- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- M1-31-853/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- G. R.
dalyvaujant prokurorei O. A., gynėjai advokatei K. A., nukentėjusiajam G. R., teismo psichologui ekspertui G. B.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusiai, turinčiai aukštąjį išsilavinimą, bedarbei, administracine tvarka baustai, padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R., esant psichikos sutrikimo - šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo paūmėjimo būklėje (psichozinėje būsenoje), dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2015 m. kovo 16 d. apie 11.00 val., savo bute adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, be jokios priežasties smurtavo prieš savo sutuoktinį G. R. jam virtuviniu peiliu sužalojo kairės rankos riešą ir dešinį žandą, taip smurtaudama sužalojo nukentėjusįjį G. R., sukeldama jam fizinį skausmą bei padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo
Kad I. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:
nukentėjusiojo G. R. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, su I. R. yra susituokę 14 metų, augina du sūnus 13 ir 10 metų. Nurodė, jog sveikatos paūmėjimai sutuoktinę ištinka beveik kasmet. Dvi savaites iki įvykio jo žmona pradėjo keistai elgtis, tai yra neadekvačiai: pradėjo naktimis nemiegoti, nebegerti vaistų, o paliepta išgerti vaistus, atsakydavo, jog jai to nereikia, nes jai kenkia. Pradėjo jį koneveikti ir jis jai pasidarė pats blogiausias. Šeštadienį prieš įvykį iš parduotuvės žmona nusipirko du didelius peilius bei pradėjo iš namų išmetinėti gerus daiktus. Jis iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją pristatė į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau suleidus vaistus jo žmoną išleido į namus. Jis supratęs, kad žmonos būklė yra visiškai bloga pirmadienį, tai yra įvykio dieną pats ėjo per įvairiausias tarnybas, kad jo žmona būtų paguldyta į ligoninę. Tą pačią diena jo žmona pati buvo nuėjusi pas gydytojus, tačiau atsisakė gultis į ligoninę. Būnant jam namuose į namus parėjo žmona, kuri pradėjo su juo pyktis ir ant jo pulti bei vadinti jį velniu. Jis liepė savo sutuoktinei ramintis, tačiau ji paėmusi peilius pradėjo jais kapoti duris. Jis liepė savo žmonai ramintis bei sugriebė savo žmoną, kuri virtuvėje jam su peiliais perpjovė riešą bei skruostą. Tada jis nutvėręs savo žmoną už rankų laikė kol atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba bei išvežė žmoną į Švėkšnos ligoninę. Nurodė, jog šiuo metu sutuoktinė jaučiasi gerai, periodiškai lankosi pas psichiatrą ir tinkamai bei laiku vartoja vaistus;2015-03-16 bendra pranešimo registracijos informacija Nr. ROIK 0115000137829, iš kurios matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad moteris 30 m. amžiaus agresyvi, laksto su peiliu, grasina susipjaustyti venas (5 b. l.);2015-03-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei pridėtomis fotolentelėmis, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje sutuoktinė I. R. su dviem peiliais užsipuolė savo sutuoktinį G. R., kuriam įpjovė kairės rankos riešą ir dešinės pusės skruostą, dėl tokių savo sutuoktinės veiksmų G. R. patyrė fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros metu paimti du virtuviniai peiliai (8-14, 15-22 b. l.);2015-03-16 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog 2015-03-16 apie 11.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), I. R. peiliu sužalojo sutuoktinį G. R.. Po konflikto I. R. medikai išvežė į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę (26-29 b. l.);2015-10-26 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėti du virtuviniai peiliai paimti 2015-03-16 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) (32-34 b. l.). Apžiūrėti peiliai perduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugyklą (35, 36 b. l.);2015-10-19 specialisto išvada Nr. G 1549/15(04), kurioje nurodoma, kad G. R. pjautinės žaizdos dešiniame skruoste ir kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje padarytos pjaunančiu daiktu ar įrankiu. G. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (46 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nusikalstamos veikos padarymų įtariamosios I. R. parodymais, kur ji parodė, kad pati nesuvokia, kodėl taip pasielgė, bet jai tuo metu buvo prasidėjusios haliucinacijos. Psichine liga serga jau nuo 18 metų ir gydėsi pastoviai ligoninėse. 2015 m. kovo 16 d. apie 11 val. su savo vyru G. R. buvo savo bute adresu: (duomenys neskelbtini). Abu augina du vaikus, bet tuo metu kai ji smurtavo, vaikų nebuvo, jie buvo mokykloje. Su vyru ruošiasi skyryboms, nes nesutaria. Tą dieną jai sukilo pyktis, prasidėjo haliucinacijos ir ji pagriebusi virtuvinius peilius į rankas, puolė ant savo vyro G. R.ir su peiliais pataikė jam į žandą ir į ranką. Į kurią ranką ir kurį žandą jam pataikė, nepamena, tik šaukė ant jo, kad jis nesiartintų prie jos, bet jis artinosi ir norėjo iš jos atimti peilius, o ji jam neleido. Jis spėjo iškviesti policiją ir atvykusi policija su GMP ją išvežė į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę. Peiliai, kuriais ji sužalojo savo vyrą yra virtuviniai, jie stovėjo virtuvėje ant stalo, peiliai yra naudojami buityje. Ji nužudyti vyro neturėjo tikslo, jį puolė todėl, kad jai prasidėjo haliucinacijos. Labai gailisi taip pasielgusi, bet tuo metu ji nesuvokė ką daro (102 b. l.).
Dėl I. R. nepakaltinamumo
2015-09-08 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-203/2015 nurodyta, kad I. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo psichikos sutrikimo - Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, paūmėjimo (psichozės) būklėje, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. I. R. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nustatomas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2.). I. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas paūmėjimo (psichozinėje) būklėje. I. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo psichozinėje būklėje, kuri tiesiogiai neigiamai įtakojo jos gebėjimą suvokti savo veiksmus. I. R. dalyvavimas ikiteisminiame procese ir teisme yra netikslingas. I. R. vystymosi eigoje iki pilnametystės neatžymėta psichikos sutrikimų, kurie duotų pagrindą pripažinti ją ribotai pakaltinama. Tačiau šiuo metu I. R. psichikos būklė neleidžia jai pilnai suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Kadangi šiuo metu I. R. nekelia tiesioginio pavojaus sau ir aplinkiniams, todėl tikslinga taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (91-93 b. l.).
Teismo posėdžio metu ekspertas G. B. patvirtino, kad I. R. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu buvo šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo, paūmėjimo (psichozės) būklėje, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bei nurodė, kad I. R. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad I. R., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.
BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Kadangi I. R. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji pripažintina nepakaltinama (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog I. R. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, jai skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu I. R. kardomoji priemonė nepaskirta, todėl iki nutarties įsiteisėjimo kardomoji priemonė I. R. neskirtina.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2015-06-15 buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl 157,63 Eur Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (52-53 b. l.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Be to, pagal BPK 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens baudžiamojoje byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju žalos atlyginimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinys dėl Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytos žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. du virtuviniai peiliai, kurie ikiteisminio tyrimo metu perduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugyklą (36 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini teisėtam savininkui G. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. R., padariusią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti nepakaltinama ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Iki nutarties įsiteisėjimo I. R. kardomosios priemonės neskirti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. du virtuvinius peilius, kurie perduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugyklą, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti G. R..
Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.