Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J.- J. ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus atsakovams Kauno apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdybai ir VĮ Turto bankas, trečiajam asmeniui V. U. dėl rūsio patalpos pripažinimo buto priklausiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 7 punkto 5 ir 12 papunkčius įsigyti šias patalpas nuosavybėn, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai įtraukti į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37, 4.2.1.1 p.), o negyvenamosios patalpos įrengtos, privatizuojant gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse esančias miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balanse, privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2.3 p.). Šios nuostatos patvirtina, kad ne visos gyvenamojo namo rūsio patalpos galėjo būti įgytos privatinės nuosavybės teise perkant gyvenamąsias patalpas, todėl kitos negyvenamos patalpos liko viešosios nuosavybės objektu iki jų pardavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451). Buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkas A. G. 1992-09-21 sutartimi nupirko iš valstybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas be priklausinių, t.y. be sandėliuko pastato (duomenys neskelbtini) rūsyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451 teismas konstatavo, kad gyvenamoji patalpa parduota be priklausinio. Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės atsakovams reikalauti pripažinti rūsio patalpas jų buto priklausiniais. Subjektas, neįgijęs teisės į priklausinį, šiuo atveju - į rūsio patalpas, negali ginčyti kito bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teisių į šią konkrečią patalpą name .Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo V. U. į teismo posėdį neatvyko.

Pateiktame atsiliepime nurodo, kad butą esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo po motinos mirties. 1977 metais šiame name priešgaisrinės apsaugos darbuotojai gavo tarnybinius butus. Visi namo gyventojai turi jiems priskirtus rūsius nuo 1988 metų ir jais naudojasi iki šio laiko. Į rūsių patalpas patenkamas per atskiras duris, gyventojai turi nuo jų raktus. Sandėliai (rūsiai) yra įtraukti į gyventojų buto techninės apskaitos bylas. Prasidėjus butų privatizavimo procesui, dokumentus dėl jų privatizavimo tvarkė neprofesionalai teisininkai, bet tie patys priešgaisrinės apsaugos darbuotojai ir forminant dokumentus pridarė klaidų. Pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo minima sandėliukai (rūsiai). Jos motina butą Nr. 1 ir rūsį (duomenys neskelbtini) pirko iš A. Ž., kuris pats butą privatizavo ne kartu su visais namo gyventojais, bet vėliau ir jam butas buvo parduotas jau su rūsiu. Sutinka su ieškiniu, nes ne dėl jos kaltės butas buvo parduotas be rūsio patalpos. Prašo nagrinėti bylą be jos. V. U. dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Ieškinys (2018-01-16) tenkinamas.

Byloje pateikti įrodymai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), (toliau namas) pastatytas 1977 metais, yra daugiabutis, tai matyti iš kadastro duomenų, kuriuose nurodyta, kad gyvenamasis namas yra daugiabutis, tuo pačiu adresu esantis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (toliau sandėlis), pastatytas 1988 metais, jo paskirtis nurodyta kadastro duomenyse yra sandėliavimo, jis nuosavybės teise, be patalpos (duomenys neskelbtini), 2,60 kv. m., priklauso Lietuvos Respublikai, sandėlį valdo patikėjimo teise Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau valdyba). Name esantis butas su rūsiu Nr. 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau butas) 19923-09-21 pirkimo-pardavimo sandorio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklausė A. G., vėliau 1997-01-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausė V. G., kuris butą pardavė R. R. (dabar J.-J.i) ir butas nuo 1999-03-26 registruotas VĮ Registrų centras nuosavybės teise ieškovės vardu. Tai yra duomenys išviešinti ir juose yra įrašas, kad butas yra su rūsiu. 1998-12-28 pirkimo-pardavimo sutartyje tarp V. G. (pardavėjo) ir R. R. (pirkėjos ir ieškovės byloje) nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėja perka „šešioliktąjį butą, kurio bendras plotas 64,49 kv. m su rūsiu gyvenamajame name...“. Tokie patys duomenys fiksuoti ir tuometinio Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 1999-03-26 pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus) ir teises į juos Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra nurodyta jog butas yra su rūsiu, kuris neidentifikuojamas nei numeriu (indeksu) nei plotu. Buto byloje (kortelėje) taip pat fiksuoti duomenys jog butas yra su rūsiu. Butų apžiūros lape yra duomenys jog rūsys yra ir nurodytas indeksas (duomenys neskelbtini) kas atitinka sandėlio, kuriame yra ir namo gyventojų rūsiai, indeksą. Ieškovės prašymo įregistruoti buto priklausiniu rūsio patalpą (duomenys neskelbtini), 3,12 kv. m VĮ Registrų centras netenkino 2015-12-10 sprendimu, nurodant jog 1998-12-28 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ieškovės šioje byloje daiktinių teisių į rūsio patalpą (duomenys neskelbtini), 3,12 kv. m. pastate (duomenys neskelbtini) atsiradimo, sutartyje nenurodyta jog joje minimas rūsys yra sandėlyje (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktoje pastato (duomenys neskelbtini) rūsio plane, ruoštame UAB „Pastatų matavimo centras“ nurodyta jog rūsio patalpos yra suskirstytos į atskiras patalpas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir viena jų , o būtent (duomenys neskelbtini) yra 3,12 kv. m ploto, viduryje šių patalpų yra viena didelė patalpa (duomenys neskelbtini), 18,48 kv. m ploto. Analogiški duomenys yra sandėlio (duomenys neskelbtini) vidaus plotų eksplikacijoje, o būtent nurodyta, kad yra rūsio patalpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir koridorius (duomenys neskelbtini).

Atsakovė valdyba savo nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, kad prašyme parduoti butą A. G. nenurodė jog prašo parduoti butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), 3,12 kv. m ir pateikė į bylą šio asmens 1991 m. gruodžio 19 d. prašymo kopiją. Pateiktą dokumentą teismas vertina ir nustato jog buvo užpildyta standartinė prašymo forma ir joje nebuvo grafos apie buto (namo) priklausinius, tai yra atspausdintas formos tekstas “ prašome parduoti namą, butą, esantį, už perkamą namą, butą sumokėsiu ...“ ir ranka pabraukta jog prašoma parduoti butą bei įrašyta esantį (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugsėjo 19 d. sutartimi butas buvo A. G. parduotas, sutartis patvirtinta notaro, vadinasi prašymas bei kiti dokumentai buvo užpildyti tinkamai, kadangi notaras tvirtina tik teisėtus sandorius, sutartis nenuginčyta ir atsakovė valdyba jos nei kitų sandorių bei įrašų nekilnojamojo turto registre neginčijo ir jie laikomi teisingais tol kol nenuginčyti. Iš to teismas daro išvadą jog ne perkančiojo asmens pareiga buvo keisti patvirtintą prašymo formą ir papildomai įrašyti jog prašo parduoti butą su rūsiu. Nors teismas buvo pasiūlęs pateikti ir A. Ž., pirkusio, pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, butą Nr. 1 tame pačiame name, prašymo kopiją, tokia kopija nebuvo pateikta, tačiau buvo pateikta 1998 m. birželio mėn. 30 d. sutartis, patvirtinta notaro, kurioje nurodyta, kad atsakovė valdyba (tuo metu Kauno miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinys) parduoda, o A. Ž. perka „ vieno kambario butą Nr. 1, 30,84 kv. m. ploto su rūsiu (duomenys neskelbtini), 2,60 kv. m. pastate (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)“. Ši sutartis taip pat yra nenuginčyta ir galiojanti, vadinasi ir pati atsakovė sutiko parduodama butą A. Ž. su tuo, kad namo (duomenys neskelbtini) pagalbinės patalpos- rūsiai yra sandėlio (duomenys neskelbtini) patalpose, šią aplinkybę patvirtina ir faktinė situacija, kadangi atsakovė taip pat pripažino, kad niekada nesinaudojo ir nesinaudoja patalpomis sandėlyje (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei tai, kad į šias patalpas yra atskiras įėjimas ir jomis naudojasi namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai. Kartu su atsiliepimu trečiasis asmuo V. U. pateikė į bylą VĮ Registrų centras pažymėjimą, kad patalpa (duomenys neskelbtini), 2,60 kv. m yra pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos paskirtis pagalbinio ūkio, pavadinimas - rūsys, inventorizuota 1998-07-03.

Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuojami namai (butai, 2 str.). Šio įstatymo pagrindu butą įgijo A. G.. Atsakovė valdyba nurodo jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 7 punkto 5 ir 12 papunkčius asmenys įsigyja šias patalpas nuosavybėn jeigu rūsiai (sandėliukai) įtraukti į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Buto esančio (duomenys neskelbtini) inventorizavimo byloje yra duomenys jog butas yra su rūsiu ir šie duomenys nenuginčyti. Teismas sutinka, kad minėtas nutarimas reglamentavo jog parduodant rūsius jie turi būti įkainoti, tačiau ginčas byloje yra ne dėl to buvo ar ne įkainoti rūsiai, o dėl to ar yra rūsys (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. G., vėliau - V. G., dabar – ieškovė byloje, buto priklausinys.

Taigi ginčo byloje jog rūsio patalpomis naudojosi ir naudojasi namo (duomenys neskelbtini) gyventojai nėra.

Kitas atsakovas VĮ Turto bankas, atstovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės interesus, atsiliepime 2018-01-29, nurodė jog nėra tinkamas atsakovas byloje ir jokio nesutikimo su ieškiniu nereiškė bei neteikė įrodymų.

Įrodyti ieškinį yra ieškovo pareiga, o nesutikimą su ieškiniu – atsakovo (atsakovų) pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 178 str.).

Byloje kilo ginčas ar rūsio patalpa yra buto priklausinys ir dėl to teismas pasisako, kad butas yra daugiabučiame name, kurio paskirtis yra tenkinti asmens būsto poreikius, tačiau asmenys turi ir kitus poreikius, o būtent laikyti ūkio paskirties daiktus – daržoves, įrankius bei kitus daiktus ir tam reikalingos pagalbinės ūkio patalpos – sandėliukai (rūsiai), kuriais ir buvo aprūpinti namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, tai yra jiems buvo skirti rūsiai pastate – sandėlyje (duomenys neskelbtini).

Butai yra pagrindiniai daiktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4. 12 str.), antraeiliais daiktais yra su pagrindiniu daiktu egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas bei į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 str. 2 d.). Rūsiai yra antraeiliai daiktai bei pagrindinio daikto – buto priklausiniai, tokia išvada daroma vadovaujantis CK 4.19 str. 1 d. nuostata, kad priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Įstatymų leidėjas nenustatė, kad pagrindinis daiktas ir antraeilis daiktas turi būti fiziškai susiję, tai yra būti viename pastate ar būti sujungti, svarbiausią reikšmę turi funkcinis ryšys, o būtent, antraeilis daiktas turi tarnauti pagrindiniam daiktui. Bylos duomenys patvirtina jog toks funkcinis ryšys tarp buto, priklausančio ieškovei ir rūsio patalpos (duomenys neskelbtini) yra, atsakovai tvirtino jog nesupranta kodėl ieškovė sieja savo butą būtent su rūsiu (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini), kiekvieno buto savininkai naudojasi viena rūsio patalpa ir buto Nr. 16 savininkai atitinkamai naudojosi ir naudojasi rūsio patalpa pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini). Buto ir priklausinio – rūsio (duomenys neskelbtini) funkcinis ryšys yra reikšmingas, kadangi bute ir pačiame daugiabučiame name jokių kitų pagalbinio ūkio patalpų, sandėliukų, rūsio patalpų nėra. Aplinkybė, kad sandėlis (duomenys neskelbtini), kuriame yra rūsio patalpos, VĮ Registrų centras įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, teismo nuomone, nereiškia jog nurodytos rūsio patalpos nėra ir negali būti gyvenamojo namo buto priklausinys. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus ir toks išviešinimas nenulemia daikto savybių ir likimo.

Atsakovė valdyba teigia jog turėjo būti prašyme privatizuojant butą atskirai nurodyta jog prašoma leisti pirkti ir rūsio patalpas, tačiau Butų privatizavimo įstatymo 2 str. buvo nustatyta, kad parduodami butai ir atskirai nebuvo pasisakyta (reglamentuota) dėl buto funkcionavimui skirtų patalpų, tame tarpe ir priklausinių privatizavimo. Yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad priklausinio statusą lemia ne jo įregistravimo, bet nuolatinio funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu ar daiktais faktas ir šią aplinkybę šioje byloje teismas laiko nustatyta.

CK 4.14 str. 1 d. nustato jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Byloje nėra duomenų ir atsakovai neįrodinėjo bei neįrodė jog parduodant butą pagal Butų privatizavimo įstatymą A. G. ir vėliau jį parduodant ieškovei kilo ginčas dėl antraeilio daikto, tai yra rūsio patalpos likimo ir tai reiškia jog rūsio patalpą (duomenys neskelbtini) ištiko pagrindinio daikto likimas, tai yra pirmiausia jis buvo parduotas A. G., vėliau jį paveldėjo V. G. ir dar vėliau jis buvo parduotas ieškovei byloje. Jeigu būtų priešingai, tai yra jeigu rūsio patalpa (duomenys neskelbtini) nebūtų buvusi pirkimo-pardavimo sutartimi 1992 m. rugsėjo 19 d. A. G., tai sutartyje turėjo būti konkrečiai nurodyta jog jam parduodamas tik butas be antraeilio daikto – priklausinio- rūsio (duomenys neskelbtini), tokios sąlygos 1992-09-19 sutartyje nėra nors pagal CK 4.14 str. 1 d. turi būti jeigu sandorio šalys susitaria kitaip nei nustatyta įstatymu. Taigi sutarties šalys dėl kitokių sąlygų nesusitarė ir galioja bendra taisyklė, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartyje 3K-3-422/2011, o būtent pasisakyta, kad sutartyje priklausinio likimas – jo atskyrimas nuo pagrindinio daikto turi būti aiškiai aptartas. Jeigu sandorio šalys nesusitaria dėl išimties iš bendros taisyklės taikymo yra pagrindas išvadai, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas. Kaip jau minėta nei vieno sandorio šalys dėl išimties pagal CK 4.14 str. nepasisakė ir nustačius, kad rūsys (duomenys neskelbtini) yra priklausinys visi pagrindai ieškinį tenkinti ir teismas įrodytą bei pagrįstą ieškinį tenkina. Papildomai pasisako teismas dėl patalpos (duomenys neskelbtini), kuri yra įregistruota koridoriumi ir tai reiškia, kad yra bendro naudojimo visų namo (duomenys neskelbtini) savininkų, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir šioje dalyje, tai nustatyti „su bendro naudojimo patalpa koridoriumi plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini).

Atsakovai taip pat neįrodė, kad Butų privatizavimo įstatymas pagrindinio daikto, antraeilio daikto priklausinio sąvokas reglamentavo kitaip nei civilinis kodeksas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkinamas, todėl ieškovės patirtos išlaidos bylinėjimosi priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str. teismas

Nusprendžia:

Ieškinį (2018-01-16) tenkinti. Nustatyti (pripažinti), kad rūsio patalpa plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), 3,12 kv. m, esanti pastate – sandėlyje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr., priklausiniu su bendro naudojimo patalpa – koridoriumi, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (18,48 kv. m.

Priteisti iš atsakovių Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, juridinio asmens kodas 191012084, buveinė Kaunas, Nemuno g. 2-1 ir Valstybės įmonės Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, buveinė Vilnius, Kęstučio g. 45, po 37,50 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų turėtų ieškovei R. J.- J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovių Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, juridinio asmens kodas 191012084 ir Valstybės įmonės Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, iš kiekvieno po 3,72 EUR bylinėjimosi išlaidų, , turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo patvirtintas kopijas siųsti (teikti) atsakovei VĮ Turo bankas ir trečiajam asmeniui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.