Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-214-449/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-27
Bylos Nr.: 1A-214-449/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Nuteistasis: G. M.
Nukentėjusysis: V. Ž.
Advokatai: Anatolij Šichovcov

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-449/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61035-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.4.2.1.; 1.2.4.6.2.2.; 1.2.7.7.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.2. (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam G. M.,nukentėjusiosios atstovui E. Ž., jo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,ekspertams Agnei Šiaulytei, Narimantui Ratkui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams,

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį areštu 50 (penkiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė G. M. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo G. M. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. Ž..

Iš nuteistojo G. M. nuspręsta išieškoti 394,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 23 d. 18.30 val. iki 2018 m. gruodžio 26 d., 19.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, name, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, kišo rankos pirštą nukentėjusiajai V. Ž. į išeinamąją angą, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai praeinantį psichikos sutrikimus – kitas reakcijas į stiprų stresą, taip seksualiai prievartavo mažametę V. Ž. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

1.2. Be to, G. M. laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 23 d. 18.30 val. iki 2018 m. gruodžio 26 d. 19.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, name, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą delnu V. Ž. per sėdmenis, sukėlė V. Ž. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

2. Nuteistasis G. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 150 straipsnio 4 dalį.

2.2. Pasak apeliantų, nustatyti G. M. veiksmai (kišo rankos pirštą nukentėjusiajai į išeinamąją angą) neapima BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės. Šios nusikalstamos veikos sudėčiai būtinas elementas – savo lytinės aistros tenkinimas su žmogumi – nėra nei inkriminuotas kaltinamajame akte, nei nenustatytas apkaltinamajame nuosprendyje. Byloje nėra duomenų apie G. M. pasitenkinimą, jo susijaudinimą, buvusią erekciją ir pan., kas vienareikšmiškai suteiktų pagrindo išvadai, kad jis lytinę aistrą tenkino kitokio fizinio sąlyčio būdu. Tuo tarpu nuosprendyje nustatyti G. M. veiksmai, pasak nuteistojo ir jo gynėjo, gali atitikti tik tvirkinimo veiksmus, t. y. BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantų nuomone, pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes galima tik atsakomybė už nusikalstamos veikos pasekmes – mažamečio nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau nėra nustatytos esminės aplinkybės, kokia konkrečiai veika buvo sukeltos šios pasekmės. Iš kaltinimo matosi, kad nurodytos aplinkybės laiko prasme persipina, todėl iš esmės nėra nustatyta, ar mažametei sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ar dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai.

2.3. Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad iš mažametės nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašo matosi, jog ji parodymus duoda džiaugsminga nuotaika lyg išmoktą (ar kitų asmenų išmokintą) tekstą, t. y. „krapštė, palaižė“. Atsižvelgiant į tai, taip pat į V. Ž. aplinką, kurioje ji augo, dar ir į tai, kad tėvo E. Ž. ir motinos J. S. tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, grįsti vienas kito kaltinimais, teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl mažametės nukentėjusiosios parodymų objektyvumo. Pasak apeliantų, tokių tėvų santykių įkaite tapo jų dukra V. Ž..

2.4. Teismas neįvertino ir to, kad nukentėjusioji fiziniu smurtu buvo apkaltinusi savo tėvą ir jo sugyventinę L. D., tačiau dėl jų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes pati nukentėjusioji pakeitė parodymus. Teisme E. Ž. ir L. D. patvirtino, kad V. Ž. melagingai juos apkaltino dėl fizinio smurto panaudojimo jos atžvilgiu.

2.5. Teisme apklausos ekspertės nepaaiškino, dėl kokių aplinkybių buvo nustatyta, kad apkaltinusi tėvą ir jo sugyventinę smurtu nukentėjusioji melavo, o šiuo metu apkaltinusi motinos sugyventinį ta pati nukentėjusioji sako tiesą.

2.6. Apeliantų nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų apie V. Ž. atžvilgiu įvykdytus seksualinio pobūdžio ir fizinio smurto veiksmus. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. G1681/2018(05). Tuo tarpu ekspertizės aktas Nr. 103MS-62/2016 pagrįstas tik fragmentiškais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymais ir mažametės pasakojimais, neužduodant jai klausimų, iš kurių būtų galima spręsti apie kitų asmenų įtaką tokiems jos parodymams.

2.7. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai, neobjektyviai ir šališkai įvertino tik G. M. kaltinančius įrodymus, o jį teisinančius įrodymus nepagrįstai atmetė. Teismas visiškai neįvertino J. S. parodymų apie aplinkybes, kurias jai nurodė nukentėjusioji. Teismas neįvertino, kad nukentėjusioji V. Ž. prisitaikė prie jai palankių situacijų, siekdama tenkinti savo ir kitų jai palankių (pavyzdžiui, tėvo) asmenų interesus. Nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo tikėti.

2.8. Be to, pasak apeliantų, teismas įrodymus įvertino dar ir selektyviai, tam tikras aplinkybes išimdamas iš parodymų konteksto. Pavyzdžiui, nuosprendyje nurodyta, kad liudytoja J. S. parodė, jog V. Ž. pasakojo, jog dėdė kišo pirštą, tačiau nėra įvertinta šios liudytojos parodymų visuma, kuri paneigia mažametės dukros parodymus. Apeliantai pažymi, kad motina geriausiai pažįsta savo mažametė dukrą V. Ž., taip pat ir jos psichologinę būseną.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimuose į nuteistojo G. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą E. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepimuose nurodoma, kad teismas nuosprendyje nurodė G. M. atliktus neteisėtus veiksmus ir tokiais veiksmais sukeltus nukentėjusiajai V. Ž. psichikos sutrikimus – kitas reakcijas į stiprų stresą.

3.2. Pasak nukentėjusiosios atstovo, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, objektyvumo ir patikimumo aspektais teismas jau įvertino V. Ž. parodymus. Pažymima, kad nukentėjusioji yra mažametė, todėl nesupranta prieš ją atliktos nusikalstamos veikos, jos pasekmių, taip pat ir procesinių veiksmų, socialinės reikšmės. Be to, prieš apklausą psichologas jai davė įvairių žaidimų tam, kad ji apsiprastų su aplinka ir joje esančiais asmenimis, stengėsi sukurti jaukią aplinką. Todėl apklausos metu nukentėjusiosios žaisminga nuotaika turi būti siejama su tinkamu psichologų darbu, o ne su tariamu nukentėjusiosios parodymų nepatikimumu.

3.3. Atsižvelgdamas į nuteistojo ir J. S. parodymus, nukentėjusiosios atstovas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti apie jo neigiamą nusiteikimą prieš G. M. ir jo sugyventinę, priešingai, šie parodymai neigiamai charakterizuoja jų pačių gyvenimo būdą – alkoholio vartojimą matant vaikams ir smurto naudojimą prieš vaiką.

3.4. Atstovas nesutinka su tuo, kad šioje byloje reikalinga papildoma ekspertų apklausa ir nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu juos apklausiant dalyvavo pats nuteistasis ir jo gynėjas, todėl turėjo galimybę jiems užduoti klausimus.

3.5. Atsiliepimuose nesutinkama ir su tuo, kad nukentėjusiosios V. Ž. motina geriausiai ją pažįsta. Nurodoma, kad iš ekspertizės išvadų ir ekspertų paaiškinimų matosi, jog su tėvu, o ne su motina, nukentėjusiosios ryšys stipresnis, jam ji išsipasakodavo.

Teismo posėdyje nuteistasis G. M. ir jo gynėjas prašo jų apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios V. Ž. atstovas prašo nuteistojo G. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl G. M. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Kvalifikuojant pripažintas įrodytas G. M. padarytas nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Tai, kad nuteistasis G. M. skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją V. Ž., nesunkiai sutrikdė jos sveikatą ir jai sukėlė fizinį skausmą, patvirtina pačios mažametės nukentėjusiosios parodymai, liudytojų E. Ž., L. D., G. Ž. parodymai, taip pat ir liudytojos J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2019 išvados bei eksperčių E. Karoblienės ir A. Šiaulytės paaiškinimai. Taip pat tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, dar kartą apklaustos ekspertės A. Šiaulytės paaiškinimai bei eksperto N. Ratkaus paaiškinai dėl specialisto išvados Nr. G 1681/2018(05).

7. Nuteistasis G. M. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad nėra smurtavęs ar seksualiai lietęs nukentėjusiosios. Jie tik žaisdavo, kutendavosi, krizendavo. Kaltinime nurodytu laiku nukentėjusioji ir jos sesuo bei jų motina buvo pas jį namuose. Tą naktį jie miegojo visi atskirai. Jie niekada nemiegodavo vienoje lovoje, tik rytais susitikdavo ir žiūrėdavo televizorių. Jis negali suprasti, dėl ko nukentėjusioji nurodo, jog jis atliko su ja neteisėtus veiksmus. Jo nuomone, tai dėl nukentėjusiosios tėvų nesantaikos, tarp jų vyksta konfliktas. Pati nukentėjusiosios motina pasakojo, kad V. Ž. sakė, jog taip sakyti jai sakė jos tėvas.

7.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 28 d. pirmos apklausos metu nuteistasis G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo metu, kai atvykdavo jo sugyventinės J. S. dukros, jie miegodavo įvairiai. Kartais J. S. su dukromis miegodavo pirmame namo aukšte, o kartais jie visi keturi miegodavo vienoje lovoje antrame aukšte. 2018 m. gruodžio 23 d. J. S. atsivežė dukras. Tą naktį J. S. su dukromis miegojo pirmame namo aukšte, o jis – antrame aukšte. Šv. Kūčių vakarą jis su J. S. vartojo alkoholį. Tą naktį J. S. su dukromis miegojo namo antrame aukšte, o jis – pirmame. Pabudęs ryte apie 7 val., vilkintis tik apatines kelnaites, jis nuėjo į antrą aukštą pas jas, nes pirmame aukšte buvo vėsu, be to, jis visada ateidavo su jomis pabūti. J. S. su dukromis, apsivilkusiomis pižamomis, dar gulėjo lovoje ir prasibudinėjo. Jis įsijungė televizorių ir atsigulė šalia į lovą, iš vienos pusės gulėjo J. S. ir E. Ž., o iš kitos – nukentėjusioji V. Ž.. Taip apie valandą jie gulėjo ir žiūrėjo televizorių. Vėliau atsikėlė ir namuose šventė Šv. Kalėdas. Jis liko miegoti pirmame namo aukšte, o J. S. su dukromis nuėjo miegoti į antrą aukštą. Vėl ryte atsikėlęs apie 7 val. jis nuėjo pas jas prigulti, bet pamatė, kad jam vietos nebebus, todėl sugrįžo į pirmą aukštą. Vėliau, kai jos visos pabudo, jis vėl nuėjo pas jas, atsigulė į lovą ir žiūrėjo televizorių. Tos dienos vakarą J. S. išvežė dukras pas tėvą. Jo nuomone, jis yra neteisingai suprastas V. Ž.. 2018 m. gruodžio 25 ir 26 d. rytais jis kartu su J. S. ir jos dukromis gulėjo lovoje, mergaitės žaidė, jį kibino, išdykavo, jis žaidė kartu su jomis, jas žnaibė. Viskas buvo tik žaidimas, jokių seksualinio pobūdžio veiksmų jis neatliko. Jis tikrai nekišo piršto nukentėjusiajai V. Ž. į išeinamąją angą, jai netrenkė ranka per sėdmenis (2 t., 30-31 b.l.).

7.2. Kitos ikiteisminio tyrimo apklausos metu 2019 m. birželio 20 d. G. M. paaiškino, kad maždaug prieš 2 mėnesius jam J. S. pasakė, kad V. Ž. sakė, jog visiems apie įvykį pamelavo, taip melagingai apie jį kalbėti jai prisakė nukentėjusiosios tėvas (2 t., 34 b.l.).

7.3. Kitų ikiteisminio tyrimo apklausų metu nuteistasis G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nekišo piršto nukentėjusiajai V. Ž. į išeinamąją angą, jai nesudavė delnu per sėdmenis. Savo ankstesnius parodymus tvirtina, daugiau nieko papildyti nenori (2 t., 39, 44 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apklaustas nuteistasis G. M.. Jis parodė, kad jokių neteisėtų veiksmų prieš mažametę nukentėjusiąją V. Ž. neatliko. Su ja vienoje lovoje jis nemiegodavo, o tik kartu pagulėdavo, kai žiūrėdavo televizorių. Nagrinėjamu atveju jis miegojo pirmame namo aukšte, o J. S. su dukromis antrame aukšte. Atsikėlęs ryte jis nuėjo į antrą aukštą pas J. S. ir jos dukras ir atsigulė į lovą, nes pirmame aukšte buvo vėsu, be to, antrame aukšte yra televizorius. Tuo metu, kai jis atsigulė į lovą, apie 7- 8 val., nukentėjusioji ir jos sesuo jau kėlėsi, įsijungė televizorių. Jis buvo su trumpikėmis. Ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu (2 t., 30-31 b.l.) davė teisingus parodymus. Jis atsigulė ten, kur buvo vietos, t. y. gulėjo J. S., E. Ž., jis ir V. Ž.. Su vaikais jis žaidė, žnaibė, bet tai buvo tik žaidimas. Jis tikrai nieko nedarė V. Ž., jokių seksualinio pobūdžio veiksmų neatliko. J. S. visą laiką buvo šalia. Tą dieną jis nebuvo apsvaigęs, taip pat apsvaigusi nebuvo ir J. S.. V. Ž. sakė, kad jos motina buvo išgėrusi, nes J. S. žengiant per slenkstį užkliuvo šlepetė ir ji kluptelėjo.

8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus įvertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir juos atmetė, nes jo parodymus iš tikrųjų paneigia kiti įrodymai. Nuteistojo G. M. parodymus, jog jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o jo žaidimus neteisingai suprato mažametė nukentėjusioji, pirmiausia paneigia pačios mažametės nukentėjusiosios V. Ž. parodymai. Šie mažametės nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad G. M., kišdamas rankos pirštą į jos išeinamąją angą, ją seksualiai prievartavo, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, o suduodamas delnu per sėdmenis dar ir sukėlė jai fizinį skausmą.

9. Ikiteisminio tyrimo metu mažametė nukentėjusioji V. Ž. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., 61-63, 64-66, 67 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota ši mažametės nukentėjusiosios apklausa.

9.1. Mažametė nukentėjusioji V. Ž. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad Šv. Kalėdų metu ją pasiėmė motina, ten ji sutinka dėdę. Vakare jai dėdė numovė apatines kelnaites, kišo rankos pirštą į išeinamąją angą, palaižė pirštą ir vėl kišo, tai darė keturis kartus. Tuo metu, kai jis krapštė jos užpakalį, ji apsimetė, jog miega. Ji buvo atsimerkusi, buvo baisu. Jos motina buvo girta, pavargusi miegojo. Ankščiau dėdė jos nėra žnaibęs. Be to, vieną kartą jis stipriai trenkė jai per užpakalį, skaudėjo. Kai grįžo pas tėvą, apie tai jam papasakojo. Motinai apie tai nesakė, kad „pavojai neatsitiktų“.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. ir jo gynėjas kelia abejones dėl mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir objektyvumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad seksualinės prievartos prieš nepilnamečius (mažamečius) bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos tiesioginių liudytojų nebūna. Todėl svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra nepilnamečių (mažamečių) parodymai, teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nepilnamečiu (mažamečiu) apie patirtą seksualinę prievartą, taip pat kiti byloje esantys įrodymai bei paties nuteistojo (kaltinamojo) parodymai. Be to, nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Todėl kai kurie nedideli ir neesminiai prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai nepilnamečio (mažamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose, gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau nesudaro pagrindo šiais parodymais netikėti ar vertinti kaip nepatikimus.

11. Mažametės nukentėjusiosios V. Ž. parodymus patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai, kuriais teismas pagrįstai vadovavosi pripažindamas G. M. kaltu.

12. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad grįžusi po švenčių pas tėvą E. Ž. ir jo sugyventinę L. D. pati mažametė nukentėjusioji papasakojo apie G. M. neteisėtus veiksmus. Liudytojas E. Ž. teisme parodė, kad dukra pasakojo, jog einant miegoti į antrą namo aukštą jos motina J. S. belipdama nugriuvo, ji su sese padėjo jai atsistoti. Atėjęs G. M. užkišo ranką už V. Ž. kelnaičių ir įkišo pirštą į jos išeinamąją angą, po to ištraukęs paseilino pirštą. Tą jis pakartojo kelis kartus, o tada atsigulė šalia V. Ž.. Liudytojas E. Ž. nurodė, kad pasakodama apie tai dukra buvo labai susijaudinusi, sunerimusi. Liudytoja L. D. teisme taip pat parodė, kad grįžusi iš motinos V. Ž. verkdama pasakojo, jog G. M. kišo pirštą į jos išeinamąją angą, tada paseilino pirštą ir vėl jį kišo. Ši liudytoja parodė, kad mažametė pasakojo, jog naktį ji su sese ir motina jau miegojo antrame namo aukšte vienoje lovoje, kai atėjo G. M. ir atliko šiuos seksualinio pobūdžio veiksmus, po kurių jis atsigulė į lovą šalia jų. Abu šie liudytojai E. Ž. ir L. D. parodė, kad išsigandusi G. M. ir jo atliekamų veiksmų V. Ž. apsimetė mieganti. Mažametė nukentėjusioji jiems papasakojo ir apie jai nukeltą fizinį skausmą. Liudytojas E. Ž. ir L. D. teisme parodė, kad nuteistasis neleido V. Ž. sėdėti prie kompiuterio, o jo nepaklausiusiai nukentėjusiajai jis numovė kelnaites ir sudavė per sėdmenis. Liudytoja paaiškino, kad pati nukentėjusioji parodė, kaip jis jai trenkė, šis smūgis buvo gan stiprus, o liudytojas nurodė, jog jam dukra sakė, jog jai labai skaudėjo.

13. X specialistė liudytoja G. Ž. teisme parodė, kad atėjęs kartu su dukra E. Ž. teiravosi, kaip jam pasielgti, nes V. Ž. būnant pas motiną galimai įvyko kažkokie įvykiai. Ji norėjo išklausyti pačią nukentėjusiąją ir tada įvertinti situaciją. Su nukentėjusiąja ji kalbėjo atskirai nuo tėvo. Pati V. Ž. papasakojo, kad būnant pas motiną jai miegant lovoje dėdė kišo pirštą. Jai nekilo abejonių, kad ji meluotų. Ji pamatė, kad V. Ž. reikia specialistų, todėl kreipėsi į pagalbos centrą „Užuovėja“, o tėvui nurodė kreiptis į policiją.

14. Taigi mažametės nukentėjusiosios V. Ž. parodymus apie prieš ją atliktus neteisėtus G. M. veiksmus patvirtina jau aptarti liudytojų E. Ž., L. D., G. Ž. parodymai. Šiems liudytojams apie G. M. veiksmus tiesiogiai papsakojo pati mažametė nukentėjusioji iš karto po įvykio.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojos J. S. parodymų visumos, kuri tariamai paneigia mažametės dukros parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. naktį ji su dukromis miegojo pirmame namo aukšte, o G. M. – antrame. Ryte pusryčiavo, žaidė, ruošėsi Šv. Kūčioms. Atvažiavo G. M. sūnus. Susėdę prie stalo išgėrė 2-3 taures vyno, G. M. vyno negėrė. Vėliau dukros nuėjo miegoti į antrą namo aukštą, pas jas nuėjo ir ji. Po to atsikėlė, G. M. gėrė alų, o ji sėdėjo šalia, alaus negėrė. Po egle padėjo dovanas, 24 val. pakėlė dukras, nuėjo prie eglės, dukros pasiėmė dovanas ir užlipo į antrą aukštą. Dukros išsipakavo dovanas, pažaidė ir vėl nuėjo miegoti. Ji kartu su jomis taip pat nuėjo miegoti. Atsikėlė ryte, V. Ž. su G. M. padarė jai kavos. Vėliau V. Ž. ant jos užpyko, nes neleido jai vienai kepti pyrago. Tada dukra nuėjo į antrą aukštą. G. M. paprašė V. Ž. eiti kartu su sese kepti pyrago. Tuo metu dukra sėdėjo prie kompiuterio, ji G. M. neklausė ir toliau žaidė su kompiuteriu. Apie tai jai pasakė atėjęs G. M.. Visi pavalgė, dukros nuėjo į antrą aukštą, ten žaidė. Ji gėrė sidrą. Ji su dukromis atsigulė miegoti antrame namo aukšte, o G. M. buvo pasilikęs pirmame. Paryčiais G. M. atėjo pas jas į lovą, visi kartu žiūrėjo filmuką. Ryte atsikėlusi V. Ž. nuėjo į apačią atpjauti dėdei pyrago, bet G. M. pasakė, jog nenori pyrago. V. Ž. supyko ir pasiliko žaisti pirmame aukšte. Per pietus ji su dukra V. Ž. susipyko, nes dukra nenorėjo eiti pietų miego, triukšmavo, neleido sesei miegoti. Po pietų miego ji dukras nuvežė jų tėvui. Liudytoja parodė, kad net ir po pokalbio su tėvu V. Ž. jos klausinėjo, kada vėl susitiks. Ji dukrai pasakė, kad dabar ilgai nesusitiks, nes vyks teismas, tėvas parašė pareiškimą policijoje. V. Ž. pasakė „o jeigu mes nuvažiuosime į policiją, pasakytume, kad nieko nebuvo, galime nuvažiuoti į policiją, aš pasakysiu tetoms“. Dabar, kai ji susitinka su dukra ir jos paklausia, ką jai dėdė padarė, V. Ž. pasako, kad dėdė lindo prie jos, kišo pirštukus. Ji dukrai sako, kad taip padaryti dėdė negalėjo, o ji atsako „jeigu dėdė mušė, tai galėjo ir taip padaryti“. Jai pasakius, kad ji taip gerai su dėde sutarė per Šv. Kalėdas, V. Ž. atsako, kad jai nepatiko dovanos, kurias gavo, žino, jog tai ne nuo Kalėdų senelio, o nuo „tavo senio“. Tada ji klausia, kodėl taip dėdę vadini, ji atsako, kad ne ji, o tėtis taip vadina. Liudyta paaiškino, kad šiuo metu neturi jokių žinių, jog E. Ž. nuteikinėtų dukras prieš G. M.. Papildomai apklausta liudytoja parodė ir apie tai, kad V. Ž. jai pasakė, kad dėdei kerštauja specialiai, dėl to, kad ji išėjo pas jį. Ji sako, kad nekaltintų ir nekerštautų dėdei, jeigu ji sugrįžtų pas jas ir jų tėvą. Dukros nuolat sako, kad tėvas taip sakė sakyti. Šiuo metu ji gyvena su G. M., su juo puikiai sutaria.

15.2. Siekiant pašalinti bet kokias abejones apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir dar kartą apklausta liudytoja J. S.. Ji parodė, kad G. M. jokių neteisėtų veiksmų neatliko jos dukros V. Ž. atžvilgiu. Jai pati dukra sakė, jog tai yra jos tėvo sąmokslas norint pasipelnyti. Tokią nuomonę ji susidarė pati, nes bendraujant su dukra, ji vieną kartą sako, kad dėdė skriaudė, o kitą kartą, jog nieko nebuvo. Dukra sako, jog gali nuvažiuoti į policiją ir ten pasakys tiesą. Jai atsakius, kad važiuojame į policiją, dukra sako, jog negali važiuoti, nes tada pasodins tėvą. Nagrinėjamų įvykių laikotarpiu ji su dukromis miegojo atskirai nuo G. M., o pas jas tik ryte jis ateidavo, kai jos jau būdavo atsikėlusios. Nors alkoholį vartojo, bet nebuvo labai apsvaigusi. Ji tiesiog eidama užkliuvo už išmėtytų batų ir suklupo, bet tikrai nebuvo girta. Be to, G. M. prieš tai numovęs kelnaites nesudavė delnu per sėdmenis V. Ž.. Jis niekada nesikišdavo į konfliktus su dukromis, joms nėra blogo žodžio pasakęs, jų nemušdavo.

15.3. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti liudytojos J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

15.3.1. 2018 m. gruodžio 28 d. pirmos apklausos metu ji parodė, kad su dukromis ji miegodavo beveik visada pirmame namo aukšte, o G. M. – antrame. Anksčiau yra buvę, kad G. M. vieną naktį yra miegojęs su jomis vienoje lovoje antrame aukšte. Būdavo, kad keturiese tik gulėdavo lovoje, žiūrėdavo televizorių. 2018 m. gruodžio 23 d. naktį ji su dukromis miegojo pirmame namo aukšte, o G. M. – antrame. Kitą dieną ruošėsi Šv. Kūčioms. Pas juos buvo atvykęs G. M. sūnus. Vakarieniaudami išgėrė vyno butelį. G. M. išgėrė dar gal keturis butelius alaus. Tą naktį ji su dukromis miegojo antrame namo aukšte, o G. M. – pirmame. Atsibudusi apie 8 val. ji pamatė, kad lovoje kartu su jomis miega G. M.. Kada jis atėjo, ji nepajuto. Dukros ir G. M. miegojo. Ji gulėjo prie sienos, šalia jos E. Ž., tada G. M. ir V. Ž.. Vėliau visi prabudo, žiūrėjo televizorių, dukros žaidė. Tą dieną ji gėrė sidrą, o G. M. alų. Naktį ji su dukromis miegojo antrame namo aukšte, o G. M. – pirmame. Apie 10 val. pas jas atėjo G. M. ir vėl atsigulė į lovą. Vėliau ji dukras nuvežė pas tėvą. Jos nuomone, V. Ž. neteisingai suprato G. M. veiksmus jos atžvilgiu, nes jie abu mėgdavo paišdykauti, G. M. žaidimo forma ją pažnaibydavo. Jos nuomone, gali būti, kad pats E. Ž., keršydamas jai, primokė melagingai kalbėti V. Ž. (1 t., 179-180 b.l.).

15.3.2. Perskaičius šiuos parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja J. S. negalėjo paaiškinti savo parodymų apie tai, kad „nuėjus miegoti su dukromis, jos užmigo, po to atsibudusi apie 8 val. pamatė, kad G. M. miega su jomis lovoje, kada jis atėjo ji nepajuto“. Liudytoja šios parodymus paaiškino tuo, kad per miegus ji jautė, kaip jis atėjo, taip pat aiškino, jog tuo metu ji miegojo, be to, ji nurodė, kad G. M. naktį nebuvo pas jas atsigulęs, nes ji su dukromis kėlėsi naktį į tualetą ir tuo metu jo nebuvo, aiškino, kad jo naktį nebuvo, o atėjo ryte, taip pat parodė, jog galbūt ji buvo prisnūdusi, kai jis įlipo į lovą, galiausiai nurodė, kad to šių nurodytų aplinkybių ji negali paaiškinti.

15.3.3. Kitos 2019 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytoja J. S. patvirtino ankstesnius parodymus ir parodė, jog po įvykių V. Ž. noriai atvyksta į susitikimus su ja. Dukra nėra užsiminusi, jog bijotų G. M. ar jos. Po dukros apklausos V. Ž. klausė, ar G. M. ant jos pyksta už tai, jog jį apkaltino. Dukrai pasakė, kad niekas ant jos nepyksta. Vieną kartą dukra jos klausė, ar tuo atveju, jeigu G. M. nekaltas, tai tada tėvas sės į kalėjimą. Tada ji dukros paklausė, dėl ko jos tėvas turėtų sėsti į kalėjimą. Dukra atsakė, kad todėl, kad „ant dėdės prikalbėjo“. Ji, J. S., suprato, kad E. Ž. privertė dukrą melagingai apkalbėti G. M.. Jos paprašius patikslinti, dukra ta tema kalbėti nenorėjo (1 t., 183-184 b.l.).

15.3.4. Po šių perskaitytų parodymų liudytoja J. S. paaiškino, kad 2019 m. sausio mėn. dukra V. Ž. pasakė, kad apkalbėti G. M. jai liepė jos tėvas. Jai dukra kiekvieną kartą vis skirtingai nurodo, tai, kad dėdę jai tą darė, tai nedarė. V. Ž. pasakė, kad dėdė ją mušė, ji jai atsakė, kad jis nėra jai blogo žodžio pasakęs, tada dukra atsakė, kad dėdė ją mušė ir pirštus kišo. V. Ž. ji pasakė, kad jis taip negalėtų pasielgti, o tada dukra pasakė, kad jeigu ją mušė, tai ir pirštus kišo.

16. Iš išdėstytų mažametės nukentėjusiosios motinos, o nuteistojo sugyventinės liudytojos J. S. parodymų matosi, kad ji keitė parodymus nuteistajam palankia linkme. Pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos metu ji parodė, kad net ir anksčiau, nei nagrinėjamas įvykis, G. M. yra miegojęs vienoje lovoje su ja ir jos dukromis. Švenčių laikotarpiu, kai V. Ž. su savo seserimi buvo pas motiną ir jos sugyventinį, ji su dukromis nuėjo miegoti į antrame namo aukšte esančią lovą, o G. M. miegojo pirmame aukšte. Pabudusi ryte ji pamatė, kad jų lovoje jau miega ir G. M.. Šios apklausos metu pati liudytoja parodė, kad ji nepajuto, kada jis atėjo ir atsigulė prie V. Ž.. Kitos ikiteisminio tyrimo apklausos metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. S. jau nurodė, kad tik paryčiais G. M. atėjo ir atsigulė į lovą, kurioje miegojo ji su dukromis. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja nesugebėjo paaiškinti šių savo parodymų prieštaringumo. Ji aiškino, kad per miegus ji jautė, kaip G. M. atėjo, aiškino ir tai, jog tuo metu ji miegojo, taip pat nurodė, kad naktį G. M. nebuvo pas jas atsigulęs, o atėjo ryte, gal ji buvo prisnūdusi, kai jis įlipo į lovą, galiausiai liudytoja nurodė, kad šių prieštaringų parodymų ji negali paaiškinti. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant dar ir tai, kad liudytoja toliau gyvena ir kuria bendrą ateitį su nuteistuoju, J. S. vėlesnių apklausų metu tiesiog siekė padėti G. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į liudytojos J. S. parodymus, duotus teisme, kad vėliau pati mažametė V. Ž. apie tai, jog G. M. prieš ją smurtavo ir į jos išeinamąją angą kišo pirštus, pasakė ir jai, bet J. S. savo dukra netikėjo ir šiuo metu ja netiki, ji dukrai netgi aiškina, kad taip pasielgti jos sugyventinis negalėtų. Duodant parodymus pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu liudytojai J. S. nebuvo žinoma apie neteisėtus G. M. veiksmus jos dukros atžvilgiu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ji nurodė teisingas aplinkybes. O būtent šie liudytojos J. S. parodymai ir atitinka mažametės nukentėjusiosios V. Ž. parodymus. Todėl teisėjų kolegija tiki ir vadovaujasi pirmos ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos parodymais. Pažymėtina, kad būtent šios apklausos metu J. S. nurodytos aplinkybės atitinka ir kitas mažametės V. Ž. apklausos metu nurodytas aplinkybės. V. Ž. parodė, kad tuo metu, kai G. M. atėjo į jų lovą, J. S. buvo girta ir pavargusi miegojo. Pati V. Ž. tėvui pasakojo, jog belipdama laiptais motina net nugriuvo. Nors liudytoja ir nuteistasis aiškina, jog lipdama į antrą aukštą J. S. suklupo užkliuvusi už ne vietoje buvusių batų, tačiau pripažįsta, jog įvykio vakarą vartojo alkoholį. Atliekant ekspertizę mažametė nurodė, kad motina miegojo, nes buvo išgėrusi daug alkoholio, o prieš tai net ant jos užgriuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. S. tokia būsena buvo būtent dėl alkoholio. Todėl ir šios aplinkybės patvirtina, kad stipriai išgėrusi ir jau miegojusi J. S. nepajuto, kaip vėliau atėjo G. M. ir atliko seksualinio prievartavimo veiksmus V. Ž. atžvilgiu, o, kaip ir pati liudytoja parodė, lovoje jį pamatė tik prabudusi ryte. Be to, pirmos apklausos metu J. S. nurodytos aplinkybės, kad ryte pamatė G. M. gulintį tarp jos dukrų, kurie dar miegojo, atitinka pačios V. Ž. nurodytas aplinkybes E. Ž., jog po atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų nuteistasis atsigulė tarp nukentėjusiosios ir jos sesers. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi liudytojos J. S. parodymais, duotais pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kurie patvirtina pačios mažametės nukentėjusiosios parodymus, o šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti jau aptarti liudytojų parodymai.

17. Nuteistasis ir liudytoja J. S. vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodė apie tai, kad mažametės nukentėjusiosios tėvas E. Ž. privertė V. Ž. apkalbėti G. M..

18. Iš bylos matosi, kad iš karto sugrįžusi pas tėvą mažametė papasakojo apie neteisėtus G. M. veiksmus. Nukentėjusiosios tėvas E. Ž. ne iš karto kreipėsi į policiją, o pirmiausia pasikonsultavo su X specialiste G. Ž.. Išklausiusi nukentėjusiąją V. Ž., būtent ši specialistė E. Ž. nurodė kreiptis į policiją. Tą jis ir padarė. Jau vien ši aplinkybė paneigia, kad E. Ž. buvo suinteresuotas melagingai apkaltinti seksualiniu prievartavimu G. M.. Net ir vėliau dukrą atlydėjęs pas specialistus atlikti psichologinio tyrimo E. Ž. neteigė, o nurodė, jog dukra galimai patyrė seksualinę prievartą iš dabartinio dukros motinos draugo. Be to, nuteistojo ir liudytojos J. S. parodymus, kad V. Ž. apkalba G. M., bei apeliacinio skundo argumentus, jog mažametė prisitaikė prie jai palankių situacijų, siekdama tenkinti savo ir kitų asmenų (tėvo) interesus, paneigia ir objektyvūs bylos įrodymai.

19. Mažametės nukentėjusiosios V. Ž. parodymus, jų patikimų ir realumą patvirtina nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada (1 t., 145-146 b.l.) bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-62/2019 (1 t., 133-140 b.l.).

19.1. Atliekant mažametės nukentėjusiosios V. Ž. psichologinį vertinimą specialistei nukentėjusioji taip pat papasakojo apie G. M. neteisėtus veiksmus. Ji nurodė, kad pas motiną jai nepatinka būti, nes dėdė kiša pirštus į išeinamąją angą. Ji papasakojo, kad motina gėrė vyną, tada nuėjo visi miegoti. Dėdė bandė pažadinti jos motiną ir ji tą bandė padaryti, bet motina nesikėlė. Tada dėdė jai „krapštė užpakalį“, palaižė pirštą ir vėl krapštė. Tą darė tris kartus. Apie tai motinai nepasakė, nes „tada būtų problemų“. Šioje psichologinio įvertinimo išdavoje nurodyta, kad nukentėjusiosios pasakojimas yra nuoseklus, vaizdus, nekintantis laike, taip pat lydimas adekvačių pasakojamam turiniui nerimo, vengimo reakcijų.

19.2. Atliekant ekspertizę mažametė nukentėjusioji V. Ž. ir vėl nurodė tokius pačius neteisėtus G. M. veiksmus. Iš ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2019 matosi, kad nukentėjusioji nurodė, jog motinos dėdė jai pirštu krapštė išeinamąją angą, palaižė pirštą ir vėl krapštė, palaižė ir krapštė. G. M. veiksmus nukentėjusioji pademonstravo ir ant lėlės. Nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu motina miegojo, prieš tai ji dar užgriuvo ant jos, nes išgėrė labai daug vyno. Dėdė kvietė motiną, o tada užlipo laiptais į viršų ir pradėjo krapštyti. Jis krapštė į visus šonus, į vidurį. Tuo metu ji jautėsi blogai, jautė skausmą.

20. Iš esmės mažametė nukentėjusioji tiek atliekant psichologinį tyrimą, tiek ekspertizę parodė apie tokius pačius nuteistojo G. M. seksualinio pobūdžio veiksmus kaip ir ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, apie tokius nuteistojo veiksmus, kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji papasakojo ir liudytojams E. Ž., L. D. ir G. Ž., o vėliau ir savo motinai J. S..

21. Ekspertizės metu nustatyta, kad V. Ž., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines bylos aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ekspertizės metu mažametei nukentėjusiajai nenustatytas nei padidintas įtaigumas, nei padidintas polinkis fantazuoti. Be to, negauta ir objektyvių duomenų, kad ji bijotų savo tėvo E. Ž. ar tai, jog jis jai darytų poveikį dėl duodamų parodymų.

22. Ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2019 išvadas patvirtina ir eksperčių E. Karoblienės bei A. Šiaulytės paaiškinimai.

22.1. Ekspertė E. Karoblienė pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog nėra pagrindo abejoti V. Ž. parodymais. Ekspertė nurodė, kad mažametei konstatuoti praeinantys psichikos sutrikimai – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, trikdančios jos kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekančios iki šiol, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su G. M. neteisėtais veiksmais. Tai patvirtina aplinkybės, kad kalbėdama apie nuteistojo veiksmus V. Ž. nuotaika pasikeitė, tapo susikausčiusi, išryškėjo vegetacinės reakcijos, jai buvo sunkiau sukaupti dėmesį. Jos elgesys ir emocinės reakcijos pasikeitė.

22.2. Kita ekspertė A. Šiaulytė pirmosios instancijos teisme patvirtino ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2019 išvadas ir paaiškino, kad nėra duomenų, jog mažametė nukentėjusioji V. Ž. fantazuoja, nėra duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį jos parodymams, taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusioji siektų neigiamai charakterizuoti, apkalbėti G. M.. Jeigu mažametis kalba ne iš savo asmeninės patirties, tada jo žodžiai neatitinka jo emocinės būsenos. Šiuo atveju mažametė V. Ž. nurodo aplinkybes iš savo gyvenimiškos patirties. Jos parodymai yra iš jos žodžių ir atitinka jos amžių, ji aiškiai atskleidė savo emocijas. Ekspertai konstatavo, kad V. Ž. parodymai yra patikimi ir jais galima tikėti. Nukentėjusioji negalėjo suprasti G. M. atliekamų veiksmų jos atžvilgiu, nes tokiam pilnavertiškam suvokimui yra reikalinga turėti daug žinių, tai jai buvo nauja, ji nežinojo, kaip elgtis, ji reagavo išgąsčiu, apsimetė, jog miega. Ekspertė paaiškino, kad V. Ž. konstatuotas psichikos sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su G. M. veiksmais, dėl jo veiksmų nukentėjusiajai atsirado šis sutrikimas.

22.3. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, taip pat ir dėstomas apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme ekspertė A. Šiaulytė buvo apklausta dar kartą. Apeliacinės instancijos teisme ekspertė taip pat patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad mažametei nukentėjusiajai V. Ž. nustatyti psichikos sutrikimai – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, susiję būtent su nuteistojo G. M. seksualinio pobūdžio veiksmais, atliktais prieš ją. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios reakcijos, pasakojimai apie patirtą fizinį ir seksualinį smurtą skiriasi, takoskyra yra aiški, todėl ekspertams nekilo abejonių, kad nustatyti sutrikimai būtent dėl netinkamos seksualinės patirties. Dėl šios patirties mažametės reakcijos yra stiprios, aiškiai išreikštos. Ekspertė dar kartą nurodė, kad V. Ž. nenustatytas polinkis fantazuoti.

23. Taigi tiek objektyvūs duomenys – teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-62/2019, tiek šią ekspertizę atlikusios ekspertės E. Karoblienė ir A. Šiaulytė paneigė aplinkybę, kad mažametė nukentėjusioji V. Ž. galėjo apkalbėti nuteistąjį G. M., taip pat paneigė, jog jos parodymams galėjo įtaką padaryti kiti asmenys, o būtent jos tėvas E. Ž., paneigė ir tai, kad ji linkusi fantazuoti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad duodama parodymus mažametė V. Ž. yra džiaugsmingos nuotaikos, nuteistojo veiksmus nurodo lyg išmoktą tekstą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertė A. Šiaulytė paaiškino, jog mažametė nukentėjusioji dar visiškai nesuvokia, kas yra seksualinė prievarta, jos žinios yra labai ribotos, o ateityje, kai įgis žinių, jos reakcijos bus visiškai kitokios. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai, jog duodama parodymus V. Ž. kelis kartus pakartoti neteisėtus G. M. veiksmus, tik parodo, jog ji nesupranta to veiksmo esmės, nežinojo seksualinių dalykų ir pasekmių.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, jog mažametė fiziniu smurtu buvo apkaltinusi ir savo tėvą E. Ž. bei jo sugyventinę L. D., o vėliau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apie tai nuteistojo gynėjas nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl teisėjų kolegija įpareigojo prokurorę pateikti nutarimą dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo ir šią baudžiamąją bylą, kurioje buvo priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš E. Ž. ir L. D.. Iš šios išreikalautos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-03351-18 matosi, kad 2018 m. sausio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas E. Ž. ir L. D. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametėms V. Ž. ir E. Ž.. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra priėmė 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. birželio 6 d. nutarimus šį ikiteisminį tyrimą nutraukti (3 t., 2-5, 6-9 b.l.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nukentėjusioji V. Ž. pakeitė parodymus, tačiau iš tikrųjų E. Ž. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis įvykdė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, o L. D. atžvilgiu – nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Tuo tarpu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kurioje nuteistas G. M., ikiteisminio tyrimo metu mažametei nukentėjusiajai buvo atlikta ekspertizė, o jau aptartos ekspertizės akto išvados ir eksperčių paaiškinimai patvirtina V. Ž. parodymų patikimumą. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti jau aptarti įrodymai. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ekspertė A. Šiaulytė, kuri susipažinusi su baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03351-18 esančiu V. Ž. 2018 m. sausio 31 d. apklausos protokolu paaiškino, jog ši apklausa neturėtų jokios įtakos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2019 išvadoms, duotoms šioje nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitoje baudžiamojoje byloje nutrauktas ikiteisminis tyrimas nepaneigia šioje byloje mažametės V. Ž. parodymų, nepaneigia neteisėtų G. M. atliktų veiksmų.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir apie tai, kad mažametės nukentėjusiosios V. Ž. tėvų santykiai yra konfliktiški, sudėtingi. Apie tai duodami parodymus nurodė ir liudytoja J. S., ir nuteistasis G. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nukentėjusiosios tėvų santykių padėtimi bandoma sumenkinti pačios V. Ž. parodymus. Nors iš bylos matosi, kad nukentėjusiosios tėvų santykiai gan įtempti, komplikuoti, bet, kaip buvo pasisakyta, objektyvūs duomenys patvirtina mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumą. Be to, ir paties E. Ž. elgesys patvirtina, kad jokio intereso melagingai apkaltinti nuteistojo jis neturėjo. Iš dukros sužinojęs apie G. M. netinkamą elgesį, E. Ž. iš pradžių kreipėsi į X specialistę, su ja konsultavosi ir tik šiai specialistei patariant jis kreipėsi į policiją. Pažymėtina ir tai, kad ne tik J. S., bet ir E. Ž. turi partnerę, su kuria gyvena ir kartu augina jo dukras. Taigi jie abu ateitį su kitais partneriais. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad mažametės nukentėjusiosios parodymams turėjo jos tėvų konfliktiški santykiai ar tėvo tariamai neigiama įtaka G. M. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad motina J. S. geriausiai pažįsta savo dukrą V. Ž.. Tokius skundo argumentus taip pat paneigia bylos duomenys. Ekspertė A. Šiaulytė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad mažametės V. Ž. santykis su tėvu yra itin artimas ir saugus, nes ji atsivėrė būtent jam, o su motina jos santykis nėra toks artimas, jis nėra grįstas pasitikėjimu. Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad V. Ž. psichikoje susiformavęs nuoseklus šeimos vaizdas, kurį sudaro ji pati, jos sesuo, tėvas ir jo draugė. Kalbantis apie šią šeimą stebimos teigiamos emocijos, ji nesunkiai įvardija bendras veiklas su šeimos nariais, tai suteikia pagrindo išvadai apie pastovumo, nuoseklumo, sutelktumo patyrimą. O jos santykis su motina yra apsunkintas, V. Ž. išgyvena, kad motina jos nemyli taip stipriai, kaip myli jos sesę, ji jaučiasi nematoma, nereikalinga, ji motiną patiria kaip piktą, atsiribojusią. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog motina J. S. geriausiai pažįsta savo dukrą V. Ž..

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad seksualinio pobūdžio veiksmų nepatvirtina specialisto išvada Nr. G 1681/2018(05). Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad V. Ž. apžiūros metu kūno, lyties organų, išeinamosios angos srityse jokių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Galimybė nesužaloti mergystės plėvės įkišant pirštus ar kitu būdu yra atmestina – tam prieštarauja mergystės plėvės struktūra (1 t., 40 b.l.). Siekiant pašalinti abejones dėl šios specialisto išvados apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas šią išvadą pateikęs ekspertas N. Ratkus. Patvirtinęs specialisto išvadą ekspertas N. Ratkus paaiškino, kad apžiūros metu nukentėjusiosios kūno, lyties organų, išeinamosios angos srityse jokių sužalojimų nenustatyta. Tačiau tokiu atveju, jeigu į išeinamąją angą buvo kištas pirštas, jokių pėdsakų galėjo ir nelikti, nes išeinamosios angos sfinkteris (raukas) yra pakankamai elastingas ir gali labai plačiai išsiplėsti. Todėl šioje srityje galėjo ir nelikti jokių sužalojimų. Nors didesnė tikimybė, kad kišant pirštą į išeinamąją angą ši sritis būtų sužalota, tačiau jokių sužalojimų galėjo ir nelikti. Šiuo atveju nėra galimybės duoti kategoriškos išvados. Jeigu prieš kišant pirštą į išeinamąją angą jis būtų palaižytas, kas palengvina slydimą, kontaktas būtų švelnesnis ir tai mažintų sužalojimų atsiradimo tikimybę. Ekspertas paaiškino, kad gleivinės nubrozdinimas per 3-4 dienas sunkiai būtų išnykę, bet nedidelės kraujosruvos galėtų ir nesimatyti. Taigi specialisto išvadą pateikęs ekspertas neatmetė galimybės, kad išeinamosios angos srityse sužalojimų negalėjo ir nelikti. Atsižvelgiant į jau aptartus įrodymus, į tai, jog ekspertui nėra galimybės duoti kategoriškos išvados, teisėjų kolegijos nuomone, G. M. atlikus seksualinio pobūdžio veiksmus, o būtent įkišus pirštą į nukentėjusiosios išeinamąją angą, o po to šį veiksmą pakartojus pirštą palaižius, nukentėjusiosios išeinamosios angos srityje, įvertinant šios srities elastingumą, neliko sužalojimų. Be to, aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad G. M. delnu sudavė nukentėjusiajai per sėdmenis, o toks sudavimas, kaip paaiškino ekspertas, galėjo sukelti ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

27. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje seksualiniu prievartavimu pripažįstamas toks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius. Teismų praktikoje nurodoma, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, atskyrimui svarbu tai, kad tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi.

28. Aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad G. M. kišo rankos pirštą nukentėjusiajai V. Ž. į išeinamąją angą. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta, jog tokiais veiksmais nuteistasis tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, tačiau akivaizdu, kad G. M. lytinę aistrą su nukentėjusiąją tenkino būtent šiuo būdu. Kaip minėta, pagal teismų praktiką lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pasireiškia kišant pirštus į kito asmens išeinamąją angą. Jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent tokius seksualinio pobūdžio veiksmus atliko nuteistasis G. M.. Šie neteisėti veiksmai susiję su intervencija į nukentėjusiosios kūną. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad G. M. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją V. Ž.. Tuo metu nukentėjusioji tebuvo 6 metų amžiaus. G. M. yra nukentėjusiosios motinos sugyventinis, todėl nėra jokių abejonių, kad jis žinojo V. Ž. amžių, žinojo, jog ji yra mažamete. Vadinasi, G. M. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2019 išvadose nurodyta, kad V. Ž., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo suprasti G. M. jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo šiems veiksmams priešintis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. M. neteisėtus veiksmus pagrįstai ir teisingai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nėra duomenų apie nuteistojo pasitenkinimą, jo susijaudinimą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiąją G. M. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Priešingai nei nurodoma skunde, jau aptarti įrodymai (ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2019 ir ekspertės A. Šiaulytės paaiškinimai) patvirtina, kad V. Ž. konstatuoti praeinantys psichikos sutrikimai – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję būtent su G. M. seksualinio prievartavimo veiksmais. Todėl nuteistasis G. M. pagrįstai ir teisingai pripažintas kaltu ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Be to, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis, suduodamas ne mažiau vieną kartą delnu V. Ž. per sėdmenis, sukėlė mažametei fizinį skausmą, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dar ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

29. Nors nuteistasis G. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, šios jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį jam paskirtos teisingos bausmės, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, G. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirta aiškiai per griežta bausmė.

30. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

30.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo G. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. G. M. padarė tyčines, baigtas nusikalstamas veikas. Jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių (BK 140 straipsnio 3 dalis), apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir labai sunkių (BK 150 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Teismas įvertino, kad šiais nusikaltimais nuteistasis sukėlė mažametei nukentėjusiajai V. Ž. sunkias pasekmes, jai reikalinga specialistų psichologų pagalba. Teismas įvertino ir nuteistojo G. M. asmenybę. Jis baustas administracine tvarka (2 t., 51-54 b.l.), anksčiau neteistas (2 t., 50 b.l.), dirba (2 t., 57-59 b.l.), gyvenamosios vietos seniūnijoje neigiamai jį charakterizuojamų duomenų negauta (2 t., 63 b.l.).

30.2. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų, BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki 5 metų, o BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimas nuo 3 iki 13 metų. Įvertinęs jau aptartas aplinkybes, atsižvelgęs, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio BK straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį, o įvertinęs dar ir tai, jog mažametei V. Ž. buvo suduotas tik vienas smūgis delnu, skausmas buvo trumpalaikis ir pasekmių nesukėlė, taip pat atsižvelgęs, kad nuteistasis visas tris nusikalstamas veikas padarė iš eilės, teismas G. M. paskyrė ne švelniausios, bet švelnesnės rūšies bausmę – areštą, o jo dydį nustatė artimą arešto bausmės vidurkiui – 50 parų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskyrė savo dydžiu, o pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir rūšimi teisingas bausmes, nėra pagrindo šias bausmes laikyti aiškiai per griežtomis

30.3. Tuo tarpu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį teismas nuteistajam G. M. paskyrė laisvės atėmimą 5 metams. Ši laisvės atėmimo bausmė, nors ir yra mažesnė nei šio BK straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vis tiek aiškiai per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas vertino BK 54 straipsnio 2 dalies išvardintas aplinkybes, tačiau nepakankamai buvo įvertintas šios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir kaltininko asmenybė.

30.4. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo nurodyta, nenustatė nuteistojo G. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis padarė tyčinę ir baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau konkrečios mažametės V. Ž. seksualinio prievartavimo aplinkybės nėra padidinto pavojingumo laipsnio. Seksualiai prievartaudamas mažametę V. Ž. nuteistasis G. M. kišo rankos pirštą nukentėjusiajai į išeinamąją angą. Šis nusikaltimas nebuvo sistemingas, nėra duomenų, kad jis buvo iš anksto planuotas. Tokie nuteistojo G. M. nusikalstami veiksmai neabejotinai yra pavojingi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo mažesnį negu tipinis šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Taip pat svarbios aplinkybės yra ir tai, kad nuteistasis G. M. praeityje neteistas, dirbantis, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Visi šie duomenys apie nuteistąjį, teisėjų kolegijos nuomone, rodo ir jo paties asmenybės mažesnį pavojingumą.

30.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors šioje byloje nėra BK 62 straipsnio numatytų aplinkybių, leidžiančių pagal BK 150 straipsnio 4 dalį G. M. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat nėra pagrindo ir pripažinti jau aptartas ar kitas kokias nors aplinkybes išimtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau įvertinant mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad už šią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė savo dydžiu aiškiai per griežta, todėl ši bausmė švelninama iki minimalios sankcijoje numatytos 3 metų laisvės atėmimo bausmės.

30.6. Nuteistajam G. M. šiuo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę teisėjų kolegija bendrina su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir BK 140 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarė esant idealiai šių veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių, o BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl teisėjų kolegija taiko bausmių apėmimo būdą, t. y. griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis).

31. Šioje nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios atstovas E. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma iš nuteistojo G. M. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. Ž. (2 t., 102-106 b.l.). Šį civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. Ž.. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra pagrįsta. Nėra abejonių, kad nusikalstamomis veikomis prieš V. Ž. nuteistasis tikrai padarė mažametei nukentėjusiajai neturtinę žalą, kurią jis turi atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nukentėjusioji V. Ž. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, įvertino pasekmes jos asmenybės formavimuisi, įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat ir G. M. turtinę padėtį, atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir iš nuteistojo G. M. priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. Ž.. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam G. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės ir dėl jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti.

Nuteistajam G. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti G. M. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta