- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- ATP-781-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02802-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127¹ str. 7 d., ir nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. - 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt bauda, pritaikęs ATPK 33 str., teismas paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2013 m. balandžio 18 d. apie 4.35 val. Kaune, Savanorių pr. 111, vairavo transporto priemonę ir vengė pasitikrinti neblaivumą, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir vairuojamos transporto priemonės registracijos dokumento, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 18 punktų reikalavimus.
A. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą, prašo jam paskirtą baudą pakeisti administraciniu areštu sankcijos ribose. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir taikė teisės normas, todėl priėmė neteisingą nutarimą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (alkotesterio parodymų arba kraujo tyrimų), patvirtinančių jo neblaivumą. Šie duomenys turėtų esminės reikšmės sprendžiant jo kaltumą. Automobilyje esantys alkoholio buteliai, dar nėra tiesioginiai neblaivumo įrodymai, o nuo vairuotojo sklindantis alkoholio kvapas nepreziumuoja neleistino alkoholio kiekio kraujyje. Jo koordinacija buvo tikrinta 4.35 val. nakties, todėl jos trūkumus galima pateisinti nuovargiu ir miego stoka. Nuobauda paskirta neteisingai, ji per didelė, skiriant baudą neatsižvelgta į tai, jog jis niekur nedirba, neturi pajamų, yra socialiai remtinas, o teisės vairuoti atėmimas neleis pasirūpinti neįgalia motina.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Iš skundo argumentų matyti, jog ginčo dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti dėl A. K. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliantas teigia, jog jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d., nes byloje nėra jo neblaivumą patvirtinančių įrodymų (alkotesterio rodmenų, kraujo tyrimų).
ATPK 126 str. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, už neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. A. K. buvo nubaustas už tai, kad jis vengė patikrinti neblaivumo laipsnį. Šią aplinkybę patvirtina patrulių R. S. ir E. A. tarnybiniai pranešimai, jų parodymai, duoti pirmos instancijos teismo posėdžio metu, bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 386. Kadangi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė ATPK 126 str. 4 d., jis prilygintinas vairavimui apsvaigus nuo alkoholio. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-07 nutartis Nr. N63-1992/2010). Šiuo atveju nustatyta, jog A. K. tiek policijos pareigūnams, paprašius papūsti į alkotesterį, tiek budinčiam gydytojui paprašius duoti šlapimo ir kraujo mėginių, išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo, todėl jis teisingai nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas teigia, jog bauda jam per didelė, jis dėl savo turtinės padėties neišgalėtų jos sumokėti, prašo baudą pakeisti į areštą, o taip pat prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, nes negalės pasirūpinti savo neįgalia motina.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į ATPK 29 str.1 d., kurioje nustatyta, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus.
Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taip pat, individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju A. K. administracinė nuobauda parinkta atsižvelgus į tai, jog jis ankščiau yra baustas administracine nuobauda, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, jog administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais, kai pažeidimo pobūdis ir pažeidėjo asmenybė yra tokio pobūdžio, kad kitaip administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. skirtos administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo ją keisti nėra. Apeliacinio skundo argumentai, kad jis yra bedarbis, neturi pajamų, yra socialiai remtinas, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti apylinkės teismo nutarimą ir skirti griežčiausią išskirtinę administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Pažymėtina ir tai, jog įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį.
Pirmos instancijos teismo nutarimu A. K. už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą be pagrindinės nuobaudos, paskirta ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Apeliantas prašo šios nuobaudos neskirti, t. y. taikyti ATPK 30¹ str.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Skundo argumentai dėl negalėjimo pasirūpinti neįgalia motina, nesuteikia pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
A. K. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl darytina išvada, kad jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai, yra adekvačios padarytiems administraciniams pažeidimams ir nėra per griežtos. Paskirtos nuobaudos subendrintos taip pat teisingai, laikantis ATPK 33 str. reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.