Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2014 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. T. dėl kaltinamo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinių ieškovų UAB ,,S“ ir M. Ž. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą asmens dokumentą, kuriuo pasinaudojęs apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:K. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. rugpjūčio 25 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo M. Z. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią panaudojo 2013 m. rugpjūčio 25 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB ,,S“ nuomos skyriuje neteisėtai M. Z. vardu sudarydamas nuomos sutartį Nr. AYK000222706, pagal kurią išsinuomojo plytelių pjovimo stakles ,,Prime 85“ 2474,29 Lt (716,60 Eur) vertės, kurių nustatytu terminu negrąžino, tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, panaudojo svetimą dokumentą – M. Z. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, K. T. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 25 d. apie 15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB ,,S“, pasinaudojęs neteisėtai įgytu svetimu, M. Z. asmens dokumentu – Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), M. Z. vardu sudarė nuomos sutartį Nr. AYK000222706, pagal kurią išsinuomojo plytelių pjovimo stakles ,,Prime 85“ 2474,29 Lt (716,60 Eur) vertės, kurių nustatytu terminu negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB ,,S“ 2474,29 Lt (716,60 Eur) turtinę žalą.Nuteistasis K. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendį, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, t.y. pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.Skunde nuteistasis nurodo, kad iš dalies nesutinka su jam paskirta bausme, mano, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Pabrėžia bausmės skyrimo principus, bausmės tikslus ir paskirtį, jos individualizavimą, pažymi išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių. Nuteistasis K. T. skunde tvirtina, kad apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė apie tai, kaip jo atskyrimas nuo šeimos ir visuomenės neigiamai paveiks jo socialinius ryšius, taip pat skirdamas bausmę, teismas jos visiškai neindividualizavo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, neatsižvelgė į jo jauną amžių bei tai, kad tiems asmenims, su kuriais jis kartu buvo nuteistas už ankstesnes nusikalstamas veikas, buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, todėl mano, kad jo atžvilgiu taip pat galėjo būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas.Skunde taip pat tvirtinama, kad nusikalstama veika kaip ir ankstesnės, nėra tokio sunkumo, o ir jis pats nėra toks pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam griežtą laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir gali duoti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Be to, pažymi ir tai, kad apylinkės teismas net nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistojo K. T. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nuteistasis K. T. nurodo, kad jam yra paskirta aiškiai per griežta bausmė, prašo ją švelninti, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja būtent tokiose ribose.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Nuteistasis ir jo gynėjas tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą K. T. atidėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis K. T. nusikalstamą veiką padarė 2013 m. rugpjūčio 25 d., tuo metu jam buvo tik 15 metų, todėl sprendžiant bausmės skyrimo klausimus, tuo pačiu ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taikomos įstatymo nuostatos, skirtos nepilnamečiams, šiuo atveju BK 92 straipsnio nuostatos.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t.y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas ir tvarką nustato BK 92 straipsnis. Šio BK straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemonesTaigi įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, yra dvi – nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Be to, teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmoji sąlyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės ir formos ir rūšies, tikslų bei motyvų ir kitų BK 54 ir 91 straipsniuose išvardintų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sąlyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi apsvarstyti šios priemonės taikymo tikslingumą. Ankstesni asmens teistumai, net ir neišnykę, teoriškai BK 92 straipsnio taikymui nėra kliūtis. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 92 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo – pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – prie nesunkių nusikaltimų. Už šias veikas paskirta bausmė leidžia taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagal BK 92 straipsnį. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant K. T. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmiausia, atsižvelgtina į tai, kad K. T. nusikaltimą padarė prieš 3 metus, kai jam buvo tik 15 metų, t.y. būdamas nepilnametis. Nors jis anksčiau teistas du kartus, tačiau visos nusikalstamos veikos buvo padarytos būtent 2012-2013 metais, jam būnant dar labai jauno amžiaus. Pažymėtina, kad iki nusikalstamos veikos padarymo K. T. mokėsi, dėl nusikalstamų veikų gailisi, visi nuosprendžiai jo atžvilgiu priimti jau po nusikalstamų veikų padarymo, administracine tvarka nebaustas, padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žala atlyginta. Nors K. T. pažeidė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad jam būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas teismo pasitikėjimo, juo labiau, kad grįžęs iš užsienio pats K. T. iš karto savanoriškai atvyko į policijos komisariatą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. T. atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, dėl 2014 metais jo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl šio nusikaltimo jis kaltu dar nėra pripažintas, todėl teisėjų kolegija į šią aplinkybę neatsižvelgia. Teisėjų kolegijos nuomone, K. T. nėra toks pavojingas, jog jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan., šiai pozicijai pritarė ir prokurorė pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuri savo baigiamojoje kalboje prašė K. T. taikyti BK 92 straipsnio nuostatas. Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo padarytai nusikalstamai veikai principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, taikytinos Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatos ir K. T. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam tokias auklėjamojo poveikio priemones, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, maksimaliai padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Dėl neteisingo bausmių subendrinimo

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatė, kad teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles. Nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties, tačiau gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo klaidas.Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas pripažino K. T. kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme.Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nepaskyrė nuosprendžiu priimamos galutinės subendrintos bausmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas byloje paskyręs nuteistajam bausmę, tuo pačiu nuosprendžiu gali ją sumažinti trečdaliu. Lingvistine prasme aiškinant, teismas turi nuosprendžiu skirti už visas veikas galutinę subendrintą bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažina trečdaliu.K. T. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, kas šiuo atveju leidžia už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apimti, taikyti bausmių apėmimą, kuomet griežtesnė bausmė apima švelnesnę. Tokia nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažintina trečdaliu ir tik tuomet, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė gali būti bendrinama su ankstesniu K. T. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1,2 punktais,

nusprendė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendį:

K. T. skirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. T. skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. paskirta galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam K. T. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, skirti šias auklėjamojo poveikio priemones: 1) 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.