- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 2-331-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03310-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Čuchonskai,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl tėvystės nuginčijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. ieškiniu prašė panaikinti duomenis 2013 m. birželio 29 d. atsakovei R. M. gimusio sūnaus D. M. (D. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (gimimo liudijimas AA Nr. 981944, įrašo Nr. 5222), patvirtinančius ieškovo tėvystę; skirti DNR ekspertizę; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-6).
Nurodė, kad 2010-08-28 su atsakove R. M. susituokė ir santuoką užregistravome Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama jų santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės byla. Jiems esant santuokoje 2013-06-29 atsakovei gimė sūnus D. M. (D. M.), todėl gimimo liudijime ieškovas yra įrašytas jo tėvu. Su atsakove per visus keturis santuokos metus praktiškai kartu negyveno. Nuo pat santuokos pradžios ji vis rasdavo priežasčių, kodėl negali gyventi kartu. Gimus vaikui ji taip pat atsisakė kraustytis į šeimos namus ir pradėjo kliudyti jam susitikti su vaiku. Galiausiai atsakovė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė teismo priteisti iš jo išlaikymą D. M. (D. M.) periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Po tokių atsakovės veiksmų ieškovui kilo abejonių dėl biologinių ryšių tarp manęs ir atsakovės sūnaus buvimo. Savo abejonėmis pasidalino su savo artimaisiais, iš kurių išgirdo, jog jiems keistas ieškovo, atsakovės ir sūnaus kraujo grupių neatitikimas. Ieškovo kraujo grupė yra A (II) Rh+, vaiko - AB (IV) Rh-, atsakovės R. M., jei gerai atsimena, O (I) Rh-. Pasidomėjęs plačiau sužinojo, kad tėvams, kurių kraujo grupės O (I) ir A (II), negali gimti vaikas, turintis AB (IV) grupės kraują. Tuomet prisiminė savo pažįstamų A. M. ir K. S. jam sakytus žodžius, jog jie maždaug prieš 2 - 2,5 metų ne vieną kartą matė R. M. jos darbo vietoje, UAB „Biovela“ maisto prekių parduotuvėje, esančioje Dūkšto gyvenvietėje Vilniaus rajone, labai meiliai bendraujant, flirtuojant su nepažįstamu vyru, kuris nebuvo panašus į klientą, priešingai, jiems jis priminė atsakovei artimą asmenį. Anksčiau neteikė šiai informacijai didelės reikšmės, tikėjo atsakove, tikėjo, jog gyvens visi kartu kaip tikra šeima, tačiau pasirodo, jog klydo, ir tai dar labiau sustiprino jo įtarimą dėl tėvystės. Nuvykęs pas atsakovę į namus ir išdėstęs savo nuogąstavimus, paprašė suteikti jam galimybę patvirtinti ar paneigti savo abejones atliekant DNR tyrimą giminystės ryšiui nustatyti, tačiau atsakovė jį išvarė. 2014-09-04 kreipėsi į atsakovę raštišku pareiškimu, kuriuo prašė 10 (dešimties) dienų laikotarpiu nuo pareiškimo gavimo dienos jai patogiu laiku, pristatyti sūnų D. M. ieškovo gyvenamosios vietos adresu, kad galėtų atlikti DNR tyrimus tėvystei nustatyti. Šį pareikšimą perskaičiusi atsakovė, atsisakė jį priimti. Atsakovės atsisakymas priimti pareiškimą bei suteikti galimybę atlikti DNR tyrimą giminystės ryšiui įrodyti, vertina kaip pagrindą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo(LR CK 3.148 str. 2 d.). Mano, kad termino, numatyto LR CK 3.152 str. 1 d. nepraleido, kadangi galutinai apie įrašą gimimo liudijime sužinojau tik gavęs šį dokumentą, t.y. 2014-08-14. Be to, atsakovei atsisakius pristatyti jam sūnų DNR tyrimų atlikimui pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą, pagrįstai suabejojo įrašo teisingumu
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 19-21). Nurodė, kad ieškovas nepateikia net menkiausio įrodymo, kuris patvirtintų jo ieškinio reikalavimo teisėtumą bei pagrįstumą (LR CPK 178 str.). Mano, kad pagrindinė priežastis, kuri paskatino ieškovą kreiptis į teismą buvo ta, kad atsakovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš jo sūnui Daniel išlaikymą, kurio ieškovas piktybiškai neteikia nuo pat sūnaus gimimo. Kai gimė jų sūnus D. M. šalių santykiai smarkiai pašlijo, nes pastarasis staiga pareiškė, kad jam kyla abejonių, ar Daniel yra jo vaikas; tokie jo teiginiai ją labai įskaudino, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją bei stresą, tad jai neliko kitos išeities kaip savo naujagimį sūnų atsivežti į savo tėvų namą, kur ji ir vaikas nepertraukiamai gyvena, tuo tarpu ieškovas faktiškai nuo nurodyto laiko gyvena Ažulaukės kaime. Ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo vertintinas kaip jo tolimesnis piktybiškas siekis išvengti pareigos teikti išlaikymą savo sūnui Daniel ir tuo pačiu jo akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Mano, kad atmestinas kaip neturintis nei teisingo, nei objektyvaus, nei teisėto pagrindo ieškovo teigimas, kad anot jo artimųjų, jiems yra keistas Ieškovo, atsakovės ir sūnaus Daniel kraujo grupių neatitikimas ir tokiam teiginiui pagrįsti ieškovas nurodo, kad jis prisiminė savo pažįstamų A. M. ir K. S. jam sakytus žodžius, jog jie maždaug prieš 2 - 2,5 metų ne vieną kartą matė atsakovę, jos darbo vietoje, UAB ,,Biovela“ maisto prekių parduotuvėje, labai meiliai bendraujant, flirtuojant su nepažįstamu vyru, kuris nebuvo panašus į klientą, o priminė jiems esą man artimą žmogų. Atsakovė neneigė, kad 2014-09-05 į jos tėvų namą Dukštuose, kuriame ji su vaiku nuo pat vaiko gimimo ir gyvena, atvyko du nepažįstami jauni asmenys, kurie neprisistatė ir kurie įteikė ieškovo surašytą ir jai pareiškimą. Atsakovė pagrįstai atsisakė su šiais asmenimis bendrauti nes, jie neprisistatė, nepaaiškino, kokiu tikslu atvyko, o tik pareikalavo, kad ji pasirašytų. Susipažinus su pareiškimo turiniu, paaiškėjo, kad ieškovas iš ties ragina ją pristatyti sūnų ieškovo gyvenamosios vietos adresu DNR tyrimams. Pažymėjo, kad vaikas - tai ne banderolė ir ne siunta, kuria ji turėtų pristatyti ieškovo gyvenamosios vietos adresu; vaikas savo tėvo (ieškovo) beveik nepažįsta, kadangi Ieškovas ne tik kad nuo vaiko gimimo neteikia jam jokio išlaikymo bet ir su sūnumi faktiškai nebendrauja, visiškai nedalyvauja jo auklėjime, todėl jei pristatytų sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą, be jokios abejonės, nauja vieta ir nepažįstama aplinka sukeltų vaikui didelį stresą ir neigiamus išgyvenimus, ko negali leisti.
Mano, kad atmestinas Ieškovo argumentas, kad esą jis nepraleido LR CK 3.152 str. 1 d. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti. Nuo pat vaiko gimimo dienos ieškovas žinojo, kad jis įrašytas vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu. Vaiko gimimo liudijimas išduotas 2013-07-04 (po penkių dienų nuo vaiko gimimo); būtent tuo metu Ieškovas ją pažemino ir įskaudino, kuomet jis netikėtai pranešė, kad jam iškilo abejonių, ar Daniel yra jo sūnus. Ieškovas, gimus vaikui, pasinaudojo įstatymo nustatyta teise į apmokamas tėvystės atostogas, kurios jam netrukus po vaiko gimimo ir buvo suteiktos. Šis faktas neginčijamai įrodo, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad jis įrašytas vaiko tėvu gimimo liudijime. Ieškovas nurodo, kad galutinai apie įrašą vaiko gimimo liudijime jis sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 14 d., kuomet gavo dokumentą, tačiau aukščiau pirmiau išdėstyti argumentai tokius Ieškovo teigimus kategoriškai paneigia. Ieškovas nuo pat vaiko gimimo žinojo, jog jis įrašytas vaiko gimimo liudijime jo tėvu. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovo nepateikė įrodymų, kurie leistų jam teigti, kad įrašas vaiko gimimo liudijime neatitinka tikrovės. Prašė taikyti LR CK 3.152 str. 1 d. nustatytą vienerių metų senaties terminą ieškiniui dėl tėvystei nuginčijimo pateikti, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškinys yra nepagrįstas, jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad jeigu ieškovas pateiks pakankamai įrodymų, kad jis nėra vaiko tėvas ir tai pripažins pati atsakovė, skyrius palaikys ieškovo prašymą nuginčyti A. M. tėvystę vaiko atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinio nepalaiko. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Bylos būtų nebuvę, jei atsakovė būtų geruoju sutikusi leisti atlikti DNR ekspertizę.
Šalies argumentai
Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nuo pat gimimo abejojo savo tėvyste. Nesutapo kraujo grupės, todėl dar labiau pradėjo abejoti. Prašė DNR, bet ji nesutiko, nes jai liepė atvežti ieškovui vaiką, o ne pristatyti į medicinos įstaigą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė,kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl senaties taikymo
Įvertinti ieškinio senaties terminą be nagrinėjimo bylos iš esmės būtų neobjektyvu,nes teisme atsakovė pateikė teismui savo paaiškinimus,kurie yra susiję su ieškovo elgesiu iki pradedant bylą.
Atsakovė taip pat prašė taikyti senaties terminą tėvystei ginčyti. Pagal LR CK 3.152 str. 1 d. kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad apie įrašą gimimo liudijime sužinojo tik 2014‑08-14 gavęs šį dokumentą. Akivaizdu, kad vaikui gimus šalims būnant santuokoje, ieškovas turėjo žinoti, kad vaiko gimimo liudijime jis yra įrašytas tėvu. Po D. M. gimimo ieškovas teikė dokumentus vaiko išmokai gauti. Tai patvirtina byloje pateiktas informacinis lapelis, kuriame nurodyta, kad A. M. prašymą ir visus reikalingus dokumentus pateikė 2013‑07‑09. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovas norėdamas gauti išmoką turėjo ir šiuo atveju pateikė vaiko gimimo liudijimą. Akivaizdu, kad ieškovas tikrai žinojo apie tai, kad jis įrašytas D. M. gimimo liudijime jo tėvu dar 2013-07-09. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2014-10-03.
Tačiau net ir esant minėtai aplinkybei teismas mato,kad ieškovas nuo vaiko gimimo ėmė abejoti dėl tėvystės ir tik po to,kai palygino savo,vaiko motinos kraujo grupes jam galutinai susiformavo abejonė dėl vaiko tėvystės,kurią patvirtinti/paneigti jis galėjo tik kreipdamasis į teismą,nes atsakovė nesutiko be teismo spręsti ginčytiną klausimą.Tai patvirtina atsakovės atsiliepimas ir paaiškinimai teisme.Todėl teismas turi pagrindą daryti prielaidą,kad ieškovas apie vaiko kraujo grupės ir jo bei motinos kraujo grupių skirtumus sužinojo vėliau,juos vėliau įvertino,kaip keliančius pagrįstą abejonę,todėl teismas nelaiko,kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą šioje byloje.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. M. ir R. M. susituokė 2010-08-28 (b.l. 9). 2013 m. birželio 29 d. atsakovė pagimdė sūnų D. M., kurio tėvu vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas ieškovas. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų. Remiantis santuokos liudijimu vaiko tėvu vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas ieškovas. Taigi, byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.
LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. E. Ž. T. T. yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Byloje 2014-10-28 teismo nutartimi buvo paskirta teismo genominė ekspertizė (b.l. 29). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 360/14(01) nurodyta išvada, kad A. M. yra vaiko D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,9999% tikimybe (b.l. 35). Visi ieškovo argumentai dėl ieškovo, atsakovės ir sūnaus D. M. kraujo grupių neatitikimo, atsakovės nelojalumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinti jokiais įrodymais ar duomenimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, į ekspertizės išvadą, ieškovo reikalavimas nuginčyti jo tėvystę D. M. atžvilgiu yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį atmestus iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovė pateikė duomenis, jog byloje patyrė 231,70 Eur (atitinka 800 Lt) teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 47-48). Pripažintina, kad tai realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai, kurios buvo būtinos ir pagrįstos. Atsakovės atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, todėl ieškinį atmetus šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteisiamos iš ieškovo.
Atsakovei grąžintinas 28,96 Eur (atitinka 100 Lt) žyminis mokestis, sumokėtas už byloje reikštą priešieškinį, kurį teismas atsisakė priimti, tačiau nutartimi žyminio mokesčio grąžinimo klausimo neišsprendė (b.l. 54). Žyminį mokestį pagal sprendimą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268-270 str., 394-398 str., teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 231,70 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras 70 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Grąžinti atsakovei R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-30 už priešieškinį byloje, kurį teismas atsisakė priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Vilniaus rajono apylinkės teisme.