- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- A2.9.-12-213/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01417-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pažeidėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Vytautui Jachimavičiui,
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Lilijai Alimienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracine tvarka bausto, turinčio galiojančių nuobaudų, duomenys apie teistumus nepateikti, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. 2015-11-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-42729361-15 už tai, kad jis 2015-11-08 apie 4 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, būdamas neblaivus (jam nustatytas 157 promilių neblaivumo laipsnis) keikėsi necenzūriniais žodžiais. Protokole taip pat nurodyta, kad tokiais savo veiksmais G. M. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str.
G. M. apklaustas teismo posėdžio, įvykusio 2015 m. gruodžio 11d., metu, parodė, kad nesutinka su protokolu. Parodė, kad policijos pareigūnai jį rado namuose, o ne lauke. Tą dieną jis gėrė, grįžo namo, namuose taip pat gėrė iš pradžių vienas, po to kartu su žmona, po to abu nuėjo miegoti, vaikai tuo metu jau miegojo. Parodė, kad apie 4 val. ryto jis atsikėlė, o kadangi namuose dar buvo išgerti, nuėjo kelti žmonos, kad išgertų kartu su juo, bet ji neatsikėlė. Jo nepilnametis sūnus, išgirdęs, kad jis kelia motiną, prišoko prie jo, jie abu susistumdė, po ko jis sūnui liepė eiti miegoti, tačiau sūnus nuėjo į virtuvę, sakydamas, kad iškvies policiją. Dėl to jis iš savo sūnaus atėmė telefoną, tačiau jo nepilnametis sūnus išbėgo iš namų ir nubėgo pas brolį, o jis pats paliko duris atrakintas, nuėjo į virtuvę, šiek tiek dar išgėrė ir nuėjo miegoti. Po kiek laiko išgirdo, kad kažkas ateina, išgirdo sūnaus balsą, kuris jam pasakė, kad jis ateitų. Kuomet jis įėjo į virtuvę, pamatė, stovit pareigūną, jis jį stvėrė už sprando ir prispaudė prie žemės. Pareigūnas neprisistatė. Po to išvedė jį į lauką, užvedė už namo, ten kur nėra apšviesta teritorija ir vieną kartą trenkė jam iš kelio. Jis pasidomėjo, kodėl policijos pareigūnas jį muša, tačiau pastarasis jam nieko nepasakė. Netrukus į jo kiemą atbėgo jo brolis R. M.. Tas pareigūnas jį perdavė jaunesniam pareigūnui ir liepė jį vesti prie mašinos ir palaikyti. Tuo momentu jo sūnus pradėjo labai verkti, pasakė, kad iškvies kitą ekipažą, klausė, kodėl pareigūnas muša jo tėvą. Parodė, kad jį mušė policijos pareigūnas Gulbinas, tačiau jis pareiškimo dėl to policijai nerašė, nes nėra prasmės tai daryti, mano, kad policijos pareigūnai viską paneigs. Parodė, kad tuomet, kai jį privedė prie mašinos, liepė išsižergti ir stovėti ramiai, Gulbinas tuo metu grįžo į jo namus, o jaunesnis pareigūnas jį laikė. Jo brolis visą laiką buvo netoliesi, nes jis jam liepė vaikščioti, nes galėjo būti taip, kad policijos pareigūnai jį vėl muštų. Po 10-15 minučių išėjo Gulbinas iš namų ir pradėjo jam daužyti per kojas, liepė jam sėstis, tačiau jis to negalėjo padaryti, o po smūgių kelis kartus buvo parklupęs, o tas jaunesnis pareigūnas sakė, kad Gulbinas nedaužytų, nes jie yra stebimi. Parodė, kad jis policijos pareigūnams nesipriešino, jam buvo uždėti antrankiai, jis buvo įgrūstas į policijos automobilį ir nuvežtas į Elektrėnų policijos komisariatą. Kai jį atvežė į Elektrėnų policijos komisariatą, nuėmė antrankius ir liepė miegoti, tačiau jam pasidarė negerai su širdimi, jis paprašė iškviesti greitąją, tačiau policijos pareigūnai tai atsisakė padaryti. Nurodė, kad policijos komisariate jam liepė pasirašyti protokole, tačiau jis atsisakė tai daryti, tada jam paskaė, kad laikys jį iki 10 val. Todėl jis pasirašė protokole, po ko buvo paleistas namo. Namo sugrįžo pėščiomis, o paskui jį važiavo ta pati policijos mašina ir joje sėdėjo tas jaunesnis pareigūnas. Jis labai lėtai važiavo ir stebėjo jį. Papildomai parodė, kad jis negirdėjo, kaip sūnus iškvietė policijos pareigūnus, tik po šito įvykio sūnus jam pasakė, kad tai jis iškvietė pareigūnus ir paaiškino, kad policijos pareigūnus kvietė dėl to, kad jie tarpusavyje susiginčijo. Parodė, kad policijos pareigūnai į jų namus iki to incident buvo atvažiavę dar vieną kartą, nes tuo atveju jis pats iškvietė policijos pareigūnus, nes buvo girtas. Prašė arba jį išteisinti arba paskirti kuo mažesnę baudą.
R. M., apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio, įvykusio 2015 m. gruodžio 11d. metu, parodė, kad G. M. yra jo brolis, gyvena jie netoliese, tame pačiame kaime ir toje pačioje gatvėje. Tą naktį buvo atvažiavę policijos pareigūnai paimti jo brolio, nes brolio sūnus atbėgo pas jį naktį ir prašė telefono tam, kad jis iškviestų pareigūnus. Brolio sūnus pasakė, kad tėvas išgėręs nuėjo pas motiną, ją kėlė ir kad jie susipyko. Tuomet jis davė vaikui telefoną, telefonu jis iškvietė policijos pareigūnus, pasakė, kad tėvas išgėręs, o kad tėvas keikėsi, šito jis nesakė. Po to brolio sūnus pas jį palaukė, kol atvažiavo pareigūnai ir paskui išėjo pas pareigūnus, o jis liko namuose. Po kiek laiko jis išėjo į lauką parūkyti ir išgirdo, kad brolis pradėjo rėkti, kad jį muša. Tuomet jis nuėjo prie jų, įėjo į brolio kiemą ir paklausė, ką policijos pareigūnai daro, jie jam atsakė, kad nieko. Jo brolis stovėjo, vienas pareigūnas buvo brolio name, o kitas pareigūnas lauke stovėjo, policijos mašina taip pat buvo kieme. Parodė, kad į brolio kiemą buvo atvykę du policijos pareigūnai, matė taip pat, kad vienas policijos pareigūnas buvo namo viduje, o kitas policijos pareigūnas jo brolį nuvedė prie automobilio, liepė išsiskėsti ir pradėjo jį daužyti per kojas. Pasakyti policijos pareigūno pavardės negali. Parodė, kad brolis, kai jam sudavė per kojas, pasakė, kad jam kojas skauda, tačiau jis nesikeikė. Parodė, kad policijos pareigūnas, kuris stovėjo prie brolio, liepė jam čia nestovėti ir išeiti iš kiemo, tačiau jis atsisakė išeiti iš kiemo ir liko ten stovėti. Parodė, kad brolis buvo porą kartų suklupęs, kai jam spardė per kojas, o jis tuo metu pasakė, kad viską filmavo, tada vienas pareigūnas pasakė kitam pareigūnui, kad jis viską nufilmavo, po ko policijos pareigūnai jo brolį įsodino į automobilį ir jį išsivežė. Pareigūnai prie jo broliui užlaužė rankas ir uždėjo antrankius, brolis tikrai nesikeikė. Parodė, kad brolio žmonos kieme nematė, o brolio sūnus į kiemą išėjo kartu su kitu policijos pareigūnu. Parodė, kad brolio sūnus norėjo iškviesti antrą policijos ekpipažą, nes jis pro langą matė, kaip broliui daužė per kojas.
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovas Pavel Jermakovič teismo posėdžio, įvykusio 2015-12-11 metu parodė, kad reikia vadovautis pareigūnų duotais parodymais, nes jie nieko kito nepasakys. Liudytojo duoti parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis yra giminaitis, ir yra parodymų prieštaravimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo duoda tokius parodymus, kurie yra jam palankūs, todėl jo parodymai vertinami kritiškai. Prašė jį nubausti pagal LR ATPK 174 str. Prašė jam skirti administracinį areštą 20 parų, nes jis jau buvo baustas dėl nedidelio chuliganizmo padarymo. Reikia atsižvelgti į tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas neblaivus ir tai sunkina jo atsakomybę.
Teismo posėdžio, įvykusio 2016 m. sausio 19d., metu apklaustas liudytojas Sigitas Gulbinas parodė, kad jis dirba Elektrėnų policijos komisariate būrio vadu. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. jam nėra žinomas, jis nežino dėl ko yra iškviestas į teismo posėdį. Parodė, kad policijoje dirba 17 metų, dėl šio incidento papasakoti nieko negali.
Teismo posėdžio, įvykusio 2016 m. sausio 19d., metu apklaustas liudytojas Giedrius Kulpavičius parodė, kad jis dirba Elektrėnų policijos komisariate patruliu. Į jo pareigas įeina kelių priežiūra, viešosios tvarkos užtikrinimas. Pažeidėjo veidas nieko nesako, jis jo neatsimena. Taip pat nurodė, kad nežino, dėl ko yra iškviestas, šio įvykio neprisimena.
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovas Pavel Jermakovič teismo posėdžio, įvykusio 2016-01-19 metu, prašė vadovautis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Nurodė, jog nekyla abejonių, kad iškvietimas buvo, o yra daug panašių įvykių. Pareigūnai nenorėdami klaidinti teismo, tiesiog nepasakė kažkokių samprotavimų, todėl prašė vadovautis jų parašytais tarnybiniais pranešimais, nes jie buvo surašyti iš karto po įvykio. Laikosi tos nuomonės, kad G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagristai.
Teismo posėdžio, įvykusio 2016 m. vasario 11d. metu apklaustas nepilnametis D. M., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad G. M. yra jo tėvas, jo mama yra M., jis turi dar dvi seseris, iš kurių vienai yra (duomenys neskelbtini) metų, kitai (duomenys neskelbtini) metų, jie visi gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, netoli (duomenys neskelbtini) miestelio. Parodė, kad mama dirba, o jo tėvas niekur nedirba, kartais išgeria. Parodė, kad 2015-11-08 į namus kvietė policiją, nes tą dieną mama grįžo po naktinės, atsigulė miegoti, jis taip pat jau miegojo, kai išgirdo, kad tėvas kelia mamą. Parodė, kad tuo metu, kuomet jis atsigulė miegoti, tėvas taip pat buvo namuose, tačiau buvo šiek tiek išgėręs. Parodė, kad tuo metu, kai tėvas kėlė jo mamą, jis taip pat atsikėlė iš lovos ir nuėjo į tėvų kambarį. Pasakė tėvui, kad nekeltų mamos, tuomet tėvas užrėkė ant jo, jie abu susistumdė, tuomet jis tėvui pasakė, kad sakmbins į policiją, o tėvas neleido jam to padaryti, atėmė iš jo telefoną. Tada jis išbėgo iš namų ir nubėgo pas R. M., nes šis gyvena netoli nuo jų. Dėdė jam davė telefoną ir jis paskambino į policiją, pasakė, kad jie su tėvu susistumdė, tėvas kėlė mamą. Kai atvažiavo policija, sustojo prie jų tvoros, kur yra namas, tuomet atėjo ir jis. Buvo du policininkai, tai Gulbinas ir dar vienas. Jie išlipo iš automobilio, Gulbinas su juo užėjo į namus, į virtuvę, tuomet jis pakvietė tėvą, kad tas ateitų į virtuvę. Kai jo tėvas atėjo į virtuvę, Gulbinas paėmė jo tėvui už sprando, po ko išvedė tėvą į lauką ir perdavė kitam policijos pareigūnui. Gulbinas grįžo atgal į virtuvę ir kalbėjosi su juo, o jis pro langą matė, kas vyksta lauke, kad jaunas policininkas muša jo tėvą. Gulbinas jam pasakė, kad tėvą veš į policijos komisariatą. Kai tėvą vežė į policijos komisariatą, jo rankos buvo surakintos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ( LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012).
ATPK 248 str. numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 straipsnyje taip pat nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. atžvilgiu buvo nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas G. M. buvo surašytas už tai, kad jis 2015-11-08 apie 04 val. 00 min. viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilių neblaivumo laipsnis) keikėsi necenzūriniais žodžiais. Šio pažeidimo padarymo patvirtinimui, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateikė tokius įrodymus: 2015-11-08 policijos pareigūno Tarnybinį pranešimą dėl asmens tapatybės nustatymo procedūros, policijos pareigūno Giedriaus Kurpavičiaus 2015-11-08 tarnybinį pranešimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, iš kurio matyti, kad 2015-11-08 apie 04 val. 00 min. dirbant kartu su Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS PB vadu Sigitu Gulbinu, pastebėjo vyrą, kuris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas), keikėsi necenzūriniais žodžiais atkreipdamas aplinkinių asmenų dėmesį, asmens buvo paprašyta jog nesikeiktų necenzūriniais žodžiais, bet pastarasis į šį prašymą nereagavo ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais atkreipdamas aplinkinių asmenų dėmesį. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog Elektrėnų policijos komisariate paaiškėjo, kad tai G. M., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,57 promilių girtumas, 2015-11-08 administracinio sulaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad G. M., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas 2015-11-08 apie 4 val. 17 min., sulaikymo vieta (duomenys neskelbtini), 2015-11-08 asmens apžiūros protokolą, alkotesterio parodymų kvitą, alkotesterio patikros sertifikatą, duomenis iš Administracinių teisės pažeidimo registro. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko ir nurodė, kad jis nesikeikė, o policijos pareigūnai atvyko į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes policiją naktį iškvietė jo sūnus. G. M. neginčijo tos aplinkybės, jog jis tą naktį buvo išgėręs, tačiau nesutiko su tuo, kad jis keikėsi (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu tą aplinkybę, jog incidentas su policijos pareigūnais įvyko ne pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet namo, kuriame gyvena G. M. su šeima kieme, patvirtino ne tik pats G. M., bet ir teismo posėdžio metu apklaustas jo brolis R. M. bei nepilnametis sūnus D. M.. Šių asmenų parodymai nebuvo pateikti jokiais kitais parodymais, o šio prieštaravimo tarp policijos pareigūno Giedriaus Kulpavičiaus tarnybinio pranešimo bei G. M., R. M. ir nepilnamečio D. M. parodymų teismui pašalinti nepavyko, nes policijos pareigūnai Giedrius Kulpavičius bei Sigitas Gulbinas incidento aplinkybių teismui negalėjo paaiškinti, nes šio įvykio neprisiminė ir net nežinojo, dėl ko buvo iškviesti į teismą.
Pagal ATPK 174 str. nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (bute), kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Tačiau duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog G. M. savo neteisėtais veiksmais (kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole – keikėsi necenzūriniais žodžiais), pažeidė kitų asmenų normalią įprastą gyvenseną, teismui nustatyti nepavyko, priešingai, neginčijamai byloje buvo nustatyta, kad incidentas tarp policijos pareigūnų ir G. M. įvyko apie 04 val. 00 min. G. M. gyvenamosios vietos aplinkoje, t.y. kieme, kuris yra aptvertas tvora, ar kilusį incidentą išskyrus jo brolį R. M., galėjo išgirsti kiti asmenys, teismas tokios informacijos neturi.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo aktyvi ir neteikė teismui papildomų įrodymų, patvirtiančnių tą aplinkybę, kad incidentas tarp policijos pareigūnų ir G. M. įvyko ne jo namo kieme, bet (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo labiau, kad iš byloje esačnių įrodymų matyti, kad policijos pareigūnus į G. M. gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kvietė jo nepilnametis sūnus D. M. 2015-11-08 apie 03 val. 41 min. dėl to, kad girtas tėvas konfliktavo su motina, kad tėvas jam trenkė per galvą, nors administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastebėtas neblaivus vyriškis, kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais ir , kuris buvo po sulaikymo nuvežtas į Elektrėnų policijos komisariatą asmenybės nustatymui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 2 d., yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 str., yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pat protokole nurodoma pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek policijos pareigūno Giedriaus Kulpavičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta pažeidimo esmė prieštarauja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. parodymams, liudytojų R. M. ir nepilnamečio D. M. parodymams apie patį incidentą ir jo vietą, šių prieštaravimų teismas negali pašalinti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui tyrimui papildyti ir protokolui patikslinti.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu G. M. nurodė, kad jo atžvilgiu policijos pareigūnai vartojo smurtą, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos, nors apie tai tvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. M. bei nepilnametis D. M..
Rezoliucinė dalis
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 174 str., grąžinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui tyrimui papildyti ir protokolui patikslinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą, apeliaciniu skundu.