- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- eI2-12181-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03237-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. D.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius, Inesa Kodis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui (teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-14) ir Kristinai Krickienei (teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-28),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo M. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, MD) 2024-06-08 sprendimą Nr. 24S140774 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai panaikintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Teigia, kad MD nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja gavo leidimą nuolat gyventi apgaulės būdu bei kad ji sudarė santuoką su M. D. tik dėl to, kad galėtų išvykti iš Baltarusijos ir gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškina, kad santuoka nebuvo fiktyvi, o priešingai, ji buvo tikra, susituokė iš meilės ir gyveno kaip tikra šeima.
1.2. Paaiškina, jog su sutuoktiniu susipažino darbe. Iš pradžių apie metus laiko bendravo kaip draugai, tačiau vėliau pradėjo draugauti kaip pora ir po 6 mėnesių draugystės nusprendė susituokti. 2022-06-18 iškėlė vestuves Baltarusijoje. Nors vestuvės nebuvo labai didelės, tačiau šventėje dalyvavo 20 žmonių, įskaitant ir sutuoktinio tėvus, kurie atvyko iš Lietuvos. Pažymi, jog su sutuoktiniu nusprendė persikelti gyventi į Lietuvą, dėl ko kreipėsi su prašymu išduoti jai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir atvyko gyventi pas sutuoktinį, kur apsigyveno jo tėvų bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Teigia, jog kadangi neišmanė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, visus dokumentus leidimo nuolat gyventi išdavimo procedūroje jai padėjo sutvarkyti sutuoktinio motina. Pareiškėja gavusi leidimo kortelę ir paklaususi, ar reikia deklaruoti gyvenamąją vietą, gavo sutuoktinio motinos atsakymą, kad nieko daryti nereikia bei kad pareiškėja bus automatiškai deklaruota ten, kur yra deklaruotas jos sutuoktinis. Teigia, jog tuo metu nekilo jokių abejonių dėl sutuoktinio motinos paaiškinimų ir kadangi ji pasitikėjo savo uošviais, daugiau šio klausimo nekėlė ir buvo įsitikinusi, kad ji automatiškai yra deklaruota su sutuoktiniu. Tik vėliau, kai nusprendė skirtis, sužinojo, kad niekas jos nedeklaravo bei kad ji buvo apgauta.
1.3. Persikėlus gyventi į Lietuvą, su sutuoktiniu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir mylėjo vienas kitą, kartu ėjo į vakarėlius, šventes, koncertus, kartu keliavo, vyko paminėti vestuvių metinių į Palangą, taip pat buvo nuvykę į Amsterdamą, todėl MD nurodyti argumentai, kad pareiškėjos santuoka buvo fiktyvi yra absoliučiai nepagrįsti ir absurdiški. Paaiškino, jog pagyvenus kartu, po kurio laiko pradėjo kilti nesutarimai, barniai ir pareiškėja pradėjo jausti abejingumą iš vyro pusės, dėl ko nusprendė išsiskirti ir apsigyveno atskirai. Pareiškėja teigia, jog kai nutraukė ryšius su sutuoktiniu, dar kurį laiką gyveno Lietuvoje išnuomotame bute ir čia dirbo, tačiau galutiniai nusprendus nutraukti santuoką, nutarė grįžti į Baltarusiją.
1.4. Pabrėžia, jog, kaip matyti iš el. susirašinėjimo, M. D. ir pareiškėja aiškinasi santykius dėl per vestuves padovanotų piniginių lėšų, dėl telefono kredito ir kt., kas tik patvirtina faktą, kad šalių santuoka nebuvo fiktyvi ir jie vedė bendrą ūkį, sutuoktinis mokėjo kreditą už pareiškėjos telefoną, skolinosi iš tėvo pinigus leidimo nuolat gyventi procedūrai.
1.5. Kadangi tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio kilo konfliktai dėl bendrų turimų santaupų ir per vestuves padovanotų pinigų padalinimo, jų išsiskyrimas nebuvo lengvas, todėl akivaizdu, kad, kilus pykčiams, M. D. siekė bet kokiomis priemonėmis pakenkti pareiškėjai ir dėl to 2023-09-29 pranešė MD, kad su ja išsiskyrė ir negyvena kartu bei paprašė panaikinti leidimą nuolat gyventi. Taip pat pažymi, jog M. D. pateikė MD tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva pareiškėja su juo sudarė santuoką tik tuo tikslu, kad galėtų išvykti iš Baltarusijos ir kad galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o tai, pareiškėjos vertinimu, yra visiška netiesa. Paaiškina, kad MD padarė išvadą, jog pareiškėja gavo leidimą nuolat gyventi apgaulės būdu, remdamasis vien jos buvusio sutuoktinio deklaratyviais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kurie buvo nurodyti iš pykčio, siekiant pakenkti pareiškėjai ir apriboti jos teisę gyventi už Baltarusijos Respublikos ribų.
1.6. Teigia, jog MD, gavęs deklaratyvius buvusio sutuoktinio paaiškinimus, net nebandė išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo situacija, neiškvietė pareiškėjos į apklausą, nepaprašė pateikti įrodymų, kurie leistų pagrįstai įsitikinti, kad santuoka nebuvo fiktyvi. Neaišku juo remdamasis MD sprendė, kad vien todėl, jog pareiškėjos šeiminis gyvenimas su M. D. trūko apie 8 mėnesius, galima spręsti, kad santuoka buvo sudaryta ne siekiant sukurti šeimą ir gyventi kartu su Lietuvos piliečiu, o norint gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis.
1.7. Tvirtina, kad asmeniui įstatymu yra suteikta galimybė pasisakyti, pareikšti savo paaiškinimus, pagrįsti vienokią ar kitokią MD nuomonę, reaguoti į prašymus, siūlymus ar laiškus, taip pat bendradarbiauti. Tokia pareiga kyla ir pačiam MD, kadangi akivaizdu, jog turint nedaug ir juolab neteisingos informacijos, neįmanoma priimti teisėtą ir teisingą sprendimą, nenagrinėjant realios situacijos ir neleidžiant asmeniui net pasisakyti ir apsiginti, taip nustatant gal visiškai kitokių aplinkybių visumą, kuri gali pakeisti situaciją.
1.8. Paaiškina, kad MD Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, grindžiamas deklaratyviais bei neįrodytais, tikrovės neatitinkančiais teiginiais, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Taip pat ginčijamas Sprendimas neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, pagal kurią, akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
2. Pareiškėja teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-28, paaiškino, jog nesutinka su buvusio sutuoktinio teiginiais, kad jų santuoka buvo fiktyvi. Paaiškino, jog santuoka buvo sudaryta iš meilės, pati planavo vestuves, M. D. siūlė tekėti už jo, taip pat jo mama padėjo planuoti vestuves. Teigė, kad buvo planuotas gyvenimas kartu, turėti vaikų ir kažkokių susitarimų ar planų tik dėl persikėlimo gyventi į Lietuva nebuvo. Pažymėjo, kad bendravo vienoje draugų kompanijoje, vedė bendrą ūkį, turėjo tikrą šeimą. Paaiškino, jog nenorėjo didelių vestuvių, nes tai brangiai kainuotų. Susitarė, jog bus švenčiama savam šeimos rate, todėl tiek iš pareiškėjos, tiek iš buvusio vyro M. D. pusės buvo pakviesta po dešimt giminaičių. Vestuvės buvo iškeltos Baltarusijoje, nes kaip paaiškino pareiškėja, ten gyvena visa jos šeima, ir tam, jog artimi giminaičiai galėtų dalyvauti vestuvėse, buvo logiškas jas iškelti Baltarusijoje. Praėjus mėnesiui po vestuvių, kartu su vyru M. D. bei jo šeima, t. y. jo mama ir seserimi, visi kartu atvyko į Lietuvą. Pirmas dvi savaites atvykę į Lietuvą gyveno kartu su M. D. tėvais, o tada persikėlė į butą Naujoje Vilnioje, kuris buvo nupirktas vyro, t. y. M. D., tėvų ir kuris, pareiškėjos teigimu, buvo skirtas jai bei jos vyrui. Teigė, jog butą suremontavo ir jame gyveno kaip šeima. Paaiškino, jog abu su M. D. dirbo ir remontavo butą ir per tris mėnesius jį įrengė. Teigė, jog prieš tai butas buvo visiškai tuščias, jame nebuvo nieko išskyrus šaldytuvą. Paaiškino, jog viską darė iš savo ir padovanotų vestuvių proga pinigų. Pažymėjo, kad kartu keliavo, kartu leido laiką tarpusavyje ir su bendrais draugais, gyveno įprastą šeimos gyvenimą. Taip pat paaiškino, jog buvo ir ginčų, konfliktų bei skandalų, kadangi yra pakankamai jauni, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad santuoka buvo fiktyvi. M. D. priėmė sprendimą dėl išsiskyrimo, pareiškėja šį sprendimą palaikė, išsiskyrė labai negražiai, santykiai buvo labai blogi ir, kaip paaiškino pareiškėja, po išsiskyrimo su M. D. su juo bendravo tik vieną kartą. Praėjus metams po išsiskyrimo, gavo dokumentus iš MD, kad leidimas gyventi naikinamas, kadangi santuoka buvo fiktyvi, su kuo pareiškėja nesutinka. Pareiškėja pabrėžė, jog tai yra melas, netiesa ir ji nesupranta, kodėl M. D. taip pasielgė. Teigė, jog neprieštarauja dėl leidimo gyventi panaikinimo, tačiau nesutinka su MD skundžiamame Sprendime nurodytu jo faktiniu priėmimo pagrindu, kad buvo sudaryta fiktyvi santuoka, nes leidimas panaikintas MD padarius išvadą, kad buvo sudaryta fiktyvi santuoka. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena ir dirba Lietuvoje, čia susikūrė savo gyvenimą, turi draugų ir tokį gyvenimą susikūrė jau be M. D. Teigė, kad turi dokumentus, kurie leidžia likti ir dirbti Lietuvoje, ir visiškai nepretenduoja į dokumentus, kurie buvo išduoti dėl santuokos. Pažymėjo, kad leidimo panaikinimas fiktyvios santuokos pagrindu gali įtakoti išsiuntimą iš Lietuvos ir draudimą atvykti, o tai, pareiškėjos teigimu, neatitinka jos interesų. Teismo paklausus, kaip ir kur pareiškėja susipažino su buvusiu sutuoktiniu, atsakė, kad M. D. šešis metus gyveno Baltarusijoje, kartu mokėsi vienoje mokykloje, tačiau nebendravo, bet 2020 metų vasarą susipažino dirbdami vienoje darbovietėje. Paklausus, kuo ir kokioje darbovietėje dirbo, paaiškino, kad susipažino bare, kur pareiškėja dirbo padavėja, o jis barmenu. Paklausus, kada susipažino su M. D. tėvais, ar teko bendrauti su buvusio sutuoktinio tėvais dar iki vestuvių, atsakė, kad pažinojo jo tėvus dar tais laikais, kai kartu dirbo, nes jo tėvai dažnai užsukdavo į barą, kuriame dirbo, ir paaiškino, jog kaip mergina / nuotaka, buvo pristatyta dar iki vestuvių. Paklausus, ar buvusio sutuoktinio tėvai gyveno Baltarusijoje, atsakė, kad taip, jie visi tuo metu gyveno Baltarusijoje, tiek jis, tiek jo tėvai, tiek jo sesuo. Paklausus, kaip nusprendė, ką kviesti į vestuves, atsakė, kad su buvusiu sutuoktiniu sutarė kviesti giminaičius ir draugus. Pareiškėja paaiškino, kad iš jos pusės buvo pakviesta mama, sesuo, senelis, močiutė, krikšto mama ir prosenelis, kuriam buvo 90 metų, o iš buvusio vyro, t. y. M. D., pusės buvo mama, tėvas, sesuo, dėdė, teta ir pusbroliai. Taip pat paaiškino, kad su draugais atšventė vestuves namų aplinkoje, t. y. šventė jau ne tą pačią dieną, kada susituokė. Teismo paprašius pakomentuoti buvusio vyro atsiliepime nurodytą teiginį, kad 2023 metų liepą, dar būdama žmona, ieškodama reikalų, ką, pasak teismo, galima suprasti, jog pareiškėja ieškojo naujų santykių, pareiškėja atsakė, kad to tikrai nebuvo, teigė, kad 2023 m. birželio 18 d. išvyko į Palangą švęsti vestuvių metinių kartu, niekada nebuvo neištikima, niekada neieškojo santykių, tai, pasak pareiškėjos, yra visiškas šmeižtas, bei pridūrė, jog išsiskyrė 2023 m. birželio 26 d. Pareiškėjos advokatui paklausus, kodėl, pareiškėjos manymu, buvęs sutuoktinis parašė tokį pranešimą MD, atsakė, kad pati norėtų žinoti atsakymą į šį klausimą, neturi menkiausio supratimo, tačiau daro prielaidas, jog tas faktas, kad gali gyventi Lietuvoje, dirbti, turėti draugų ir apskritai turėti gyvenimą be jo, verčia jį pykti ir galbūt tai jis daro iš pykčio. Paklausus, kiek dažnai, t. y. nuolatos ar su pertraukomis, turėdama laikinai gyventi, pareiškėja gyveno Lietuvoje, atsakė, kad su M. D. gyveno Lietuvoje metus, vėliau, po išsiskyrimo, Lietuvoje gyveno savarankiškai, kažkuriam laikui buvo išvykusi į Baltarusiją, siekdama išgyventi išsiskyrimą, bet vėliau grįžo į Lietuvą, kur gyveno pusę metų, tačiau prasidėjo problemos dėl dokumentų, kadangi M. D. kreipėsi į MD. Paaiškino, jog per dviejų metų laikotarpį Lietuvoje gyveno pusantrų metų. Teismo paklausus, ką pareiškėja darė būdama Lietuvoje, atsakė, kad, atvykus į Lietuvą, po dviejų savaičių pradėjo dirbti hostelio administratore, kur dirbo metus laiko, tačiau po metų, išsiskyrus su M. D., grįžo į Baltarusiją ir, grįžus atgal į Lietuvą, pradėjo dirbti barmene, kur dirba ir dabar. Paklausus, kodėl nusprendė grįžti į Lietuvą, atsakė, kad čia pasiūlė darbą, kuris tenkino lūkesčius, be to, po laikotarpio, gyvento su M. D., čia atsirado draugų, žmonių, kurie palaikė, susiformavo bendras draugų ratas. Pabrėžė, kad pradėjo gyventi Lietuvoje ir nenori, kad kažkas disponuotų jos gyvenimu, kaip dabar bando daryti M. D. Paklausus, kas tie draugai Lietuvoje ir ar tos draugystės yra stipresnės nei Baltarusijoje, kur buvo praleista vaikystė, pareiškėja paaiškino, kad šie ryšiai nėra stipresni už susiformavusius Baltarusijoje, ten irgi turi draugų, su kuriais bendrauja, tačiau pažymėjo, kad jai patinka gyventi Lietuvoje, nenori nieko keisti ir savo ateitį sieja su Lietuva. Paklausus, kada pareiškėja pradėjo sieti savo ateitį su Lietuva, atsakė, jog planavo gyventi Lietuvoje gyvendama su M. D. Paaiškino, jog kartu planavo gyventi toliau, turėti vaikų, nusipirkti butą, vykti keliauti, ilsėtis, todėl dar tuo metu pradėjo sieti savo ateitį. MD atstovui paklausus, kada pareiškėja tiksliai planavo gyventi Lietuvoje, kadangi, pagal turimus duomenis, pareiškėja C kategorijos viza yra gavusi 2022-07-08 t. y. jau po santuokos sudarymo, pareiškėja atsakė, kad taip, nes M. D. jau tuo metu gyveno Lietuvoje ir norėjo kartu gyventi su vyru, todėl Baltarusijoje pradėjo rinkti tam reikalingus dokumentus. Paklausus, kada Baltarusijoje prasidėjo skyrybų procesas ir kada priimtas sprendimas dėl pareiškėjos ir jos buvusio vyro skyrybų, kada jis įsiteisėjo, ar pareiškėja ginčijo sprendimą išskirti ją su M. D., pareiškėja paaiškino, jog nežino, kada buvo iškelta byla, nes būtent M. D. kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, apie tai pareiškėja sužinojo tik atvykusi į Baltarusiją tuo pačiu tikslu, t. y. nutraukti santuoką, ir tik tada sužino, kad skyrybų procesas jau vyksta, tačiau niekas apie tai neinformavo. Pažymėjo, kad sprendimo neginčijo, nes siekė to paties tikslo, t. y. skyrybų ir juo labiau, kad oficialiai išsituokė praėjus pusei metų po išsiskyrimo, o pats sprendimas buvo priimtas 2024-01-10, įsiteisėjo 2024-01-26.
3. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas darant išvadą, jog santuoka buvo sudaryta nesiekiant gyventi su sutuoktiniu, o siekiant įgyvendinti teisėto atvyko ir buvimo Šengeno zonoje tikslą, o tai sudarė pagrindą daryti išvadą, kad jis buvo gautas apgaulės būdu. Tvirtino, jog ši MD teorija subliuško, nes akivaizdu, kad ji niekur, išskyrus trečiojo suinteresuoto asmens M. D. pareiškimą, nei gavo, nei ieškojo, nei turėjo. Teigė, jog pareiškėja techniškai nepranešė apie skyrybų sprendimą anksčiau laiko negu MD priėmė Sprendimą dėl leidimo gyventi panaikinimo tuo pagrindu, jog santuoka baigėsi, tačiau tokio argumento Sprendime nėra, t. y. jo priėmimas nesiejamas su tuo, kad pareiškėja nepranešė ir tokiu būdu leidimas yra naikinamas. Akcentavo, jog būtent apgaulės būdas yra tas pagrindas, kuriuo vadovaujantis yra priimtas skundžiamas Sprendimas, o tai, kaip matyti iš objektyvios byloje esančios medžiagos, yra netiesa. Duomenys, kad pasipiršo ir pasiūlymą tuoktis pateikė ne pareiškėja, o trečiasis suinteresuotas asmuo M. D., patvirtina, jog santuoka nebuvo sudaryta dėl apgaulės. Apie tai, kad jauni žmonės tuokėsi dar iki santuokos, žinojo šiame teismo procese apklausa trečiojo suinteresuotojo asmens M. D. mama, kuri padėjo tvarkyti tuos dokumentus, kuri palaikė ryšius, bendravo su savo marčios tėvais. Liudytojos J. D. parodymuose yra visiškai su liudytojo R. L. susijusi pavydo aplinkybė, kai vieną barnį sukėlė pareiškėja, vyrui nepakėlus ragelio. Teigė, jog akivaizdu, kad asmuo, kuriam nerūpėtų kitas asmuo ir jis turėtų tik finansinį ar kitokį išskaičiavimą, nepavydėtų savo sutuoktinio. Todėl akivaizdu, kad MD teiginiai apie tai, jog apgaule buvo gautas leidimas, kad pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu nevedė bendro ūkio, nepalaikė santykių, yra mažų mažiausia pramanai. MD neišsiuntė paklausimo pateikti paaiškinimą pačiai pareiškėjai, neapklausė nei M. D., kuris pateikė tokį paaiškinimą, nesurinko kitų duomenų, kurie leistų teigti, jog vestuvės buvo fiktyvios, netikros ir sudarytos tikslu pasinaudoti migraciniais privalumais. Tai, kad pareiškėja šiuo metu turi teisėtą pagrindą būti Lietuvoje, nepakeičia būtinumo panaikinti neteisingą ir neobjektyvų Sprendimą, kuris gali ir pastaruoju metu itin dažnai sukelia neigiamas pasekmes asmenims, nes MD pastaruoju metu priima daug sprendimų uždrausti atvykti į visą Europą, todėl ši situacija yra pavojinga pareiškėjai, dėl ko ji turi prašyti teismo pripažinti, kad ji buvo teisi, besikreipdama į teismą. Tokį MD klastingą elgesį puikiai iliustruoja tai, kad vieno posėdžio metu vienas atstovas teigė, jog galima sudaryti taikos sutartį, o paskui kito atstovo teigimu tokia sutartis nėra sudaroma.
4. Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais dėl santuokos fiktyvumo. Teigia, jog Sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjos santuoka buvo fiktyvi. Ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas – pareiškėja gavo leidimą gyventi apgaulės būdu. Gavus leidimą laikinai gyventi, jos šeiminis gyvenimas su Lietuvos Respublikos piliečiu truko tik 8 mėnesius, bendro ūkio nevedė ir šeiminių santykių su Lietuvos Respublikos piliečiu nepalaikė nuo 2023 m. birželio, todėl ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad leidimas gautas apgaulės būdu, taip pat aplinkybių visumoje pateiktas vertinimas, kad santuoka buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti asmens buvimą Šengeno erdvėje. Minėtų faktinių aplinkybių pareiškėja savo skunde neneigia. Pareiškėja, žinodama, kad jos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu yra nutraukta 2024-01-10, 2024-02-06 teikė prašymą dėl leidimo gyventi pakeitimo, kas parodo pareiškėjos siekį turėti leidimą gyventi, nors jis jau nepriklauso, nuslepiant svarbią informaciją (t. y. patvirtina apgaulę).
4.2. Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad MD turėjo pareigą pareiškėją apklausti. Teisės aktai ar teismų praktika nenumatė MD pareigos priimant ginčijamą Sprendimą atlikti minėtus veiksmus. Pareiškėja savo skunde nenurodė jokių teisinių pagrindų ir su skundu nepateikė įrodymų, dėl kurių ginčijamas Sprendimas galėjo būti nepriimtas. Taip pat MD 2024-02-17 per MIGRIS komunikaciją kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos ir dokumentų apie jos skyrybų procesą. Pareiškėja 2024-02-17 MD informavo, kad jos sutuoktinis padavė ieškinį dėl skyrybų, skyrybų procesas neturėtų turėti įtakos jos dokumentams, ji oficialiai dirba, nuomojasi būstą, ateityje planuoja stoti ir laikyti egzaminus. Taigi, pareiškėja, paprašyta informacijos apie skyrybų procesą (kurio dalyvė yra pareiškėja) informavo MD, kad skyrybų procesas yra pradėtas, kai objektyvūs duomenys, kuriais yra grindžiamas ginčijamas Sprendimas (teismo sprendimas, įsiteisėjęs 2024 m. sausio 26 d.) patvirtina, kad pareiškėjos skyrybų procesas yra pasibaigęs. Minėtas pareiškėjos atsakymas patvirtina, kad pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas ne santuoka, o darbas ir studijos (ateityje). Taip pat pareiškėja MD teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo skyrybų procesą, kas patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą.
4.3. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, MD disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
5. Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio, vykusiame 2024-10-28, metu paaiškino, kad laikosi pozicijos, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas. Pabrėžė, jog skundžiamame Sprendime nebuvo konstatuota, kad santuoka buvo fiktyvi. Sprendimo priėmimo pagrindas yra tas, jog pareiškėja leidimą gyventi gavo apgaulės būdu, t. y. gavus leidimą nuolat gyventi, jos šeimyninis gyvenimas su Lietuvos Respublikos piliečiu truko tik 8 mėnesius, bendro ūkio nevedė ir šeimyninio gyvenimo su Lietuvos Respublikos piliečiu nepalaikė nuo 2023 metų birželio mėnesio. Skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuota, jog leidimas gautas apgaulės būdu, taip pat aplinkybių visumoje pateiktas vertinimas, kad santuoka buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir įsiteisinti asmens gyvenimą Šengeno erdvėje. Pažymėjo, kad pareiškėja pripažino šio teismo posėdžio metu, kad su Lietuvos Respublikos piliečiu santuoka buvo nutraukta 2024-01-10 ir ji žinojo apie sprendimo priėmimą, tačiau tų pačių metų vasario 6 dieną teikė prašymą dėl leidimo gyventi pakeitimo, kuriame nurodė, kad ji ištekėjusi ir pagrindas yra tas, jog yra Lietuvos piliečio sutuoktinė, nors tai yra netiesa. Pažymėjo ir tai, jog Sprendime buvo įvertinti pareiškėjos atsakymai, patvirtinantys, kad ne santuoka, o darbas ir studijos Lietuvoje buvo jos tikslas. Pareiškėja neinformavo MD apie skyrybas, o tai atitinka, kad pareiškėja yra nesąžininga su MD. Pažymėjo ir tai, kad MD priėmė sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes jis gautas apgaulės būdu, tačiau pareiškėja šiuo Sprendimu nėra išsiunčiama ar grąžinama į savo kilmės valstybę. Pabrėžė ir tai, kad 2024-09-26 pareiškėjai yra išduotas naujas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu. Pareiškėjos atstovui paprašius patikslinti, kokius duomenis MD surinko nustatinėdamas aplinkybes be M. D. pranešimo dėl santuokos fiktyvumo, atsakė, kad MD, priimdamas Sprendimą, įvertino ir gautą iš civilinės metrikacijos dokumentą – Baltarusijos teismo 2024-01-10 sprendimą apie pareiškėjos nutrauktą santuoką, kuris įsigaliojo 2024-01-26. Paklausus, kokius duomenis MD surinko, kad santuoka buvo sudaryta apgaule, paaiškino, kad MD gavo iš pareiškėjos sutuoktinio informaciją su duomenimis apie santuokos sudarymo nepagrįstumą ir apgaulės panaudojimą jo atžvilgiu, MD nematė pagrindo netikėti pareiškėjos sutuoktinio pateiktais duomenimis. Paklausus, kaip vertintinos konkrečios buvusių sutuoktinių fotografijos, kur, pavyzdžiui, yra užfiksuotos švenčiamos vestuvės, MD atstovė paaiškino, jog MD nenustatinėjo santuokos fiktyvumo, o nustatinėjo apgaulės panaudojimą, siekiant gauti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamento atstovė baigiamoje kalboje dėl pareiškėjos ir jos atstovo argumentų paaiškino, kad MD yra pasisakęs atsiliepime į skundą, todėl prašo teismo jais vadovautis. Dėl pareiškėjos atstovo teiginių, jog yra klasta, teigė, kad toks kaltinimas yra nepagrįstas, nes ne atstovaujantys MD teisininkai priima sprendimus dėl taikos sudarymo, o vadovybė, kadangi direktorė pasirašo taikos sutartis. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas buvo informuotas dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo, todėl tvirtino, kad pareiškėja ir jos atstovas žinojo, dėl kokių priežasčių MD negali pasirašyti šios taikos sutarties. Teigė, kad pareiškėja neginčijo fakto, jog, pateikdama prašymą dėl savo leidimo nuolat gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės apie jos jau nutrauktą santuoką, nes nurodė, kad santuoka dar yra galiojanti. Prašė palikti galioti MD Sprendimą.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. pateikė atsiliepimą, kuriame paaiškino, kad gavęs dokumentus, nustebo, jog pareiškėja rašo apie judviejų šeimos gyvenimą ir apie kažkokius gilius jausmus. Pažymėjo, jog yra visiškai tikras, kad ištekėjusi, ji atliko šaltą apskaičiavimą – gavo galimybę gyventi Europos Sąjungos šalyje. Taip pat paaiškino, kad ji neturėjo noro kurti šeimą ir turėti vaikų. Pažymėjo ir tai, jog turi daugybę patvirtinimų apie tai, kad kokia laiminga pareiškėja buvo dėl skyrybų, kokius pareiškimus ji rašė apie jį, t. y. buvusį sutuoktinį, ir kaip elgėsi santuokos metu ir po skyrybų. Pabrėžė, jog, kadangi turi bendrų pažįstamų, jam periodiškai buvo pranešama apie buvusią žmoną. Paaiškino, jog yra tikras, kad pareiškėja už jo ištekėjo tik dėl to, kad apgaulės būdu gautų leidimą gyventi. Dabar ji užėmė nukentėjusiosios poziciją, siekdama suklaidinti teismą.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. D., teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-28, paaiškino kad 2020 metais tarp jo ir pareiškėjos negalėjo būti jokių draugysčių ar draugiškų santykių, nes ta įstaiga, kurioje dirbo kartu su pareiškėja, susipažino 2021 metais. 2021 vasarą ketino baigti darbą toje įstaigoje ir vykti į Minską, kur gyveno 3 mėnesius. Tuo metu gyveno su mergina ir išsiskyrė būtent dėl to, jog išvyko gyventi į Lietuvą, tačiau 2021 metų lapkritį grižo gyventi į Baltarusiją, į tą pačią darbovietę, kur anksčiau dirbo. Teigė, kad gruodžio mėnesį pradėjo bendrauti su pareiškėja, ir jo šeimai ji buvo pristatyta tik 2022 metų sausio pabaigoje arba vasario pradžioje, nes iki tol dar palaikė santykius, kuriuos turėjo anksčiau. Paaiškino, kad tada pradėjo bendrauti su pareiškėja, šeima žinojo su kuo būna, su kuo pasilieka nakčiai. Paaiškino, jog pirma, apie ką buvo pradėta kalbėti, tai apie Lenkijos vizos gavimą, kurią bandė gauti nelegalioje įmonėje, kurioje buvo apgauti. Tuomet pradėjo kalbėti apie galimybę išvykti sudarius santuoką. Vestuvės buvo suplanuotos pavasario pradžioje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių teko vis nukelti datą ir su kiekvienu datos nukėlimu pareiškėjai kildavo agresijos priepuoliai, todėl dėkoja civilinės metrikacijos darbuotojai, kuri padėjo pagreitinti šį procesą, nes jis buvo gana sudėtingas. Pačios vestuvės buvo iškeltos spaudžiant abiejų šeimų atstovams, nes buvo priimta galvoti, kad jeigu žmonės registruoja santuoką, tai kažkokios vestuvės turi būti švenčiamos. Pabrėžė, kad patys jų rengti neplanavo. Teko nukelti dar vieną datą – išvykimo į Lietuvą datą, dėl ko teko atlaikyti dar vieną pareiškėjos agresijos priepuolį. M. D. paaiškino, kad išvykimas buvo nukeltas dviems savaitėms dėl jo motinos ir sesers neužbaigtų reikalų Baltarusijoje, po kurių visi kartu išvyko į Lietuvą. Teigė, jog, atvykus į Lietuvą, dvi savaites visi gyveno viename bute ir per tą laikotarpį aktyviai bandė rasti pareiškėjai darbą. Pažymėjo, jog į vieną iš jo darbų pasiūlymų pareiškėja sureagavo pasakymu, kad į Lietuvą atvyko ne indų ir grindų plauti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neturėjo jokio išsilavinimo ir nemokėjo užsienio kalbų. Po kurio laiko pavyko rasti darbo vietą viešbutyje, kur pareiškėja dirbo be konkrečios darbo sutarties. Teigė, kad 2022 metų rudenį, žiemą prasidėjo pokalbiai, jog pareiškėjai nepatinka, nepatogu ir nekomfortiška, reikia vykti toliau. Teigė, jog bandė paaiškinti, jog, norint kažkur išvykti toliau, pirma reikia kažką sukurti čia, tačiau visad buvo kalbama apie komfortą. Dėl draugų pažymėjo, kad pareiškėja apie juos yra išsakiusi labai daug neigiamų dalykų, tačiau jie apie tai nežino ir išsiskyrus kaip tik daugelis draugų palaikė jos poziciją. Dėl vaikų ir bendro ūkio M. D. paaiškino, jog, švenčiant 2023 naujuosius metus, leido laiką kartu su draugais bare ir tuomet pareiškėja pasakė, kad niekada nenorėtų turėti su juo vaikų. Paaiškino, kad pas liudytoją Raman ne kartą yra nakvojęs, kadangi negalėjo būti savo namuose, kuriuose kartu gyveno su pareiškėja. Paaiškino, jog kitas rimtas konfliktas kilo 2023 metais, likus savaitei iki stačiatikių Velykų, vėl buvo kalbama, kad viskas blogai, ne taip, todėl M. D. išsikraustė pas savo šeimą, o po savaitės, grįžus, įvyko pokalbis, kurio metu nuskambėjo, kad palaukiam iki vestuvių metinių ir tuomet žiūrėsime. Pažymėjo, kad pareiškėja vis klausinėdavo, ar tuo atveju jeigu išsiskirs, ji galės čia likti gyventi. Visa laiką iki išsiskyrimo pareiškėja kalbėjo, kad nori studijuoti, todėl, M. D. manymu, ji ketino tai daryti siekdama apsisaugoti, kad jeigu išsiskirsime, jai netektų išvykti iš Lietuvos, ir ji norėjo būti tikra, kad galės čia pasilikti, jei ne santuokos, tai studijų pagrindu. Pažymėjo, jog, kai išsiskyrė, buvo vienas rimtas pokalbis, kurio metu pareiškėja pareikalavo grąžinti 700 Eur ir palaukti, kol ji įstos kažkur studijuoti, kad galėtų pakeisti leidimą gyventi iš santuokos pagrindo į studijų pagrindą. Planavo atidaryti barą ir toje darbovietėje, kurioje dirbo, buvo tokia sąlyga, jog, išeidamas iš darbo, vietoje savęs turi atvesti dirbti naują darbuotoją. M. D. paaiškino, jog todėl pareiškėja pradėjo dirbti vietoje jo, tačiau ši situacija darbovietėje buvo aptariama ir paskambinus vienam iš direktorių buvo pradėta daryti įtaką dėl susiklosčiusios situacijos, todėl teko dirbti su pareiškėja už baro kartu. Pažymėjo, kad visus klausimus, susijusius su skyrybomis, sprendė tik jis, nes buvo suinteresuotas skirtis, draugas padėjo, pagal įgaliojimą atstovavo ir nuotoliu pavyko šį klausimą išspręsti. Ne kartą jautė spaudimą iš kitų žmonių, nors ketinimas buvo vienintelis – išsiskirti. Pažymėjo, kad su pareiškėja bendravo, buvo susitikę rugpjūčio 18-19 dienomis, bendravo miesto centre, pareiškėja kalbėjo, jog jį vis dar myli, gailisi dėl to, jog nepavyko, norėjo vaikų, norėjo šeimos. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos pasakymą, jog 2023-06-18 išvyko švęsti vestuvių metines į Palangą ir 2023-06-26 jau nusprendė, kad kartu negyvens, prašė M. D. paaiškinti, kaip taip išvykus švęsti metinių, paaiškėjo, jog santykiai nesiklosto, M. D., paaiškino, jog buvo susitarimas sulaukti vienerių metų pabaigos, kad pažiūrėti, kaip klostosi santykiai, tačiau po metinių iškilo tiek daug rimtų konfliktų, todėl toliau tęstis negalėjo. Pareiškėjos atstovui paklausus, ar santuoka buvo sudaryta iš meilės, atsakė, kad iš jo pusės taip, bet iš pareiškėjos pusės ne viskas buvo taip nuoširdu, kaip sakoma. Paklausus, ar visų artimųjų, net ir prosenelio, kvietimas į vestuves buvo siekiant apgauti ar tai buvo tiesiog normalus žmogiškasis veiksmas, paaiškino, kad jis buvo labiau formalumų laikymasis. Paklausus, kur pareiškėja po ištuokos turėjo gyventi, Lietuvoje ar Baltarusijoje, atsakė, jog po išsiskyrimo manė, kad grįš į Baltarusiją ir toliau jau jam iš esmės nerūpėjo, taip pat paaiškino, jog rugpjūčio 18 d. susitikęs su pareiškėja, jai pasakė, kad ji dabar viską daro be jo ir jam nerūpi, kuri ji gyvens. M. D. baigiamojoje paaiškino, jog neneigia, kad iš jo pusės santuoka buvo sudaryta iš meilės, bet palaiko MD, kad iš dalies santuoka buvo fiktyvi, kadangi tai paaiškėjo po vieno iš konfliktų ir ypač po išsiskyrimo.
8. Liudytoja Y. D., trečiojo suinteresuoto asmens M. D. mama, teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-28, atsakydama į M. D., kaip po santuokos sudarymo vyko šeimos susitikimai su M. D. ir V. D., atsakė, jog susitikimų nebuvo daug, buvo gal trys tokie susitikimai dažniausiai per šeimos šventes. Vieną kartą buvo išvykę pažaisti boulingo – ji, M. D., V. D. ir jaunesnioji dukra. Teigė, jog po vieno iš tokių susitikimų tarp M. D. ir V. D. kilo konfliktas, kurio liudytoja buvo jaunesnioji dukra. Paaiškino, kad kažkas jų šeimoje buvo ne taip V. D. akimis. Paklausus, ar jų šeima palaikė santykius su buvusios sutuoktinės šeima, atsakė, kad taip, bendravo su V. D. mama Irina, tačiau kadangi gyvena skirtingose šalyse, neturėjo daug galimybių ir laiko bendrauti, bet šiaip bendravo. Taip pat paaiškino, jog po naujų metų tas bendravimas nebuvo toks dažnas ir linksmas kaip anksčiau, nes dažniausiai buvo aptariami konfliktai, kylantys tarp vaikų; Irina sakydavo, jog galbūt reikia pakentėti, galbūt ši santuoka nepavyko. Paklausus, kieno iniciatyva buvo rengiamos vestuvės, paaiškino, kad negalėtų tiksliai atsakyti, tačiau pažymėjo, jog kiek tai susiję su šventės organizavimu, dokumentų tvarkymu, registracija civilinės metrikacijos skyriuje, tai visu tuo rūpinosi būtent ji, t. y. Y. D. Paklausus, ar buvo kalbama apie vaikų planavimą, paaiškino, jog jai dalyvaujant tokių pokalbių nebuvo, tačiau toks pokalbis buvo tarp jos ir sūnaus (M. D.) tuo metu, kai jis dar susitikinėjo su V. D. Pažymėjo, kad kalbėjo su sūnumi apie tai, jog nepamirštų, kad jis vis išvyksta, o jei dar vaikas atsiras, nes santykiai vis tiek rimti. Pabrėžė, kad sūnus paaiškino, jog tarp jo ir V. D. buvo pokalbis, kurio metu V. D. pasakė, jog negali turėti vaikų ir visi tie susitikimai vaiko atsiradimui negresia. Taip pat paaiškino, jog visą laiką, kol V. D. buvo ištekėjusi už M. D., ji vartojo kontraceptikus, taip pat pažymėjo, kad V. D. kartą sakė, jog reikia užsukti į vaistinę ir paklausus kokiu tikslu, ar kas susirgo, ar reikia vaistų, pareiškėja pajuokaudama neva atsakė, jog vaistai reikalingi prieš anūkus. Pareiškėjos atstovui paklausus, ar vestuvės buvo tikros, ar suvaidintos, atsakė, jog vestuvės nebuvo didelės, dalyvavo tik giminaičiai, nebuvo jokių draugų, tai pasirodė keista, tačiau taip nusprendė patys jaunieji. Taip pat patvirtino, kad vestuvės nebuvo fiktyvios, nes M. D. ketino sukurti tikrą šeimą, turėti šeimyninius santykius ir kaip tik iš V. D. pusės buvo ketinimas apgaule atvykti ir gyventi Lietuvoje. Teigė, jog turi rimtų priežasčių taip galvoti. Teismui paprašius konkrečiai įvardinti tas priežastis, paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai dar gyveno Vitebske, iki vestuvių, nepaisant to, kad V. D. jau buvo pristatyta, kaip mergina, nuotaka, nebendravo nei su V. D., nei su jos mama Irina. Teigė, kad po vieno iš sūnaus atvykimo, santykiai tapo šiltesni, pradėjo susitikinėti, suskambinti, V. D. liudytojos atžvilgiu buvo miela, kartu važiuodavo ilsėtis į sodą, užsukdavo į svečius, galėdavo praleisti vakarą kartu, pasivaikščioti kartu su šunimis. Paaiškino, kad po vestuvių buvo tam tikrų ženklų. Teigė, jog pirmas atvejis buvo, kai teko perkelti vestuvių datą. Paaiškino, kad iš pradžių vestuvės buvo paskirtos birželio 11 dieną, bet kadangi jaunesnioji dukra turėjo švęsti išleistuves po 9 klasės, datą teko perkelti. Paaiškino, jog kreipėsi pas pažįstamą, kuri padėjo surengti vestuves tą dieną ir ji padėjo perkelti datą, tuomet atsitiko pirmas rimtas skandalas, tačiau pagalvojo, jog V. D. tiesiog jaudinasi, pergyvena; ir turbūt V. D. pamena, jog liudytoja ilgai su ja kalbėjo ir bandė nuraminti, kad kažko baisaus čia tikrai nėra. V. D. sakė, kad viskas, nebereikia jokių vestuvių, buvo tokių manipuliacijų iš jos pusės, tačiau visgi pavyko perkelti vestuves į 18 dieną. Kitas nemalonus momentas buvo, kai M. D. išvyko į Lietuvą, kur tikriausiai užtruko darbe, neatsakė į skambutį ir pareiškėja todėl iškėlė skandalą. Kitas konfliktas kilo, kai teko perkelti persikraustymo į Lietuvą datą, kadangi jaunesnioji dukra turėti dalyvauti varžybose, o M. D. buvo užimtas darbe, sutapo pamainos, taip pat sutapo liudytojos vyro pamainos. Paaiškino, kad minėtame konflikte nedalyvavo, šis konfliktas vyko susirašinėjant. M. D. rašė, kad nebėra jėgų, nes V. D. kelia isterijas, kad jei reikia skubiai vykti ir to perkėlimo savaitei yra labai sunku laukti. Persikėlus gyveno neblogai, viename bute, kol buvo remontuojamas jų kambarys, kuriame jie galėtų gyventi, o gavus dokumentus prasidėjo begalinis konfliktų srautas, bet apie juos sužinodavo daugiau iš V. D. mamos Irinos. Pareiškėjai paklausus, ar liudytoja žinojo, kad M. D. buvo pasiūlęs susituokti ir kaip šis sprendimas buvo priimtas, atsakė, kad buvo žinoma apie M. D. pasiūlymą, paaiškino, jog pirko gėles ir nusiuntė, kai M. D. paaiškino, kad pasipiršo. Teigė, jog M. D. ketino kurti šeimą ir susituokti, buvo nuoširdus, tačiau iš pareiškėjos pusės buvo labiau apskaičiavimas. Pareiškėjai paklausus, kad jeigu M. D. paaiškino, jog ji negali susilaukti vaikų, kodėl ji turėtų pirkti kontraceptines tabletes, liudytoja atsakė, kad negali į tai tiksliai atsakyti ir gali daryti tik prielaidas, kad galbūt iš pradžių kalbėjo, jog nevaisinga, kad nesugadintų santykių iki vestuvių, o vėliau vartojo kontraceptikus tam, kad išsiskyrus neapsunkinti savęs vaiku jau gyvenant Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Liudytojas A. K. teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-28, paaiškino, jog yra M. D. ir V. D. draugas. Pareiškėjos atstovui paklausus, ar M. D. ir V. D. santuoka buvo tikra, ar ji buvo sudaryta dėl pagaulės, kitu tikslu nei žmonės sudaro santuoką, atsakė, jog su V. D. susipažino prieš du metus, kai jie dar buvo susituokę, susipažino M. D. darbovietėje bare, jis ją pristatė kaip savo žmoną, taip pat buvo girdėjęs iš kitų žmonių, kad ji yra M. D. žmona. Paklausus, ar liudytojo žiniomis, jie kartu leido laiką, atsakė, kad taip, jie kartu leido laiką, pasakojo, kaip kartu žiūrėdavo serialus, eidavo į svečius, kartu gamino, pasakojo apie kelionę į Olandiją, kur kartu buvo nuvykę. Paklausus, ar kažkas jų santykiuose buvo nenormalaus, paremto išskaičiavimu, nauda, galbūt vienas buvo turtingesnis, gal kitų privalomų turėjo, liudytojas atsakė, kad nieko panašaus nematė ir nepastebėjo, jie gyveno darniai, atrodė kaip tobula pora, atrodė, kad jų santykiai labai sveiki. Kai M. D. buvo susilaužęs ranką, V. D. dirbo, padėjo, galimai išlaikė. Teismo paklausus, kieno šiuo metu draugas yra liudytojas, ar V. D. ar M. D. ar abiejų, liudytojas paaiškino, kad save laiko abiejų draugu, tačiau į posėdį atėjo palaikyti V. D., nes pažįsta ją kaip sąžiningą žmogų. Paklausus, ar liudytojas, kai V. D. ir M. D. dar buvo susituokę, buvo pas juos svečiuose jų namuose, atsakė, kad nebuvo. M. D. paklausus liudytojo, kiek jis buvo artimas jam, pareiškėjai, jų šeimai, juo labiau, kad nepamena, jog leisdavo labai daug laiko kartu, liudytojas atsakė, kad neleido labai daug laiko kartu, tačiau M. D. dirbant bare, esant liudytojui, pareiškėjui, M. D. visi trys bendraudavo, todėl vis tiek laiko save draugu. M. D. paklausus liudytojo, kaip jis dažnai bendravo su M. D. ir kaip dažnai su V. D. po judviejų skyrybų, liudytojas paaiškino, kad su M. D. matėsi turbūt 3-4 kartus, o su V. D. gal su 6-7, atsižvelgiant į tai, kad ji jau dirbo darbe ir jam atvykus į savo pamainą jie tiesiog susitikdavo. M. D. paklausus, ar liudytojas žino priežastį, kodėl M. D. buvo susilaužęs ranką, liudytojas atsakė, kad iš M. D. pasakojimo, jeigu gerai pamena, jis trenkė per stalą ir susilaužė ranką. Teismui uždavus klausimą M. D., ar liudytojas A. K. šiuo metu yra jo draugas, M. D. atsakė, kad labiau yra pažįstamas, nėra artimas draugas. Teismui liudytojo paklausus, iš kokio M. D. ir V. D. elgesio vienas kito atžvilgiu liudytojui atrodė, kad tai yra graži pora, liudytojas paaiškino, kad jam imponavo jų tarpusavio bendravimas, tai, kaip jie kalbėjo apie savo planus, kaip vienas kitą palaikydavo. Liudytojo teigimu jie atrodė jauni, bet pakankamai subrendę žmonės.
10. Liudytojas R. L., teismo posėdyje, vykusiame 2024-10-28, paaiškino, kad su M. D. ir V. D. susipažino 2022 metais, bendravo du metus nuo 2022 metų iki jų išsiskyrimo, buvo labai artimi draugai. Pareiškėjos atstovui paklausus, iš kur liudytojas žino, kad V. D. ir M. D. buvo vyras ir žmona, liudytojas atsakė apie tai sužinojęs iš M. D. dar iki V. D. atvykimo į Lietuvą, jis minėjo, kad greitai atvyks jo žmona, ir, jai atvykus, susipažino. Paklausus, ar jų santuoka buvo sudaryta iš išskaičiavimo, liudytojas paaiškino, jog jis, kaip žmogus, kuris su jais daug bendravo, gali patvirtinti, kad santuoka buvo sudaryta nuoširdžiai, paremta abiejų sutuoktinių jausmais. Tvirtino, kad tai buvo aišku iš to, jog jie artimai bendravo, taip pat iš to, kiek laiko leido kartu, iš to, kad jie ne vieną kartą keliavo kartu ir apskritai iš emocijų buvo aišku. Be to, paaiškino, kad bendravo artimai tiek su V. D., tiek su M. D. atskirai, turėjo asmeninių pokalbių, kurių metu jie minėjo, kad santykiai jiems yra labai svarbūs. Paklausus, dėl ko nutrūko santuoka, liudytojas atsakė, kad jie turėjo tam tikrų problemų kaip ir visi kiti santykiuose, tačiau tų problemų esmė ir buvo jausmai ir tai tik patvirtina, kad šie santykiai buvo paremti jausmais, nes V. D. pavydėdavo. Paaiškino, jog kadangi M. D. darbe bendravo su daugeliu žmonių, tai kartais tapdavo konflikto priežastimi dėl pavydo. Susikaupė panašios problemos ir M. D. nusprendė, kad paprasčiau santykius nutraukti nei bandyti viską išspręsti. M. D. paklausus, dėl kokių priežasčių ne vieną kartą jis buvo pasilikęs pas liudytoją pernakvoti, liudytojas atsakė, jog tai įvykdavo po to, kai liudytojas su M. D. vaikščiodavo po barus ir būdavo girti; vien dėl tokių situacijų galėjo kilti pyktis ir buvo atvejis, kai liudytojas su M. D. buvo labai girti, M. D. susipyko su V. D., dėl ko pastaroji buvo atvažiavusi pasiimti M. D. 6:00 val. ryto ir dar šaukė po balkonu, nes negalėjo prisiskambinti telefonu. Paklausus, ar konfliktai kildavo tik dėl pavydo, atsakė, kad nežino visų konfliktų priežasčių, tačiau bendraujant atskirai tiek su M. D., tiek su V. D. pavydo priežastis atrodė aiškiausia. M. D. paklausus, dėl ko jis buvo susilaužęs ranką, liudytojas atsakė, kad tai atsitiko eilinio ginčo tarp M. D. ir V. D. metu ir tai M. D. pasidarė pats sau. Teismo M. D. paklausus, ar R. L. šiuo metu yra jo draugas, M. D. atsakė, kad pastaruosius metus bendravo du kartus, vieną iš jų rugsėjo mėnesį, iš esmės R. L. kalbėjo, kad M. D. netinkamai priima sprendimus; antrą kartą matėsi bare, tačiau net nekalbėjo, o tik pasisveikino. Teismo paklausus, ar tuo metu, kai M. D. nakvodavo pas R. L., M. D. jį, t. y. R. L., laikė savo draugu, bendradarbiu, pažįstamu, M. D. atsakė, kad taip.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje tuo pagrindu, kad leidimas gautas apgaulės būdu. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti skundžiamą Sprendimą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Faktinės bylos aplinkybės
12.1. Pareiškėja yra Baltarusijos pilietė.
12.2. 2022-06-18 Baltarusijoje pareiškėja (pavardė iki santuokos buvo K.) ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. D. (Lietuvos Respublikos pilietis) sudarė santuoką.
12.3. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė 2022-08-06 prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Nr. 2208-LNG-0044 tuo pagrindu, jog atvyksta gyventi į Lietuvą kartu su Lietuvos piliečiu kaip jo šeimos narys. Pareiškėja pateiktame prašyme nurodė, jog yra sudariusi santuoką su Lietuvos piliečiu M. D.
12.4. MD 2022-10-21 išdavė pareiškėjai Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. 760195460 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (asmuo atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys); leidimas išduotas penkeriems metams (galiojo iki 2027-10-21).
12.5. 2023-09-29 M. D. kreipėsi į MD su prašymu, kuriame nurodyta, kad „Aš, D. M., Lietuvos Respublikos pilietis, prašau anuliuoti leidimą gyventi mano žmonai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietei, kadangi mūsų bendras gyvenimas yra nebeįmanomas. Mūsų santuoka įregistruota Baltarusijoje 2022 m. Persikėlus gyventi į Lietuvos Respubliką 2022 m. liepos mėn. santuokinis gyvenimas tapo tikru košmaru. V. pastoviai provokavo skandalus. Keletą kartų išeidavau iš namų pas tėvus, kadangi namuose pasilikti buvo nebeįmanoma. Balandžio mėnesį V. eilinį kartą sukėlė skandalą, o aš, nenorėdamas jos sužaloti, susižalojau pats, sulaužydamas sau ranką į sieną ir 1,5 mėnesio buvau nedarbingumo atostogose. Ligos metu ji nuolatos priekaištavo, kad nedirbu. Tą patį mėnesį priėmiau sprendimą nutraukti mūsų santykius ir išsiskirti su V. Kai jai apie tai pranešiau, ji iškėlė sąlygas: „Išsikraustysiu iš tavo buto tik tuomet, kai grąžinsi man 1000 eurų“. Priėjome bendrą susitarimą, kad iki tam tikros datos ji gyvena ramiai, o po to išvyksta į Baltarusiją. Tačiau ji ir toliau mane provokuodavo. Buvau priverstas išvažiuoti iš savo nuosavo buto. Liepos mėnesio pradžioje V. išvyko į Baltarusiją ir gyveno ten beveik 3 mėnesius. Dabar mano skyrybų prašymas nagrinėjamas Baltarusijoje, Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teisme. Surinkęs visus faktus, manau, kad santuoka buvo sudaryta siekiant išvykti iš Baltarusijos ir gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. V. neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų pragyvenimui, kadangi oficialiai nedirba“.
12.6. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė 2024-01-15 prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Nr. 2401-LNGK-0257, prašymą prašė nagrinėti skubos tvarka; nurodė, kad dokumento keitimo pagrindas – leidimas nuolat gyventi yra prarastas. Prašyme nurodė, kad yra ištekėjusi, santuoka sudaryta 2022-06-18. MD į bylą pateikė ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, jog pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas buvo nutrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 90 punktu.
12.7. MD į bylą pateikė 2024-02-17 susirašinėjimą su pareiškėja: 1) MD parašė pareiškėjai, kad 2024-01-31 ji MD pateikė prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje pakeitimo; prašymui išnagrinėti nepakanka duomenų ir informacijos; kadangi pareiškėja nurodė, kad yra pradėtas santuokos nutraukimo procesas Baltarusijoje, prašė pateikti išsamų paaiškinimą, jeigu pareiškėja gali, tai įrodančius dokumentus; 2) pareiškėja MD atsakė, kad jos sutuoktinis padavė ieškinį dėl skyrybų; kiek jai pranešta migracijos tarnybai, skyrybų procesas neturėtų turėti įtakos pareiškėjos dokumentams; paaiškina, kad oficialiai dirba, nuomojasi būstą ir ateityje planuoja stoti ir laikyti „lietuviškus egzaminus“.
12.8. Į bylą pateiktas Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaiskij rajono teismo 2024-01-10 sprendimas, kuriuo nuspręsta nutraukti pareiškėjos ir M. D. santuoką, įregistruotą 2022-06-18. Sprendime nurodyta, kad M. D. pateikė teismui ieškinį; šeimos iširimo priežastis – šeimyniniai buitiniai konfliktai, nesutaikomi prieštaravimai, pažiūrų nesuderinamumas; nuo 2023 m. birželio pareiškėja ir M. D. nepalaiko bendro namų ūkio ir nepalaiko santuokinių santykių; ginčo dėl turto padalijimo nėra; iš santuokos nepilnamečių vaikų nėra; abiem tai pirmoji santuoka; pareiškėja ir M. D. prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Sprendimas įsiteisėjo 2024-01-26.
12.9. MD 2024-06-08 Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nes leidimas gautas apgaulės būdu. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendime nurodyta:
12.9.1. Pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, gimusi Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nėra ir niekada nebuvo deklaruota. Nustatyta, kad pirmas leidimas nuolat gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2022-10-21. Leidimai laikinai gyventi niekada išduoti nebuvo. Pareiškėja turi Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2022-07-07 iki 2027-07-14. Nustatyta, kad buvęs pareiškėjos sutuoktinis M. D. (santuoka sudaryta 2022-06-18, ištuoka 2024-01-26) yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuo 2019-05-23 iki 2022-08-04 buvo deklaravęs išvykimą į Baltarusijos Respubliką. Yra duomenų, apie tai, kad nuo 2023-01-02 iki 2023-07-01 ir nuo 2023-10-06 iki 2024- 03-25 pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo įdarbinta ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos.
12.9.2. Buvęs pareiškėjos sutuoktinis 2023-09-29 kreipėsi į MD su prašymu panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi. Savo prašyme M. D. paaiškino, kad jo ir pareiškėjos santuoka buvo sudaryta 2022-06-16 Baltarusijos Respublikoje, o 2022 m. liepą, sutuoktiniams persikėlus gyventi į Lietuvą, jų santuokinis gyvenimas tapo nepakeliamas, nes pareiškėja namuose pastoviai kėlė barnius. Neapsikentęs M. D. turėjo išeiti iš savo namų. 2023 m. liepą pareiškėja išsikraustė iš M. D. namų ir išvyk atgal į Baltarusiją. M. D. kreipėsi į Baltarusijos Respublikos teismą dėl santuokos nutraukimo. M. D. nurodo, kad, jo manymu, pareiškėja santuoką su juo sudarė tik tuo tikslu, kad galėtų išvykti iš Baltarusijos ir kad galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
12.9.3. MD duomenimis, pareiškėjos santuoka su M. D. yra nutraukta 2024-01-10 Baltarusijos Respublikos Vitebsko m. Pervomaiskij raj. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2024-01-26. Teismo sprendime nurodyta, kad į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi M. D. Savo kreipimesi M. D. nurodė, kad 2022-06-18 buvo įregistruota jo ir asmens santuoka. M. D. teismui paaiškino, kad šeimos iširimo priežastys yra – buitiniai konfliktai, nesantaika ir nesuderinamos pažiūros. M. D. teismui nurodė, kad su asmeniu bendro ūkio neveda ir šeiminių santykių nepalaiko nuo 2023 m. birželio.
12.9.4. Pareiškėjos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu M. D. yra nutraukta nuo 2024-01-26 Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu, pareiškėja kartu su M. D. neveda bendro ūkio ir nepalaiko realių šeiminių santykių nuo 2023 m. liepos. Atsižvelgus į M. D. MD pateiktame prašyme išdėstytas aplinkybes, ir įvertinus tai, kad gavus leidimą nuolat gyventi 2022-10-21 šeiminis gyvenimas su Lietuvos Respublikos piliečiu truko tik 8 mėnesius (iki 2023 m. birželio), darytina išvada, kad santuoka tarp pareiškėjos ir M. D. buvo sudaryta ne siekiant sukurti šeimą ir siekiant gyventi kartu su Lietuvos piliečiu, o norint gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą neabejoti asmens ir M. D. šeiminių ryšių nutraukimu bei tuo, jog santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti asmens buvimą Šengeno erdvėje ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, t. y. neturėdamas tikslo gyventi Lietuvoje kartu su sutuoktiniu, o turėdama tikslą teisėtai būti Lietuvos Respublikoje ir Šengeno zonos teritorijoje.
12.9.5. Pareiškėjos buvusio sutuoktinio M. D. pateiktas paaiškinimas, taip pat MD turimi duomenys, kurie patvirtina, kad pareiškėjos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu M. D. yra nutraukta ir kad santuoka buvo sudaryta ne siekiant gyventi Lietuvos Respublikoje su sutuoktiniu, o siekiant įgyvendinti teisėto atvykimo ir buvimo Šengeno zonoje tikslą, sudaro pagrindą išvadai, kad leidimas nuolat gyventi yra gauta apgaulės būdu.
12.10. Pareiškėja į bylą pateikė susirašinėjimą su „Mama Katia“, kuri, kaip paaiškino pareiškėja, yra jos buvusio sutuoktinio motina; taip pat susirašinėjimą, kaip pareiškėja nurodo, su M. D.
12.11. Pareiškėja į bylą pateikė nuotraukas, kuriose pareiškėja yra su M. D.: 1) dalis nuotraukų yra iš pareiškėjos ir M. D. vestuvių, kuriose jie su vestuvėse dalyvavusiais svečiais (prie stalo, pastato, civilinės metrikacijos skyriuje) ar dviese (pavyzdžiui, šoka); 2) dalis nuotraukų, kuriose užfiksuoti pareiškėja ir M. D. kartu leidžiantys laiką lauke, patalpoje).
13.1. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu (54 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13.2. Užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs (54 straipsnio 4 dalis).
13.3. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys (53 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13.4. Leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu leidimas nuolat gyventi yra prarastas (53 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
14.1. Jeigu atlikus Aprašo 80 punkte nurodytą patikrinimą ir patikrinus kartu su prašymu pakeisti leidimą pateiktus dokumentus paaiškėjo bent vienas iš UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų, tai įgaliotas MD valstybės tarnautojas atlieka aprašo 104 punkte nurodytus veiksmus (83 punktas).
14.2. Paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, MD išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodyto pagrindo paaiškėjimo MD dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi (104 punktas).
14.3. Pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas Aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti (90 punktas).
15. Pareiškėja paaiškino, kad MD nepagrįstai Sprendimą grindė tuo, jog pareiškėja gavo leidimą nuolat gyventi apgaulės būdu bei kad ji sudarė santuoką su M. D. tik dėl to, kad galėtų išvykti iš Baltarusijos ir gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėja teigia, kad pareiškėjos ir M. D. santuoka nebuvo fiktyvi, o priešingai, jie susituokė iš meilės ir gyveno kaip tikra šeima. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad neprieštarauja dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, tačiau nesutinka su MD skundžiamame Sprendime nurodytu jo faktiniu priėmimo pagrindu, kad buvo sudaryta fiktyvi santuoka, nes pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Sprendimu panaikintas MD padarius išvadą, kad buvo sudaryta fiktyvi santuoka.
16. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Sprendimas iš esmės priimtas atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens M. D. 2023-09-29 MD pateiktame prašyme panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad, gavus leidimą nuolat gyventi 2022-10-21, pareiškėjos ir M. D. šeiminis gyvenimas truko tik 8 mėnesius (iki 2023 m. birželio mėn.). MD Sprendime padarė išvadą, kad santuoka tarp pareiškėjos ir M. D. buvo sudaryta ne siekiant gyventi kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, o norint gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir naudotis jo suteiktomis teisėmis. MD Sprendime konstatavo, kad šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą neabejoti tuo, kad santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti leidimą gyventi ir įteisinti pareiškėjos buvimą Šengeno erdvėje, todėl padaryta išvada, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, t. y. neturėdama tikslo gyventi Lietuvoje kartu su sutuoktiniu M. D., o turėdama tikslą teisėtai būti Lietuvos Respublikoje ir Šengeno zonos teritorijoje.
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, santuoka tarp pareiškėjos ir M. D., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, buvo sudaryta 2022-06-18 Baltarusijos Respublikoje. M. D. išvykimą į Baltarusiją buvo deklaravęs laikotarpiu nuo 2019-05-23 iki 2022-08-04. Pareiškėja, po santuokos su M. D. sudarymo, Migracijos departamentui pateikė 2022-08-06 prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, jog atvyksta gyventi į Lietuvą kartu su Lietuvos piliečiu kaip jo šeimos narys; pareiškėja pateiktame prašyme nurodė, jog yra sudariusi santuoką su Lietuvos piliečiu M. D. MD 2022-10-21 išdavė pareiškėjai Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. 760195460 UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (asmuo atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys); leidimas išduotas penkeriems metams (galiojo iki 2027-10-21).
18. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu pareiškėjos, trečiojo suinteresuoto asmens M. D., liudytojos (M. D. motinos) Y. D., taip pat liudytojų A. K., R. L. pateiktus paaiškinimus (kurie yra detaliai išdėstyti šiame sprendime anksčiau, todėl nekartojami), M. D. 2023-09-29 Migracijos departamentui adresuotame kreipimesi išdėstytas aplinkybes, teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjos ir M. D. santuoka, išdėstytas aplinkybes, dėl kurių buvo nutraukta santuoka, į bylą pateiktas pareiškėjos ir M. D. vestuvių nuotraukas (vertinant jas kartu su pareiškėjos, M. D. ir liudytojos (M. D. motinos) Y. D. paaiškinimais, susijusiais su santuokos sudarymo inicijavimu (pasipiršimu), vestuvių organizavimu, tuo, kokie svečiai buvo pakviesti į vestuves, gyvenimu ir bendravimu po vestuvių), neturi pagrindo, argumentų daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjos ir M. D. santuoka buvo sudaryta tik pareiškėjai siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje, siekiant įteisinti pareiškėjos buvimą Šengeno erdvėje, kad pareiškėja 2022-10-21 leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu. Aplinkybė, nurodyta MD skundžiamame Sprendime, kad, gavus leidimą nuolat gyventi 2022-10-21, pareiškėjos ir M. D. šeiminis gyvenimas truko tik 8 mėnesius (iki 2023 m. birželio mėn.), pati savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjos ir M. D. santuoka buvo sudaryta tik pareiškėjai siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje, įteisinti pareiškėjos buvimą Šengeno erdvėje, kad pareiškėja 2022-10-21 leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti MD Sprendimą kai nepagrįstą. Teismas pažymi, kad skundžiamo Sprendimo panaikinimas nereiškia, jog pareiškėjos leidimas nuolat gyventi negali būti panaikintas kitais įstatyme nustatytais pagrindais, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos leidimas nuolat gyventi nepagrįstai panaikintas Sprendime nurodytais argumentais, vertinant leidimą nuolat gyventi kaip gautą apgaulės būdu.
20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
21. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 dalis). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
22. Į bylą pateikta: 1) 2024-06-19 atstovavimo sutartis, kuria pareiškėja pavedė advokatui Remigijui Rinkevičiui ir (arba) advokato padėjėjai Inesai Kodis atstovauti ją nagrinėjamoje administracinėje byloje; 2) 2024-06-19 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24_06_19 už pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas (kliento konsultacijos teisiniais klausimais, susipažinimas su dokumentais, situacijos teisinis įvertinimas, skundo dėl 2024-06-08 Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S140774 504 Eur sumai; 3) 2024-06-21 mokėjimo nurodymas Nr. 13, kad pareiškėja per banką Swedbank sumokėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus kontorai 504 Eur; 4) 2024-06-21 mokėjimo nurodymas Nr. 12, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas priteisti 526,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) patenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. D. skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-06-08 sprendimą Nr. 24S140774.
Priteisti pareiškėjai V. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 526,50 Eur (penis šimtus ir dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.