Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviku ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus:

- 2015 m. spalio 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 8 punktą, 284 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 92, 82 ir 87 straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti;

- 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant iki 2018 m. gegužės 31 d. atlyginti likusią nusikalstama veika padaryta turtinę žalą 160,00 eurų sumai, neatlygintai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- 2018 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. V. iki 2018 m. gegužės 31 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (160,00 eurų) nukentėjusiajam I. U.; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius, tai yra dirbant kas mėnesį po 20 valandų sveikatos, priežiūros, rūpybos, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią nustatyta įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, 2020 m. gegužės 26 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos darbų kolonijos atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. V. laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 23 d., 22.00 val., iki 2020 m. vasario 24 d., 15.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė kambaryje buvusį G. M. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, padarydamas nukentėjusiajam G. M. 1000,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis K. V. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2020 m. vasario 23 d. vakare jis buvo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), savo kambaryje Nr. 317. Apie 22 valandą jis nuėjo į gretimą kambarį pas už sienos gyvenantį vaikiną vardu R., kurio pavardės neprisimena. Pokalbio metu R. paklausė jo ar jam nereikia kompiuterio. Jis pastarajam atsakė, kad reikia ir paklausė, ar gali kompiuterį paimti. R. atsakė, kad gali paimti. Jis pasiėmė kambaryje buvusį nešiojamą kompiuterį „Acer“ ir išsinešė, kieno buvo tas kompiuteris jis nežinojo ir nepaklausė. Vėliau pagal skelbimą internete jis tą kompiuterį Kėdainiuose iškeitė į kitą kompiuterį „Lenovo“. Dabar jis mano, kad R. pasiūlė paimti kompiuterį juoko forma. Jis pats supranta, kad paėmė svetimą kompiuterį, todėl pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir pažada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. V. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nešiojamąjį kompiuterį pirko prieš du metus iš žmogaus pagal skelbimą, šį kompiuterį buvo pirkęs iš „Topo centro“ parduotuvės, kompiuteris buvos visiškai naujas. Juo naudojosi pats vienas, namuose yra išsaugojęs kompiuterio dėžę, jos fotonuotraukas atsiuntė elektroniniu paštu. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, 2020 m. vasario 23 d., apie 22.00 val., kompiuterį paliko pas savo draugą R. kambaryje, kadangi buvo tikras, kad jam niekas neatsitiks, rytoj ateis ir pasiims. Tačiau kitą dieną atėjęs, kompiuterio nerado, R. pasakė, kad kompiuterį pasiėmė K. V.. Šį asmenį žino tik iš matymo, su juo nebendrauja. Kadangi kompiuteris jam yra gražintas, niekam pretenzijų neturi, žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 52 – 53).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario mėn., tikslios dienos neprisimena, vakare, apie 21.00 val., buvo savo kambaryje, bendrabutyje. Kambaryje gyvena kartu J. ir D.. Minėtą dieną J. kambaryje nebuvo, kartu buvo tik D.. Minėtu laiku buvo nuėjęs pas savo bendrabučio kaimyną G. M., su kuriuo mokosi vienoje mokykloje, jis žadėjo pamokyti groti kompiuteriu, prijungiant tam skirtą bloką. Nuėjus pas jį į kambarį, jis pasakė, kad geriau neštis kompiuterį pas jį į kambarį, sutiko. Jo kambaryje jis pamokė šiek tiek, kuomet jau nusprendė skirstytis, G. pasakė, kad kompiuterį paliks kambaryje, kad pasiims jį rytoj. Sutiko, kompiuterį padėjo ant lovos, ant kurios niekas nemiega. Prie kompiuterio buvo pakrovėjas. Apie 24.00 val. grįžo kaimynas K. V., jis gyvena gretimame kambaryje, įėjimas bendras. Grįžęs jis užėjo pas juos į kambarį, jis jau gulėjo savo lovoje, beveik miegojo, matė, kad D. naršė savo telefone, į K. nekreipė dėmesio. K. užėjęs į kambarį iš karto pamatė G. kompiuterį ir paklausė kieno jis. Pasakė, kad G., paklausė ko reikia. Jis iš karto pasakė, kad jam reikia to kompiuterio, kad reikia jį pasiimti. Jis nesakė, kad norėtų pasiskolinti. Matė, kad jis paėmė kompiuterį ir išsinešė į savo kambarį. Nuėjo paskui ir paklausė ką jis daro. K. sakė, kad viskas, kad jis išsiveš kompiuterį į Rygą. Matė, kad jis buvo įjungęs kompiuterį, matė, kad lyg trynė programinę įrangą. Sakė jam, kad nejuokautų, grąžintų kompiuterį. Tačiau jis neklausė, iš pradžių galvojo, kad jis juokauja, tik nori pasinaudoti juo, tačiau vėliau suprato, kad jis tikrai negrąžins kompiuterio G.. Apie 1.00 val. nakties K. išėjo iš bendrabučio, sakė, kad važiuoja pas draugą į Rygą. Jis išsinešė kompiuterį ir pakrovėją su savimi. Apie tai, kad kompiuterį pasiėmė K., ryte, mokykloje iš karto pasakė G., po ko jis kreipėsi į policiją. Nežino, ar K. buvo blaivus kai grįžo į bendrabutį, tačiau jis garsiai leido muziką, juokėsi, draugai sakė, kad jis vartoja kažkokius vaistus nuo depresijos, bet ne dėl to, kad serga, o dėl to, kad jaustųsi apsvaigęs. Žino, kad G. kreipėsi į policiją. Kitą dieną po vagystės pats skambino K., sakė, kad jis grąžintų kompiuterį G., kad jis kreipsis į policiją, bet K. sakė, kad jo negąsdintų, kad niekas nieko neįrodys ir policija nieko nepadarys. Iš kito kambarioko sužinojo, kad K. perrašė kompiuterio programinę įrangą ir kompiuterį išmainė į kažkokį daiktą, jam tai pasakojo pats K.. Iš G. žino, kad kompiuteris buvo surastas ir jam yra grąžintas. Jis tikrai negalvojo, kad K. taip gali pasielgti, manė, kad jis tik juokauja ir nori tiesiog pasinaudoti kompiuteriu, o vėliau jį grąžins (b. l. 34 – 35).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 25 d. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) Apie 17 val. buvo nuėjęs pas savo draugą V. M. į jo namus, jis gyvena tame pačiame name. Jis yra neįgalus, visiškai negali vaikščioti. Su juo bendraujant, V. paklausė, ar negalėtų nuvažiuoti iki Kaišiadorių traukinių stoties ir išmainyti su kitu vaikinu nešiojamus kompiuterius. Kaip jis su tuo vaikinu bendravo, kur rado vienas kito kontaktus, nežino. Kadangi nebuvo užsiėmęs, sutiko. Tą patį vakarą, tiksliai laiko neatsimena, nuvažiavo į traukinių stotį, kur susitiko su jam nepažįstamu vaikinu, kuris buvo šviesių plaukų, stambaus kūno sudėjimo. Vaikino nepažinojo, matė pirmą kartą. Kadangi V. su juo jau buvo susitaręs, tiesiog nepažįstamam vaikinui padavė V. nešiojamąjį kompiuterį su pakrovėju, o jis jam padavė savo turėtą nešiojamąjį kompiuterį su pakrovėju. Daugiau jokių daiktų ar pinigų neperdavinėjo. Kokie tai buvo kompiuteriai nesigilino, padarė ko jo paprašė V. ir viskas. Kaip suprato iš V., jis išmainė savo turėtą nuosavą kompiuterį. Kompiuterį parvežė ir atidavė V.. Kiek žino, kitą dieną V. įdėjo skelbimą į internetą, kad parduoda kompiuterį. Pas V. vėl buvo nuėjęs, jis pasakė, kad yra pirkėjas, kuris atvažiuos pasiimti kompiuterio. Paprašė, kad jis kompiuterį išneštų į lauką. Kuomet kompiuterį išnešė, tariami pirkėjai prisistatė policijos pareigūnais ir taip pareikalavo jo, kad kompiuterį jiems pateiktų. Tuomet iš pareigūnų ir sužinojo, kad kompiuteris, į kurį išmainė V. kompiuterį, buvo pavogtas. Daugiau apie šį įvykį nieko nežino (b. l. 38 – 39).

2020 m. vasario 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas G. M. nurodė apie tai, kad 2020 m. vasario 24 d., apie 15.00 val., grįžęs namo adresu Kaunas (duomenys neskelbtini), pamatė, kad iš draugo R. B., gim. (duomenys neskelbtini) kambario pavogtas jo kompiuteris „Acer“ raudonai juodos spalvos korpusu, ekranas 17 colių, kurio vertė 1000 eurų. Šį kompiuterį buvo palikęs minėto draugo kambaryje, 2020 m. vasario 23 d., apie 22.00 val., kambario Nr. 317. Su R. B. tame pačiame bloke dviejuose kambariuose gyvena dar trys asmenys J. B., gim. (duomenys neskelbtini) D. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini) Jo draugas R. B. pasakė, kad kompiuterį pavogė K. V.. Paėmęs kompiuterį jis R. pasakė, kad jis kompiuterio daugiau nematys ir, kad jis išvažiuoja į Rygą. Padaryta turtinė žala 1000,00 eurų (b. l. 6 – 10).

2020 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaunas, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (b. l. 14 – 21).

2020 m. vasario 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. G. pateikė nešiojamą kompiuterį „Acer“ ir kompiuterio pakrovėją (b. l. 42 – 44).

2020 m. vasario 28 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti 2020 m. vasario 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai - nešiojamasis kompiuteris „Acer“ ir jo pakrovėjas, pateikta fo2020 m. vasario 26 d. fotolentelė su apžiūrėtų ir aprašytų daiktų nuotraukomis (b. l. 45–50).

2020 m. kovo 2 d. pakvitavimas patvirtina, kad kompiuteris „Asus“ grąžintas nukentėjusiajam G. M. (b. l. 51).

2020 m. kovo 18 d. fotolentelė patvirtina, kad G. M. pateikė dvi kompiuterio dėžės fotonuotraukas (b. l. 54 - 55).

2020 m. balandžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-436/2020 nurodyta, kad K. V. buvo konsultuotas 2007 m. lapkričio 8d., nustatyta diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, neorganinė enkoprezė, tačiau nėra duomenų, kad K. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar kad byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 95).

2019 m. kovo 6 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pažymoje nurodyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pacientas K. V. nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 17 d. gydėsi psichiatrijos skyriuje, diagnozė F31.2 (b. l. 129).

2019 m. spalio 17 d. Nyderlandų skubiosios pagalbos pažymoje nurodyta, kad K. V. buvo gydomas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. spalio 12 d. Breburgo psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje dėl įtariamo psichiatrinio sutrikimo, diagnozė – nepatikslintas šizofrenijos spektro arba kitas psichozinis sutrikimas (b. l. 130 – 133).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Atvira vagystė padaroma kitų asmenų akivaizdoje.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo K. V. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo G. M., liudytojų R. B. ir R. G. parodymais, daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais, kitais ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 23 d., 22.00 val., iki 2020 m. vasario 24 d., 15.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė kambaryje buvusį G. M. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, padarydamas nukentėjusiajam G. M. 1000,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo K. V. kaltė bei faktinės padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis K. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas K. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, mokosi, teisiamas ketvirtą kartą, į jo sveikatos būklę, į nustatytus psichinius sutrikimus, kurie galėjo sąlygoti nusikaltimo padarymą, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Kadangi kaltinamasis K. V. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

K. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti K. V. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.