- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- P-502-17-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. G.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Marijampolės miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-367/2009 pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovams Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Marijampolės miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir Marijampolės miesto savivaldybės, trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M., dėl administracinio akto ir norminių aktų dalių panaikinimo bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. G. (toliau – pareiškėjas) 2009 m. vasario 21 d. skundu, kurį 2009 m. kovo 12 d., 2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. balandžio 20 d. patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SM-18-1203 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui P. G.“ (toliau – ir sprendimas Nr. SM-18-1203);
2) panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-292 ,,Dėl laisvų (neužstatytų) žemių Marijampolės mieste plano patvirtinimo“ ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 10-1183 ,,Dėl patikslinto laisvų (neužstatytų) žemių Marijampolės mieste plano tvirtinimo“ dalis, susijusias su žeme, esančia Marijampolėje, (duomenys neskelbtini);
3) panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-526 ,,Dėl Marijampolės miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ dalį, susijusią su žeme, esančia Marijampolėje, (duomenys neskelbtini);
4) įpareigoti Marijampolės savivaldybę atlyginti turtinę 1 619 000 Lt žalą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
5) atnaujinti skundo padavimo terminą.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiami aktai jam nebuvo įteikti, o apie savo teisių pažeidimą suvokė iš atstovo E. Z. 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. vasario 13 d.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi inter alia atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl sprendimo Nr. SM-18-1203, Marijampolės savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-292 ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 10-1183 dalių bei Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-526 dalies panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad sprendimą Nr. SM-18-1203 pareiškėjas gavo 2008 m. vasario 4 d., nes nėra jokio pagrindo netikėti Marijampolės apskrities viršininko administracijos teiginiais bei juos pagrindžiančiais įrodymais, o pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai, kad pareiškėjas iki 2009 m. balandžio 19 d. nėra gavęs šio sprendimo, laikytini pasirinkta gynimosi strategija, idant teismas priimtų šį reikalavimą nagrinėti. Nurodė, kad pareiškėjas 2008 m. vasario 4 d. gavęs skundžiamą sprendimą turėjo teisę kreiptis pats ar su atstovo pagalba į teismą dėl teisminės gynybos per 30 dienų, t. y. iki 2008 m. kovo 5 d. (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 str.). Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl nesikreipė per šį laikotarpį dėl pažeistų jo teisių ir interesų gynimo, o skundą administraciniam teismui pateikė tik 2009 m. vasario 21 d. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo, o terminas neatnaujintinas, dėl ko skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Nurodė, kad pareiškėjo skundžiamos Marijampolės savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-292 ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 10-1183 dalys yra norminių aktų dalys, o Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-526 dalis – norminio administracinio teisės akto dalis (ABTĮ 2 str. 13 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d., 9 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį, terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pirmiau minėtų norminių aktų panaikinimo paduoti netenkintinas, be to, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, nes įstatymas jam tokios teisės nesuteikia, tačiau jis turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu, jeigu teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimą panaikinti sprendimą Nr. SM-18-1203 atsisakytina priimti dėl praleisto termino, o reikalavimai panaikinti norminių administracinių teisės aktų dalis nėra susiję su konkrečia teisme nagrinėjama byla, todėl šios pareiškėjo ginčijamų sprendimų ir įsakymo dalys yra priskirtinos norminiams administraciniams teisės aktams (ABTĮ 2 str. 13, 15 d.). Vadovaujantis ABTĮ 110 straipsniu, 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šiuos pareiškėjo reikalavimus atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad sprendimą Nr. SM-18-1203 2009 m. sausio 5 d. buvo apskundęs neteismine tvarka Marijampolės apskrities viršininko administracijai, kuri 2009 m. vasario 2 d. atsakyme Nr. SD-11-266 pripažino, jog sprendimas nebuvo įteiktas ir nurodė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neištyrė Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir pašto darbuotojų elgesio. Pažymėjo, jog apie savo prigimtinių teisių į nuosavybę pažeidimą suvokė 2008 m. gruodžio 30 d. iš atstovo E. Z., o pirmą kartą pamatė sprendimo projekto ir sprendimo kopijas 2009 m. sausio 5 d., pasirašydamas skundą Marijampolės apskrities viršininko administracijai. Be to, yra senyvo amžiaus, antros grupės invalidas, mažaraštis. Teigė, kad sprendimo originalo nematė iki 2009 m. gegužės 4 d.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą ir jo apskundimo tvarką buvo informuotas Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 31 d. raštu Nr. SR-6-162 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentų persiuntimo“, kurį, 2008 m. vasario 1 d. išsiųstą registruota pašto siunta, jis gavo 2008 m. vasario 4 d. Nurodė, kad, vadovaujantis paminėta Atkūrimo įstatymo nuostata, paskutinė skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena buvo 2008 m. kovo 5 d., o pareiškėjas skundą teismui padavė 2009 m. vasario 21 d., – taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, yra pagrįsta.
Nukreipė į ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį ir, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis yra senyvo amžiaus, antros grupės invalidas, mažaraštis, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių (ABTĮ 34 str. 1 d.), be to, pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 1 d. savo teises ginti įgaliojo atstovą E. Z., tačiau ir turėdamas atstovą jis tinkamai savo teisių neapgynė: 2009 m. sausio 5 d. kreipimasis skundu į Marijampolės apskrities viršininko administraciją dėl sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo buvo netinkamas, kadangi šį sprendimą reikėjo skųsti tiesiogiai teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, iš esmės yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.
V.
2009 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-367/2009.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas iš esmės tuo, jog pareiškėjui asmeniškai sprendimas Nr. SM-18-1203 nebuvo įteiktas 2008 m. vasario 4 d., kadangi tą dieną jis buvo Kaune, o jam skirtą pašto korespondenciją tą dieną paėmė ir dėl to pasirašė jo žmona S. G.. Mano, kad tai yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.), todėl procesas administracinėje byloje turi būti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-367/2009 atsisakytina.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą, tačiau šio instituto taikymas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti motyvuotas. Taigi nustatyti pagrindai bei tokio prašymo turiniui keliami reikalavimai įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinant procesą šiuo pagrindu, be kita ko, turi būti nustatyta, jog pareiškėjui aplinkybė, kuria ji grindžia prašymą atnaujinti procesą, negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui apie jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, be to, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS143-367/2009, minėtos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kadangi įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo paduoti, o jo prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip tik ir pateikiami argumentai, jog jis minėto termino nepraleido. Reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-367/2009, t. y. byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo paduoti, pareiškėjas nenurodė.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, ir konstatuoja, jog dėl to procesas administracinėje byloje Nr. AS143-367/2009, remiantis pareiškėjo prašymu, negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. G. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS143-367/2009.
Nutartis neskundžiama.