Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą padavusio asmens T. M. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą - Administracinei komisijai prie Kauno rajono savivaldybės tarybos, dėl institucijos, priėmusios nutarimą - Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 16 d. Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14, kuriuo pripažinta, kad V. Č. administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir bylą nutraukė, nustačius, kad nėra pažeidimo sudėties.

Skundą padavęs asmuo T. M. savo skunde (b. l. 3-4) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su 2016 m. lapkričio 16 d. Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimu kategoriškai nesutinka, kadangi, pareiškėjo manymu, toks sprendimas yra neobjektyvus ir šališkas, o įrodymai vertinti tik vienpusiškai kaltinamojo V. Č. naudai. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad institucijos priimtame nutarime nurodytas klaidingas teisės aktas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardas. Skunde T. M. nurodė, kad administracinė komisija neįsigilino į byloje esančius pateiktus dokumentus, tarp kurių buvo medicininė pažyma dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo. T. M. nurodė, kad po padaryto sveikatos sutrikdymo jis su V. Č. kelis kartus bendravo. Tuo metu V. Č. neneigė fakto, kad jo šuo sužalojo T. M., tačiau nesutiko T. M. atlyginti padarytos žalos. T. M. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 31 d. jis ėjo pas kaimynus ir rinko parašus dėl gatvės asfaltavimo. Nuėjus prie V. Č. namų, kaimynas iš savo kiemo teritorijos išėjo į gatvę ir su juo kartu iš kiemo išbėgo jo šuo, kuris įkando T. M. į sėdmenis. Tuo metu aplink jokių kaimynų nebuvo, tik gatvėje bėgiojo mažamečiai vaikai. T. M. iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas, todėl jis nuėjo namo ir iš karto nuvyko į gydymo įstaigą. Po keleto dienų jis nuėjo pas kaimyną V. Č. ir bandė su juo geruoju susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo. Pokalbio metu T. M. darė garso įrašą, kurį pateikė teismui. Tuo metu V. Č. neneigė fakto, jog jo šuo įkando pareiškėjui, tačiau nesutiko atlyginti jam padarytos žalos. Kadangi pareiškėjui nepavyko geruoju susitarti dėl žalos atlyginimo, todėl dėl sužalojimo su pareiškimu kreipėsi į policiją.

Liudytojas V. Č. parodė, kad jis neigia, kad jo šuo 2016 m. gegužės 31d. galėjo įkąsti T. M.. 2016 m. gegužės 31d. T. M. buvo atėjęs pas V. Č. rinkti parašų. Jie pasikalbėjo prie V. Č. valdos vartų. V. Č. turi Maskvos sarginį šunį ir tą dieną šuo, kaip ir visada, palaidas bėgiojo po kiemą, tačiau išbėgęs į gatvę nebuvo. Kadangi įėjimas į jo gyvenamą valdą nėra rakinamas, todėl galbūt T. M. vėliau buvo pas juos atėjęs ir gal tuo metu šuo galėjo jam įkąsti, tačiau tuo metu kai jie bendravo, šuo nebuvo išbėgęs ir neįkando T. M.. V. Č. tą dieną daugiau T. M. nematė. T. M. jam nei tą dieną, nei vėliau nereiškė jokių pretenzijų dėl šuns įkandimo ar jam žalos padarymo, o apie T. M. pareiškimą sužinojo tik tada, kai V. Č. pasikvietė policijos pareigūnai.

Nutarimas naikintinas ir skundas tenkintinas.

Iš Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Domeikavos policijos nuovados tyrėjas 2016-10-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-74447136-16 už tai, kad 2016-05-31 apie 19.00 val. V. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad laikomas Maskvos sarginių veislės šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ar turtui, kuris pabėgęs iš kiemo įkando į kairės pusės sėdmenį, gatvėje buvusiam T. M., tuo padarydamas žalą asmens sveikatai. Tuo V. Č. pažeidė gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2016-05-12 įsakymu Nr. ĮS-18-893 „Dėl Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės), 25.4 papunktį bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 punktą (užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui), ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalyje (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu Nr. X-4449 iki 2017 m. sausio 1 d. )

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta gavus T. M. pareiškimą, iš kurio matyti, kad 2016-05-31 pareiškėjas ėjo pas kaimynus ir rinko parašus dėl gatvės asfaltavimo. Nuėjus pas (duomenys neskelbtini) esantį kaimyną V. Č. ir jam atidarius vartus į gatvę išbėgo didelis Senbernaro veislės šuo, kuris įkando T. M. į sėdmenį. Kaimynas šunį uždarė kieme ir iš įvykio vietos pasišalino. Grįžęs namo T. M. pastebėjo, kad jam padarytas didelis sveikatos sutrikdymas – padaryta kastinė – plėštinė žaizda. Dėl sužalojimo kreipėsi į Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kur gydytojai susiuvo žaizdą ir paskyrė namų gydymą. Dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas, turėjo gerti antibiotikus.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad tyrimo metu T. M. pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kurio išvadose parašyta, kad pareiškėjui sėdmenų srityje yra 1 cm kastinė žaizda, kuri buvo išplauta ir susiūta.

V. Č. tyrimo metu paaiškinime nurodė, kad jis augina Maskvos sarginį veislės šunį, kurį laiko uždaroje namo teritorijoje. Gatvėje su kaimynu T. M. aptarinėjo gatvės asfaltavimo problemas, šuo į gatvę išėjęs nebuvo. Šuo niekam įkandęs nebuvo.

2016 m. lapkričio 16 d. Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos priėmė nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pažeidimo sudėties. Nutarime konstatuota, kad V. Č. laiko Maskvos sarginį šunį. Pareiškime T. M. nurodė, kad jį užpuolė Senbernarų veislės šuo. Be to, V. Č. neigia savo kaltę ir nurodė, kad su pateiktas kaltinimais nesutinka. Taip pat, nerastas liudytojas, kuris būtų matęs įvykį, skiriasi šuns veislė, nenurodyta (pateikta) T. M. tariamai patirta žala. Šių įrodymų visuma Institucija konstatavo, kad bylioje įrodymų, kurie neabejotinai įrodytų V. Č. kaltę, nėra.

Teismas pritaria pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms, kad Institucijos priimtame nutarime yra netikslumų. Tačiau vien ta aplinkybė, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodytas klaidingas teisės aktas, bei neteisingas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Č. vardas – „D.“, kai turėtų būti „V.“, nesudaro pagrindo laikyti iš esmės teisingo procesinio sprendimo neteisėtu. Tokio pobūdžio netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, nekeičiančiu esmės ir nesudarančio pagrindo nutarimą panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.

Byloje nustatyta, jog tyrimas byloje buvo pradėtas 2016 m. birželio 6d. Kauno AVPK Kauno rajono PK gavus T. M. pareiškimą dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo, t.y. kastinės-plėštinės žaizdos, kurią 2016 m. gegužės 31d. padarė V. Č. šuo. T. M. nuo tyrimo pradžios davė nuoseklius ir kategoriškus paaiškinimus, jog jį sužalojo V. Č. šuo tuo metu, kai T. M. buvo atėjęs pas V. Č. rinkti parašų dėl jų gatvės asfaltavimo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad tarp T. M. ir V. Č. iki įvykio būtų buvę priešiški asmeniniai santykiai, kas galėtų įtakoti T. M. duodamus paaiškinimus. Iš T. M. paaiškinimo matyti, kad įvykį matė mažamečiai vaikai, tačiau jie atliekant tyrimą nebuvo tinkamai nustatyti ir apklausti. Aplinkybę, kad 2016 m. gegužės 31d. T. M. buvo padarytas sužalojimas –sėdmenų srityje 1 cm kastinė žaizda, kuri buvo susiūta, patvirtina byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų. Iš minėto išrašo matyti, kad nuvykęs į medicinos įstaigą, T. M. medikams nurodė tas pačias aplinkybes, t.y. kad jam įkando kaimyno šuo. Iš T. M. nuoseklių paaiškinimų matyti, kad į gydymo įstaigą jis kreipėsi iš karto po jam padaryto sužalojimo, t.y. 2016 m. gegužės 31 d. po 19 val. Iš liudytojo V. Č. parodymų matyti, kad jis pripažino, jog jie 2016 m. gegužės 31d. vakare buvo susitikę ir kalbėjo dėl gatvės asfaltavimo bei kad tuo metu jų pokalbis vyko prie V. Č. namų valdos, kurioje lakstė nepririštas jo Maskvos sarginis šuo. Nors pirminiame T. M. pareiškime nurodyta, jog jam įkando didelis Senbernaro veislės šuo, o nustatyta, jog V. Č. turi Maskvos sarginį šunį, neturi esminės reikšmės, nes pagal išvaizdą abiejų veislių šunys yra pakankamai išoriškai panašūs. Iš T. M. paaiškinimo matyti, kad jis keletą kartų po įvykio ėjo pas V. Č., norėdamas su juo geruoju susitarti dėl žalos atlyginimo, ir tik nepavykus geruoju susitarti, su pareiškimu kreipėsi į policiją. Tuo tarpu V. Č., apklausiamas liudytoju, paneigė nurodytą T. M. aplinkybę, teigdamas, kad apie kaimyno pretenzijas sužinojo tik tuomet, kai buvo pakviestas į policijos komisariatą. T. M. teismo posėdžio metu pateikė diską su garso įrašu, kuriame girdėti dviejų vyrų, t.y. T. M. ir antro vyro, kurio balsas labai panašus į V. Č. balsą, pokalbis, iš kurio turinio galima suprasti, jog T. M. kalbant dėl jam padarytos žalos atlyginimo, antrasis vyras atsako, kad jam žalą atlygins draudimo bendrovė ir po to tegul ji išieško iš vyro, kalbančio su T. M.. Teismo posėdžio metu T. M. kategoriškai patvirtino, kad garso įraše įrašytas jo ir V. Č. pokalbis, T. M. po keleto dienų po įvykio nuėjus pas V. Č. tartis dėl žalos atlyginimo. V. Č. paneigė tokio pokalbio buvimą.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 2 d.). Kadangi iš T. M. paaiškinimo matyti, kad aukščiau aptartą garso įrašą jis padarė iki kreipimosi į policiją, nes tikėjosi su kaimynu V. Č. susitarti geruoju dėl jam padarytos žalos atlyginimo, todėl dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis. Tokiu atveju garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone, nes ji padaryta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinto žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principo.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinko visų įrodymų, svarbių bylos baigčiai, skundžiamą nutarimą priėmė neatlikusi visų būtinų tyrimo veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išspręsta per protingą laiką, ir taip apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Jei Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi (kasacinė nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-52-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje inter alia numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys tvirtina, kad šioje byloje ginčijamas įvykis įvyko 2016 m. gegužės 31 d. Iš byloje esančio Kauno AVPK Kauno rajono PK VPS Domeikavos policijos nuovados 2016-07-05 nutarimo pratęsti pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą, nagrinėjimo terminą matyti, kad buvo pratęstas pareiškimo Nr. 20-AP-15649 (2.2K) nagrinėjimo terminas iki pusės metų, tačiau toks termino pratęsimas nelaikomas administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimu.

Nors nuobaudos skyrimo terminas byloje jau yra pasibaigęs, tačiau gali kilti įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimas, todėl turi būti analizuojamas kaltės klausimas, turi būti tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl T. M. skundas tenkinamas, 2016 m. lapkričio 16 d. Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14 naikinamas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus –Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 302 straipsnio 1 dalies 4punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

2016 m. lapkričio 16 d. Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus –Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.