Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-192-633/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-05
Bylos Nr.
1-192-633/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
V. P.
Kaltinamasis
Z. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-192-633/2012Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.4.7; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012-12-05,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei A. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. P., jos atstovei advokatei V. K., specialistams teismo medicinos ekspertui V. V. ir teismo ekspertei psichiatrei J. Z. R., gynėjai advokatei V. J., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Z. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1964-05-12 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, - registruota bedarbe Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji Z. G. staiga susidėjusių įvykio aplinkybių ypatumų pasekmėje suklydusi dėl tariamo, tačiau realiai nebuvusio pavojingo kėsinimosi į jos turtą, turėdama ir galėdama numatyti, kad iš tikrųjų tokio kėsinimosi nėra, - veikdama tariamosios būtinosios ginties sąlygomis, dėl neatsargumo padarė žalos kito asmens sveikatai, būtent :

2009-03-31 apie 11.00 val. Vilkaviškio r. sav. Pilviškių sen. Paežerių kaime Vilkaviškio r. Paežerių pagrindinės mokyklos antrame aukšte esančiose administracijos patalpose, siekdama atsiimti iš mokyklos direktorės V. P. šios paimtą jos, Z. G., 750 lt. vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung D500E“, iš už nugaros ranka apkabinusi V. P. kaklą, ją tampė, nestipriai smaugė, tuo padarydama V. P. kraujosruvą ant dešinio skruosto, kas nežymiai sutrikdė šios sveikatą, o taip pat ją susargdino, - V. P. pernešė šiais jos, Z. G., veiksmais sukeltą psichotraumuojančią situaciją, sukėlusią jai adaptacijos sutrikimus, užsitęsusią depresinę reakciją, kas nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamoji Z. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamoji Z. G. kalta dėl nukentėjusios sužalojimo ir susargdinimo neprisipažino, pareikšdama, jog nukentėjusios ji nesužalojo ir nesusargdino, - sužalojimas ant veido jau buvęs ir V. P. susirgusi dar iki nagrinėjamo įvykio, ir ne dėl jos kaltės. Toliau paaiškino, kad ji nurodytą kaltinime rytą atvyko į mokyklą, kad pagal išankstinį susitarimą perduoti pagal aprašą įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentus, nes buvo atleidžiama iš buhalterės darbo, ji taip pat atvežė sveikatos patikrinimų knygelę ir apskaitos didžiąją knygą, kurią buvo pasiėmusi į namus. Direktorę rado jos kabinete, pas ją ant veido jau buvo kažkoks rėžys, be to, direktorė buvo pikta, liepė palikti dokumentus, taip pat pasakė, kad jų, jos prieš tai paliktų buhalterijos kabinete, trūksta. Tuomet ji, Z. G. pasakiusi, kad viską nufilmuos. Ji savo mobiliuoju telefonu nufilmavo, kaip abi su direktore, šiai atrakinus, įėjo į buhalterijos kabinetą, nufilmavo ir pačią direktorę. Ji atsisėdo į kėdę, įjungė kompiuterį, nes ketino rašyti dokumentų perdavimo aktą, tačiau direktorė kompiuterį išjungė. Tuomet ji pasakiusi, kad įrašinės pokalbį į savo telefoną, įjungė jo diktofono funkciją ir telefoną padėjo ant stalo, direktorė tai išėjo, tai vėl sugrįžusi sėdėjo kabinete, paskui save užrakinusi duris. Ji tvarkydama buhalterinius dokumentus ir ruošdama juos perduoti, rado, kaip jai pasirodė, pakeistą dokumentą, todėl jį nusifilmavo tuo pačiu telefonu, po ko telefoną jos tvirtinimu įsidėjo į rankinę, o ši buvusi ant tos pačios jos sėdimos kėdės jai už nugaros, rankinė nebuvo užsegta, iš jos kyšojo įdėto telefono virvelė. Priėjusi V. P. už virvelės ištraukė iš rankinės jos telefoną, vienoje rankoje laikydama savąjį, kitoje, - paimtąjį jos, Z. G., ji, V. P., žengė link išėjimo durų, žodžiu visiškai nieko nepaaiškindama, tuo metu jos laikrodis rodė 10.30 val. Direktorė iš buhalterijos kabineto išėjo į mažą koridoriuką (tambūrą), ji, Z. G., iš paskos, šaukė, kad vagia jos telefoną, kvieskite policiją. Toliau V. P. atsidarė duris iš tambūro į savo, direktorės, kabinetą, ji taip pat ėjo iš paskos. Visą šį laiką V. P. einant nuo jos į priekį, ji, Z. G., stengėsi ją laikyti, traukė į save viena ranka kabliu per pečius, o kita gaudydama šios rankas, kad sugriebti ir atsiimti savo telefoną, tačiau jai šitai nepavyko, per kaklą V. P. ji apkabinusi nebuvo, paraudimo ant kaklo po įvykio nematė. Incidentas jos nuomone truko apie 10 min. Ji direktorės kabinete matė liudytojas (duomenys neskelbtini), taip pat vienu momentu iš didžiojo koridoriaus į tambūrą buvo pravėrusi duris liudytoja (duomenys neskelbtini) ir prašė ją nerėkti, raštinėje mačiusi liudytoją (duomenys neskelbtini), o kai atėjo liudytoja (duomenys neskelbtini), ji pati direktorę paleido ir grįžo į buhalterijos kabinetą, mokinių nematė. Direktorę bandžiusi sulaikyti tik tambūre ir tarpduryje į direktorės kabinetą, jo gilumoje ir raštinėje su ja fiziniame kontakte nebuvo. Po kurio laiko į buhalterijos kabinetą vėl atėjo direktorė, jos sutuoktinis, mokytojų. Jai bandant atsiimti telefoną V. P. buvo apsirengusi švarką ant palaidinės, o kai užėjo antrą kartą su kitais, - buvo tik su palaidine. Ji pastarosios nesuplėšė, taip pat neplėšė ir buhalterinių dokumentų, šiukšlių dėžėje darbuotojai galėjo matyti tik išmestus kokius tai nereikalingus lapus ar juodraščius, skirtukus, žymeklius ir pan. Ji buvo įsitikinusi, kad V. P. jos, Z. G., telefoną pavogs, pradangins ar sudaužys, kad neliktų jos konflikto pradžioje padarytų įrašų, mano, kad V. P., nors ir būdama direktore, taip imti ir neštis jos telefoną neturėjo teisės.

2. Nukentėjusioji V. P. paaiškino, kad įvykio dieną susitikti dokumentų perdavimui su atleidžiama iš darbo buhaltere, kaltinamąja Z. G., susitarę nebuvo, tačiau kaltinamoji apie 9 val. atvyko, pasakė, kad atvežė buhalterines knygas, rankose turėjo krepšį, atrodė nerami. Ji nurodė kaltinamajai knygas palikti pas ją, direktorę, kabinete ir grįžti atostogauti, tačiau ši pasakė, kad dokumentus paliks tik buhalterijos kabinete, ji, V. P., tam neprieštaravo, atrakino duris ir kaltinamąją įleido. Šiame kabinete ji pakartojo nurodymą bylas palikti, o pačiai kaltinamajai vykti į namus, tačiau ši pasakė, kad lieka dirbti. Kabinete tikrai buvo pridėta buhalterinių bylų, jas kaltinamoji turėjo perduoti naujai buhalterei po savo atostogų. Jos tvirtinimu, kaltinamoji be suprantamos priežasties ėmė ant jos rėkti, savo mobiliuoju telefonu filmavo bylas ant kėdžių, į jos pareikalavimą nefilmuoti, nereagavusi, jos nepaklausiusi, ar kaltinamoji kažką paaiškino dėl ko filmuoja, teigia neprisimenanti. Ji taip pat mačiusi, kad kaltinamoji išplėšė lapą ar kelis, suplėšė ir išmetė į šiukšliadėžę, ar ten buvo dokumentai, nežinanti. Ji mintyse nusprendė kaltinamosios mobilųjį telefoną paimti, kad ši toliau nebefilmuotų, manė, kad to daryti negalima, nes dokumentuose yra ir komercinę paslaptį sudarančių sutarčių, jos supratimu buvo grėsmė, kad dokumentų kopijos gali būti kaip tai neteisėtai paviešintos. Ji tvirtinanti, kad pradžioje galvojusi kaltinamosios telefoną tik išjungti, tačiau kodėl po to paėmė į rankas ir bandė išnešti, paaiškinti teismui dabar jau negalinti. Jos tvirtinimu, tuo momentu kaltinamosios telefonas gulėjo prie jos ant darbo stalo, ar buvo įjungta vaizdo kamerą ar mikrofonas, nežinojusi. Jai imant telefoną, kaltinamoji pastebėjo, atsistojo, ėmė rėkti, kad vagia jos telefoną, kvieskite policiją. Jai žengiant link išėjimo į tambūrą, kaltinamoji iš už nugaros apkabino ranka jos kaklą ir bandė sulaikyti, spaudė kaklą, jai trūko oro, jautė skausmą. Ji stengėsi judėti priekin, o kaltinamoji ją traukė atgal, taip jos pateko į tambūrą. Čia vienu metu buvo atidarytos durys į koridorių, kuriuo priėjo liudytojos (duomenys neskelbtini). Šioms liudytojoms pavyko kaltinamąją įkalbėti ir ši ją paleido. Tačiau jai einant jau per savo kabinetą link raštinės, kaltinamoji dar kartą tokiu pačiu būdu iš už nugaros ranka apglėbė jos kaklą ir bandė tempti atgal. Betgi jai pavyko nueiti iki raštinės. Čia matė sekretorę (duomenys neskelbtini), tuometinę moksleivę (duomenys neskelbtini). Raštinės pradžioje kaltinamoji ją paleido jau visam laikui. Incidentas prasidėjo esant pertraukai po 3 pamokų, smurtas buvo apie 11 val. Incidentui nurimus, kaltinamosios telefoną ji padėjo ant stalo, ši jį pasiėmė, ji tikrai neketino telefoną vogti ar jį gadinti. Iki įvykio ji buvusi visiškai sveika, kraujosruva ant skruosto ir paraudimas ant kaklo po smakru atsirado tik po kaltinamosios smurto. Be to, ji susirgo tik dėl patirto šio įvykio metu streso, tam jos pačios užsakytas steigėjo ūkinės finansinės veiklos patikrinimas bei iš vakaro gautas pranešimas iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos apie pradėtą tyrimą tikrai neturėjo reikšmės, nes nei dėl vieno jų ji emociškai neišgyveno. Iki pat įvykio pradžios jautėsi, miegojo, dirbo normaliai, medicininiuose dokumentuose fiksuota informacija kaip jos pasakojimas apie tai, jog jau savaitė iki įvykio jautusis blogai, nemiegojusi yra akivaizdi klaida, nesusipratimas, nesusikalbėjimas, sąlygotas labai blogos jos psichinės sveikatos būklės stacionarizavimo į ligoninę momentu.

3. Liudytoja R. C. paaiškino, jog įvykio pradžioje būdama savo darbo kabinete mokyklos 2-ame aukšte išgirdo šaukiant kaltinamąją, atėjo pasižiūrėti, atidariusi duris buhalterijos kabinete matė kaltinamąją ir nukentėjusiąją, kaltinamoji aplink filmavo, ji, R. C., prašė liautis, nefilmuoti, tačiau kaltinamoji nepaklausė, ji išėjo. Netrukus kažkas iš darbuotojų pasakė, kad smaugia direktorę, ji pastarąją ir kaltinamąją rado tambūre, kaltinamoji stovėjo nukentėjusiai už nugaros, dešine per alkūnę sulenkta ranka apglėbusi ranka aplink kaklą, ranką laikė stipriai, nes jai, R. C., nepavyko jos atplėšti. Kaltinamoji šaukė, kad vagia jos telefoną, kvieskite policiją. Tuo metu pasirodė ir liudytojos (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko kaltinamoji direktorę paleido. Ji matė, kad direktorės buvo raudona kaklo priekinė dalis, taip pat nubrėžtas veidas. Ji matė ir bendravo su nukentėjusia tą rytą iki įvykio, šių sužalojimų pas ją tikrai nebuvo, taip pat nebuvo suplyšus ir jos balta nėriniuota palaidinė, ką visi pamatė po įvykio.

4. Iš esmės tokius pačius parodymus teisiamajame posėdyje davė ir liudytoja A. J., išskyrus pareiškimus, kad nukentėjusios iki įvykio tą rytą ji pati mačiusi nebuvo bei nebuvo girdėjusi triukšmo buhalterijoje ar mačiusi kaltinamosios filmavimo.

5. Liudytoja L. D. paaiškino, jog įvykio metu dirbo rūbinėje pirmame mokyklos aukšte, jai paskambino vairuotojas, direktorės vyras, J. P., kuris paprašė ją nueiti pažiūrėti kas vyksta administracinėse patalpose su direktore, nes girdėjęs triukšmą ir negalėjęs pasikalbėti. Ji perėjusi raštinę ir direktorės kabinetą, pateko į tambūrą, iš jo buvo atidarytos durys į buhalterijos kabinetą, čia rado kaltinamąją, nukentėjusiąją, liudytojas (duomenys neskelbtini), buvo truputį po 11 val., nes ji pati buvo tik ką paskambinusi į 4-ąją pamoką (tai jos darbas). Kaltinamoji stovėjo direktorei už nugaros, dešine palenkta per alkūnę ranka apkabinusi jos kaklą, ranką laikė stipriai, nes tiek ji pati, tiek kitos darbuotojos mėginę ją atpalaiduoti, nepajėgė to padaryti. Kaltinamoji rėkė, kad vagia jos mobilųjį telefoną, kvieskite policiją, pas direktorę rankoje ji pati matė telefoną, kaltinamoji vis siekė jį atimti, kartu tampydama direktorę. Kai kaltinamoji nukentėjusią paleido, ši mobilųjį telefoną padėjo ant stalo. Ji iš karto pamatė, kad pas direktorę paraudęs kaklas po smakru bei nubrėžtas skruostas, iki įvykio ji matė nukentėjusią ir šių žymių pas ją tuomet nebuvo. Taip pat matė, kad po įvykio buvo įplėšta nukentėjusios dėvėta tą rytą šviesi palaidinė.

6. Liudytoja G. Č. (15 m.) paaiškino, kad įvykio metu mokėsi Paežerių mokykloje 5-oje klasėje, per vieną iš pertraukų nuėjo į raštinės kabinetą, kur sekretorė (duomenys neskelbtini) leido paskambinti mamai ir pranešti apie šaukiamą tėvų susirinkimą, apie kurį buvo pamiršusi perspėti. Per vienas iš durų, jai atrodė, kad iš holo, į raštinės koridorių staiga įėjo pirma direktorė, o jai už nugaros ėjo kaltinamoji, ranka apglėbusi direktorės kaklą, po to abi pasišalino į gretimą direktorės kabinetą. Ji labai išsigando pamatyto vaizdo ir niekam nieko nesakiusi pabėgo į klasę. Čia negalėjo nusiraminti, verkė, mokytojai pasisakė, ką mačiusi, iškviesta mama ją išsivežė iš pamokų į namus.

7. Liudytoja V. K. paaiškino, jog įvykio metu dirbo mokykloje raštinės vedėja savo kabinete 2-ame aukšte, į jį yra dvejos durys, - iš holo ir iš gretimo direktorės kabineto. Tą rytą dar iki įvykio nukentėjusią V. P. matė, ji buvo rami, elgėsi įprastai, smurto žymių nebuvo, buvo apsirengusi balta palaidine. Netikėtai iš direktorės kabineto pusės išgirdo šaukiant kaltinamąją, kad kvieskite policiją, pavogė jos telefoną, ar reikalavo jį grąžinti, nepamena, taip pat girdėjosi silpnas nukentėjusios inkštimas. Tuojau pat per duris iš direktorės kabineto pirmiau žengė nukentėjusi, kaltinamoji jai iš paskos, būdama nukentėjusiai už nugaros, ji prilaikė ranka įsikibusi į nukentėjusios palaidinę, ar kokiu tai momentu buvo ranka apglėbusi ir kaklą, teigia nepamenanti, kaltinamosios tempiama atgal palaidinė galėjo spausti nukentėjusios kaklą po smakru. Tuo metu pas ją į kabinetą kaip tik buvo užėjusi pasiskambinti savo mamai mokinė (duomenys neskelbtini), tačiau pamačiusi įvykį, išbėgo. Ji taip pat išbėgo iš kabineto kviesti pagalbą, ką sutiko, neprisimena, kažkieno paliepta paskambino ir pranešė apie incidentą savivaldybės švietimo skyriui. Kai sugrįžo atgal į savo kabinetą, kaltinamosios ir nukentėjusios ten jau nebebuvo. Patvirtinanti, jog po incidento ant nukentėjusios kaklo priekyje buvo paraudimas.

8. Liudytoja R. N. paaiškino, kad betarpiškai prieš įvykį dirbo antro mokyklos aukšto koridoriuje, ruošėsi parodai. Išgirdo triukšmą, kuris sklido nuo vienas greta kito išsidėsčiusių raštinės, direktorės, buhalterijos kabinetų pusės, ji girdėjo, kad kaltinamoji šaukė vagis, pavogė telefoną, kvieskite policiją. Netrukus į holą išbėgusi sekretorė (duomenys neskelbtini) pasakė, kad gelbėkite, smaugia direktorę, tuomet į tą pusę nubėgo (duomenys neskelbtini), netrukus girdėjosi ir jų balsai. Kai po incidento pamatė direktorę, pastebėjo, kad jos raudonas kaklas, išsigandęs veidas.

9. Liudytoja O. S. paaiškino, jog įvykio dieną kaip mokytoja vedė mokykloje pamokas, prieš pat vieną iš pamokų buvusi mokinė (duomenys neskelbtini) pasiprašė trumpam išleidžiama į raštinę pasiskambinti mamai, ji išleido. Mokinė greitai sugrįžo išsigandusi, suole susigūžusi ėmė verkti, jos paklausta pasakė, kad raštinėje matė kaip buvo smaugiama direktorė, ar įvardino kas tai darė, nepamenanti. Tai išklausiusi, ji pati nuėjo į administracines patalpas pasižiūrėti, kas atsitikę. Buhalterijoje rado sėdinčias kaltinamąją ir nukentėjusiąją, buvo daugiau darbuotojų, pastebėjo, kad direktorei plyšusi balta palaidinukė, priekyje raudonas kaklas, kūnas drebėjo, - kaip suprato, incidentas jau buvo pasibaigęs. Kaltinamoji vis šaukė, kad direktorė jai grąžintų telefoną, tačiau ši, padėjusi jį ant stalo, pasakė, kad telefoną kaltinamoji atsiims tik tada, kai atvyks iš savivaldybės komisija ir ji, kaltinamoji, visiems parodys, ką nufotografavusi ar tai nufilmavusi. Dar prieš šį įvykį eidama bendruoju koridoriumi, iš buhalterijos kabineto girdėjo buhalterės riksmą, ką ši šaukė, nesupratusi, kai atidarė duris į tambūrą, per atidarytas buhalterijos duris matė viduje ant kėdės sėdėjusią direktorę, o kaltinamoji vaikščiojo, laikė ištiestoje rankoje tą patį mobilųjį telefoną.

10. Liudytojas J. P. paaiškino, kad jis yra nukentėjusios sutuoktinis, mokykloje dirbantis vairuotoju, kaltinamoji buvusi buhalterė, įvykio dienomis atostogavo. Įvykio rytą apie 9 val. atėjo kaltinamoji, užėjusi pas direktorę pasakė, kad atnešė dokumentus, turėjo krepšį, nusiteikusi buvo griežtai, jis matė, kad abi moterys nuėjo į buhalterijos kabinetą. Palieptas direktorės jis išvažiavo atvežti buvusią buhalterę (duomenys neskelbtini). Išvažiavęs skambino žmonai į mobilųjį, tačiau ši neatsiliepė, tuomet paskambino (duomenys neskelbtini), ši atsiliepė, tačiau nekalbėjo, per telefono mikrofoną jam girdėjosi triukšmas, suprato, kad įvykęs incidentas. Tuomet jis paskambino rūbininkei (duomenys neskelbtini) ir paprašė ją nueiti pasižiūrėti pas direktorę, nes ten kažkas atsitikę. Jis pats nebelaukė ir išvyko atgal į mokyklą, žmoną rado savo kabinete, kaltinamąją-raštinėje. Matė, kad žmonai raudonas kaklas priekyje, nubrėžta dešinėje veido pusėje, įplėšta palaidinė. Žmonai buvo bloga, ji nekalbėjo, buvo išbalusi. Jam pirmiausiai papasakojo (duomenys neskelbtini), o vėliau ir pati žmona, kad kaltinamoji buvo iš už nugaros apkabinusi ranka žmonai kaklą, dėl ko taip atsitiko, jis nežino, įvykio aplinkybių buvo matę ir (duomenys neskelbtini). Jam grįžus mokytoja O. S. prašė jį parvežti į namus mokinę, nes ši būdama atėjusi pasiskambinti į raštinę, pamatė įvykį, labai išsigando, verkė, šią mokinę netrukus išsivežė jos mama. Iki įvykio momento žmona tiek darbe, tiek namuose jautėsi ir elgėsi normaliai, nesirgo, buityje jokių nesutarimų tarp jų nebuvo, kitokių priežasčių pergyvenimams, - taip pat.

11. Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka ištirtame bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje atliktos apklausos protokole liudytoja G. V. paaiškinusi, jog dieną prieš įvykį nukentėjusi jos, kaip prieš kaltinamąją mokykloje dirbusios buhalterės, paprašė duoti atsišviesti buhalterinių dokumentų perdavimo kaltinamajai aktą, sutarė, kad rytojaus dieną ją paims vairuotojas J. P.. Šis tikrai įvykio rytą atvažiavo, tačiau po skambučių telefonu greitai išvažiavo, ją prašė atvažiuoti pačią, Ji į mokyklą nuvykusi po poros valandų, lankėsi tik raštinės kabinete pas (duomenys neskelbtini). Kai ši padarė aktų kopiją, jų atėjusi paimti nukentėjusi atrodė labai susijaudinusi, jos palaidinės nėriniai buvo suplėšyti, iš kitų darbuotojų kalbų supratusi, kad tik ką buvo įvykęs konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusios (b.l. 35-36, 1 tome).

12. Liudytoja L. Č. paaiškino, kad įvykio metu jos dukra G. Č. mokėsi Paežerių mokykloje 5-oje klasėje, tuo laiku jai buvo 11 metų. Įvykio dieną jai paskambino kažkas iš mokyklos ir paprašė atvažiuoti, nes kažkas nutikę su jos dukra. Šią ji atvykusi rado koridoriuje kūkčiojančią, paraudusiomis akimis. Po kurio laiko apsiraminusi ji papasakojo, kad buvo užėjusi į raštinę paskambinti jai, mamai, tuo metu į raštinę įėjusi direktorė, o už jos buhalterė, ši laikiusi direktorę už kaklo, kas ją labai išgąsdino ir ji pabėgusi, tuo tarpu buhalterė vis reikalavusi direktorę atiduoti jai mobilųjį telefoną.

13. 2009-04-03 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Paežerių km Vilkaviškio r. sav. esančiame mokyklos pastate, jo 2-ame aukšte. Iš laiptinės kairėje pusėje yra mokytojų kambarys, į dešinę,-bendrasis koridorius, šalia durys į raštinės kabinetą. Perėjus raštinės kabinetą tiesiai per duris patenkama į direktorės kabinetą, o ta pačia kryptimi perėjus ir šį, - per 2x1,2 m. dydžio duris patenkame į koridoriuką (tambūrą), kurio dydis 2x1,2 m. Iš jo yra minėtos durys atgal į direktorės kabinetą, kairėje, - į buhalterijos kabinetą, tiesiai – į tualetą, prausyklą, dešinėje, - į bendrąjį koridorių, kuriuo galima grįžti į vestibiulį (holą) prie laiptinės (b.l. 7-9, 1 tome).

14. 2009-03-31, 15.25 val. atlikta asmens kūno apžiūra (apytiksliai 4,5 val. po įvykio) nustatyta, jog ant nukentėjusios V. P. kaklo matyti horizontalia linija rausva dėmė, besitęsianti nuo vienos ausies apačios iki kitos, ant dešinio skruosto apie 1,5 cm žemiau akies matyti nubrozdinimas be kraujavimo žymių (b.l. 10-12, 1 tome).

15. 2009-04-01 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 246/09(09), 10 val. (apytiksliai para po įvykio) nukentėjusiajai V. P. pagal objektyvius duomenis dešinio skruosto srityje konstatuota 0,5X3 cm dydžio pilkšvai violetinė kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai 2009-03-31, vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Mažai tikėtina, kad šį sužalojimą nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati krisdama, ji trauminio poveikio metu galėjo jausti fizinį skausmą. Nukentėjusioji tyrimo metu pareiškė apie patirtą įvykio metu smaugimą, tačiau objektyviai jos akių vokų junginėse taškinių kraujosruvų nebuvo (b.l. 15, 1 tome).

Teisiamajame posėdyje papildomai apklaustas specialųjį teismo medicininį nukentėjusios tyrimą atlikęs ekspertas V. V. paaiškino, kad byloje po įvykio fiksuotas odos paraudimas ant nukentėjusios kaklo iki jo atlikto specialiojo tyrimo, t.y. maždaug per 1 parą laiko, galėjo natūraliai išnykti. Nukentėjusios asmens apžiūros protokolu fiksuota žymė ant kaklo galėjo atsirasti ir nukentėjusios bei bylos liudytojų nurodytu mechanizmu, - kaltinamajai iš už nugaros ištiesta ir palenkta per alkūnę ranka apglėbus ir spaudžiant nukentėjusios kaklą iš priekio. Kraujosruva ant skruosto atsirado dėl nestipraus trauminio poveikio, patirto maždaug prieš 1-1,5 paros iki jo atlikto tyrimo, toks poveikis galėjo būti padarytas ir judesyje tais pačiais kaltinamosios apkabinimo nukentėjusios kaklą veiksmais, taip pat galėjo būti patirtas ir dėl kontakto judesyje su aplinkos daiktais. Atsižvelgiant į objektyvius duomenis (taškinių kraujosruvų akių vokuose nebuvimą), jeigu nukentėjusioji ir buvo smaugiama, tai nestipriai, trumpą laiką.

16. 2011-02-11 ambulatorine kompleksine teismo psichiatrine psichologine ekspertize Nr. 84TPK-15 nukentėjusiajai V. P. ekspertų komisijos diagnozuota „Adaptacijos sutrikimai (subkompensuota), užsitęsusi depresinė reakcija. F 43.2“. Taip pat nustatyta, jog dėl kaltinamosios veiksmų įvykio metu ji pernešė psichotraumuojančią situaciją, jai diagnozuotas sutrikimas (liga) išsivystė būtent 2009-03-31 įvykio pasekmėje, šis sutrikimas (liga) sukėlė V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Praeityje (iki 2009-03-31 įvykio) ir nusikaltimo metu ji jokiu psichikos sutrikimu (liga) nesirgo. Pagal savo amžių, individualias savybes, sveikatos būklę nusikaltimo metu V. P. galėjo teisingai suvokti vykstančių įvykių, tiek kaltinamosios, tiek savo veiksmų esmę ir savuosius teisingai valdyti. Nukentėjusiajai nėra padidėjęs įtaigumas ar polinkis fantazuoti, jos vaizdinė atmintis normali. Nukentėjusios psichinė sveikata tyrimo metu gerėjanti, todėl tikėtinas pasveikimas, tačiau kartojantis psichotraumuojančiai situacijai galimas ir psichinės būklės pablogėjimas. Visas nukentėjusiai iki tyrimo atliktas medicininis gydymas, tame tarpe ir 2 kartus psichiatriniame stacionare, yra susijęs su konstatuojamu jai sveikatos sutrikdymu (b.l. 157-160, 3 tome).

Teisiamajame posėdyje papildomai apklausta specialųjį teismo psichiatrinį nukentėjusios tyrimą komisijoje atlikusi ekspertė J. Z. R. paaiškino, jog komisijai iš ekspertizės atlikimui pateiktos bylos medžiagos buvo žinoma informacija, kad nukentėjusios prašymu steigėjo-savivaldybės buvo nuspręsta atlikti mokyklos finansinį auditą, o taip pat pranešta V. P. apie VTEK pradėtą tyrimą, tačiau komisija sprendė ir ji dar kartą patvirtinanti, jog tiek pagal bylos duomenis, tiek pagal medicininius dokumentus šios dvi aplinkybės nukentėjusios nesusargdino, įtakos jos psichinei sveikatai nepadarė, ir komisijos konstatuotam sveikatos sutrikdymui ir jo mastui įtakos neturėjo. Tam įtakos neturėjo ir nukentėjusios anksčiau persirgtos ligos, sergama hipertenzinė liga ar kt. medicininiuose dokumentuose fiksuoti fiziniai negalavimai, taip pat jos amžius ar didelis pedagoginio darbo stažas. Komisijos konstatuotą nukentėjusios susirgimą, kuriuo buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, tiesiogiai ir priežastingai lėmė tik nusikaltimo metu dėl kaltinamosios veiksmų patirtas stresas.

Ta pati specialistė dar ikiteisminio tyrimo stadijoje pareiškė, jog nukentėjusios V. P. kai kuriuose medicininiuose dokumentuose streso, sukėlusio aptariamą susirgimą (ligą) data kaip 2009-03-30, o ne 2009-03-31, yra nurodyta grynai per klaidą. Subjektyvūs nukentėjusios nusiskundimai tiek jos gydymo metu, tiek ir atliekant jai ekspertizę buvo tikrinami ir patikrinti objektyvaus pobūdžio moksliniais tyrimais, kurių duomenys saugomi jos sveikatos istorijose, o jų apibendrinimai ir išvados, remiantis klinikinio stebėjimo metodais, pateikti ekspertizės akte (b.l. 69-70, 5 tome).

17. Vilkaviškio r. Paežerių pagrindinės mokyklos 2-ojo aukšto evakuacijos plane patalpų išdėstymas pažymėtas toks pat, kaip fiksuota policijai apžiūrint įvykio vietą, t.y. kad laiptine užlipus į 2-ąjį pastato aukštą, iš karto kairėje yra mokytojų kambarys, tiesiai, - vienas bendrasis koridorius, į dešinę, - antras bendrasis koridorius, o kairiau, - raštinės kabinetas, durys atsidaro vidun, jį perėjus už sienos yra direktoriaus kabinetas, durys atsidaro į raštinės kabineto pusę. Perėjus direktoriaus kabinetą yra durys į tambūrą, atsidaro į tambūro pusę, iš pastarojo kairėje yra durys į buhalterijos kabinetą, atsidarančios į pastarojo pusę, tiesiai, - į tualeto, prausyklos patalpą, atsidaro į šios vidų, dešinėje, - į antrąjį bendrąjį koridorių, toliau už buhalterijos kabineto sienos yra direktoriaus pavaduotojo (liudytojos R. C.) kabinetas. Durys iš holo į raštinę, iš jos į direktoriaus kabinetą ir iš pastarojo į tambūrą yra vienoje linijoje, t.y. jas visas atidarius iš holo galima matyti tambūro vidų (b.l. 16-18, 5 tome).

18. Vilkaviškio r. Paežerių pagrindinės mokyklos 2008-2009 mokslo metų 2-10 klasių mokinių pamokų laiko trukmės grafike fiksuota, jog 3-ioji pamoka baigiasi 10.40 val. laiku, toliau iki 11.00 val. tęsiasi pertrauka, o nuo 11.00 val. iki 11.45 val. vyksta 4-oji pamoka (b.l. 20, 21, 5 tome).

19. Vilkaviškio r. policijos komisariato pranešimų telefonu apskaitoje ir skambučių įrašų stenogramose fiksuota, jog dėl kaltinamosios Z. G. elgesio Paežerių mokykloje į policiją telefonu buvo skambinta 2009-03-31 d. 09.56 val. ir pakartotinai 12.05 val., abu kartus skambino ir su budėtoju bendravo liudytojas J. P., antro pokalbio metu, - papildomai ir savivaldybės darbuotoja V. K., antro pokalbio metu pranešama apie muštynes tarp buhalterės ir direktorės, kad ši buvo smaugiama, yra sumušta, matosi žymės (b.l. 165-166, 169, 178-180, 5 tome).

20. Vilkaviškio r. savivaldybės administracija 2012-03-21 pranešime Nr. (31)(7.6)SD-1023 pažymėjo, kad pagal pačios Paežerių pagrindinės mokyklos direktorės 2009-03-26 rašytinį prašymą 2009-03-30 steigėjas nutarė atlikti neplaninį šios mokyklos veiklos ir finansinį auditą, apie tai tą pačią dieną direktorei buvo išsiųstas pranešimas raštu, auditas faktiškai pradėtas 2009-04-03, baigtas 2009-05-21, pateikta 16 rekomendacijų (b.l. 2-3, 6 tome).

Žemesnės instancijos teismas

22. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu 2009-06-17, Nr. KS-47 konstatuoti V. P. veiksmais, pasireiškusiais dalyvaujant artimųjų įdarbinimo procedūrose, padaryti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo dviejų straipsnių reikalavimų pažeidimai bei rekomenduota nusišalinti nuo tolimesnių sprendimų, susijusių su tokių asmenų įdarbinimu, bei papildomai deklaruoti privačius interesus. Pranešimas apie pradėtą VTEK tyrimą mokykloje gautas ir įregistruotas 2009-03-30 (b.l. 13-15, 24, 6 tome).

Motyvuojamoji dalis

23. 2012-01-24 protokolu kaltinamosios Z. G. pateikta prie bylos patvirtintos dokumentų (pirkimo-pardavimo čekio ir garantinio aptarnavimo talono) kopijos, kuriose yra duomenys, jog UAB „Mobilios telekomunikacijos“ 2006-05-23 su 36 mėn. garantija pardavė už 750 litų kainą mobilaus ryšio telefoną „Samsung D 500E“, identifikavimo (IMEI) Nr. 355448 00 8193411 (b.l. 102-104, 7 tome, taip pat b.l. 38, 3 tome).

24. 2009-03-27 Paežerių pagrindinės mokyklos direktorės V. P. įsakymu Nr. A-(3.2)-15 vyr. buhalterei Z. G. suteikta kasmetinės atostogos nuo 2009-03-30 iki 2009-04-28, nukeliant atleidimo iš darbo datą (b.l. 59, 3 tome, taip pat b.l. 106, 7 tome).

25. 2012-03-09 ambulatorine kompleksine teismo psichiatrine psichologine ekspertize Nr. 84TPK-30/2012 kaltinamajai Z. G. nuo jaunystės diagnozuotas asmenybės sutrikimas, kuris įvardinamas „Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F 60.3)“. Šį sutrikimą kaltinamoji turėjo ir 2009-03-31. Tyrimo atlikimo metu be minėto sutrikimo komisija kaltinamajai diagnozavo ir „Lengvą depresinį epizodą (F32.0)“. Kaltinamoji tiek nusikalstamos veikos darymo metu, tiek iki jos, tiek ir dabar gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jos mąstymas ir intelektas yra normalaus lygio. Lengvas depresijos epizodas jai išsivystė po nusikalstamos veikos, kaip patirto streso pasekmė.

Kaltinamosios psichologinio tyrimo dalimi papildomai nustatyta, jog asmenybė atkakli ir užsispyrusi, kategoriškai įsitikinusi savo pozicijų teisingumu, jos elgesys nelankstus, stokoja empatijos, išorės draudimai ar apribojimai jai kelia dirglumą, įtarumą, nepasitenkinimą, galimas priešiškumas, konfliktiškumas, pykčio protrūkiai, nesiskaitant su aplinka (b.l. 3-5, 8 tome).

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

II.1. Kaltinamosios Z. G. parodymai. Kaltinamoji smurtavusi įvykio metu prieš nukentėjusiąją aplamai neneigia, tik tvirtina naudojusi kiek kitokį smurtinių veiksmų pobūdį, - ne apglėbusi nukentėjusios kaklą, bet viena ranka vis griebusi nukentėjusiai už peties „kabliu“, o kita siekusi šios rankoje laikomo savojo telefono. Tačiau teismo vertinimu ši dalis kaltinamosios paaiškinimų neatitinka faktinių bylos duomenų nustatytų visuma kitų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio įrodymų, - nukentėjusios, tiesioginių įvykio liudytojų parodymais, nukentėjusios asmens apžiūros protokolu, akivaizdu, kad šia apžiūra fiksuotas pakitimas ant nukentėjusios kaklo atsirado ne kaltinamosios tvirtinamu būdu. Kita vertus, kaltinamoji be realaus pagrindo ginčija nubrėžusi nukentėjusios skruostą, dėl ko atsiradusi kraujosruva. Teismo vertinimu, net pagal pačios kaltinamosios tvirtinamą smurto mechanizmą, naudotą ne vienmomentiškai, bei tiek jai pačiai, tiek nukentėjusiai esant nuolatiniame judesyje, ji tikrai objektyviai galėjo ranka užgauti nukentėjusios skruostą. Antra vertus, tiek pati nukentėjusioji, tiek ją betarpiškai prieš įvykį matę liudytojai vienodai ir nuosekliai tvirtina, jog įbrėžimas nukentėjusios skruoste atsirado tik po nagrinėjamo nusikaltimo įvykio (iki tol nebuvo). Trečia, įbrėžimo bei dėl jo susiformavusios kraujosruvos nukentėjusios skruoste faktą, trauminio poveikio laiką, jo mechanizmo pobūdį patvirtino teisiamajame posėdyje ir teismo medicinos ekspertas V. V.. Teismo vertinimu, šių duomenų visumos pakanka patikimai konstatuoti, jog kaltinamoji fiziškai traumavo nukentėjusios skruostą, dėl ko šiai susiformavo kraujosruva ir nežymiai sutriko sveikata. Todėl aukščiau aptartomis dalimis kaltinamosios parodymų teismas netiki ir jas atmeta. Tačiau, kita vertus, teismas sprendžia, jog jokiais bylos duomenimis nėra nuneigta kaltinamosios versija, kurios ši nuosekliai laikėsi per visą bylos procesą, kad smurto ji griebėsi tik todėl, kad pagal nukentėjusios veiksmus susiklosčiusioje situacijoje manė, jog ši grobia jos telefoną, siekdama jį pasisavinti, ar sunaikinti (sužaloti), ar kaip tai kitaip, kaip pati išsireiškė „pradanginti“, ji smurtavusi tik tam ir tik tiek, kad atsiimti, susigrąžinti iš nukentėjusios savo telefoną. Šią versiją, be kita ko, patvirtino teisme ir nukentėjusioji bei tiesioginiai įvykio liudytojai, teigdami, jog kaltinamoji smurtaudama šaukė : „vagys“, „vagia telefoną“, „kvieskit policiją“ bei išvien reikalavo jai grąžinti šį telefoną, - taigi, tokia jos išorinė veiksmų išraiška rodė vidinį suvokimą, kad iš tiesų vagiamas jos turtas (telefonas), ir jos siekį jį, savo turtą, apginti, atsiimti atgal iš nukentėjusios. Bylos duomenys neduoda pagrindo spręsti, jog smurtauta buvo kokiais tai kitais motyvais ir tikslais, pavyzdžiui, siekiant tyčia trikdyti viešąją tvarką, atkeršyti dėl kažko, pažeminti, įžeisti ar kt., be to, teismo vertinimu, jos, kaltinamosios, nevisiškai adekvatus elgesys iki smurto, apie kurį aiškino nukentėjusioji ir dalis liudytojų, vis dėl to neleidžia spręsti, kad vėliau jos smurtauta buvo iš chuliganiškų paskatų.

II.2. Nukentėjusios V. P. parodymai. Šie duomenys, teismui juos vertinant atskirai ir visumoje su kt. bylos duomenimis, iš esmės pripažįstami teisingais dėl nusikaltimo įvykio eigos, patirto smurto, juo sukeltų jai pasekmių, kadangi nukentėjusios pateiktus teisme duomenis patvirtino liudytojų parodymai, ekspertų išvados bei papildomi paaiškinimai teisme, jos asmens ir įvykio vietos apžiūrų duomenys. Tačiau teismas netiki ta dalimi nukentėjusios paaiškinimų, kuriuose ji teigė kaltinamosios telefoną siekusi tik išjungti, - užvaldyti, jį išnešti neketinusi ir nenorėjusi. Šį nukentėjusios teiginį visiškai paneigė jos pačios tolimesni veiksmai, - telefoną paėmė į saują, išjungti ir nebandė, jį nešėsi rankoje išeidinėdama iš buhalterijos kabineto, nepaleido iš rankų per visą konflikto laiką bei negrąžino kaltinamajai iki pat to momento, kai kartu su iškviestais steigėjo atstovais nebuvo peržiūrėti, perklausyti įrašai.

II.3. Tiesioginių įvykio liudytojų R. C., A. J., V. K., L. D. parodymai. Šių asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, esminių prieštaravimų nėra, kaltinamosios akcentuoti kai kurie nesutapimai jų parodymuose nėra esminiai, teismo vertinimu, sąlygoti patirto įvykio metu streso bei praėjusio nuo liudijamo įvykio daugiau nei 3,5 m. laiko trukmės, be to, šie nesutapimai nekliudo kvalifikuoti nagrinėjamą situaciją ir teisingai išspręsti bylą.

II.4. Tiesioginės įvykio liudytojos G. Č. parodymai. Šios nepilnametės pateikti duomenys apie tiesiogiai matytas įvykio aplinkybes iš esmės atitinka kitus tiesioginius įrodymus, kitus bylos duomenis, o šios liudytojos nurodymą, jog nukentėjusioji ir ją per kaklą apkabinusi kaltinamoji prie raštinės pasirodė ne per duris iš direktorės kabineto, kaip liudija situacija, o iš holo pusės, teismas vertina akivaizdžiu sąžiningu suklydimu, sąlygotu jos tuometinės mažametystės ir patirtu labai dideliu išgąsčiu. Kad ši liudytoja buvo įvykio vietoje, tiesiogiai matė jos paaiškintas įvykio aplinkybes byloje patvirtino dar trys liudytojai : O. S., L. Č. ir J. P..

II.5. Netiesioginių įvykio liudytojų R. N., O. S., J. P., G. V. parodymai. Šie asmenys, nors tiesiogiai patys nestebėję nusikaltimo įvykio, teisme patvirtino smurtavimo faktą, kad smurtavo kaltinamoji prieš nukentėjusiąją, kad pastaroji po įvykio atrodė kaip patyrusi smurtą, susijaudinusi, išsigandusi, perplėšta palaidine, - šie duomenys visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

II.6. Specialiųjų ekspertinių tyrimų išvados ir specialistų paaiškinimai. Tyrimai atlikti pagal patvirtintas mokslines metodikas, išvados pagrįstos ne subjektyvios kilmės informacija, bet moksliniais tyrimais ir klinikinių stebėjimų duomenimis, todėl teismui šie bylos duomenys abejonių nekelia. Teismas sutinka su ekspertės psichiatrės paaiškinimu teisme, jog pirminėje nukentėjusios anamnezėje ją skubos tvarka pirmą kartą hospitalizuojant užrašyta kaip patirto smurtinio streso data 2009-03-30 yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, - nes jokie bylos duomenys to nepatvirtina. Iš esmės ta pati situacija ir teismo vertinimas klaida yra ir su įrašais sveikatos istorijoje, jog nukentėjusios aiškinimu jau maždaug savaitę iki įvykio ji negalavusi, blogai miegojusi. Tai teisme visiškai paneigė pati nukentėjusi, pareikšdama, jog ji klausinėjimo metu buvusi tokioje būsenoje, kad net negalėjusi prisiminti, ką išviso kalbėjo, be to, ši informacija, kaip motyvuotai teisme paaiškino teismo psichiatrė, nepasitvirtino (buvo paneigta) dėl tolimesnių nukentėjusios klinikinių stebėjimų ir jai atliktų tyrimų psichiatrijos stacionare. Aptariamą informaciją visiškai paneigė teisme ir liudytojas J. P., su ja nuolat gyvenantis ir būnantis nukentėjusios sutuoktinis, tvirtindamas, jog iki pat nusikaltimo įvykio nukentėjusioji atrodė ir elgėsi buityje, namie ir darbe normaliai, dirbo, naktimis ilsėjosi, gyveno įprastą sau gyvenimą, - niekas nieko bent kiek įtartino nei namuose, nei darbe nepastebėjo. Teismas taip pat visiškai sutinka su teismo ekspertės psichiatrės vertinimu, jog nei pačios nukentėjusios paprašytas atlikti vadovaujamos mokyklos steigėjo finansinis auditas, nei išvakarėse gautas pranešimas apie VTEK pradedamą tyrimą nukentėjusios nesusargdino ir įtakos jos sveikatos sutrikdymo mastui neturėjo, - psichiatrijos stacionare atlikti nukentėjusios klinikiniai stebėjimai ir specialūs tyrimai vienareikšmiškai parodė, jog nukentėjusios susirgimo priežastis yra perneštas stresas dėl patirto fizinio smurto, kuo nepasižymėjo nei žinia apie VTEK tyrimą, nei tuo labiau apie pačios pateikto prašymo dėl neplaninio audito patenkinimą.

II.7. Kiti likusieji bylos duomenys. Jie savo visuma taip pat patvirtina buvus kaltinamosios smurtinius veiksmus, kuriuos teismas konstatavo įrodytais teisme, bei juos buvus tokiomis aplinkybėmis, kokias teismas jau aprašė aukščiau (žr., - teismas nustatė).

II.8. Faktinės situacijos visumoje juridinis kvalifikavimas. Pirma, nukentėjusioji, laikinai paimdama ir sulaikydama asmeninį kaltinamosios daiktą (mobilųjį telefoną) iki galimai fiksuotų vaizdo, garso įrašų turinio išsiaiškinimo ir bendro konfliktinės situacijos išsprendimo iškviestų mokyklos steigėjo (savivaldybės) atstovų pagalba, teismo vertinimu, subjektyviai suvokė veikianti būtinojo reikalingumo sąlygomis, ginant mokyklos ir savo interesą, kad nebūtų neteisėtai paviešintas be jos sutikimo jos atvaizdas ir pokalbis, įstaigos buhalterinių dokumentų, jų registrų turinys. Antra, savo ruožtu kaltinamoji, teismo vertinimu, subjektyviai įvertino staiga susiklosčiusią situaciją neteisėtu kėsinimusi į jos turtą (mobilųjį telefoną), - jį pagrobti, sunaikinti jį patį kaip daiktą, ar jos čia padarytus garso ir vaizdo įrašus, todėl subjektyviai sprendė turinti teisę į būtinąją gintį, t.y. tuojau pat atgauti atgal telefoną, kad ir smurto pagalba. Trečia, nukentėjusios vykdytą tariamą teisę į laikiną kaltinamosios telefono paėmimą (sulaikymą) pati kaltinamoji nepripažino, ją žodžiais ir aktyviais savo veiksmais ginčijo. Pagrindo dabar teismui spręsti, jog nukentėjusioji tikrovėje ir realiai siekė kaltinamosios telefono grobimo ar jo sunaikinimo (sužalojimo) nėra, pagrindą tokiam manymui pirmiausiai šalina pačios nukentėjusios veiksmai iki nusikaltimo (smurto) pradžios, jo eigoje ir jam pasibaigus, - nukentėjusioji nors objektyviai ir turėdama tokią galimybę telefono nedaužė, įrašų ieškoti ir trinti nebandė, kaltinamajai smurtą nutraukus, telefoną padėjo atvirai liudytojų akivaizdoje ir laukė mokyklos steigėjo atstovų. Kita vertus, nukentėjusios veiksmuose neįmanoma įžvelgti ir jokios subjektyvios motyvacijos vagystei ar pan. pavojingam kėsinimuisi į kaltinamosios turtą. Pripažintina, jog nustatytoje situacijoje formaliai galima įžvelgti nukentėjusios veiksmuose savavaldžiavimo požymių, ypač jei situaciją vertinti kaltinamosios akimis, tačiau nusikalstama veika panašūs veiksmai vertinami ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau, - BK) 294 str. 1 d. kyla tik tuomet, kai padaroma didelės žalos. Čia tokios daroma nebuvo, tokio mąsto žala ir negrėsė (nėra faktinio pagrindo net tokiai prielaidai, nes kaltinamoji savo valdymą į telefoną prarado trumpam apie 2 val. laikui). Ketvirta, būtinoji gintis, kuria remiasi kaltinamoji ir kaip ji yra apibrėžta BK 28 str. 1 ir 2 d. d., pagal objektyviuosius kriterijus yra galima tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka BK numatytos nusikalstamos veikos požymius (visus įstatymo numatytus kaip būtinus veikos sudėties požymius). Kadangi teismas jau nustatė, jog tikrovėje, realiai pavojingo kėsinimosi (nusikaltimo) iš nukentėjusios pusės į kaltinamosios turtą nebuvo, pagal objektyviuosius kriterijus būtinosios ginties teisė kaltinamajai neatsirado (neleidžiama daryti nusikalstamos veikos ginant save ar kitą nuo administracinio teisės pažeidimo, darbo drausmės pažeidimo ir pan.). Penkta, tačiau būtinosios ginties institutas baudžiamojoje teisėje turi ir subjektyvųjį kriterijų, kuris šios bylos situacijoje pagal jos specifiką yra labai aktualus. Aptariamas kriterijus yra susijęs su būtinuoju aptariamo instituto požymiu, - kėsinimosi (šiuo atveju tai būtų nukentėjusios veiksmai kaltinamosios telefono atžvilgiu) realumu. Jeigu tikrovėje, realiai kėsinimosi nebuvo ir žmogus, šiuo atveju kaltinamoji, dėl tokio kėsinimosi klydo, įsivaizduodamas jį, tokia situacija baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikoma tariamąja būtinąja gintimi. Klaida, dėl kurios asmuo pradeda gintis nuo tikrovėje negresiančio jam pavojaus, gali atsirasti dėl neteisingai įvertintos konkrečios situacijos, kito asmens elgesį palaikius pavojingu ir pan. Teismas jau aukščiau konstatavo, kad nėra nuneigtas kaltinamosios tvirtinimas, kad ji įsivaizdavo, jog nukentėjusioji siekia jos telefoną pagrobti ar sunaikinti (sužaloti), kas suponuoja pareigą teismui taikyti nekaltumo prezumpcijos taisyklę, jog nepaneigtos teisinančios aplinkybės turi būti vertinamos kaltinamosios naudai, ir konstatuoti, jog kaltinamoji suklydo dėl realiai nebuvusio pavojingo kėsinimosi. Teismo vertinimu, kaltinamosios suklydimą šiuo atveju nulėmė ne tik susidėjusių aplinkybių specifika, - abipusiai ir ilgokai (9-11 val. laikas) vyravusi įtampa, jos asmenybės ypatumai (įtarumas, impulsyvumas, priešiškumas kito nuomonei), tačiau didele dalimi ir pačios nukentėjusios veiksmai. Jos elgesys nustatytoje situacijoje ją nesprendė, įtampą nemažino, bet jos pasirinktas elgesio modelis, atvirkščiai, situaciją tik paaštrino, o tai, jai pačiai žinant kaltinamosios asmenybės, charakterio savybes, jos nusiteikimą tą dieną ateinant, teismo vertinama rizikingu elgesiu, nors juo nukentėjusioji ir nesiekė provokuoti kaltinamąją kokiems tai nusikalstamiems veiksmams prieš save ar kt. asmenis (spręsti priešingai bylos duomenų teismui nepakanka). Teismo vertinimu, nukentėjusioji turėjo ir galėjo rasti būdą situacijai išspręsti (tinkamas informavimas, kvietimas steigėjo, policijos (šiuo atveju nebuvo net sugebėta aiškiai pasakyti kas iš tikrųjų vyksta), komisijos sudarymas neteisėtam elgesiui darbe užfiksuoti ir pan.), ji galėjo ir privalėjo numatyti tokią kaltinamosios reakciją į jos, nukentėjusios poelgį, - staigų, tylomis, nieko nepasakant ir nepaaiškinant, nepasikviečiant pašalinių konfliktui kviestinių, kaltinamosios telefono laikiną paėmimą ir sulaikymą, juolab, kad kaltinamoji tuo metu juo jau nieko nedarė, - dirbo kompiuteriu. Tiesa, teismui nepakanka duomenų vienareikšmiškai spręsti (konstatuoti), nors tam buvo išnaudotos visos prieinamos procesinės priemonės, iš kurios konkrečiai vietos nukentėjusioji paėmė kaltinamosios telefoną, - nuo stalo ar iš rankinės, tačiau šios konkrečios situacijos juridiniam kvalifikavimui esminės reikšmės ši aplinkybė ir neturi. Tariamosios būtinosios ginties situacijoje žalos kitam padariusio asmens atsakomybė priklauso nuo to, ar jis nustatytoje situacijoje turėjo ir galėjo numatyti, kad iš tikrųjų pavojingo kėsinimosi nėra. Jeigu besigynęs asmuo, šiuo atveju, kaltinamoji, tai numatyti ir turėjo, ir galėjo, tai jo veiksmai dėl žalos padarymo kitam asmeniui kvalifikuojami kaip padaryti dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 5 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalga „Dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo įstatymų taikymo baudžiamosiose bylose“, - Teismų praktika, 1997, Nr. 7, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras, bendroji dalis, - teisinės informacijos centras, Vilnius 2004, 184-185 p. p.). Teismas sprendžia, kad kaltinamoji Z. G. nustatytoje bylos situacijoje, nors ir turėjusi pakankamą faktinį pagrindą klysti dėl pavojingo kėsinimosi į jos turtą realumo, vis dėlto ir turėjo, elgdamasi rūpestingai ir atsakingai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. bei kt. teisės ir geros moralės normos, ir galėjo vis dėlto susivokti, jeigu ne pirminiu momentu, tai bent jau nuo to momento, kai pasirodė pirmieji pašaliniai konfliktui asmenys, jog jos įsivaizduojamos vagystės ar turto naikinimo (žalojimo) nevyksta, o jos telefonas paimamas ir išnešamas kitais, nenusikalstamais tikslais, jeigu būtų įdėjusi kur kas daugiau pastangų suvaldyti savo emocijas ir pasitelkti daugiau racionalaus proto, tuo labiau, kad jos mąstymo lygis ir intelektas tikrai tai leido (žr., - kaltinamosios teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės akto aprašymą). Kaip prieš tai nukentėjusioji, taip dabar kaltinamoji turėjo ir galėjo pasirinkti kitą racionalesnį, mažiau pavojingą ir žalos kitiems tiesiogiai nedarantį elgesio modelį, - jeigu ir persekioti nukentėjusiąją, tai bent jau be fizinio smurto, bandyti aiškintis žodžiu jos elgesio motyvus ir tikslus, tolimesnius ketinimus situacijai ir telefono likimui išspręsti ir t.t. Taigi, apibendrindamas ir faktinę situaciją byloje kvalifikavęs tariamąja būtinąja gintimi, teismas sprendžia, jog kaltinamoji Z. G. turi atsakyti už dėl savo neatsargumo padarytą žalą nukentėjusios sveikatai, t.y. dėl V. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (susargdinimo) dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.).

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę šalinančių (be konstatuotos tariamosios būtinosios ginties) ar galinčių būti pakankamu pagrindu ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Kadangi jau aukščiau teismas sprendė, jog kaltinamoji žalą nukentėjusiajai padarė dėl neatsargumo, kaltinamosios Z. G. veiksmai iš BK 138 str. 1 d. turi būti perkvalifikuoti į BK 139 str. 1 d. (tie patys veiksmai, tik padaryti dėl neatsargumo). Teismas jau vertindamas bylos faktinius duomenis pasisakė, kad jie pakankamai ir patikimai patvirtina, jog kaltinamoji fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytu būdu, šiuo smurtu padarė kūno sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusios sveikatą, bei taip pat tuo pačiu smurtu ją tiesiogiai priežastingai susargdino, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.

Kaltinamajame akte Z. G. pagal idealiosios nusikaltimų sutapties taisykles buvo inkriminuotas ir padarymas nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., kadangi kaltinamosios veiksmais buvo padaryta moralinės žalos (parodyta nepagarba, sutrikdyta rimtis, sukelti nepatogumai, stresas) ir kitiems asmenims, - tiesioginiams įvykio liudytojams. Tačiau ši veika gali būti padaroma tik tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), - atsakomybės už viešos tvarkos pažeidimą dėl neatsargumo baudžiamasis įstatymas nenumato. Kadangi aukščiau konstatuotos tariamosios būtinosios ginties situacijoje padaryta žala kvalifikuojama kaip padaryta dėl neatsargumo, kaltinamosios Z. G. veiksmai pagal aptariamą BK 284 str. 1 d. papildomai negali būti kvalifikuojami, o kitiems asmenims (tiesioginiams įvykio liudytojams) per neatsargumą padarytą neturtinę (moralinę) žalą kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą taip pat nėra juridinio pagrindo. Tačiau kadangi tai idealioji nusikaltimų sutaptis ir kaltinamoji nuteisiama už tuos pačius veiksmus pagal kitą baudžiamąjį įstatymą (BK 139 str. 1 d.), sprendimas ją išteisinti pagal BK 284 str. 1 d. negali būti priimamas.

Apie procesines galimybes keisti ar tikslinti kaltinamajam akte suformuluotą jai kaltinimą baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamose ribose kaltinamoji Z. G. teismo buvo įspėta dar teisiamojo posėdžio pradžioje, papildomai aiškinant jai kaltinimo esmę (Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 ir 2 d. d.), prokuroras teisme kaltinimą tikslinti ar keisti atsisakė, teismas šiuo nuosprendžiu kaltinamosios veiką perkvalifikuoja pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, faktinės aplinkybės netampa iš esmės skirtingomis, - kaltinamosios veiksmų pobūdis, padarymo laikas, vieta, sukeltos pasekmės nesikeičia, o keičiamas tik buvęs jos psichinis santykis su darytais veiksmais, - kaltės forma (Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4 d.).

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja nė mažesniu, nė didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 139 str. 1 d.) dispozicijoje. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės rūšies ir dydžio parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamoji nusikalstamai veikė iš asmeninio pobūdžio paskatų, tariamai gindamasi nuo įsivaizduojamo, tačiau realiai nebuvusio kėsinimosi į jos asmeninį turtą. Tariamosios būtinosios ginties vykdymo vietos viešumas (kai ginamasi savo pobūdžiu viešoje vietoje), teismo vertinimu, pats savaime nerodo tariamai besiginančiojo chuliganiškų paskatų ir tuo labiau negali riboti įstatymu jam garantuojamos teisės gintis ar kitaip apsunkinti tokio asmens teisinės padėties. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimus, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina teigiama : kaltinamoji anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo nusikaltimo metu ir neturi dabar (2007-05-03 buvusi paskirta nuobauda už neatsargų KET pažeidimą yra įvykdyta iš išnykusi), ji yra ištekėjusi ir gyvena šeimoje, iki nusikaltimo įvykio visą laiką dirbo, nuo 2009-06-15 yra registravusis ieškančia darbo bedarbe Darbo biržoje, gyvenamosios vietos savivaldos institucija pranešimų, skundų dėl kaltinamosios elgesio nėra gavusi.

Kaltinamosios atsakomybę byloje lengvinančia teismas kvalifikuoja aplinkybę, kad kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas pačios nukentėjusios elgesys, pasireiškęs be aiškaus įspėjimo, paaiškinimų asmeninio kaltinamosios daikto paėmimu ir išnešimu iš jos buvimo patalpos, - teismas plačiau tai jau aptarė aukščiau, konstatuodamas tariamosios būtinosios ginties situacijos buvimą (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Tariamoji būtinoji gintis nėra tapatu būtinosios ginties ribų peržengimui, todėl papildomai dar ir aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 9 p., konstatavimui pagrindo nėra.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Atsižvelgdamas į visumą aptartų bausmės rūšį ir dydį įtakojančių (individualizuojančių) bylos faktinių aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia mažesnio dydžio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis bausmės paskyrimą.

Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajai Z. G., kaip pirmą kartą teisiamai ir už neatsargų nusikaltimą, paskirtina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu, - vieši darbai, kaip šiuo atveju pakankama ir labiausiai tinkama, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, darbingumą, asmeninę, šeimos ir turtinę padėtis, taip pat ir neužimtumą nuolatiniu darbu ar pan. veikla.

Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 6 mėn.) nustatytinas 4 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Z. G. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų.

Kaltinamajai Z. G. dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

Nukentėjusi nuo kaltinamosios nusikalstamos veikos V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų jai atlyginimo priteisimo. Pirma, dėl turtinės žalos, - jos prašoma priteisti išviso 9129,27 lt., šią sumą sudaro : 100 lt. už sugadintą ir nebeišlikusią nukentėjusios palaidinę, 444,68 lt. už pirktus gydymui vaistus, 1200 lt. už mokamas medicinines (reabilitacijos sanatorijoje) ir psichoterapines (gyd. V. Ž. privačiame kabinete Kauno m.) paslaugas, 200 lt. patirtų išlaidų kelionėms į medicinos įstaigas ir reabilitacijos vietą (sanatoriją), 2184,59 lt. dėl laikino nedarbingumo prarasta darbo užmokesčio dalis, apskaičiuota kaip skirtumas tarp nukentėjusios vidutinio darbo užmokesčio darbe ir faktiškai už nedarbingumo laikotarpį jai paskirtų ir išmokėtų ligos pašalpų sumos, taip pat 5000 lt. proceso išlaidų, patirtų apmokant už nukentėjusiai atstovavusių advokatų darbą procese, rengiant procesinius dokumentus (skundus, civilinio ieškinio pareiškimus, atstovaujant pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, tame tarpe ir šiame bylos nagrinėjime). Visos be išimties nukentėjusios išlaidos ir negautos pajamos, kurias prašoma priteisti, yra jos visiškai pagrįstos leistinais įrodymais dokumentais, išskyrus prašomas kompensuoti kelionių išlaidas 200 lt. suma ir sugadinto turto-palaidinės, vertę 100 lt. Tačiau teismas sprendžia, jog faktai, kad kaltinamoji įvykio metu suplėšė nukentėjusios palaidinę, bei kad nukentėjusioji dėl to, kad atstatyti kaltinamosios jai sutrikdytą sveikatą, važiavo keliolika kartų iš gyvenamosios vietos į Kauną pas psichoterapeutą A. Ž. (atstumas į abu galus apytiksliai 150 km), kartą iš gyvenamosios vietos į reabilitacinio gydymo vietą sanatoriją Birštone (atstumas į abu galus apytiksliai 140 km), po keletą kartų pas gydytojus į Marijampolę ir Vilkaviškį, byloje yra visiškai įrodyti tiek pačios nukentėjusios, tiek daugumos liudytojų parodymais, tiek bylos dokumentais (išrašais iš medicininių dokumentų, kasos pajamų orderiais). Nukentėjusi aukščiau pažymėtais tikslais, nepriklausomai nuo transporto rūšies, keliavusi ne ko 2000 km, visuotinai žinant buvusias nuo 2009-03-31 iki dabar degalų, visuomeninio transporto paslaugų kainas, prašo jai kompensuoti 200 lt. išlaidų, kas, teismo vertinimu, yra tik labai nedidelė, daugiau simbolinė faktiškai ir akivaizdžiai be papildomo įrodinėjimo patirtų tam išlaidų dalis, todėl teismo vertinimu būtų neprotinga ir neteisinga tokios kompensacijos nukentėjusiai nepriteisti, taikyti Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. numatytą išimtį būtų neracionalu, nes perdavus šį reikalavimą spręsti civilinio proceso tvarka, papildomų galimybių įrodinėjimui ir kompensuotinų išlaidų apskaičiavimui neatsirastų (išlaidų dokumentai neišsaugoti), be to, Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 6.249 str. 1 d. įstatymo leidėjo yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį vertina ir nustato teismas, kas ir daroma. Ta pati situacija yra ir su palaidine, kurios nukentėjusi taip pat neišsaugojo. Jos tvirtinimu, kuris nėra paneigtas jokiais kitais faktiniais bylos duomenimis, tai buvo vienetinis siuvinys, papuoštas rankų darbo nėriniais ir tapo nebetinkamas nešioti, už drabužį nukentėjusi tvirtina įsigijimo metu sumokėjusi 200 lt., dėl natūralaus nusidėvėjimo prašanti jai atlyginti pusę šios sumos. Teismo vertinimu, prašoma kompensuoti prarasto (sugadinto iki tokio laipsnio, kad nebetinkama dėvėti pagal paskirtį, - išeigai) turto kaina, atsižvelgiant į jo ypatumus (vienetinis, unikalus daiktas), įsigijimo kaštus, dėvėjimo trukmę ir sąlygas, yra reali, pakankamai protinga ir teisinga, ją mažinti labiau teismas neturi pagrindo. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo (neskaitant proceso išlaidų, dėl kurių bus pasisakyta žemiau) yra leistinai ir pakankamai įrodyti, nukentėjusioji turi reikalavimo teisę į šios žalos visišką atlyginimą pagal CK 6.263 str. 1 ir 2 d.d., 6.283 str. 1 ir 2 d.d. normas, todėl šio reikalavimo netenkinti teismas neturi nei faktinio, nei juridinio pagrindo, - ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai. Antra, dėl proceso išlaidų, - jomis prašoma pripažinti ir priteisti dokumentais pagrįstas 5000 lt. nukentėjusios išlaidas ją atstovavusių byloje advokatų darbui apmokėti (detalizuota aukščiau). Lietuvos Respublikos BPK (toliau, - BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusio ir (ar) civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Ten pat toliau pažymėta, jog atsižvelgiant į nuteisiamo asmens turtinę padėtį, šios išlaidos iš kaltinamojo gali būti visai nepriteisiamos ar jų dydis sumažintas. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad priešingą interesą byloje turinti kaltinamoji procese pati aktyviai naudojosi gynėjais dalyvavusių advokatų paslaugomis, ji akivaizdžiai neveikė už greitą ir ekonomišką bylos procesą, absoliučioje daugumoje atvejų nepagrįstai skųsdama beveik visus ir visų lygių byloje dirbusių pareigūnų, prokurorų, teisėjų, teismų procesinius veiksmus ir sprendimus, pakankamai ilgą proceso (teisinių paslaugų teikimo) trukmę (virš 3,5 m.), neišvengiamai patirtų nukentėjusios atstovais dalyvavusių advokatų kelionių iš darbo vietos į teismus išlaidų dydį, atliktų byloje darbų apimtis (surašytų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, bylos sudėtingumą įrodinėjimo požiūriu), taip pat nesant pakankamo pagrindo pripažinti kaltinamosios asmeninę ir turtinę padėtį kaip sunkią ar labai sunkią, teismas sprendžia, jog šios bylos situacijoje yra teisinga ir protinga iš kaltinamosios priteisti visas nukentėjusios patirtas proceso išlaidas advokatų darbui apmokėti, t.y. 5000 lt. Taigi, ir ši civilinio ieškinio dalis dėl proceso išlaidų atlyginimo patenkintina visiškai. Trečia, dėl neturtinės žalos, - pastarąją nukentėjusioji prašo kompensuoti 10000 lt. suma, nurodydama, jog ilgai gydėsi, negalėjo dirbti, bendrauti, patyrė nepatogumų ir dvasinius išgyvenimus ne tik pati, bet ir budėti prie jos ligoninėje turėję artimieji, aiškiai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, kuri nėra iki galo atsistačiusi dar ir šiuo metu, periodiškai turinti vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus, be to, ji jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, jautė pažeminimą pavaldinių akivaizdoje. Teismas, įvertinęs visumą šios bylos duomenų, pripažįsta šiuos nukentėjusios argumentus pagrįstais ir teisingais, t.y. kad visa šita ji tikrai patyrė, išjautė ir iš dalies dar tebepatiria ir šiuo metu. Nukentėjusioji reikalavimo teisę į kaltinamąją dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju turi pagal CK 6.250 str. 1 ir 2 d.d. bei 6.283 str. 1 d. normas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į dvi esmines bylos aplinkybes, - pirma, kad žalos, tame tarpe ir neturtinės, buvo padaryta tariamosios būtinosios ginties sąlygomis, kuomet vertinama, kad tai padaryta per neatsargumą, bei antra, kad žalos patyrusi nukentėjusi nustatytoje situacijoje elgėsi rizikingai, dėl to mažėja kaltinamosios kaltės dėl žalos atsiradimo laipsnis, ir dalį jo, kaip galimą numatyti riziką, privalo prisiimti pati nukentėjusioji, todėl sprendžia, kad bus teisinga ir protinga prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažinti perpus, t.y. tokios žalos priteisti 5000 lt. sumą. Taigi, ši dalis nukentėjusios civilinio ieškinio tenkintina dalinai.

Byloje daiktinių įrodymų, proceso išlaidų, atlygintinų valstybei, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

Z. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., perkvalifikuojant jos nusikalstamą veiką iš BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ir nuteisti ją 4 (keturiems) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų neatlygintinai dirbti visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nukentėjusios V. P. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jai, V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš Z. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), : 1) keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis litus 27 ct. (4129,27 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 2) penkis tūkstančius litų (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, bei c) penkis tūkstančius litų (5000 Lt) proceso išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistosios – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.