- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-18
- Bylos Nr.
- 2-34-356/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01488-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- S. A. A.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui R. B., atsakovei A. K. ir jos atstovei advokatei I. M., trečiajam asmeniui S. A. A. ir jos atstovei advokato padėjėjai A. K. – Ž. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, ieškovo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. A. A.
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės 2.695,00 Lt žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose, o jo atstovas, prašydamas ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad nustačius apdrausto turto sugadinimus (dėl padaryto pamatų sugadinimo supelijo kambario sienos, išbrinko durys, nes po grindimis kaupėsi drėgmė), išmokėjus draudėjai išmoką, ieškovas įgijo teisę subrogacijos tvarka reikalauti atlyginti išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalą iš atsakingo asmens – atsakovės, kuri leido vykdyti gyvenamojo namo prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų darbus, buvo nerūpestinga, pradėtų darbų neužbaigė, per angą pamatuose skverbėsi šaltis ir drėgmė, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Gera valia atsakovė žalos neatlygino. Prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K. nurodė procesiniuose dokumentuose, o jos atstovė, prašydama ieškinį atmesti, paaiškino, kad ieškovas neįrodė esant visas sąlygas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nes neteisėti veiksmai nėra preziumuojami, vien žalos buvimo fakto nepakanka, ieškovas neatkreipė dėmesio į tai, kad kambaryje sudėti plastikiniai langai, neaišku, kada pradėjo kauptis drėgmė, nors įvykio data nurodyta 2010 m. kovas, be to, siena pajuodavusi ne ten, kur išvestas vamzdis, o ten, kur išorėje yra lietvamzdis. Drėgmė negalėjo kauptis ar skverbtis šaltis, nes vamzdžiai užkasti giliai po žeme, jokio sąlyčio su oru nebuvo. Be to, atsakovės nuomone, nebuvo pagrindo pripažinti buvus draudiminį įvykį, nes draudimo taisyklėse toks atvejis nenumatytas. Taip pat, nėra įrodymų, kad patalpa gerai izoliuota nuo rūsio patalpos, name nebuvo įrengta pamatų hidroizoliacija. Atsakovė nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu, mano, kad G. P. neturėjo leidimo atlikti tokius paskaičiavimus. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje S. A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Trečiasis asmuo ir jos atstovė, prašydamos ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad, jų įsitikinimu, sienos pradėjo pelyti tik dėl to, kad per pamatuose padarytą angą į rūsį skverbėsi drėgmė ir šaltis, o iš rūsio drėgmė kilo aukštyn, todėl drėko grindys, sienos, durys. Ji ne kartą prašė atsakovės, Musteikių užmūryti angą pamatuose, tačiau tą padaryti teko jai pačiai, kai gavo draudimo išmoką, nes pastarieji jos prašymo neįvykdė. Plastikiniai langai kambariuose yra su orlaidėmis. Kitose rūsio patalpose sienos nedrėksta, nors lauko pusėje ir yra lietvamzdžiai. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-09-21 išrašas patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės, atitinkamai valdančios 2/5 ir 3/5 dalis, yra A. K. ir S. A. A. (21-22 b.l., t.1), o 2007-06-20 Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (74-75 b.l., t.1) patvirtina, kad atsakovė naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis antrajame aukšte, o trečiojo asmens naudojamos patalpos yra pirmajame aukšte, kad bendrai naudojama yra rūsio patalpa, kurios indeksas R-7, o asmeniškai atsakovė naudojasi rūsio patalpa, kurios indeksas R-2 (28,34 k.v.m.). Namų valdos techninės apskaitos byla (76-105 b.l., t.1) patvirtina, kad virš atsakovės asmeniškai naudojamos patalpos rūsyje R-2 yra trečiajam asmeniui priklausantis kambarys, pažymėtas I-1 (17,12 k.v.m.) (79-80 b.l.,t.1), kuriame yra 2 langai ir 3 durys, dvejos iš kurių skirtos įėjimui į kambarius I-4 ir I-2 (9,71 k.v.m.), o vienos – į patalpą I-6, t.y. į verandą (94 b.l., t.1).
Ieškovo pateiktas Pastato draudimo liudijimas serija LD Nr.91860807 (9-10 b.l., t.1) patvirtina kad laikotarpiui nuo 2009-12-08 iki 2010-12-07 trečiasis asmuo S. A. A. buvo apdraudusi savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo ugnies, vandens, gamtinės jėgos poveikio, piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, savaiminio medžio užvirtimo, elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių.
2010-05-13 buvo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (12-13 b.l., t.1), jame nurodyta, kad apžiūrint turtą specialistai nedalyvavo, kad įvykio data – 2010-03-03, įvykio pavadinimas – vanduo, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – A. K.. Aprašant įvykį nurodyta, kad viršuje gyvenantys kaimynai vedė į pastatą vandentiekį, išgriovę pamatą ir įsivedę vandentiekį, paliko pamato atvirą skylę, o žiemos metu šaltis ir drėgmė pateko per atvirą pamatuose buvusią skylę. AB „Lietuvos draudimas“ atstovė turto žalų vertintoja G. P., išklausiusi S. A. A. paaiškinimus, sprendė, kad pamatas buvo netvarkomas sąmoningai. Prie Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (14-15 b.l., t.1) pridėtame priede – pastatų nuostolio aprašyme G. P. nurodė, kad kambaryje, indeksas I-1, 17,12 kv.m. nuo dėgmės išbrinko ir supelijo tapetai plote 42,16 kv.m., ąžuolinės durys, jas reikia keisti. G. P. taip pat sudarė lokalinę sąmatą (16 b.l., t.1), apskaičiavo, kad viso reikalinga 2.695,00 Lt laminato išardymui, laminuotų grindlenčių dangai, durims, senų tapetų nuplėšimui, sienų klijavimui tapetais. Remdamasi šia lokaline sąmata, G. P. apskaičiavo draudimo išmokos sumą – 2.695,00 Lt ir 2010-05-28 sudarė Draudimo išmokos apskaičiavimą (17 b.l., t.1). 2010-05-31 ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui 2.695,00 Lt dydžio draudimo išmoką (18-19 b.l., t.1). 2010-07-16 su pretenzija Nr.R0001084399 (20 b.l., t.1) kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad 2.695,00 Lt atsakovė sumokėtų per 18 dienų.
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė reikalaujamos sumos nustatytu terminu nesumokėjo, ieškovo teisę gauti žalos atlyginimą subrogacijos tvarka ginčija.
LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. LR CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovas pareiškė ieškinį priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakingo už žalą asmens – atsakovės subrogacijos tvarka.
LR CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija šiuo atveju yra asmens pasikeitimas prievolėje, o tai reiškia, kad prievolė nepasibaigia jos įvykdymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nors draudimo išmoka gali ir visiškai padengti nuostolius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi šia norma reglamentuotas reikalavimo teisės perėjimas draudikui iš draudėjo, o ne kito asmens. Toks perėjimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
Kaip minėta, trečiasis asmuo S. A. A. laikotarpiui nuo 2009-12-08 iki 2010-12-07 buvo apdraudusi savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo vandens poveikio. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų (108-130 b.l., t.1) tuo metu galiojusių Būsto draudimo taisyklių Nr.064 (patvirtintos AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2006-12-14 sprendimu Nr.139) II dalies 4.1.2 punkto nuostatų, dėl vandens poveikio draudžiamuoju įvykiu būtų pripažinti tokie šiose taisyklėse nurodyti atsitikimai :
a) šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos – staigaus ir netikėto vandens (nuotėkų, garų) išsiveržimo ne pagal paskirtį dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu įrenginių. Taip pat avarija vadinamas staigus ir netikėtas vandens išsiveržimas iš kitų su vamzdžių sistema susijusių įrenginių (skalbimo, indų plovimo mašinų ir kt. įrenginių). Atlyginami tik apdrausto turto, kurį sunaikino ar sugadino vandentiekio, šiluminių tinklų, kanalizacijos vanduo, nuotekos ar garai, nuostoliai. Pastatų draudimo atveju taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti patiems šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos sistemos įrenginiams. Taip pat atlyginami nuostoliai dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių staigių ir netikėtų trūkimų ir jų užšalimo, jei šie vamzdynai yra sklype, kuriame yra draudžiamas turtas, ir naudojami apdraustam turtui eksploatuoti;
b) vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų – vandens prasiskverbimo į apdraustas patalpas dėl gretimose patalpose įvykusios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo dėl kitų priežasčių.
Nuostoliai dėl vandens nebūtų atlyginami: - pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai; - esant gruntinio vandens poveikiui; - jei vanduo naudojamas plovimui ar valymui; - atsiradę netvarkingoms ar nesandarioms stogo dangoms ar pastato išorinėms sienoms praleidžiant vandenį; - atsiradę dėl audros, potvynio, liūties, krušos ar sniego slėgio; - atsiradę dėl vandens ištekėjimo iš drenažo įrenginių.
LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.).
Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis, dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (LR CK 6.249 straipsnis, LR CPK 178 straipsnis). Taigi, draudikui nustatyta pareiga pareikalauti iš draudėjo patikimų žalos atlyginimo įrodymų.
Byloje dėl žalos atlyginimo žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas.
LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (LR CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.
Minėta, kad ieškovas pateikė žalos dydžio nustatymo dokumentus, kurių pagrindu apskaičiavo ir trečiajam asmeniui išmokėjo 2.695,00 Lt dydžio draudimo išmoką (18-19 b.l., t.1).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje trečiojo asmens iš UAB „Utenos vandenys“ gauti ir pateikti dokumentai (16-23 b.l., t.2) patvirtina, kad prašymą išduoti technologines sąlygas gyvenamojo namo prijungimui prie centralizuotų vandentiekio, nuotekų tinklų 2009-09-14 atsakovės vardu yra pateikęs V. M., o trečiasis asmuo davė notarine tvarka patvirtintą sutikimą. Remiantis trečiojo asmens, atsakovės ir jų atstovių, liudytojų D. B., V. M. paaiškinimais, vamzdis buvo išvestas į lauką per pamatus, juose tuo tikslu buvo padaryta anga. Vamzdis, kuris buvo nutiestas nuo namo pamatų link UAB „Utenos vandenys“ veikiančių vandentiekio ir nuotekų tinklų, buvo užkastas žemėmis po dviejų dienų nuo jų patiesimo. Liudytojo V. M. teigimu (191-192 b.l., t.1), jis statybos darbus dirba apie 7 metus, todėl mano, kad viską padarė gerai, per angą pamatuose negalėjo patekti vanduo, nes vamzdis užkastas daugiau kaip 1 metro gylyje. Jo nuomone, jau iš nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad anga pamatuose, per kurią į lauką išvestas vamzdis, pats vamzdis yra sausi, nepajuodę, o sienos, ir ypač rūsio kampas, toje vietoje, kur lauko pusėje yra lietaus vandeniui nutekėti vamzdis, yra sudrėkę, pajuodavę. Trečiojo asmens paaiškinimu, ji, tik gavusi draudimo išmoką, pasamdė darbininkus, kurie iš rūsio patalpos užmūrijo angą pamatuose, nes tiek atsakovė, tiek E. ir V. M. jos prašymus ignoravo. Paaiškinimuose, duotuose Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, V. M. ir E. M. (56-59 b.l., t.1) paaiškino, kad nespėjo užtaisyti angos pamatuose, kad šiuos darbus atliks, kai sušils orai.
Kaip matyti iš nuotraukų (4-5 b.l., t.2), namo pamatų iš išorės nesimato, nes jie yra po žeme.
Taigi šioje byloje yra nustatyta, kad anga pamatuose liko atvira iš rūsio vidaus laikotarpiu nuo 2009 rugsėjo iki 2010 m. gegužės. Pripažintina, kad atsakovė, leidusi V. M. atlikti gyvenamojo namo prijungimo prie centralizuotų vandentiekio, nuotekų tinklų, darbus nebuvo pakankamai rūpestinga, nes nekontroliavo darbų eigos, todėl pradėti darbai liko neužbaigti.
Nors patalpų savininko veiksmai yra laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, tačiau šiuo konkrečiu atveju draudimo išmoka buvo išmokėta tuo pagrindu, kad iš atsakovės rūsio patalpos drėgmė skverbėsi į trečiojo asmens kambarį tik dėl konkrečios atsakovės neteisėtos veikos, t.y., kad pamatuose visai žiemai buvo palikta neužmūryta anga, pro kurią į rūsio patalpą skverbėsi šaltis ir kaupėsi drėgmė bei kad dėl to pavasarį drėgmė išplito į trečiojo asmens patalpas ir sugadino turtą.
Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją.
Kaip patvirtina trečiojo asmens pateikti UAB „Utenos vandenys“ dokumentai (16-23 b.l., t.2), prašymą išduoti technologines sąlygas gyvenamojo namo prijungimui prie centralizuotų vandentiekio, nuotekų tinklų 2009-09-14 atsakovės vardu yra pateikęs V. M., trečiasis asmuo davė notarine tvarka patvirtintą sutikimą, situacijos plane parodyta, kad vamzdis iš namo rūsio turėtų būti išvestas netoli namo kampo, t.y. toje dalyje, kur pirmame aukšte yra trečiojo asmens kambarys I-1 (17,12 k.v. m.), tinkamumo eksploatuoti pažyma buvo pasirašyta 2009-09-24 be pastabų.
Trečiasis asmuo pripažino, kad vamzdžiai lauke buvo palikti neužkasti tik 2 dienas. Tokius pačius parodymus davė ir liudytoju apklaustas V. M. (191-192 b.l., t.1). Kaip nurodė šis liudytojas, o taip pat kaip matyti iš atsakovės pateiktų nuotraukų (190 b.l., t.1), to neginčijo ir trečiasis asmuo, kad vamzdis išvestas per pamatus į lauką tiesiai, yra apie 1,35 m. žemyn nuo rūsio lango, kuris, kaip matyti nuotraukose, išorėje yra beveik kiemo grindinio lygyje. Ieškovo pateiktose nuotraukose (65-71 b.l., t.1) taip pat matyti, kad vamzdis išvestas ne per pamatą, esantį rūsio kampe, o netoli rūsio lango ir ženkliai žemiau nei langas. Šiose nuotraukose yra užfiksuota, kaip per namo pamatą į lauką yra išvestas rudos spalvos vamzdis, aplink jį matyti anga pamatuose. Taip pat matyti, kad mūrinės sienos dalis aplink minėtą angą, pati anga bei vamzdis nėra pajuodavę, kaip sienos ( ir ypač kampas), esančios toliau nuo angos pamatuose. Toks faktas užfiksuotas ir atsakovės pateiktose nuotraukose (190 b.l., t.1), darytose jau po to, kai anga buvo užmūryta. Jose aiškiai matyti, kad rūsio patalpos kampas (nuo vieno rūsio lango iki kito lango) pajuodavęs iki pat rūsio lubų, kad žemyn nuo rūsio langų pajuodavęs plotas siaurėja, o siena aplink buvusią angą pamatuose nėra pajuodavusi. Kaip matyti iš namo rūsio ir pirmojo aukšto plano (79-80 b.l., t.1), kaip minėta, virš rūsio patalpos R-2, kuria naudojasi atsakovė ir iš kurios per pamatą buvo išvestas vamzdis, yra trečiajam asmeniui priklausanti patalpa I-1 (17,12 k.v. m.), kurioje, kaip teigia ieškovas, sudrėko ir supelėjo grindys, sienos, durys. Ši patalpa turi 2 langus ir 3 duris. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų kambario apžiūros metu padarytų nuotraukų (67-71 b.l., t.1), yra sudrėkęs ir supelijęs kambario kampas ir durys, kurios veda į verandą. Taigi drėgmė išplitusi į dešinę pusę nuo pamatuose buvusios angos (žiūrint iš rūsio patalpos).
Šalys pateikė nuotraukas, kuriose matyti namo išorinė pusė (190 b.l., t.1, 7, 15 b.l., t.2), jos patvirtina, kad netoli namo kampo (toje pusėje, kur per pamatus išvestas vamzdis) yra įrengtas vamzdis lietaus vandeniui nutekėti, jis nėra nuvestas iki pat kiemo grindinio, matyti, kad namo kampas yra pajuodęs, apačioje ant sienos mūro auga kerpės.
Liudytoja D. B. ( 168 b.l., t.1) paaiškino, kad per angą pamatuose visą žiemą skverbėsi šaltis, o pavasarį ėmė drėkti sienos, drėgmė kilo aukštyn į kambarį. Trečiasis asmuo S. A. A. negalėjo paaiškinti, kodėl nepajuodavo vamzdis, anga ir siena aplink angą pamatuose, jei per angą visą žiemą, jos ir liudytojos D. B. teigimu, skverbėsi šaltis ir drėgmė. Pažymėtina, kad šaltis ir drėgmė galėjo skverbtis tik iš grunto, nes vamzdis, kaip minėta buvo užkastas daugiau kaip 1 metro gylyje po žeme.
Įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad nėra neginčijamų įrodymų dėl priežastinio ryšio buvimo, t.y., kad trečiojo asmens kambario grindys, sienos ir durys sudrėko, išbrinko bei supelijo dėl to, kad nebuvo užmūryta anga pastato rūsyje, padaryta pamatuose.
Išdėstytų aplinkybių kontekste, remdamasis sprendime nurodytų įstatymų reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, taip pat argumentais dėl jos taikymo atgręžtinio reikalavimo atveju, teismas laiko nustatytu, kad tokioje, kaip nagrinėjamos bylos, situacijoje ieškovo, pareiškusio atgręžtinį reikalavimą, pareiga buvo įrodyti jo teisę į reikalavimo patenkinimą sukuriančius faktus – kad pagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui pinigų sumą, kad atsakovė atliko kaltus neteisėtus veiksmus, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su trečiajam asmeniui padaryta žala ir kad tuo pagrindu ieškovo išmokėta draudimo išmoka žalai atlyginti (LR CPK 12, 178 straipsniai).
Pažymėtina, kad vadovaujantis Būsto draudimo taisyklių Nr.064 II dalies 4.1.2 punkto nuostatomis, šioje konkrečioje byloje nustatytą atsitikimą - dėl drėgmės poveikio išbrinko bei supelėjo grindys, sienos ir durys – nėra pagrindo priskirti atsitikimams, įvykusiems dėl vandens poveikio, bei pripažinti jį draudžiamuoju įvykiu.
Ieškovas neįrodė esant sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti ( LR CK 6.249 str.,6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str.), ieškinys atmestinas.
Ieškinys atmestas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).
Atsakovė už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo viso 1.600,00 Lt: 800,00 Lt už dokumento surašymą (33 b.l., t.1), 800,00 Lt už atstovavimą (55 b.l.,t.1). Šių atsakovės turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2, 8.6, 8.18 punktuose numatytais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokatės pagalbai buvo būtinos, o jų dydis – 1.600,00 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą teisme - atitinka protingumo kriterijus, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1.600,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai (LR CPK 93 str. 98 str.).
Iš ieškovo į valstybės biudžeto pajamas priteistina 48,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str.1d. 3p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.600,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, į valstybės biudžetą 48,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
( Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui ).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.