- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-2119-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01178-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- R. N., V. Š.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. N., V. Š., nepilnamečiams I. Š., M. Š., D. Š., V. Š., N. Š., J. Š., A. Š., R. Š., atstovaujamiems tėvų R. N. ir V. Š., dėl įsiskolinimo priteisimo priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipsėi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti iš atsakovų R. N. ir V. Š. ieškovui 673,50 Lt skolą už buto nuomą, 1 703,83 Lt skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat iškeldinti atsakovus R. N., V. Š., I. Š., M. Š., D. Š., V. Š., N. Š., J. Š., A. Š. ir R. Š. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr.1-1121 atsakovės R. N. aštuonių asmenų šeimai vienerių metų terminui buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. N. ir ieškovas 2009-07-09 sudarė socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.1.40-T09/0168. Sutarties 9 p. nustatyta, kad butas išnuomojamas iki 2010-07-01. Atsakovams 2013-01-15 buvo išsiųstas pranešimas apie nuomos sutarties termino pasibaigimą, tačiau atsakovai į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė, nepateikė dokumentų, reikalingų nuomos sutarties terminui pratęsti.
Ieškovas taip pat nurodė, kad skola už buto nuomą laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-11-30 yra 650,10 Lt, delspinigiai – 23,40 Lt. Taip pat atsakovai neapmoka sąskaitų už šilumos energiją ir karštą vandenį, už laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-11-30 suteiktas šias paslaugas yra susidariusi 1 703,83 Lt skola.
Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų R. N. ir V. Š. 673,50 Lt skolą už buto nuomą, 1 703,83 Lt skolą už šilumos ernegiją ir karštą vandenį, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir 8,80 Lt bylinėjimosi išlaidas, ieškinio dalį dėl iškeldinimo teismas atmetė.
Teismas nurodė, kad socialinio būsto paskirtis yra apgyvendinti tokiame būste teisę į socialinio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimos narius. Atsakovė R. N. nedirba, augina vaiką iki trijų metų, jos pajamas sudaro už vaikus gaunami 461 Lt, atsakovai atitinka mažas pajamas gaunančių ir socialiai remtinų asmenų kriterijų, todėl pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p. savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, turi rūpintis, kad atsakovai turėtų galimybę naudotis socialiniu būstu.
CK 6.481 str. numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Socialinio būsto nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės R. N., terminas baigėsi 2010-07-01, tačiau atsakovai neišsikėlė iš buto, o ieškovas nereiškė reikalavimo atlaisvinti butą, taigi, taikant CK 6.481 str. nuostatas, socialinio būsto nuomos sutartis tapo neterminuota, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto CK 6.613 str. pagrindu yra nepagrįstas.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo patalpoje gyvena net 8 nepilnamečiai vaikai, todėl turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatas, pagal kurias nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis apie tai, kad nepilnamečiams R. Š., V. Š., N. Š., I. Š., D. Š. ir M. Š. buvo nustatyta laikinoji globa laikinosios globos institucijose, o klausimas dėl laikinosios rūpybos A. ir J. Š. nustatymo dar nėra išspręstas. Taigi, nepilnamečiai A. ir J. Š., juos iškeldinus, liktų be būsto. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dviems nepilnamečiams vaikams laikinoji globa nėra nustatyta, kitiems nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa, tačiau atsakovų tėvystės teisės nėra apribotos, įvertinęs tai, kad atsakovė R. N. ir jos nepilnamečiai vaikai yra socialiai pažeidžiami, dėl ko jiems ir buvo suteiktas socialinis būstas, o iškeldinimas dar labiau pažeistų atsakovės R. N. ir jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, sprendė, kad ieškovo prašymas dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto netenkintinas ir remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nemoka buto nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas, todėl priteisė iš atsakovų R. N. ir V. Š. ieškovo naudai 673,50 Lt skolą už buto nuomą ir 1 703,83 Lt skolą už šilumos ernegiją ir karštą vandenį.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl neiškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. CPK 6.582 str. 4 d. ir 2009-07-09 tarp ieškovo ir atsakovės R. N. sudarytos nuomos sutarties 10 p. nustatyta, kad šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudarydamos naują nuomos sutartį. Todėl, suėjus 2009-07-09 nuomos sutarties terminui, sutartis pasibaigė, o ne tapo neterminuota, kadangi pagal įstatymą ir sutartį dėl sutarties atnaujinimo turėjo būti aiškiai išreikšta šalių valia – sudaryta nauja nuomos sutartis. CK 6.613 str. reglamentuojama gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmes: pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlęs iškeldinamas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Įstatymas nesieja nuomotojo reikalavimo išsikelti ar iškeldinti nuomininką, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, su kokiu nors terminu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai pažeidė nuomos sutarties 15 p., kuriame nustatyta, kad ne vėliau kaip 20 dienų iki nuomos sutarties pabaigos nuomininkas privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, atsakovai nesikreipė dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, o toliau gyveno bute be jokio teisinio pagrindo. Teismas suabsoliutino asmens teisę į būstą, neatsižvelgė į asmenų lygiateisiškumo, nuomojant socialinį būstą, principą: esant socialinio būsto trūkumui, neiškeldinus asmenų, kurie pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, nėra užtikrinamos asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėse šį būstą išsinuomoti, teisės.
2. Nepilnamečio šeimos nario buvimo faktas neatleidžia atsakovų nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovės R. N. šeima nuo 2007-01-09 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė R. N. neskiria dėmesio vaikų ugdymui, auklėjimui, elgesio problemoms spręsti, mažesnieji vaikai yra išvežti į laikinuosius globos namus, jiems nustatyta laikinoji globa. Akivaizdu, kad atsakovė R. N. nesudarė ir nesudaro vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, o šias pareigas vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
3.Socialinis būstas nuomojamas tik mažas pajamas turintiems asmenims pagal griežtai nustatytus reikalavimus, tai reiškia, kad socialiniame būste gali gyventi tik teisę į socialinį būstą turintys asmenys. Atsakovai nepateikė jų teisę į socailinį būstą patvirtinančių dokumentų, todėl preziumuojama, kad jie neturi teisės į socialinį būstą.
Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-07-01 sprendimu nusprendė išnuomoti atsakovės R. N. aštuonių asmenų šeimai socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). 2009-07-09 ieškovas ir atsakovė R. N. sudarė socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovei ir jos šeimos nariams iki 2010-07-01 buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2013-01-15 pranešimu informavo atsakovę R. N. apie nuomos sutarties termino pasibaigimą ir nurodė, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2013-02-15 Vilniaus miesto savivaldybei privalo pateikti pranešime nurodytus dokumentus, patvirtinančius atsakovės teisę į socialinį būstą ir reikalingus nuomos sutarčiai pratęsti. Atsakovė R. N. jokių dokumentų Vilniaus miesto savivaldybei nepateikė.
Kaip jau nurodyta, nuomos sutarties 9 p. nustatyta, kad butas išnuomojamas iki 2010-07-01. Pagal CK 6.582 str. 4 d. šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos nuomos terminą, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Analogiškos nuostatos yra ir nuomos sutarties 10 p. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 str.). Įstatymas nesieja nuomotojo reikalavimo išsikelti ar iškeldinti nuomininką, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, su kokiu nors terminu Taigi, 2010-07-01 suėjus nuomos sutarties terminui, ji automatiškai negalėjo tapti neterminuota, o turėjo būti aiškiai išreikšta sutarties šalių valia dėl sutarties atnaujinimo, t.y. turėjo būti sudaryta nauja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos sutartis po 2010-07-01 tapo neterminuota CK 6.481 str. pagrindu, nes atsakovai toliau naudojosi butu, o ieškovas tam neprieštaravo. Tarp šalių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl ginčui taikytinos CK 6 knygos IV dalies XXXI skyriaus normos, kurios reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką (CPK 6.575 str.), o ne bendrosios normos, reglamentuojančios nuomos teisnius santykius, tarp jų ir CK 6.481 str.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui, pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, kad nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-413/2011). Taigi, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, būtina tirti ir jų teisės į socialinį būstą turėjimo (neturėjimo) klausimą.
Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma su asmenimis, turinčiais teisę socialinį būstą (Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 1 str., 8 str. 1 d., 11 str. 1 d.). Asmenys, turintys teisę į socialinį būstą, savivaldybės vykdomajai institucijai turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę į socialinį būstą (Įstatymo 11 str. 1 d.). Šios teisės normos nustato socialinio būsto nuomininko pareigą pateikti nuomotojui teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu yra sprendžiama dėl teisės į socialinio būsto nuomą turėjimo (neturėjimo). Tam, kad teisės į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų nepateikimą pripažinti formaliu, būtina aiškiai nustatyti, kad atsakovai turi teisę į socialinį būstą.
Byloje esantys įrodymai rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo pasirengusi spręsti dėl socialinio būsto nuomos sutarties su atsakovais atnaujinimo, tam ieškovas 2013-01-15 raštu Nr.1.35-13/202 kreipėsi į atsakovę R. N., nurodydamas atsakovei iki 2013-02-15 pateikti Vilniaus miesto savivaldybei dokumentus, reikalingus socialinio būsto nuomos sutarčiai sudaryti (pratęsti). Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 15 p. taip pat nustatyta, kad ne vėliau kaip l20 dienų iki nuomos sutarties termino pabaigos, nuomininkas privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė R. N. nevykdė nei nuomos sutarties 15 p., nei ieškovo 2013-01-15 raštu Nr.1.35-13/202 nustatytų įpareigojimų pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 8 str. 1 d. išvardinti dokumentai, kurių pagrindu yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę į socialinio būsto nuomą.
Byloje esantys duomenys apie tai, kad atsakovė R. N. niekur nedirba, nes augina vaiką iki trejų metu, o jos gaunamas pajamas sudaro 416 Lt už vaikus mokamos išmokos, nėra pakankami atsakovų teisei į socialinio būsto nuomą patvirtinti. Iš 2014-02-20 rašto „Dėl informacijos pateikimo apie R. N. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ esančių aplinkybių matyti, kad atsakovė R. N. teigė uždarbiaujanti, taigi, gauna papildomas pajamas. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo V. Š. gaunamas pajamas. Be to, šeimos padėtis iš esmės yra pasikeitusi dėl to, kad visiems aštuoniems atsakovų R. N. ir V. Š. nepilnamečiams vaikams yra nustatyta laikinoji globa laikinosios globos institucijose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi teismo procesiniai dokumentai, siųsti atsakovams R. N. ir V. Š. socialinio būsto adresu, grįžo neįteikti, su žymomis „neatsiėmė“, „netikslus adresas“, „persikraustė“, „išsikėlė“, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar socialiniu būstu atsakovų šeima realiai naudojasi.
Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p., 11 str., vaiko teises, tarp jų ir teisę į į gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, visų pirma užtikrina vaiko tėvai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės R. N. šeima nuo 2007-01-09 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, su šeima dirba socialiniai darbuotojai, tačiau atsakovai R. N. ir V. Š. nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą savo nepilnamečių vaikų priežiūrą, situacija dėl vaikų nepriežiūros nuolat blogėjo, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-03-06, 2014-04-04 ir 2014-04-10 įsakymais likusiems be tėvų globos visiems aštuoniems nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa laikinosios globos institucijose. Taigi, nepilnamečių vaikų teisėmis į tinkamas gyvenimo sąlygas šiuo metu yra pasirūpinusi vietos savivaldos institucija, o byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai R. N. ir V. Š. dėtų pastangas susigrąžinti vaikų globą.
Esant pasibaigusiam socialinio būsto nuomos sutarties terminui, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad atsakovai yra išlaikę teisę į socialinį būstą, kad atsakovai socialiniu būstu realiai naudojasi, atsakovams nevykdant nuomos sutartyje bei įstatyme nustatytos pareigos pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančius dokumentus, atsakovams R. N. ir V. Š. nededant jokių pastangų užtikrinti nepilnamečių vaikų teises, atsisakymas atsakovus iškeldinti iš socialinio būsto nėra pagrįstas kitų asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, teisų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo, naikinama ir priimamas sprendimas iškeldinti atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CPK 326 str. 1 d. 2 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikalavimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: iškeldinti atsakovus R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), N. Š., (duomenys neskelbtini), J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.