Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD) 2017-11-23 nutarimo Nr. AM-KLAANN-130691222-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos RAAD 2017-11-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-130691222-17 A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 295 straipsnio 1 dal, 295 straipsnio 2 dalį ir jam skirta nuobauda - 260 eurų bauda.

Nutarime nurodyta, jog A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo už verslinę žvejybą, šiurkščiai pažeidė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), t. y. vykdė verslinę žvejybą, naudodamas draudžiamą žvejybos įrankį - statomą tinklą (ilgis - 210 m., aukštis 3 m, akytumas 40 mm), kuris buvo nežymėtas ir nepaženklintas, taip pat vykdė verslinę žvejybą, naudodamas žvejybos įrankius, kurių parametrai neatitiko nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime Nr. 1425918 daugiau kaip 5 procentus, t. y. žvejojo su 40 mm akylumo statomais tinklaičiais, o galėjo žvejoti su 70-80 mm akylumo statomais tinklais. Tuo pažeidė Žuvininkystės įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. ir Aprašo 15.7.1 p.

Be to, A. G. sugavęs vieną šlakį SMS žinute ar telefonu nepranešė Klaipėdos RAAD, kaip to reikalaujama bei turėjo sugavęs neverslinio dydžio sterkų, tačiau jų svoris nebuvo fiksuotas žvejybos žurnale Nr. 001226 53 psl. Tuo pažeidė Aprašo 23 p.

Neteisėtos žvejybos metu sužvejota: raudžių - 22,3 kg, ešerių - 1,4 kg, plakių - 0,2 kg, žiobrių -22,1 kg (78 vnt.), sterkų 4,4 kg (6 vnt.), šlakis - 1 vnt., kuo padaryta žala žuvų ištekliams.

Klaipėdos apylinkės teisme gautas A. G. skundas dėl Klaipėdos RAAD 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriame jis nurodo, kad su paskirta administracine nuobauda nesutinka, nes mano, kad ši nuobauda jam paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu pagal inkriminuojamą ANK 295 str. 1 d., 2 d. nutraukta, kadangi byla nebuvo išsamiai ištirta, joje nebuvo nustatytos visos faktinės aplinkybės bei netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, dėl ko priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Skunde nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius į verslinę žvejybą laivu išplaukė 2017-11-07, kartu su N. S.. Kuršių mariose jiems priklausantys 3 vnt. statomi tinklaičiai buvo tarpusavyje sujungti ir pastatyti sekančiose koordinatėse: N55 19.045, E21 09.280. Šių tinklaičių akių dydžiai buvo 40-50 mm. Žvejybos metu į žvejojamą kvadratą buvo išgabenti dar 3 statomi tinklaičiai, kurie taip pat sujungti ir pastatyti sekančiose koordinatėse: N55 18.941, E021 08.886. Šių 3 tinklaičių dydžiai buvo 70-80 mm. Grįžtant su sugautu laimikiu iš verslinės žvejybos ploto kvadratų tiesiausiu maršrutu į žuvų iškrovimo vietą, adresu - Vėtės k., Kintų šen., Šilutės r., (prie Ekologijos instituto pastato), nuplaukus apie 50 - 70 metrų nuo tinklų buvimo vietos laivo variklio sraigtas įsipainiojo į kažkieno pastatytą, vandens paviršiuje nematomą, tinklą (bylos medžiagoje nustatytos koordinatės: N55 19.197; E021 109,209). Kad jis buvo nepažymėtas, sraigto atpainiojimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nesuprato. Atpainiojant tinklo fragmentą į laivą N. S. įsidėjo 3 negyvas žuvis, kurios trukdė atpainiojimo darbams ir kaip vėliau paaiškėjo Klaipėdos RAAD pareigūnų buvo pažymėtos mediniais žymekliais su įrašais apie pažymėjimo laiką ir datą. Atpainiojant tinklą iš laivo variklio sraigto jis nebuvo nei tikrinamas visu savo ilgiu, nei paimta kažkokia kita žuvis, nei kitaip keista jo buvimo vieta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-06 išduotas verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose Nr. Į1337998 (galioja iki 2022-02-05) ir 2017-10-18 verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose Nr. 1425918 (galioja iki 2022-01-31). 2017-02-06 verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną, t. y. 2017- 11-08 galiojo ir jo galiojimas nebuvo nei sustabdytas nei panaikintas. Šiame leidime buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali naudoti 3 vnt. statomųjų tinklaičių, kurių akių dydis yra 40-50 mm. Grįžus žvejams į krantą juos patikrino Klaipėdos RAAD pareigūnai tarp pagautų žuvų rado vieną raudę ir du žiobrius, kurie buvo Klaipėdos RAAD pareigūnų pažymėti mediniais žymekliais, ant jų užrašant datą ir laiką (1107 9:10). Vėliau visos žuvys buvo suskaičiuotos ir pasvertos. A. G. Klaipėdos RAAD kateriu pristatytas į vietą, kurioje laivo variklio sraigtas buvo įsipainiojęs į tinklą, kurį su laimikiu pareigūnai pristatė į krantą, surašius svėrimo aktą, paimtas šis tinklas ir A. G. kitai dienai iškviestas į Klaipėdos RAAD protokolo surašymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama verslinę žvejybą nenaudojo jokių draudžiamų žvejybos įrankių. Bylos medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, kad minimas nelegaliai pastatytas, nepažymėtas, paženklintas ir vandens paviršiuje nematomas, tinklas būtų priklausęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vien ta aplinkybė, kad tarp jų buvo rastos 3 Klaipėdos RAAD pareigūnų žymėtos žuvys neįrodo, kad jie šį tinklą pastatė patys ir juo naudojosi.

Skunde A. G. taip pat nurodo, kad Klaipėdos RAAD pareigūnams apie nelegalų tinklą buvo praneštą dar 2017-11-05. Gavus pranešimą, pareigūnai jokio tarnybinio dokumento, leidžiančio pradėti administracinio nusižengimo tyrimą nesurašė ir apie šį faktą Klaipėdos RAAD vadovybės neinformavo. 2017-11-06 ieškant tinklo, savo veiksmų tyrimo protokolais taip pat nefiksavo. Nepaaiškinamos aplinkybės, kad Klaipėdos RAAD pareigūnai žinodami apie neleistino žvejybos įrankio buvimą mariose, 3 paras delsė ir jo neištraukė iš vandens. Šis pareigūnų neveikimas leido atsirasti žalai žuvų resursams vidaus vandenyse. Be to, tokio tinklo, kuris nebuvo niekaip pažymėtas, kėlė realų pavojų laivybai mariose, nes į šį tinklą įsivėlus laivų variklių sraigtams, laivai praranda galimybę plaukti ir iškyla pavojus jiems skęsti, tuo keliant pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. ANK nenumato jokių galimybių atlikti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, kuriais būtų daroma žala gamtai, keltų pavojų žmonių saugumui, todėl tokie Klaipėdos RAAD pareigūnų veiksmai yra ne tik neleistini ir vertintini kaip drausminiai nusižengimai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-11-08 dieną V. M. surašydamas administracinio nusižengimo protokolą neturėjo jokios medžiagos pagrindžiančios jo turinyje nurodytas aplinkybes apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai įvykdytą administracinį nusižengimą. Medžiagoje pateikti V. M., B. V., R. S., I. Ž., G. K., M. P. tarnybiniai pranešimai. Visi šie tarnybiniai pranešimai buvo tariamai surašyti 2017-11-09 dieną, jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Akivaizdu, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės buvo „priderintos“ prie protokole nurodytų aplinkybių ir galimai atitinka faktinių aplinkybių. Prašo panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-11-23 nutarimą Nr. AM-KLAANN-130691222-17 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-11-23 nutarimą Nr. AM-KLAANN-130691222-17. Nurodo, kad 2017-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. kartu su darbuotoju N. S. išplaukė į verslinę žvejybą Kuršių mariose, gabendami 3 legalius statomus tinklaičius. Skunde nurodoma, kad pastačius šiuos įrankius ir patikrinus kitus žvejybos bare buvusius legalius įrankius, grįžtant su laimikiu, už 50-70 m nuo įrankių buvimo vietos laivo sraigtas įsipainiojo į kažkokius nežinomus statomuosius tinklus. Atpainiojant sraigtą iš tinklo fragmento, buvo išimtos 3 negyvos žuvys ir įmestos j laivą. Teigiama, kad daugiau iš šio tinklo žuvų nepaimta ir jis nebuvo tikrinamas per visą ilgį. Nelegalaus įrankio buvimo vietoje echoloto pagalba nustatytas 5 m gylis, pastatyto tinklo aukštis - 3 m, pareigūnų teigimu, jo viršutinė virvė buvo panardinta apie 2 m nuo paviršiaus, todėl atsitiktinai užkabinti įrankį sraigtu buvo neįmanoma, kadangi laivo grimzlė kartu su sraigtu nesiekia ir l m. Prieš tai šiame tinkle pareigūnai buvo sužymėję 3 negyvybingas žuvis, buvusias skirtingose pastatyto įrankio vietose: 1 - tinklo priekyje, kita - per vidurį, trečia - kitame tinklo gale. Todėl teiginys, kad buvo paimtos 3 žuvys iš įsipainiojusio fragmento, neatitinka tiesos. Kad jas išimti, turėjo būti pertikrintas visas 210 m ilgio įrankis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nelegalus įrankis buvo pastatytas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojų ir jie tiksliai žinojo jo buvimo vietą. Tuo labiau yra melagingas teiginys apie tik 3 iš jo išimtas žuvis. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę žvejoti 40 mm akytumo tinklaičiais. Remiamasi žvejybos leidimu Nr. 1425918, kuris galiojo iki 2022-01-31, tačiau nutylima, kad šiuo leidimu nesuteikiama teisė vykdyti verslinę žvejybą 40 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais, o leidimo Nr. 1337998, kuriame įrašyti minėto akytumo statomieji tinklaičiai, galiojimas panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros 2017-10-18 raštu Nr. (26)-A4-10715. Taigi, pažeidimo nustatymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės vykdyti verslinę žvejybą 40 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais.

Dėl teiginio, kad aplinkosaugos pareigūnai, žinodami apie neleistino žvejybos įrankio buvimą vandens telkinyje, „3 paras delsė ir jo neištraukė iš vandens. Šis pareigūnų neveikimas leido atsirasti žalai žuvų resursams vidaus vandenyse", nurodo, kad LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme numatyta, kad pareigūnai privalo ne tik sustabdyti pažeidimą, bet ir siekti nustatyti pažeidėjus (LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 str., suvest. redakc. nuo 2017-01-01).

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminių aktų, numatančių atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą nustatytose ribose, jam suteiktų įgaliojimų ribose. Administracinė nuobauda paskirta, tinkamai taikant ANK 29 str., 35 str., 295 str. 1 ir 2 d. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-11-23 nutarimą Nr. AM-KLAANN-130691222-17.

Teismo posėdyje A. G. ir jo atstovas advokatas Kazys Bitaris palaikė savo skundo reikalavimus, prašė panaikinti Klaipėdos RAAD 2017-11-23 nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių. A. G. paaiškino, kad ryte, apie 09 val. jie su N. S. išplaukė į marias. Su savimi turėjo tris tinklaičius, kurių akytumas buvo 40-50 mm ir juos plukdė pastatyti. Beplaukiant variklio sraigtu užkabino tinklą. Tinklas buvo nežymėtas. Negalėjo toliau plaukti, todėl išsikėlė variklį ir bandė atpainioti tinklą. Tinkle buvo kelios žuvys, kurias jie pasiėmė. Paskui iš savo pastatytų tinklų ištraukė žuvis ir plaukė į krantą, ten jų jau laukė aplinkos apsaugos darbuotojai, kurie atliko patikrinimą. Patikrinimai vyksta dažnai, tačiau pasveria žuvis bendrai ir viskas. Niekada nebuvo, kad tikrintų po vieną žuvį, trim žuvim nupjovė galvas ir iš jų išėmė medinius pagaliukus. Pareigūnai pasakė, kad rastos žuvys yra iš nežymėto tinklo. Paskui jis su pareigūnu nuplaukė ir ištraukė nežymėtą tinklą. Darbuotojai krante visas žuvis pasvėrė kartu, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)„ priklausančių tinklų, tiek iš minėto tinklo, kuris užsikabino už laivo sraigto. Buvo surašytas patikrinimo protokolas ir jam liepė ant jo pasirašyti. Buvo neįsigilinęs į visus konvertavimus, turėjo verslinės žvejybos leidimą vandens telkiniuose, kuriuo gali naudoti tris vienetus statomų tinklaičių, kurių akių dydis 40-50 mm, turėjo kvotas, tačiau leidimas buvo iki 2017 m. lapkričio 1 d. Po to termino reikėjo vėl keiptis dėl leidimo išdavimo penkeriems metams, jis to nepadarė, dėl to prisipažįsta, kad yra kaltas. Užmesti tinklai būna pastoviai, tinklus turi tikrinti kas antrą parą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ trys priklausantys tinklai buvo užmesti, tą dieną jie plaukė jų patikrinti bei dar pastatyti tris tinklaičius. Kiekvienas tinklas yra žymimas vėliavomis, vienoje pusėje su dviem, kitoje pusėje su viena vėliava, ten kur yra dvi vėliavos yra lentelė su užrašytu įmonės numeriu. Šios vėliavos yra virš vandens. Atsitiktinai užkabinti tinklą sraigtu kaip ir neįmanoma, nes laivo grimzlė kartu su sraigtu nesiekia ir l m., tačiau kai jie ištraukė į sraigtą įsipainiojusį tinklą ant jo nebuvo svorio, t.y. tinklas galėjo būti pakilęs arčiau vandens paviršiaus. Be įrankio neįmanoma ištraukti nežymėto tinklo. Pareigūnai ieškojo įrankio su kuriuo galima ištraukti tinklą, tačiau nerado, laivo sraigto neapžiūrėjo, nors ant jo buvo likučiai tinklo. Prisipažįsta kad iš nežymėto tinklo paėmė žuvies. Negyvos žuvies negalima išmesti į marias. Tame tinkle gyvos žuvies nebuvo. Į krantą Ventės rage parplaukė apie 11-12 val. Vieno tinklo patikrinimas trunka apie vieną valandą laiko. Jų žvejybos vieta, bei atrasto nežymėto tinklo vieta, matosi kuo puikiausiai iš švyturio. Tą dieną buvo puikus oras. Kaip atsidūrė ten nežymėtas tinklas, nežino, gal vėjas atnešė, gal konkurentai pastatė ar kt. Su konkurentais santykiai ne kokie, todėl kad niekam nereikia naujų konkurentų. Anksčiau buvo pavogti jo tinklai, dėl to kreipėsi į policiją. Mano, kad nelegalų tinklą galėjo pastatyti konkurentai, vėjas atnešti negalėjo, nes jis buvo normaliai pastatytas su inkarais, tačiau per didelį tinklo atstumą tinklas galėjo būti pakilęs. Mano, kad įsivėlusio tinklo išpainiojo apie 15 metrų. Kaip į vieną vietą galėjo pakliūti pažymėtos trys žuvys, buvusios skirtingose vietose, nežino, negali paaiškinti. Buvo pagavę šlakį, kurį turėjo paleisti, bet jis buvo negyvas, todėl nepaleido. Kai pareigūnas traukė tinklą, jame buvo didelė skylė.

Liudytojas N. S. paaiškino, kad tą dieną, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G., ryte išplaukė patikrinti trijų pastatytų tinklų ir plaukė pastatyti dar tris tinklus. Plaukiant laivo sraigtas užkliuvo už nežymėto tinklo. Toje vietoje, kur užkliuvo tinklas, nebuvo 5 metrų gylis. Iš užkliuvusio tinklo paėmė ten buvusias žuvis. Kiek jų ten buvo, nežino, jis paėmė dvi žuvis, kiek paėmė kiti, nežino. Jų tinkluose buvo kojos ir žiobriukai. Atgal į krantą parplaukė maždaug už poros valandų. Patikrinti tinklą trunka apie 1-1,5 valandos, priklauso ar yra žuvies, ar ne. Nesant vėjui tinklas užmetamas per 20 minučių. Nežymėto tinklo aukštis buvo 3 metrai. Nežymėtas tinklas turėjo būti sudraskytas su skylėmis. Tą dieną buvo geras oras, rūko nebuvo, iš švyturio žvejybos plotai matosi gerai.

Liudytojas V. M., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, paaiškino, kad jis yra asmuo, kuris išaiškino pažeidimą nuo pat pradžių iki protokolo surašymo. 2017 m. lapkričio 5 d., buvo sekmadienis, apie 16 val. jis gavo skambutį, kuriuo jam pranešė, kad mariose yra nežymėti tinklai. Pranešimas buvo užregistruotas pranešimų žurnale. Buvo prieš temstant. Jis žinojo, kad kitą dieną bus reidas, todėl nusprendė šią informaciją patikrinti. Tikslas buvo ne realizuoti pasekmes, o nustatyti pažeidėją. Žinodamas koordinates, bei turėdami kablį su virve 2017-11-06 išplaukė laivu patikrinti nelegalius tinklus. Ieškodami nelegalių tinklų, kablys su virve yra tempiami dugnu ir taip tinklai yra randami. Tie tinklai būna nežymėti, paskendę ir jų visiškai nesimato vandens paviršiuje. Turėdamas koordinates ir navigaciją, vadinama echolotu, sukdami ratus ieškojo šito tinklo. Sunkiai sekėsi surasti nežymėtą tinklą ir tik sumažinę greitį iki kokių 5 km/h, po tam tikro laiko, kai nusileido kablys, aptiko nežymėtą tinklą. Turėdamas informacijos, kad nelegalus tinklas gali būti pastatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nusprendė šią informaciją patikrinti. Paprastai, radę nelegalius tinklus mariose ir nežinodami kieno jie yra, iš karto tinklą ištraukia, nes kas pastatė tinklą nustatyti neįmanoma. Palikę tinklą vandenyje, grįžo į laivą ir sugalvojo, kad reikėtų tame tinkle pažymėti žuvį ir jeigu pažymėta žuvis bus rasta pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimikyje, reiškia, kad tą tinklą tikrinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejai ir parsivežė į krantą. Kitą dieną į pagalbą pasitelkė Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos pareigūną R. S., kad jis lapkričio 7 d. ryte stebėtų kada žvejai išplaukia į marias. Pasidarė penkis žymeklius, ant kurių užrašė datą. Nuplaukė iki nežymėto tinklo, vėl reikėjo pavargti kol surado minėtą tinklą, jį pasikėlė, pažymėjo vieną žuvį, kiek toliau paplaukę pažymėjo antrą žuvį, nupjovė dešinės pusės peleką, tam kad lengviau būtų rasti pažymėtas žuvį. Viso pažymėjo tris žuvis, kurias paliko tinklo skirtingose vietose. Tada paskambino R. S., pasakė, kad žvejai tuoj plauks į marias. Jis grįžo į savo laivą. R. S. buvo pasakyta stebėti iš švyturio kur nuplauks žvejai, kurioje vietoje bus ir pasakytų kada grįš žvejai. Jis laivu bei vėliau automobiliu grįžo į Ventės ragą. Užlipo į švyturį, turėjo kamerą. Filmuodamas kamera, pastebėjo, kad išplaukusi valtis visu greičiu plaukia į krantą. Parplaukus žvejams, vyko įprastinis verslinis patikrinimas, t.y. turėjo būti sveriama žuvis. Kažkas buvo su žvejų valties sraigtu, neveikė hidraulinis variklis. Jis paprašė iš valties ištraukti laimikį, buvo apie trys dėžės žuvies. Viską filmavo nepertraukiamai. Buvo atrinktos žuvys pagal rūšį. Jis ieškojo paties pažymėtų žuvų, t.y. vienos raudės ir dviejų žiobrių. Beieškodamas rado visas tris pažymėtas žuvis. Kol rado paskutinę pažymėtą žuvį, beveik perkrovė visą laimikį. Iki kol rado pažymėtas žuvis vyko draugiškas pokalbis, kurio metu A. G. pasakė, kad laimikis nedidelis, nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad už valties sraigto jiems užkliuvo nežymėtas tinklas, kadangi jis nieko neįtarė. Radęs pažymėtas žuvis, jis iš kišenės ištraukė tokį pat žymeklį, ir A. G. pasakė, kad su tokiais žymekliais buvo pažymėtos žuvys nelegaliai pastatytame tinkle. Tik tuomet prasidėjo gynybinė pozicija, kad jie valties sraigtu užkabino nelegalų tinklą ir t.t. Tada jis paskambino viršininkui į Šilutę ir paprašė pagalbos, kad paimti žuvį, ją susverti, paimti tinklus. Pats išsikvietė laivą, pasiėmė direktorių ir nuplaukė ištraukti nelegalaus tinklo. Nors nelegalaus tinklo vieta jau buvo žinoma, tačiau tinklas neužsikabino už sraigto, reikėjo pavargti ir jo ieškoti kabliu kol jis užsikabino ir buvo surastas bei parvežtas į krantą. Tinklas buvo ne pirmos jaunystės, ten buvo ne viena skylė. Nelegaliai niekas ir nestato naujų tinklų, kad praradus nebūtų gaila. Tuo metu Šilutės inspektoriai susvėrė žuvį, surašė svėrimo aktą ir pasirašė. Susitarė su A. G., kad kitą dieną jis atvažiuos jam patogiu laiku ir jis surašys jam protokolą. Kitą dieną išaiškėjo, kad jie turėjo 40-50 mm tris tinklaičius, sujungtus į vieną krūvą, jiems buvo tie tinklaičiai konvertuoti iš gaudyklės į tuos tinklaičius. Paprastai leidimas yra išduodamas penkeriems metams, tačiau jeigu nori konvertuoti tą leidimą, tarkim vienus žvejybos įrankius į kitus žvejybos įrankius, yra naikinamas tas leidimas ir išduodamas kitas leidimas. Tuo laikotarpiu nuo spalio 10 iki spalio 30 d. yra leidžiama 40 mm tinklaičiai, jie tuos tinklaičius buvo konvertavę iš 70 mm į 40 mm., tačiau konvertavę, jie to leidimo nepanaikino ir neišsiėmė naujo leidimo. Prieš protokolo surašymą, jis nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdami šio leidimo, jie neturėjo iš viso teisės žvejoti su 40-50 mm tinklaičiais, t.y. visas surastas laimikis yra neteisėtas. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl padarytų pažeidimų. Prieš atiduodant visą medžiagą bylų nagrinėjimo skyriui, jis paprašė visų darbuotojų surašyti tarnybinius pranešimus apie patikrinimo eigą. Visą surinktą medžiagą jis per tris dienas perdavė administracinių bylų nagrinėjimo skyriui. Viskas buvo filmuojama, rodoma net marių gylis, užfiksuotas gylis buvo 5 metrai. Tinklo aukštis yra 3 metrai, jis su svoriais yra prie pat žemės, t.y. nuo tinklo viršaus iki marių viršaus buvo dar du metrai. Todėl atsitiktinai sraigtu užkabinti tinklą neįmanoma. Žala yra skaičiuojama už visą laimikį, nebuvo atskirta žuvis iš legalaus ir nelegalaus tinklo. Paženklintos žuvys galėjo būti viena nuo kitos apie 15-20 metrų. Dėl rastų pažymėtų žuvų A. G. nieko paaiškinti negalėjo, tik vėliau atsirado versija, kad jų laivo sraigtas įsipainiojo į nelegalų tinklą. Be to, A. G. laivo variklio buvo sugedusi hidraulika, t.y. jų versija, kad jie atpainiojo užsikabinusį tinklą paneigtina, kadangi nepakėlus variklio iš vandens, nuimti nuo jo užsipainiojusį tinklą neįmanoma. Kadangi viskas buvo akivaizdu, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2017-11-08, o toliau renkant įrodymus, pareigūnų tarnybiniai buvo surašyti 2017-11-09. Tarnybiniai pranešimai rašomi direktoriaus vardu, bet nebūtinai jis turi juos vizuoti ar perskaityti. A. G. neprašė apžiūrėti valties sraigto. Filmuotą medžiagą įformino tarnybiniu pranešimu. Tarnybiniai pranešimai yra neregistruojami. Atsikabinus svoriui, dalis tinklo gali pakilti į paviršių.

Liudytoja I. Ž., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė, paaiškino, kad 2017-11-07 jos bendradarbis M. P. pasakė, jog viršininkas liepė važiuoti į Ventę, pasiimti svarstykles ir padėti susverti žuvį. Ji, M. P. ir G. K. pasiėmė svarstykles ir išvažiavo į Ventę, ten jų laukė R. S.. Ji rašė aktą, o vyrai svėrė žuvį. Maždaug po kokios valandos iš marių grįžo V. M. ir B. V. ir dar vienas asmuo. Jie išsikėlė dėžes su žuvimi. Kad buvo pažymėtos žuvys su pagaliukas, girdėjo, tačiau į tai nesigilino, atliko savo darbą ir viskas. Svėrimo metu dalyvavo įmonės darbuotojas V. S., A. G. tuo metu nebuvo. Kiekvienas pareigūnas rašė savo tarnybinį pranešimą, tarnybiniai pranešimai yra panašūs, nes jie atliko tuos pačius veiksmus. Pagal vidaus tvarką tarnybiniai pranešimai nėra registruojami.

Liudytojas R. S., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, paaiškino, kad 2017-11-09 buvo gautas nurodymas iš viršininko nuvykti į Ventės ragą ir stebėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvykstančius žvejoti žvejus. Apie 08 val. jis nuvyko į Ventės ragą. Pamatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejus, kurie su kateriu išvyko į marias. Iš Ventės švyturio žiūronų pagalba stebėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejus, jie žvejojo apie dvi valandas. Po pusantros valandos atvyko V. M.. Pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grįžta į krantą. Nuvyko patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugautą laimikį. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimikį, jame buvo rastos trys pagaliukais pažymėtos žuvys – du žiobriai ir viena raudė, t.y. juose buvo įkišti mediniai pagaliukai su pažymėta data, laikas bei buvo nupjauti pelekai. Atplaukė B. V., jie įsisodino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. G. į valtį ir nuplaukė į tą vietą, kur buvo nežymėtas tinklas. Tuo tarpu jie, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku Sarapinu skaičiavo žuvis, svėrė jas, kiti bendradarbiai rašė svėrimo aktą. Su aktu Sarapinas buvo supažindintas, sutiko, pasirašė. Jis matė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrino tinklus, kiek jų patikrino, nežino, nes fiziškai išstovėti dvi valandas ir pastoviai stebėti neįmanoma. Matėsi, kad jie paplaukia su valtimi kažkiek metrų ir tikrina tinklus, vyko judėjimas. Vieno tinklo patikrinimas trunka apie 20-30 minučių. Kad gali būti vykdoma nelegali žvejyba, jis nežinojo, jis gavo nurodymą stebėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejus, kada jie išplauks į žvejybą ir kada grįš. Radus pažymėtas žuvis, A. G. iš pradžių nieko paaiškinti negalėjo, jiems buvo įdomu tik kas juos įskundė. Pamena, kad S. minėjo jog tą dieną, jų variklio pakėlimo mechanizmas neveikė. Jeigu žvejai būtų ką nors darę prie valties variklio, narplioję tinklą, jis būtų pastebėjęs. Patikrinimo tikslas buvo nustatyti nelegalaus tinklo savininką. Sveriant žuvį, dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S., jis jokių pretenzijų dėl žuvies kiekio ir svorio neturėjo. Vėliau grįžo A. G.. Kodėl žvejybos žurnale užfiksuotos ne visos žuvys, kurios buvo nurodytos svėrimo akte, gali paaiškinti, kad A. G. matomai ne visas sugautas žuvis žymėjo žurnale. Jeigu žuvies yra mažiau negu 1 procentas nuo visos pagautos žuvies, ji žurnale nėra fiksuojama. Parvežtame nelegaliame tinkle žuvies jau nebebuvo. Jo tikslas buvo stebėti kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejai išplauks ir grįš, todėl jų veiksmai buvo stebimi su žiūronais, filmuojama nebuvo. Apžiūrint valtį nebuvo atkreiptas į dėmesys į tai, kad surasti įrankį, su kuriuo būtų galima ištraukti nelegaliai pastatytą tinklą. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valtis manevravo pirmyn ir atgal matė, tačiau ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejai ieškojo ir tikrino nelegalų tinklą, pamatyti iš tokio atstumo pamatyti nėra galimybės.

Liudytojas B. V. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, paaiškino, kad 2017-11-06 iš ryto paskambino Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V. M., kuris pasiūlė sudalyvauti reide. Apie 13 val. išplaukė į marias su tarnybine valtimi ir pradėjo ieškoti nelegalaus tinklo. Radę nelegaliai pastatytą tinklą, grįžo į krantą, mastė kaip nubausti tuos asmenis, kurie paliko tinklą. V. M. išvažiavo namo, o jis padarė penkis medinius žymeklius, ant kurių vėliau V. M. tušinuku užrašė datą ir laiką. Kitą dieną, įsėdę į tarnybinę valtį nuplaukė prie nelegalaus tinklo, kuriame buvo įkliuvusios trys žuvys, viena raudė ir du žiobriai, jis nukirpo dešiniuosius pelekus ir įkišo žymeklius. Palikę tinklą su pažymėta žuvimi, grįžo į Uostadvarį. V. M. išvyko į Ventės ragą, o jis liko ir laukė skambučio. Apie 12.10 val. paskambino V. M., kuris liepė jam nuplaukti į Ventę ties Ekologijos instituto pastatu. Atvykus į nurodytą vietą, į katerį įlipo V. M., ir kaip vėliau suprato, atsakingas už žvejybą asmuo. Su jais kartu nuplaukė prie nelegalaus tinklo, jį ištraukė ir sugrįžo atgal į krantą. Nelegaliai pastatytas tinklas nebuvo pažymėtas vėliavėlėmis, jo paviršiuje nesimatė, nes vandens gylis buvo apie 4,8 -4,9 m. Buvo paruošę penkis žymeklius, tačiau pažymėjo tik tris žuvis, paskui gavę informaciją, kad žvejai išplaukia į marias, jie grįžo į krantą. Jeigu gauna informaciją apie brakonieriavimą jis praneša inspektoriui, jis pats surašo tik tarnybinį pranešimą jei dalyvauja kokiame nors veiksme.

Liudytojas G. K., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, paaiškino, kad 2017-11-07 jo kolega M. P. pasakė, kad reikia važiuoti padėti Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui V. M., kuris yra Ventėje ir tikrina žvejus verslininkus, reikia padėti susverti ir suskaičiuoti žuvį. Kartu su kolegomis nuvyko į Ventę. Jie visi suskaičiavo ir pasvėrė žuvis. Buvo rastos trys pažymėtos žuvys, kuriuose buvo mediniai pagaliukai, ant kurių buvo užrašytas data ir laikas. Tarnybinius pranešimus rašė kiekvienas pareigūnas atskirai. Žuvies svėrime jis dalyvavo, ant patikrinimo akto nepasirašė, nes ant jo užtenka dviejų darbuotojų parašų.

Liudytojas M. P., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, paaiškino, kad 2017-11-07 apie 12 val. paskambino viršininkas S. S. ir pasakė, kad Ventės kaime dirba Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai ir jiems reikalinga padėti suskaičiuoti ir susverti žuvį. Kartu su kolegomis I. Ž. ir G. K. nuvyko į Ventę, kur jų laukė kolega R. S.. Sveriant žuvis dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Jokio prašymo nufilmuoti laivą, nebuvo. Tarnybinius pranešimus rašė kiekvienas pareigūnas atskirai, jie panašūs todėl, kad visi kartu buvo, visi svėrė žuvį ir kartu visis išvažiavo iš įvykio vietos. Ant svėrimo akto jis nepasirašė, nes užtenka dviejų pareigūnų parašų. Jis dalyvavo svėrime, tačiau jo parašas nebuvo būtinas. Jeigu tinkle nėra švino, tinklo plūdė gali iškilti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundas netenkintinas.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalie 2 punkte numatyta, kad „Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikoma: kai žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais, arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių“.

Teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo už verslinę žvejybą, šiurkščiai pažeidė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), t. y. vykdė verslinę žvejybą, naudodamas draudžiamą žvejybos įrankį - statomą tinklą (ilgis - 210 m., aukštis 3 m, akytumas 40 mm), kuris buvo nežymėtas ir nepaženklintas, taip pat vykdė verslinę žvejybą, naudodamas žvejybos įrankius, kurių parametrai neatitiko nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime Nr. 1425918 daugiau kaip 5 procentus, t. y. žvejojo su 40 mm akylumo statomais tinklaičiais, o galėjo žvejoti su 70-80 mm akylumo statomais tinklais. Tuo pažeidė Žuvininkystės įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. ir Aprašo 15.7.1 p.

Be to, A. G. sugavęs vieną šlakį SMS žinute ar telefonu nepranešė Klaipėdos RAAD, kaip to reikalaujama bei turėjo sugavęs neverslinio dydžio sterkų, tačiau jų svoris nebuvo fiksuotas žvejybos žurnale Nr. 001226 53 psl. Tuo pažeidė Aprašo 23 p.

Neteisėtos žvejybos metu sužvejota: raudžių - 22,3 kg, ešerių - 1,4 kg, plakių - 0,2 kg, žiobrių -22,1 kg (78 vnt.), sterkų 4,4 kg (6 vnt.), šlakis - 1 vnt., kuo padaryta žala žuvų ištekliams.

A. G. parodymai, kad 2017-11-07 jis kartu su darbuotoju N. S. išplaukė į verslinę žvejybą gabendami 3 legalius statomus tinklaičius, kur pastačius šiuos įrankius ir patikrinus kitus žvejybos bare buvusius legalius įrankius, grįžtant su laimikiu, už 50-70 m nuo įrankių buvimo vietos laivo sraigtas įsipainiojo į kažkokius nežinomus statomuosius tinklus, kad atpainiojant sraigtą iš tinklo fragmento, buvo išimtos 3 negyvos žuvys ir įmestos į laivą, bei kad daugiau iš šio tinklo žuvų nepaėmė ir jis nebuvo tikrinamas per visą ilgį, vertintini kritiškai. Iš surinktos medžiagos bei teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad nelegalaus įrankio buvimo vietoje echoloto pagalba buvo nustatytas 5 metrų gylis, pastatyto tinklo aukštis buvo 3 metrai, jo viršutinė virvė buvo panardinta apie 2 metrus nuo paviršiaus, todėl atsitiktinai užkabinti nelegaliai pastatytą tinklą sraigtu buvo neįmanoma, kadangi laivo grimzlė kartu su sraigtu nesiekia ir 1 metro. Be to, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai buvo sužymėję 3 negyvybingas žuvis, kurios buvo patalpintos skirtingose nelegalaus tinklo vietose, apie 15-20 metrų viena nuo kitos, todėl A. G. teiginys, kad buvo paimtos 3 žuvys iš įsipainiojusio fragmento, neatitinka tiesos, nes kad jas išimti, turėjo būti pertikrintas visas 210 m ilgio įrankis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nelegalus įrankis – tinklas, buvo pastatytas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojų ir jie tiksliai žinojo jo buvimo vietą. Iš Verslinės žvejybos leidimo vidaus vandens telkiniuose Nr. 1425918, kuris galioja iki 2022-01-31 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nesuteikiama teisė vykdyti verslinę žvejybą 40 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais, ką teismo posėdžio metu A. G. ir patvirtino, kad pažeidimo nustatymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės vykdyti verslinę žvejybą 40 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-02-15 rašto Nr. (2)-LV4-395 matyti, kad komisija, atlikusi tyrimą dėl galimų Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko V. M. ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniųjų specialistų R. S., I. Ž., G. K. bei M. P. tarnybinių nusižengimų, atliekant administracinio nusižengimo bylos Nr. AM-KLAANP-127587981-17 tyrimą, pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimo tarnyba ar tarnybinio nusižengimo požymių nenustatė (b.l. 69).

A. G. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu (b.l. 10-11, 14-15, 16-17), A. G. parodymais, liudytojų parodymais, pretenzija dėl žalos atlyginimo (b.l. 12-13), verslinės žvejybos patikrinimo aktu (b.l. 18-19), Verslinės žvejybos leidimu vidaus vandens telkiniuose Nr. 1425918 (b.l. 20), žalos, padarytos žuvų ištekliams, skaičiavimu (b.l. 22), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 24, 25, 26,27,28,29), vaizdo įrašu (b.l. 32), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-02-15 raštu Nr. (2)-LV4-395 (b.l. 69) bei kita medžiaga.

A. G. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-130691222-17 priimtas pagrįstai, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. įpareigotinas sumokėti minėtu nutarimu paskirtą nuobaudą – 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAANN-130691222-17, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 295 straipsnio 1 dalį, 295 straipsnio 2 dalį paskirta 260 Eur bauda su daikto konfiskavimu – 1 vnt. statomo tinklo, palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.