atsiprašė už vagystę, prisipažino, kad tai jis buvo įsibrovęs į namus ir grąžino 40 eurų, kurių trūko po to, kai atsiėmė pagrobtus daiktus. Žala jai ir S. D. atlyginta, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 15).
Nukentėjusioji S. S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį ji svečiavosi pas sūnų V. D. namuose. 2015-06-10, apie 06.30 val. pastebėjo, kad nebėra jai priklausančios rankinės su viduje buvusiais daiktais, kuri buvo palikta prieškambaryje. Visus daiktus, išskyrus pinigus, jai pervežė anūkas M. D., kuriam daiktus grąžino seniūnijoje. Praėjus nemažai laiko, jos sūnui įtariamojo tėvai atlygino padarytą žalą, todėl dėl nusikaltimo žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 22).
Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-09 dienos metu jis buvo susitikęs su V. M.. 2015-06-10 apie 01.00 val. jam paskambino V. M., kuris pasiūlė susitikti. Susitikę išgėrė alaus ir išėjo į Babtų miestelio centrą, paieškoti, kas galėtų juos nuvežti į Kauną nusipirkti dar alkoholio. Miestelyje sutiko pažįstamą R. N.. Pastarasis buvo neblaivus ir pasakė, kad žino, kas galėtų juos nuvežti. Nuėjus prie minėto vaikino namų, jis ir V. liko stovėti gatvėje, o R. N. nuėjo prie namo ir pradėjo belstis į duris. V. pasakė, kad nieko nesigaus ir abu jie nuėjo į Babtų turgavietę. Ten belaukiant netikėtai atbėgo R. N., kuris rankose turėjo du rankinukus. Juos numetęs ant turgavietės prekystalio ėmė kraustyti viduje buvusius daiktus. Paklaustas, iš kur gavo rankinukus, atsakė, kad ne jų reikalas. Po to R. N. rado piniginę, kurioje buvo 40 eurų. Tada išgirdo automobilio garsą ir visi trys pabėgo iš turgaus. Matė, kaip R. N. bėgdamas rankinukus numetė. Vėliau jie su taksi išvažiavo į Kauną apsipirkti ir grįžo namo (b.l. 35-36).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-10 apie 00.00-01.00 val. jis susitiko su M. T.. Susitikę išgėrė alaus ir išėjo į Babtų miestelio centrą, paieškoti, kas galėtų juos nuvežti į Kauną nusipirkti dar alkoholio. Miestelyje sutiko pažįstamą R. N.. Bekalbėdami nuėjo iki Babtų turgavietės. Būnant turgavietėje, kažkuriuo momentu R. N. dingo, o po kelių minučių atbėgo rankose turėdamas du moteriškus rankinukus. Juos numetęs ant turgavietės prekystalio ėmė kraustyti viduje buvusius daiktus. Paklaustas, iš kur gavo rankinukus, atsakė, kad ne jų reikalas. Tada išgirdo kažkokį garsą ir visi trys pabėgo iš turgaus. R. N. turėtus daiktus išmėtė. Vėliau iki jų atvyko taksi automobilis, kuris juos nuvežė į Kauną, kur nusipirko alkoholio (b.l. 38-39).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-8).
Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad R. N. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir sumažinti bausmę trečdaliu.
R. N. prisipažino kaltas, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamajam skirtinas trumpesnis laisvės apribojimo terminas.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis R. N. neteistas (b. l. 44-45), administracine tvarka baustas (b. l. 59-63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 65), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 67), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2013-07-03. Diagnozė- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas (b. l. 69), skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 74).
Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 4 mėnesius išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėms.
Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.