Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), N. M., Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste, T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, (duomenys neskelbtini), užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1. 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 - 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepą, Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) g. esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. Hagos m., laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. gatvėje, Hagos mieste, iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą, A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – G. B., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte, 9 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su A. J., suklastojo tikrą dokumentą – savo paties Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

3.1. G. B., iš anksto susitaręs su A. J., turėdamas tikslą padėti pastarajam slapstytis nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų ir tokiu būdu išvengti atlikti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo, tyrimo nustatinėjamu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. iki 2017 m. gegužės 31 d., perdavė A. J. tikrą savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004 m. gruodžio 3 d. Kauno Santakos migracijos poskyryje. A. J., vengdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį, įgijęs iš G. B. tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), šiame tikrame dokumente mechaniškai trynimo-skutimo būdu ar naudojant chemines medžiagas pakeitė pirminio turinio rekvizitus – asmens duomenų lape esantį vyro veido atvaizdą, t. y. G. B. nuotrauką pakeitė savąja ir tokiu būdu suklastojo šį dokumentą, kurį naudojo iki 2017 m. gegužės 31 d. slapstydamasis nuo teisėsaugos pareigūnų, kol 2017 m. gegužės 31 d. buvo pagal Europos arešto orderį išduotas į Lietuvą ir atgabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur pareigūnai rado ir paėmė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – G. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto grobimą, o būtent:

4.1. G. B. 2011 m. lapkritį organizavo A. N. didelės vertės turto pagrobimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, paminėtu laikotarpiu Kauno mieste įtraukė į planuojamą padaryti nusikaltimą N. V., pasiūlydamas šiam bendrai įvilioti A. N. į pasalą, prisidengiant tariamu automobilio pardavimu, po ko apiplėšti nukentėjusįjį panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus nužudyti. N. V. sutikus, G. B. 2011 m. lapkričio 30 d. susisiekė su A. N. ir susitarė tą pačią dieną 16 val. susitikti Rusijos Federacijos – Lietuvos Respublikos pasienio ruože, Kybartuose, tikslu apžiūrėti neva parduodamą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą J. V. vardu. 2011 m. lapkričio 30 d. 16.00 val. susitikus Kybartuose, A. N. apžiūrėjo G. B. ir N. V. neva pardavimui atvarytą automobilį ,,VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susitarė 2011 m. gruodžio 2 d. atvykti į Kauno miestą ir įgyti šį automobilį už 16 500 eurų. 2011 m. lapkričio 2 d. apie 16.00 val. A. N. automobiliu „Mazda 626”, Rusijos Federacijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykus į susitikimo vietą degalinėje (duomenys neskelbtini), G. B. ir N. V. ten atvyko automobiliu "BMW 320”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. N. sėdint automobilio „Mazda 626”, Rusijos Federacijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, G. B. įsėdo į minėto automobilio priekinio keleivio vietą šalia A. N., o N. V. sėdo ant galinės automobilio „Mazda 626” sėdynės. G. B. paklausė nukentėjusiojo, ar pastarasis atsivežė pinigus. A. N. atsakius teigiamai, G. B. iš po striukės išsitraukė legaliai laikytą 9 mm kalibro pistoletą Walter P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini), įrėmė A. N. į dešinį šoną bei grasindamas nužudyti, pareikalavo atiduoti pinigus. A. N. suvokiant, jog neįvykdžius G. B. ir N. V. reikalavimo bus nužudytas, nukentėjusysis atidavė G. B. su savimi turėtus 21 500 eurų. Pagrobęs pinigus G. B. A. N. pagrasino, kad priklauso „X” nusikalstamam susivienijimui ir nurodė nesikreipti į policiją, o grįžti į Kaliningrado sritį bei neieškoti teisybės, jeigu A. N. nori gyventi. Tada G. B. ir N. V. išlipo iš A. N. automobilio, o nukentėjusysis išvažiavo į Kaliningrado sritį. Tokiu būdu jis – G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto – 21 500 eurų plėšimą. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.

5.1. G. B. žinodamas, kad ne mažesnės kaip 30 550 eurų vertės automobilis „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu – 2016 m. liepos 20-21 d. pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo šį didelės vertės turtą ir naudojosi šiuo automobiliu, kol 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu automobilis „Porsche Macan“ buvo paimtas policijos pareigūnų.

5.2. Be to, G. B., siekdamas sudaryti galimybę netrukdomai ir saugiai naudotis žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu – automobiliu „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo, nuo įgijimo laikė prie savęs ir bute (duomenys neskelbtini), naudojo žinomai suklastotą dokumentą – Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą 77 38 Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įrašytais žinomai neteisingais automobilio ir jo savininko duomenimis – automobilio „Porsche Macan“, suklastotu VIN (duomenys neskelbtini), automobilio savininku V. L. G., kol šis žinomai suklastotas dokumentas 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis – G. B., įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu – automobiliu „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis 30 550 eurų vertės turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą – Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą 7738 Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Kaltinamojo G. B. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams ir paskirti G. B. 30 000 eurų užstatą ir, esant būtinumui, kitas suderinamas kardomąsias priemones.

8.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, sprendžiantis dėl ilgalaikio suėmimo taikymo, negali apsiriboti savo ankstesniais procesiniais sprendimais, o turi vertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu. Skundžiamos nutarties teiginiai patvirtina, kad šių reikalavimų nesilaikyta. Šiuo atveju ne tik nenustatyta reikšmingesnių pagrindų egzistavimo, tačiau ir nevertinta ir tai, jog dalis pagrindų jau išnykę. Taip pat nesilaikyta reikalavimo kas kartą vertinti, ar kardomųjų priemonių tikslų, įtvirtintų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas negali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

8.4. Gynėjo teigimu, pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, išimtinis dėmesys skiriamas kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui. Tačiau nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta bausmė BPK 122 straipsnio 2 dalies normoje nėra minima. Sprendžiant dėl kaltinamojo pabėgimo (slėpimosi) galimybės, pirmiausia reikia atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti ar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo proceso. Taigi, nusikaltimo sunkumas ir gresianti bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tuomet, kai šia aplinkybe remiantis galima daryti tokią išvadą ir ją patvirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Gynėjo nuomone, teismas, vertindamas šį pagrindą, tinkamai nesivadovavo EŽTT praktika, kurioje aptariamas suėmimo skyrimo termino ilgumas, gresiančios bausmės griežtumas, ryšiai užsienyje, ankstesnis asmens elgesys, susijęs su pasislėpimu (Celejewski prieš Lenkiją, Osuch prieš Lenkiją, Idalov prieš Rusiją, Becciev prieš Moldovą, W. Prieš Šveicariją, Sulaoja prieš Estiją, Galambos prieš Vengriją, Chernyshov prieš Lenkiją, Topekhin prieš Rusiją).

8.5. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje teismo yra nepagrįstai nurodoma, kad G. B. kitoje šiuo metu ikiteisminio tyrimo stadijoje esančioje baudžiamojoje byloje siejamas su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, galimai neteisėtai veikusiu Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje, iš ko teismas sprendė, jog kaltinamasis gali turėti ryšių ne vienoje užsienio valstybėje ir pasinaudodamas jais mėginti bėgti (slėptis). Tokie teismo motyvai pažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo normas, apygardos teismo nagrinėjamos bylos ribas.

8.7. Kaltinamojo gynėjo nuomone, įvertinus G. B. socialinių šeiminių ryšių stiprumą, bylos proceso stadiją, kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaip antai intensyvia priežiūra, galimus taikyti suvaržymus, šie socialiniai ryšiai yra pilnai pakankamai užtikrinti, jog, paleidus G. B. iš suėmimo, jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo ir kitais būdais netrukdys proceso sėkmei. Vien ilgas G. B. suėmime laikymo terminas taip pat gerokai mažina riziką, jog asmuo galėtų siekti slėptis.

8.8. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindo skunde nurodoma, kad šis pagrindas grindžiamas ankstesniais kaltinamojo teistumais, šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų sunkumu, taip pat akcentuojama, kad G. B. galimai dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoti nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šios aplinkybės, anot teismo, atspindi didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Gynėjas nurodo, kad G. B. teistumai išnykę, todėl negali būti vertinami nei skiriant bausmes, nei taikant procesines prievartos priemones. Kaltinamasis paskutinį kartą teistas 2006 m. sausio 23 d., t. y. prieš penkiolika metų už nusikalstamą veiką, už kurią paskirta piniginė bauda jau yra sumokėta. Todėl aplinkybė, kad G. B. buvo teistas prieš penkiolika metų, neturi jokios teisinės reikšmės, kaip ir kiti išnykę teistumai.

8.9. Skunde nurodoma ir tai, kad dalis motyvų dėl tariamo dalyvavimo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje niekaip nepagrindžia to, kad kaltinamasis G. B., paleistas iš suėmimo, darys naujus nusikaltimus. Apygardos teisme nagrinėjamoje byloje G. B. nėra kaltinamas nei dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, nei ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Bet kokios nuorodos į ikiteisminį tyrimą, kuriame tiriamos kažkokios kitos nusikalstamos veikos, neturi teisinio pagrindo, kadangi šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nėra ir negali būti susipažinęs su kito ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, nežino ir negali žinoti, kokie konkretūs įtarimai yra pateikti konkretiems asmenims, ar pateikti įtarimai yra grindžiami bent minimaliai patikimais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nutartyje netiesiogiai nurodomas ikiteisminis tyrimas trunka ilgą laiką, nėra baigtas, nėra surašytas kaltinamasis aktas, byla nėra perduota į teismą, kas rodo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti į teismą. Tyrimo metu pateikti įtarimai, kurie nėra patikrinti teisme, negali turėti jokios teisinės reikšmės. Vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu negalima konstatuoti asmens tariamo pavojingumo bei polinkio nusikalsti, nes jokiame teisiniame procese nėra nustatyta, kad jis būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas, juolab būtų dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

8.10. Jokių kitų aplinkybių, pasak gynėjo, kurios leistų manyti, kad G. B. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje nėra.

8.11. Dėl suėmimo taikymo proporcingumo ir galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones skunde nurodoma, kad švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Šiuo atveju teismas nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam G. B. kitas kardomąsias priemones.

8.12. Gynėjo teigimu, tai, kad teismas neįvykdė įpareigojimo ilgą laiką tęsiant suėmimo terminą kiekvieną kartą vis atidžiau nagrinėti suėmimo pagrindų realumą, įrodo akivaizdi aplinkybė – nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo klausimą teismo posėdyje, gynyba pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, jog už G. B. 2021 m. liepos 7 d. buvo sumokėtas 30 000 eurų užstatas. Tačiau teismas užstato įmokėjimo fakto skundžiamoje nutartyje net nepaminėjo, šios aplinkybės visiškai nevertino ir nenurodė jokių motyvų, dėl kurių užstatas nebūtų tinkama ir pakankama kardomoji priemonė. Už G. B. sumokėta užstato suma, atsižvelgiant į kaltinamojo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, yra didelė pinigų suma, kuri yra pilnai pakankama tam, kad užtikrintų netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą tolesniame procese. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Ši kardomoji priemonė apribotų kaltinamojo laisvę ir leistų jį pilnai kontroliuoti, o tuo pačiu būtų užtikrinta ne tik tai, kad, būdamas laisvėje, G. B. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo, nedarys naujų nusikaltimų, bet ir jokiais kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui. Pastaroji kardomoji priemonė, nustačius tinkamas jos sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams.

8.13. Gynėjas skunde pažymi, kad, įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, kardomoji priemonė – suėmimas G. B. būtų taikomas jau virš trejų su puse metų. Remiantis EŽTT praktika, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas taip, kad iš anksto pakeistų bausmę. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmuosius šešis kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius kaltinamajam nebuvo leista nei skambinti, nei susirašinėti su šeimos nariais ir artimaisiais. Šiuo metu dėl Lietuvos Respublikoje plintančios Covid-19 ligos suimtiesiems taip pat yra uždrausta turėti kontaktinius pasimatymus su artimaisiais. Tokios aplinkybės jau ilgą laiką esmingai apribojo G. B. privatų gyvenimą, jo socialinius ryšius. Taikoma kardomoji priemonė neproporcingai riboja G. B. teises. Gynėjo teigimu, įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, bendras G. B. taikomo suėmimo terminas sieks jau 42 mėnesius, kas pagal EŽTT praktiką gali būti pripažįstamas per ilgu suėmimo terminu net ir sudėtingose organizuoto nusikalstamumo bylose.

9. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. B. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis ir įvertinusi skundo argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką bei, pratęsdamas kaltinamojo G. B. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos. Pažymėtina, jog kaltinamojo G. B. gynėjas šiame skunde argumentų, paneigiančių Kauno apygardos teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus bei sudarančių pakankamą pagrindą panaikinti kaltinamajam G. B. taikomą kardomąją priemonę ar pakeisti ją švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nenurodo.

11. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėse skundus dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės nagrinėjusio teismo nutartyse, baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

12. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis) arba daryti naujus nusikaltimus.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kaltinamajam G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apygardos teismas tinkamai įvertino įstatyme už kaltinamajam įkaltintas nusikalstamas veikas numatytos bausmės dydį bei kaltinamojo ryšius. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. yra kaltinamas galimai padaręs vienuolika nusikalstamų veikų, tarp kurių – labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatyme numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Iš jam pareikšto kaltinimo matyti, kad inkriminuotus nusikaltimus jis galimai padarė veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, galimai atlikdamas organizatoriaus vaidmenį, nusikalstamos veikos galimai suplanuotos iš anksto, susijusios su fizinio smurto ir šaunamojo ginklo panaudojimu. Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis G. B. siejamas su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, galimai veikusiu keliose užsienio valstybėse (Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse). Išdėstytos aplinkybės rodo ne tik kaltinamojo galimai turimus nusikalstamus ar kitokius ryšius užsienyje, itin aukštą kaltinamajam G. B. įkaltintų nusikaltimų pavojingumą, bet ir reikšmingos jo asmenybės įvertinimui. Šių aplinkybių kontekste atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo galimai padarytus nusikaltimus numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, egzistuoja pagrįsta rizika, kad, išėjęs į laisvę, kaltinamasis galėtų bandyti bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų ar teismo. Be to, skundžiamoje nutartyje buvo analizuojama kaltinamojo šeiminė padėtis, jo socialiniai ryšiai – kad jis yra vedęs, turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, sergantį tėvą, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, taip pat gavo kreditą būstui įsigyti. Tačiau sutiktina su apygardos teismo išvada, kad šios, o taip pat kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, socialinių ryšių, finansinių įsipareigojimų, nors ir reikšmingos, nėra pakankamos paneigti egzistuojančią slėpimosi riziką. Šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galimai kaltinamasis padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir galimos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodoma skunde, nesumažina G. B. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Atkreiptinas dėmesys, jog apygardos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad G. B. yra pareikšti kaltinimai ir dėl galimai padarytos BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – asmens dokumento suklastojimo ir panaudojimo, turint tikslą padėti kitam kaltinamajam A. J. slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų, taip vengiant nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Dėl kaltinamojo galimų kriminalinių ryšių ne vienoje užsienio valstybėje pagrįstai spręsta, įvertinus jam įkaltintų nusikalstamų veikų pobūdį. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio asmens ryšiai užsienyje turi būti, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pažymėtina ir tai, kad, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o jų visumą. Būtent tai nagrinėjamu atveju teismo ir buvo padaryta. Apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam pareikštų kaltinimų, nusikalstamų veikų pobūdžio bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis).

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytų veiksnių, patvirtinančius slėpimosi pavojų, visumą, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Tuo tarpu skunde išdėstyti patikinimai, jog kaltinamasis G. B. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kitomis, švelnesnėmis.

15. Kaltinamojo G. B. gynėjas skunde nepagrįstai teigia, jog apygardos teismas tolesnį kardomosios priemonės – suėmimo taikymą kaltinamajam grindė prielaidomis ir spėlionėmis pagrįstu manymu, kad G. B. gali daryti naujus nusikaltimus. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino visumą reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių. G. B. yra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų, patenkančių į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Minėta, kad bylos duomenimis G. B. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet galimai iš anksto suplanuoti, veikiant organizuota grupe, o pats G. B. galimai atliko organizatoriaus vaidmenį. Kaltinamasis G. B. anksčiau teistas penkis kartus, teistumai išnykę, be to, kitoje ikiteisminio tyrimo byloje jis įtariamas galimai organizavęs ir vadovavęs nusikalstamam susivienijimui, veikusiam ne vienoje užsienio valstybėje – Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse. Visos šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Ankstesnėse teismo, nagrinėjusio skundus dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės, nutartyse jau buvo pasisakyta dėl apygardos teismo sprendimo atsižvelgti į ankstesnius G. B. teistumus, kurie yra išnykę, vertinimo, taip pat pasisakyta dėl kito G. B. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo reikšmės, sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad išnykęs teistumas nesukelia asmeniui teisinių padarinių, tačiau, nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus, taip pat ir į vykstantį kitą ikiteisminį tyrimą atsižvelgiama kaip į papildomą kriterijų, sprendžiant apie G. B. asmenybės pavojingumą. Įvertinus visas aplinkybes dėl galimos naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos, konstatuotina, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis G. B., būdamas nesuimtas, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

16. Pritariant žemesnės instancijos teismo argumentams, pažymėtina, kad išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo pagrindai, dėl kurių G. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.

17. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentu, jog G. B. kardomoji priemonė – suėmimas jau yra taikoma pakankamai ilgą laiką – 39 mėnesius. Iš bylos duomenų matyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas, dėl kurios kaltinamasis patiria nepatogumų, G. B. taikoma nuo 2018 m. balandžio 17 d., tačiau klausimą, kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas byloje esančių duomenų pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, gresiančios bausmės griežtumą, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei didelę bylos apimtį, taip pat atsižvelgiant į kardomosios priemonės taikymu siekiamus tikslus, nėra pagrindo teigti, kad G. B. teisės ir interesai yra suvaržomi pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos dėl kaltinimo, padarius nusikalstamas veikas organizuotos nusikalstamos grupuotės sudėtyje, savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, įvykdytos pasiskirsčius vaidmenimis, trunka ilgą laiko tarpą. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl, kaip nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tokio pobūdžio bylose ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, Nr. 30210/96). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju G. B. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo ryšiais užsienyje, galimai jo padarytų veikų pobūdžiu, taip pat siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Svarbu pažymėti ir tai, kad ši sudėtinga ir didelės apimties byla Kauno apygardos teisme nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką, siekiant, jog procesas vyktų kuo sparčiau ir byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog šiuo metu yra suplanuoti teisiamieji posėdžiai iki 2021 m. gruodžio 16 d. Galimai įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir jų padarymo aplinkybės, bylos sudėtingumas ir didelė jos apimtis (17 kaltinamųjų, 3 nukentėjusieji, 18 liudytojų), atliktų procesinių veiksmų skaičius, baudžiamosios bylos medžiagos apimtis – baudžiamąją bylą sudaro beveik 80 bylos tomų bei nustatytos faktinės aplinkybės dėl G. B. slėpimosi nuo teismo bei naujų nusikaltimų darymo tikimybės yra tie duomenys, kuriems esant kardomosios priemonės ilgalaikis taikymas kaltinamajam yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos prasme.

18. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo G. B. pagrįstumo nepaneigia ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme baigiamoji stadija. Suimtojo teisės suvaržytos, laikantis baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindui, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Gynėjas skunde akcentuoja, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai nepateisinamai ribojami ir dėl Lietuvos Respublikoje plintančios koronaviruso infekcijos (Covid-19), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl šios priežasties susitikimų, judėjimo laisvės apribojimus patiria ne tik suimti asmenys.

19. Nors teismas skundžiamoje nutartyje detaliau dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepasisakė, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kas eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir užstato ir (ar) intensyvios priežiūros taikymo G. B. galimybę.

20. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo paskirti švelnesnes kardomąsias priemones – 30 000 eurų užstatą (atitinkama pinigų suma įmokėta 2021 m. liepos 7 d.) ir intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis dėl kaltinamajam G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžio, galimo vaidmens jam inkriminuotose nusikalstamose veikose, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje bei kitus aptartus duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo G. B. panaikinti taikomą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones – gynėjo prašomo neadekvataus dydžio užstatą ir intensyvią priežiūrą ar kt., nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas.

21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo G. B. teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi kaltinamajam G. B. (G. B.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 15 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.