Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-269-137/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-05
Bylos Nr.
1-269-137/2013
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01342-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Leipuvienė
Kaltinamasis
M. A.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-269-137/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01342-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2; 1.2.5.4;;2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,sekretoriaujant L. Davenienei, M.Bareišytei,dalyvaujant prokurorei V. Matuzonienei,kaltinamajam M. A.,nukentėjusiajai V. M.,vertėjai L. Jasnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, specialaus vidurinio išsimokslinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. grasino nužudyti ir smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis:

2012 m. liepos 10 d. apie 13.30 val., Vilniaus r. Mickūnų sen., Mažeikių k., V. M. maudantis tvenkinyje, liepė lipti iš tvenkinio, o jai nekreipiant dėmesio, keikdamasis necenzūriniais žodžiais ir sakydamas, kad ji jam nusibodo, šoko į vandenį ir tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ne daugiau 7 kartų į galvos sritį. V. M. nuo šių smūgių paslydus ir panirus po vandeniu, jis paėmė ją rankomis už kaklo ir laikė panardinęs, sakydamas, kad užmuš ir paskandins, taip žodžiais ir veiksmais grasindamas ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

2) taip pat jis, 2012 m. liepos 10 d. apie 13.30 val., Vilniaus r. Mickūnų sen., Mažeikių k., V. M. maudantis tvenkinyje, panaudojo prieš ją fizinį smurtą tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ne daugiau 7 kartų į galvos sritį, o V. M. nuo šių smūgių paslydus ir panirus po vandeniu, paėmė ją už kaklo rankomis ir laikė panardinęs, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas abiejų užausių ir ausų kaušelių srityse, žaizdas dešiniojo antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų – dešiniojo skruosto srityje, dešiniajame žaste, nugaros dešinėje pusėje ir kairiojo blauzdinio pėdos sąnario srityje, t. y. nežymiai sutrikdė jos sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.;

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, padaręs šiuos nusikaltimus, neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku Vilniaus r., Mažeikių k. prie ten esančio tvenkinio nebuvo ir nėra ten buvęs parą metų. Apie 13.30 val. dirbo arba buvo su draugais Vilniaus senamiestyje ir vartojo alkoholį, todėl tiksliai 2012 m. liepos 10 d. įvykių neprisimena, o nukentėjusios V. M. nepažįsta ir nėra jos matęs.

Teisme paaiškino neatsimenąs kas vyko prieš 2 metus ir ar ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ar melavo.

Nors M. A. kaltu neprisipažino, jo kaltė grindžiama tokiais įrodymais:

- įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriose užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – tvenkinys, esantis Vilniaus r., Mickūnų sen., Mažeikių k., kuriame prie kranto plūduriuoja guminės rožinės spalvos šlepetės (b.l. 10-12);

-nukentėjusiosios V. M. pareiškimu (b.l. 1), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. liepos 10 d. apie 13.30 val. nuėjo prie tvenkinio pasimaudyti. Prie tvenkinio, pamatė kaimyną M. A., kuris jai įbridus į vandenį, pradėjo iš karučio į tvenkinį mėtyti atsivežtas žoles. Jai paprašius to nedaryti, nes tvenkinyje maudosi žmonės, kaltinamasis pasakė, jog mėtė pernai mėtys ir šiemet, nes jos gražiai žydi. Sakė esąs tvenkinio savininko kaimynas, o ji nėra kaimynė, todėl neturinti teisės čia maudytis. Kaltinamasis pradėjo ant jos šaukti, vadinti necenzūriniais žodžiais, o jai nekreipiant dėmesio ir nuėjus maudytis, jis įšoko į vandenį ir puolė ją be priežasties mušti kumščiais per galvą, suduodamas daug, apie 15 smūgių, prakirto jai antakį, gal koja sudavė, o jai vandenyje paslydus, neišlaikius pusiausvyros ir pasinėrus po vandeniu,- kaltinamasis rankomis laikė ją už kaklo panardinęs ir bandė skandinti. Po to paleido, o jai išnirus iš vandens, pats išlipo ant kranto ir pagrasino, kad daugiau prie tvenkinio neateitų, nes kitą kartą ją užmuš arba paskandins. Po to, jis į vandenį įmetė ant kranto buvusias jos šlepetes. Kai tik kaltinamasis nuėjo, ji išlipo iš vandens ir nubėgusi namo, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą bei apie įvykį pranešė policijai. Atvykę medikai nuvežė ją į ligoninę, kur nustatė galvos ir antakio sumušimą. Mano, kad kaltinamojo tėvas iš savo sklypo matė kaip jo sūnus ją mušė. Ji šaukėsi pagalbos, o kaltinamojo tėvas irgi kažką šaukė, bet į prašymus padėti nereagavo. Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 24-32);

- nukentėjusiosios V. M. akistatos su įtariamuoju M. A. protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji patvirtino apklausų metu duotus parodymus (b.l. 75-76);

- eksperto išvada Nr. G 1630/12(01) patvirtina, kad galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012 m. liepos 10 d.), 7 trauminiais poveikiais, V. M. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų užausių ir ausų kaušelių srityse, žaizdos dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje, dešiniajame žaste, nugaros dešinėje pusėje, kairio blauzdinio pėdos sąnario srityje. V. M. nustatytos žaizdos dešinio antakio srityje pateiktuose medicininiuose dokumentuose įvardintos skirtingai (pjautinės, muštinės), o apžiūros metu stebėtos po pirminio chirurginio žaizdų sutvarkymo, kuris neleidžia spręsti apie sužalojimų pobūdį, todėl konkretizuoti jų padarymo mechanizmą nėra galimybės. Poodinė kraujosruva kairio blauzdinio pėdos sąnario srityje atsirado nuo staigaus kairės pėdos pasukimo, pagal išilginę kojos ašį, esant fiksuotai pėdai. Likusieji kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai neatspindi konkrečios nukentėjusios padėties sužalojimų jai padarymo metu. Atsižvelgiant į V. M. nustatytų sužalojimų kiekį, skirtingą jų lokalizaciją kūno paviršiuose, pobūdį, visų jų atsiradimo griuvimu paaiškinti negalima (b.l. 17-19);

- liudytojo F. M. (F. M.) paaiškinimu, kad 2012 m. liepos 10 d. apie pietus jam paskambino motina ir pasakė, kad kaltinamasis sumušė jo sutuoktinę kai pastaroji maudėsi tvenkinyje. Atsiprašęs iš darbo, jis maždaug per 20 min. parvažiavo namo, kur žmona jam papasakojo įvykio aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis ją sumušė ir bandė nuskandinti. Netrukus atvyko policijos pareigūnas M. Rūkštelė ir medikai, kurie apžiūrėję žmoną išvežė į ligoninę, o jis kartu su pareigūnu nuvažiavo pas maždaug už 300 m. gyvenantį T. A.. Kieme juos pasitikimo kaltinamasis ir jo tėvas V. A.. Policijos pareigūnui kaltinamojo paklausus ar jis sumušė moterį, pastarasis atsakė, kad taip. Girdėjo, kad kaltinamasis pokalbio metu prisipažino sumušęs moterį už tai, kad ji pavadino jį ,,bomžu“ (b.l. 43-44);

-liudytojo T. A. (T. A.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (nes teisminio nagrinėjimo metu proceso dalyviai pranešė, kad jis išvykęs į Norvegiją ir jo buvimo vieta nežinoma), kad jis yra kaltinamojo tėvo V. A. brolis, o kaltinamasis yra jo brolio sūnus. Jie dažnai būna jo namuose (duomenys neskelbtini) ypač vasarą. Apie tai, kad M. A. sumušė kaimynę V. M., jis sužinojo 2012 m. rugsėjo 10 d. Grįžęs namo, jis pasiteiravo M. ar pastarasis sumušė V. M., o pastarasis prisipažino ją sumušęs ir paaiškino, kad nieko blogo jis nepadarė. Pasakė, kad supyko ant nukentėjusiosios, nes ji paprašė nemėtyti žolių į vandenį. Brolio sūnus visada buvęs keistas. Jis tikrai pažįsta nukentėjusiąją, nors meluoja, kad jos nepažįsta (b.l. 45-46);

- liudytojo Vilniaus rajono policijos komisariato Nemenčinės policijos nuovados tyrėjo Miroslavo Rūkštelės paaiškinimu, kad 2012 m. liepos 10 d. apie 13.40 val. tarnybos metu gavo komisariato budėtojo pranešimą apie tai, kad Mažeikių k. prie tvenkinio sumušta moteris. Jam nuvykus nurodytu adresu nukentėjusioji paaiškino, kad jai maudantis tvenkinyje prie tvenkinio atėjo jai pažįstamas vaikinas M. A., kuris ėmė į vandenį mėlyti žoles, o jai paprašius to nedaryti,- jis nieko nesakęs puolė į vandenį ir ėmė ją mušti rankomis per galvą, o kai ji paniro po vandeniu,- skandino. Ji nurodė labai gerai pažįstanti ją sumušusį vyriškį, nes dažnai jį mato ir nurodė jo vardą bei pavardę. Apžiūrėjęs moters sužalojimus, jis parstebėjo sumuštą veidą ir kad ji buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje. Greit atvykusi greitoji medicinos pagalba dėl kūno sužalojimų išvežė nukentėjusiąją į ligoninę, o jis kartu su nukentėjusiosios vyru nuvyko prie tvenkinio, apžiūrėjo įvykio vietą ir matė ten nukentėjusiosios šlepetes: vieną vandenyje, o kitą ant kranto. Po to nuvyko pas nukentėjusiąją sumušusį vyriškį. Kieme buvo kaltinamasis ir jo tėvas. Kaltinamojo paklausus kodėl jis sumušė moterį, pastarasis prisipažino ir atsakė, kad sumušė ją norėdamas pamokyti, nes pastaroji pavadino jį ,,bomžu“;

-2012 m. rugsėjo 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakymu į paklausimą ir 2012 metų liepos mėnesio darbo grafiko išrašu, iš kurių matyti, kad kaltinamasis bendrovėje dirbo plovėju nuo 2011-07-01 iki 2012-07-31 imtinai. 2012 m. liepos 10 d. jis dirbo „B“ pamainoje nuo 18 val. iki 4 val. ( b.l. 8-9), kas paneigia kaltinamojo versiją, apie jo galimą darbą nusikalstamų veikų padarymo metu.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad 2012 m. liepos 10 d. apie 13.30 val., kaltinamasis buvo prie tvenkinio Mažeikių k. Kaltinamojo versiją, kad jis prie tvenkinio nėra buvęs parą metų ir nebuvo kaltinime nurodytu metu, nes galimai tuo metu dirbo,- paneigia pažyma iš jo darbovietės įrodanti, kad pagal darbo grafiką tuo metu jis nedirbo, bei kiti jo buvimą kaltinime nurodytu laiku prie tvenkinio ir netrukus po to namuose, patvirtinantys aukščiau išvardyti įrodymai. Kita kaltinamojo versija, kad galimai jis nurodytu laiku su draugais vartojo alkoholinius gėrimus Vilniaus senamiestyje, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Taip pat, ne tik nukentėjusiosios bet ir liudytojų F. M., T. A. ir tyrėjo M. Rūkštelės parodymai patvirtina, kad prie tvenkinio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko pokalbis, po ko ji buvo mušama, skandinama, sužalota ir jai grasinama, o kaltinamasis iš karto po įvykio prisipažino ją mušęs ir nurodė kodėl. Taigi nukentėjusiosios nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtina visi kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pagrindo jais abejoti nėra, o kaltinamojo parodymus nebuvus įvykio vietoje ir jos nesužalojus bei jai negrasinus,- paneigia tų pačių įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat byloje neginčytinai įrodyta kad būtent kaltinamas smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiąją, ką patvirtina sužalojimus mačiusių liudytojų parodymai bei specialisto išvada. Medikai V. M. apžiūrėjo 2012-07-10 15. 40 val. t. y. neužilgo po nagrinėjamo smurto prieš ją panaudojimo ir nustatė, kad 7 trauminiais poveikiais jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikatos. Todėl atsižvelgus į šią specialisto išvadą ir nukentėjusiosios paaiškinimą teisme, kad jai buvo suduota daug smūgių, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad 7 smūgiai tikrai buvo suduoti ir sukėlė sužalojimus, todėl kaltinime suduotų smūgių skaičius tikslintinas.

Įvertinęs kaltinimo grasinimu nužudyti pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad jame nurodyta situacija, kai nukentėjusiajai nuo kaltinamojo smūgių paslydus ir panirus po vandeniu, pastarasis tuo metu paėmė ją už kaklo rankomis ir laikė panardinęs po vandeniu, pati savaime buvo itin ciniškas smurtas ir jau esamoje situacijoje kėlė pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei. Be to, po smurto veiksmų, paleidęs nukentėjusiąją, kaltinamasis dar jai grasino, kad pastaroji daugiau prie tvenkinio neateitų, nes kitą kartą ją užmuš arba paskandins. Ši situacija buvo ne tik pavojinga, bet ir sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Į įvykio vietą atvykęs ir su nukentėjusiąja bendravęs pareigūnas M. Rūkštelė nurodė, kad pastaroji buvo ne tik sužalota, bet ir labai išsigandusi, šoko būsenoje. Todėl kaltinamojo veika kaip grasinimas nužudyti kvalifikuota tinkamai.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nagrinėjamų nusikaltimų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriamas nesunkiemsnusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į tai, kad buvo grasinta nužudymu bei nusikaltimų pasekmės, kurios yra minimalios ir šiuo metu sužalojimo liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, registruotas darbo biržoje, anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurios, esant idealiai jų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.,

nusprendė:

M. A. (M. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 str. 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. 1 p. uždrausti M. A. bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis Vilniaus r. Mickūnų sen., Mažeikių k. ir bendrauti su nukentėjusiąja V. M. bei įpareigoti jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima LeipuvienėNuorašas tikras: