Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai J. V., kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-03-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu BK 38 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką pagal BK 140 str. 2 d., susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu;

2) 2014-06-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d -. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant K. V. bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., K. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

3) 2016-03-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. kaltinamas tuo, kad 2016-06-16 apie 17.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose (duomenys neskelbtini), grasino savo dukrai J. V. ją nužudyti, kad ši „nebegyvens šiame pasaulyje, nesvarbu, kad jam reikės sėstis į kalėjimą“, taip pat elgdamasis agresyviai, praeityje būdamas teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, jog šis grasinimas nužudyti gali būti tuojau pat įvykdytas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d..

K. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad dukrai grasino, taip pat paaiškino, kad pastaroji pati jį terorizuoja visokiais žodžiais, todėl jam neišlaikė nervai ir jis pasakė jai išeiti iš jo namų. Nepripažįsta grasinęs dukrai. Praeityje du kartus yra teistas ir abu kartai susiję su dukra. Ankstesniais kartais savo kaltę pripažino, o šį kartą taip nesakė, kaip dukra nurodė.

Nukentėjusioji J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos tėvas kaltinamasis K. V. grįžęs iš kalėjimo kiekvieną dieną jai grasina, kad bus nužudyta. Grįžęs po kalėjimo pirmą kartą pasakė, kad „„chuisnim“ sėsiu į kalėjimą, bet tu šiam pasaulyje negyvensi“. 2016-06-16 ryte vėl pas pats buvo pasakyta. Vėliau, jai su mama valgant pasakė, kad geriau „paspringtum“. Kasdieniniai grasinimai tęsiasi jau keturi metai, o grįžęs iš kalėjimo dar agresyvesnis pasidarė. Puola ant mamos, seserų. Be to, kaltinamasis vadina ją įžeidžiančiais žodžiais, anksčiau prieš ją vartojo smurtą. Nurodė, kad bijo tėvo ir mano, kad grasinimas buvo realus ir labai išsigando.

Liudytoja V. V. nurodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis dukrai liepė eiti iš namų, o jei neišeis grasino užmušti. Jis pastoviai grasina, girtas įžeidinėja. Kaltinamasis dukrai pasakė, kad nužudys ją ir sės į kalėjimą, buvo labai agresyvus. Po šių žodžių buvo iškviesti policijos pareigūnai. Liudytojos nuomone kaltinamasis galėjo bet kuriuo momentu dukrai kažką padaryti. Kaltinamasis kiekvieną dieną grasina dukrai, kad ją užmuš.

Motyvuojamoji dalis

K. V. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos R. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad pareiškėja J. V. pranešė, kad 2016-06-16 apie 17 val. jei būnant namuose (duomenys neskelbtini), jos tėvas K. V. naudojo prieš ją psichologinį smurtą, grasino užmušti, grasinimai jai pasirodė realūs, nes jis jai pastoviai grasina (b.l. 2-4);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad iš J. V. buvo gautas pranešimas, kad 2016-06-16 apie 17.00 val. neblaivus jos tėvas K. V. grasina ją nužudyti. Fizinio smurto nevartojo (b.l. 9-10);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2016-06-16 d. 18.33 val. K. V. nustatytas 3,43 promilių girtumas (b.l. 21).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors kaltinamasis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad tėvas ne vieną kartą yra smurtavęs prieš ją, buvo nuteistas už šias veikas, ji bijo tėvo ir mano, kad jo grasinimai yra realūs ir ji tikrai išsigando, nes tėvas ir anksčiau yra ją ne vieną kartą sumušęs ir sužalojęs. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytoja V. V., kuri nurodė, kad jeigu nebūtų atsistojusi tarp kaltinamojo ir dukros, neaišku kaip viskas būtų pasibaigę. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimo panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra ne kartą vartojęs prieš dukrą smurtą, apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais buvo nuteistas už smurto vartojimą prieš dukrą, taip pat vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, todėl visos šios aplinkybės parodo kaltinamojo grasinimo realumą ir nukentėjusiosios baimę, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Ištirtų įrodymų visetu, iš dalies kaltinamojo K. V. prisipažinimu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad K. V. 2016-06-16 apie 17.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose (duomenys neskelbtini), grasino savo dukrai J. V. ją nužudyti, kad ši „nebegyvens šiame pasaulyje, nesvarbu, kad jam reikės sėstis į kalėjimą“, taip pat elgdamasis agresyviai, praeityje būdamas teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, jog šis grasinimas nužudyti gali būti tuojau pat įvykdytas. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. V. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau du kartus teistas už BK 140 str. 2d. numatytą veiką prieš tą patį nukentėjusį asmenį, šie duomenys charakterizuoja K. V., kaip nusikalsti linkusią asmenybę, teistumas neišnykęs, nukentėjusiuoju buvo tas pats asmuo, nedirbantis, veikas padaro apsvaigęs nuo alkoholio. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, į tai, kad alkoholio vartojimas skatina agresyvų kaltinamojo elgesį, lemia susilpnėjusią savikontrolę, kas turi įtakos ir jo nusikalstamam elgesiui, nusikalstama veika buvo nukreipta prieš šeimos narį – dukrą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad K. V. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Tai reiškia, kad K. V. yra pagrindas skirti artimą griežčiausiai sankcijoje numatytą bausmę areštą. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas K. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-06-16 iki 2016-06-17 (viena para).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-06-17 pažymą Nr. NTP-7-7007 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatė Regina Majauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. V. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str.1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 105 str. 5 d. nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti K. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-16 iki 2016-06-17 (viena para).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš K. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.