Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu dvidešimt penkioms paroms.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje nuteistas ir E. B., bet ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., automobiliu „Audi S8“ su uždėtais kito automobilio latviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) atvyko į UAB „Lukoil Baltija“ degalinę Anykščiuose, A. Vienuolio g. 34 A, prisipylė 70,76 litro 98 markės benzino už 282,04 Lt ir kėsinosi jį pagrobti, bet nusikalstamos veikos nebaigė, nes juos sulaikė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai įvertino bylos duomenis, todėl neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimų. Kasatorius išdėsto teisme duotus parodymus ir teigia, kad neturėjo tikslo pavogti benzino. Be to, jis pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nemažai prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti, nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, o visos prielaidos ir abejones aiškintos nuteistojo nenaudai, pažeidžiant baudžiamosios teises principus, nekaltumo prezumpciją ir teismų praktiką.

Kasatorius teigia, kad UAB „Lukoil Baltija“ Anykščių degalinėje darytame vaizdo įraše turėjo būti užfiksuotas visas 2010 m. vasario 11 d. įvykis nuo pradžios iki pabaigos ir kasatoriaus ketinimas eiti susimokėti, todėl tyrėjų buvo pradangintas. Kasatorius pažymi, jog byloje esančios nuotraukos yra padarytos iš to paties vaizdo įrašo, jose matyti, kaip kasatorius eina į degalinę sumokėti už kurą, o policijos pareigūnas jį sulaiko.

Kasatoriaus manymu, apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis priimti vadovaujantis tik policijos pareigūnų šališkais parodymais, spėliojimais, kas galėjo įvykti nesulaikius kasatoriaus, tuo, kad automobilio šviesos buvo įjungtos, o ant automobilio uždėti kiti valstybiniai numeriai, kasatoriaus parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Teismai nepaneigė kasatoriaus parodymų teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo, nes privalėjo išeiti iš laikinojo sulaikymo, – jo sutuoktinė tuo metu turėjo gimdyti ir 2010 m. vasario 13 d. pagimdė dukterį, be to, prisipažinus, policijos pareigūnai žadėjo bylą išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka per dvi savaites ir skirti 1000 Lt dydžio baudą. Teisme apklausta tyrėja, nors tiesiogiai nepripažino tokių aplinkybių, bet patvirtino, jog buvo kalbama, kad kasatoriui pagreitinto teismo proceso tvarka bus skirta piniginė bauda ir taip jis bus greičiau paleistas iš laikinojo sulaikymo. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiu, kad jis ir E. B. neturėjo pakankamai pinigų susimokėti už kurą, nes abu turėjo 160 Lt, jokių banko kortelių jie neturėjo, o kuro užsipylė už 282,04 Lt, nes sulaikymo metu iš jų buvo paimta 160 Lt ir E. B. kortelė, kurioje turėjo būti pakankamai pinigų, be to, kasatorius kuro per daug užsipylė iš susijaudinimo pamatęs pareigūnus.

Kasatorius taip pat nurodo, kad pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šiuo atveju, kasatorius ir E. B. svetimo turto neužvaldė, o susimokėti už kurą jiems sutrukdė patys policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo pareiškimas atsirado tik tada, kai policijos pareigūnai pranešė, kad jie ketino pavogti kurą, tačiau kasatorius žalos nepadarė, neturėjo tikslo pagrobti kuro, tai patvirtino E. B. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 324 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, privalėjo atlikti išsamų įrodymų tyrimą, bet to nepadarė.

Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. V. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad pagrindo vertinti, jog šios bylos nagrinėjimo pirmojoje ir apeliacinėje teismų instancijoje metu buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti įrodymų vertinimo reikalavimai, suvaržytos kasatoriaus teisės ar kad tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ir nutartį, nėra.

Be to, dėl minėtų kasacinio skundo argumentų prokuroras pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinėje instancijoje bylos nagrinėjamos netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektais. BPK 376 straipsnio 1 dalis numato, jog, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Didžioji dalis nuteistojo A. S. kasaciniame skunde nurodytų argumentų yra dėl bylos aplinkybių, atskirų įrodymų šaltinių vertinimo, keliant niekuo nepagrįstas abejones pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, todėl nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nustatytas BPK 376 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras pažymi, kad byloje teismų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais neginčijamai nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kasatorius su bendrininku iš anksto ruošėsi įvykdyti kuro vagystę iš degalinės, todėl jo veiksmai kaip pasikėsinimas padaryti nedidelės vertės svetimo turto vagystę tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.

Prokuroras pažymi, kad pradedant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje BK 178 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos. Baudžiamasis procesas dėl pasikėsinimo 2010 m. vasario 11 d. įvykdyti kuro vagystę iš UAB „Lukoil Baltija“ degalinės Anykščiuose pradėtas tą pačią dieną pagal degalinės atstovo tos dienos pareiškimą.

Nuteistojo A. S. kasacinis skundas nenagrinėtinas, o teismo procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų.

Kasatoriaus skundo esminiai argumentai susiję su įrodymų vertinimu, jų pakankamumu ir patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti ir juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Taigi nuteistojo skunde formaliai nurodyti BPK 369 straipsnyje numatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, nes jame nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių šių pagrindų buvimą. Tai yra aplinkybė, dėl kurios nuteistojo kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nenagrinėtą nuteistojo A. S. kasacinį skundą ir teismo procesą nutraukti.