- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- A-556-1161-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02399-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Kaimo plėtros projektai“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kaimo plėtros projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kaimo plėtros projektai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Kaimo plėtros projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1-2) prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-7287 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateiktame mokėjimo prašyme atsisakoma tikrinti nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti; 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą tikrinti UAB „Kaimo plėtros projektai“ 2012 m. birželio 21 d. pateiktame mokėjimo prašyme nurodytų nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti sudarant sąlygas UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateikti trūkstamą informaciją.
Pareiškėjas paaiškino, kad, būdamas paramos gavėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra), patvirtintas Žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-883, Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2012 m. birželio 21 d. pateikė mokėjimo prašymą. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė 2012 m. kovo 1 d. UAB „LexLuka“ interneto svetainės sukūrimo paslaugos atliktų darbų detalizavimą, reikalingą detaliau įvertinti sukurtos svetainės funkcines galimybes, tačiau Agentūra atsisakė tikrinti mokėjimo prašyme nurodytų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti, nesudarydama sąlygų pateikti trūkstamą informaciją. Tokiais veiksmais Agentūra pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 5.9 ir 116 punktus ir varžo pareiškėjo teisę į pakartotinį nekompensuotų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimą, numatytą minėtų taisyklių 116 punkte.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 13-15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 116 punktų nuostatomis, vertindama pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 2, nustatė, jog jame buvo pateikta ne visa informacija, t. y. iš pateiktos informacijos negalėjo įvertinti išlaidų interneto svetainei tinkamumo finansuoti. Todėl 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo atstovo direktoriaus D. V. telefonu buvo paprašyta nurodyti vertinamos interneto svetainės adresą ir laikiną prieigą, kad būtų galima susipažinti su sukurtos interneto svetainės turinio valdymo sistema, bei pateikti trūkstamą informaciją apie įsigytą techniką/įrangos EB atitikties sertifikatus, interneto svetainės kūrimo išlaidų detalizavimą. Nesulaukus prašomos informacijos, 2011 m. spalio 10 d. pareiškėjui buvo išsiųstas paklausimas „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, kuriame nurodyta, kokius trūkstamus dokumentus/informaciją pareiškėjas turi pateikti. Pareiškėjas 2011 m. spalio 25 d. raštu Nr. 18 atsakė į Agentūros paklausimą, tačiau prašomos informacijos, reikalingos mokėjimo prašymui įvertinti, nepateikė. Negavus visos prašomos informacijos, 2011 m. lapkričio 4 d. pareiškėjui išsiųstas pakartotinis paklausimas Nr. S-FP-0050346 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“. Agentūra aktyviai prašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją, t. y. sudarė visas sąlygas pateikti trūkstamą informaciją, tačiau papildomos informacijos pareiškėjas nepateikė. Apie baigtą mokėjimo prašymo vertinimą ir suteikiamą paramą pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. BRK-(3.239)-8677 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“. Šį Agentūros 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 3R-21 (AG-6/05-2012) pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nusutikdamas su Komisijos sprendimu, 2012 m. vasario 14 d. pateikė skundą teismui, kuris 2012 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2240-562/2011 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka neskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas neturėjo teisės dar kartą prašyti paramos interneto svetainės sukūrimo išlaidoms, nes šis klausimas jau yra išspręstas iš esmės ir apie tai konstatuota galiojančiame teismo sprendime.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu (b. l. 167-172) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-7287 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateiktame mokėjimo prašyme atsisakoma tikrinti nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 12 d. Agentūrai pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra) Nr. VK-KS-10-0002-PR001, siekdamas įgyvendinti projektą „Fotografavimo veiklos techninės bazės įkūrimas“. 2010 m. lapkričio 23 d. – gruodžio 14 d. Agentūra atliko pareiškėjo paraiškos vertinimą, kurio metu pripažinta, jog projektas yra tinkamas gauti 92 729 Lt paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Vadovaujantis Agentūros direktoriaus 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1336 „Dėl projektų, kuriems skiriama ir neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, sąrašų patvirtinimo“ pareiškėjo projektas buvo patvirtintas kaip tinkamas skiriamai paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 31 d. pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra) Nr. VK-KS-10-2-0002-MP003, kuriuo prašė kompensuoti 39 627 Lt už įsigytą įrangą ir paslaugas: daugiafunkcinį lazerinį įrenginį, fotografavimo ir filmavimo įrangą bei interneto svetainės sukūrimą. Agentūra 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. BRK-(3.239)-8677 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nutarė UAB „Kaimo plėtros projektai“ neskirti 26 845 Lt dydžio paramos dalies išlaidų daliai kompensuoti, kadangi iš 51 300 Lt interneto svetainės kūrimo išlaidų tinkama pripažinta 10 000 Lt patirtų išlaidų suma. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu Agentūros sprendimu su skundu kreipėsi į administracinių ginčų komisiją, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 3R-21 (AG-6/05-2012) UAB ,,Kaimo plėtros projektai‘‘ skundas buvo atmestas. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo skundas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2240-562/2012 buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas 2012 m. birželio 21 d. pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 4), kuriame buvo prašoma kompensuoti 72 663 Lt paramos sumą už įsigytą įrangą ir paslaugas: fotografavimo ir filmavimo įrangą, projektorių, lengvąjį krovininį automobilį bei interneto svetainės sukūrimą). Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą Nr. 4 bei su juo pateiktus papildomus dokumentus, taip pat ir UAB „LexLuka“ 2012 m. kovo 1 d. sudarytą pagal 2011 m. vasario 11 d. interneto svetainės sukūrimo paslaugos pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų detalizavimą. Apie baigtą Mokėjimo prašymo Nr. 4 vertinimą ir suteikiamą paramą pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. BRK-(3.239)-7287 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriame nurodė, jog Agentūra jau yra įvertinusi interneto svetainės (http://www.fototuras.com) įsigijimo išlaidas ir nustačiusi tinkamų finansuoti išlaidų dalį, pareiškėjui nesuteikiama 26 845 Lt parama interneto svetainės sukūrimo išlaidoms kompensuoti. Agentūra taip pat nurodė, kad su mokėjimo prašymu pateiktas 2012 m. kovo 1 d. UAB „LexLuka“ interneto svetainės sukūrimo paslaugos atliktų darbų detalizavimas nėra pakankamas pagrindas iš naujo svarstyti Agentūros priimtą sprendimą. Teismas konstatavo, kad paramos skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-883 (toliau – ir Taisyklės). Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Taisyklių 26, 57, 58, 59, 60, 63 punktais, Administravimo taisyklių 5, 5.9 punktais. Teismas administracinės bylos Nr. I-2240-562/2012 duomenimis nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 60 965 Lt (daugiafunkcinis lazerinis įrenginys – 1 065 Lt, fotografavimo ir filmavimo įranga – 8 600 Lt, svetainės sukūrimas – 51 300 Lt), prašoma išmokėti suma – 39 627 Lt. Kartu su mokėjimo prašymu pareiškėjas taip pat pateikė 2011 m. kovo 18 d. UAB „LexLuka” sąskaitos faktūros išrašą, patvirtinantį svetainės sukūrimo išlaidas pagal paslaugų sutartį 51 300 Lt sumai, bei paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu UAB “LexLuka” perdavė pareiškėjui kompaktinį diską dėl svetainės sukūrimo. Kadangi pateikti duomenys nepatvirtino svetainės sukūrimo išlaidų pagrįstumo, atsakovas turėjo pagrindą papildomai prašyti pareiškėją pateikti duomenis, kurių pagrindu šios išlaidos galėjo būti įvertintos pagrįstomis (Administravimo taisyklių 114 p.). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2240-562/2012 konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas 2011 m. spalio 10 d. paklausimu informavo pareiškėją, kad iš pateiktos informacijos Agentūra negali įvertinti svetainės išlaidų tinkamumo finansuoti, todėl prašė pateikti trūkstamą informaciją: suderintą svetainės kūrimo darbų sąmatą (sukūrimo etapų įkainius arba projektų vadovo, dizainerio, techninio dizainerio, programuotojo darbų atlikimo aktų), interneto svetainės projektą (interneto svetainės sukūrimo planą, techninius sprendimus), vykdytojo pateiktą svetainės naudojimosi instrukciją (raštu), laikiną prieigą susipažinti su svetainės turinio valdymo sistema; nurodė, kad pareiškėjas informaciją pateiktų per dešimt darbo dienų arba nurodytų jos pateikimo vėlavimo priežastis bei planuojamą informacijos pateikimo datą. Pareiškėjas 2011 m. spalio 25 d. pateikė raštą, nurodė, kad Taisyklių 4 priede pateikiamos mokėjimo prašymo formos IV skyriaus 2-5 punktuose nurodytus dokumentus pateikė kartu su mokėjimo prašymu; Taisyklėse nenumatyti dokumentai, kurių Agentūra prašo, todėl jie nebuvo kaupiami; pagal Agentūros įvertintą paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį pirkta paslauga tinkamai suteikta, apmokėta, sutarties galiojimas pasibaigęs; atsižvelgiant į tai, gauti prašomų dokumentų įsigytai paslaugai nėra galimybės. Atsakovas 2011 m. lapkričio 4 d. informavo pareiškėją, kad jis mokėjimo prašymo vertinimui nepateikė reikalingų dokumentų, todėl pakartotinai prašė pateikti ankstesniame paklausime įvardytus dokumentus. Pareiškėjui nepateikus prašomos informacijos, atsakovas kreipėsi į Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą pateikti išvadą dėl patirtų išlaidų dydžio vertinimo. 2011 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Agrarinės ekonomikos institutas Išlaidų vertinimo ataskaitoje Nr. (3)157 konstatavo, kad išnagrinėtos UAB “Kaimo plėtros projektai” interneto svetainės (http://www.fototuras.com) kaina neatitinka vidutinės rinkos vertės; tokio techninio lygio produkto sukūrimo paslauga rinkoje galėtų kainuoti 5 000 – 10 000 litų. Pažymėta, kad ekspertinio vertinimo metu nebuvo sudaryta galimybė patikrinti svetainės turinio valdymo sistemos (identifikuotos tik „išoriniam” vartotojui prieinamos funkcijos), dėl ko daroma prielaida, kad ji nėra sukurta, t. y. svetainės dizaino, joje esančių duomenų keitimas bus apsunkintas, tam bus reikalingos programuotojo paslaugos, kas suponuoja manyti apie paprastą IT (informacinių technologijų) produktą; tikėtina, kad svetainės galerijos skyrius sukurtas pasinaudojant nemokamu tipiniu foto galerijų „skriptu”, kas neįrodo svetainės unikalumo pagal deklaruotą kainą; svetainėje nėra labai sudėtingų modulių (pvz., el. komercijos integravimas, komentarų sistema ir pan.). Ataskaitoje taip pat pateiktos ekspertų pastabos dėl išlaidų dydžio vertinimo, t. y. kad pateiktuose dokumentuose, organizuojant tiekėjų apklausą (vykdyta 2011 m. vasario 11 d.), tinkamiausiu tiekėju pripažinta UAB „LexLuka“, tačiau prie pasiūlymo kainos nėra jokio techninių darbų ar biudžeto detalizavimo svetainei sukurti; paslaugos sutartyje nepaminėta jokia techninė užduotis/techninį projektas ar kitas dokumentas, nėra priedo, pagal kurį būtų galima spręsti, kokio produkto pageidavo pareiškėjas, o minėtas tiekėjas įsipareigojo sukurti; trūkstant detalesnės informacijos, buvo inicijuotas paklausimas trūkstamiems dokumentams pateikti bei suteikti laikiną prieigą prie svetainės turinio valdymo sistemos; prašyta informacija nebuvo pateikta, kas apsunkino svetainės vertinimo procesą, nebuvo galima detaliau nustatyti svetainės valdymo funkcijų galimybių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2240-562/2012 konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. BRK-(3.239)-8677 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalyje, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai’’ neskiriama 26 845 Lt dydžio jai priklausanti parama. Pagal Administravimo taisyklių 5.9 punktą, Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti, o 116 punkte nustatyta, jog Agentūra tikrina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlieka administracinius patikrinimus ir nustato tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Jeigu Agentūra negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos, pavyzdžiui, pridėti ne visi išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai ir (arba) išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina patikra projekto įgyvendinimo vietoje, Agentūra paprašo paramos gavėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) atlieka patikrą vietoje arba patvirtina tinkamą finansuoti tik išlaidų sumą, dėl kurios paramos gavėjas pateikė išlaidas pagrindžiančius bei išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus. Likusi išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja paramos gavėją. Jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidų pagrindimo ir (arba) išlaidų apmokėjimo įrodymo bei kiti dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti paramos gavėjui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamų dokumentų kopijas. Teismas nepanaikino Agentūros 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriame buvo nuspręsta nekompensuoti dalies išlaidų už interneto svetainės sukūrimą, o pripažino, kad 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes dėl dalies paramos skyrimo interneto svetainės sukūrimui. Atsakovas pagrįstai teigia, kad pareiškėjas neturėjo teisės Mokėjimo prašyme Nr. 4 dar kartą prašyti paramos interneto svetainės sukūrimo išlaidoms, nes šis klausimas jau yra išspręstas iš esmės ir apie tai konstatuota galiojančiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2240-562/2012. Kiti pareiškėjo argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aktų analizę, atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti ir paneigti aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje. Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatavo, kad nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-7287 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateiktame mokėjimo prašyme atsisakoma tikrinti nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą tikrinti UAB „Kaimo plėtros projektai“ 2012 m. birželio 21 d. pateiktame mokėjimo prašyme nurodytų nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti sudarant sąlygas UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateikti trūkstamą informaciją.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 178-182) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Agentūra nenurodė, kodėl 2012 m. kovo 1 d. UAB „LexLuka“ interneto svetainės sukūrimo paslaugos atliktų darbų detalizavimas (toliau – ir Išlaidų detalizavimas) nėra pakankamas pagrindas vertinti nekompensuotas interneto svetainės sukūrimo išlaidas, taip pat nenurodė, kokie dokumentai esant naujoms aplinkybėms būtų pakankamas pagrindas nekompensuotos dalies pervertinimui ir, svarbiausia, neprašė jų pateikti, kaip numatyta Mokėjimo prašymų, teikiamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, administravimo mokėjimo prašymų skyriuje procedūros apraše, patvirtintame Agentūros direktoriaus 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1197 (toliau – ir Procedūros aprašas).
2. Teismas rėmėsi tik su Mokėjimo prašymu Nr. 3 susijusia informacija, neatsižvelgė naujas aplinkybes, t. y. kartu su Mokėjimo prašymu Nr. 4 pateiktą Išlaidų detalizavimą.
3. Agentūra pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kuris įpareigoja individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemonės motyvuoti. Agentūros sprendime lakoniškai teigiama, esą su Mokėjimo prašymu Nr. 4 pateiktas Išlaidų detalizavimas nėra pakankamas pagrindas iš naujo svarstyti ankščiau Agentūros priimtą sprendimą. Teisės aktai nenumato, kokie konkretūs dokumentai yra pakankamas pagrindas iš naujo svarstyti nekompensuotas išlaidas. Priimdama sprendimą Agentūra subjektyviai įvertino dokumentų pakankamumą pervertinimui ir savo sprendime nepateikė jokių argumentų, kodėl pridėtas Išlaidų detalizavimas nėra tinkamas.
4. Agentūros funkcijos apima objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis pagrįstą pateiktų dokumentų vertinimą, kuris realizuojamas įvardinant ir paprašant teiktinų dokumentų, reikalingų vertinant konkretų mokėjimo prašymą, kaip tai numatyta Procedūros apraše. Šiame apraše išsamiai detalizuoti konkretūs Agentūros veiksmai administruojant mokėjimo prašymus. Procedūros aprašo 22.1.2 punkte detalizuoto Mokėjimo prašymų vertinimo proceso žingsnių aprašyme, 1 proceso žingsnyje, 41 lapo 8 eilutėje nurodyta, kad jei vertinant mokėjimo prašymą kyla neaiškumų (pateikti ne visi vertinimui reikalingi paramos gavėjo dokumentai arba nepakanka informacijos), mokėjimo prašymų skyriaus vyriausiasis specialistas-vertintojas inicijuoja Procedūros aprašo 22.2 punkte aprašytų veiksmų atlikimą, t. y. paklausimo dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo paramos gavėjui siuntimą. Agentūra vertino Mokėjimo prašymą Nr. 4 ir nustatė, kad kartu su juo pareiškėjo pateiktų naujų Išlaidų detalizavimo dokumentų nepakanka. Tačiau Agentūra neinformavo pareiškėjo, kokie papildomi dokumentai esant naujoms aplinkybėms reikalingi vertinant Mokėjimo prašymą Nr. 4, bei nesudarė galimybės pareiškėjui juos pateikti, kadangi paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo, įvardinantis trūkstamus dokumentus ir jų pateikimo terminus, pareiškėjui nebuvo siųstas. Šis Procedūros aprašo pažeidimas suvaržė pareiškėjo galimybes bendradarbiauti su Agentūra ir pagrįsti deklaruotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą.
5. Subjektyviu Agentūros sprendimu taikomi suvaržymai dėl Administravimo taisyklių 116 punkte numatyto pakartotinio išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimo yra neteisėti ir ribojantys pareiškėjo teisę į objektyvų ir skaidrų gautos paramos administravimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 199-201) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Agentūros 2011 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas yra pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus. Teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog interneto svetainės išlaidos negali būti kompensuojamos. Atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendime išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino, sprendimą priėmė vadovaujantis tinkamų teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis ginčo santykius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas (apeliantas) kreipėsi į teismą dėl to, kad, jo nuomone, Agentūra atsisakė tikrinti mokėjimo prašyme nurodytų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti bei nesudarė sąlygų pateikti trūkstamą informaciją.
Pasisakant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo atkreiptinas dėmesys į keletą juridinę reikšmę turinčių aplinkybių.
Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo UAB „Kaimo plėtros projektai“ skundas inter alia ir dėl reikalavimo panaikinti dalį 2011 m. gruodžio 13 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ neskiriama 26 845 Lt dydžio parama interneto svetainės kūrimo išlaidų kompensavimui, sprendžiant pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. prašymą.
2012 m. birželio 21 d. pareiškėjas (apeliantas) Agentūrai pateikė kitą prašymą dėl paramos, kuriame dar kartą paprašyta kompensuoti už tos pačios interneto svetainės sukūrimą, bet 2012 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimu pastarasis prašymas ir vėl nebuvo patenkintas nurodant: „Jums nesuteikiama <...> 26 845,00 Lt parama interneto svetainės sukūrimo išlaidoms kompensuoti“ (b.l. 3-4). Taip pat pažymėta, kad nei pirmą kartą, nei dabar Agentūra negavo prašytų dokumentų prašymui šioje dalyje išspręsti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės ir atmetęs reikalavimą dėl tokio Agentūros sprendimo panaikinimo iš principo rėmėsi tomis nuostatomis, kurios buvo suformuluotos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendime, bei pabrėžė, jog UAB „Kaimo plėtros projektai“ neturėjo teisės mokėjimo prašyme Nr. 4 dar kartą prašyti paramos interneto svetainės sukūrimo išlaidoms, nes šis klausimas jau yra išspręstas ir apie tai aiškiai konstatuota galiojančiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendime (b.l. 171).
Administravimo taisyklių 116 punkte (redakcija galiojusi priimant skundžiamą sprendimą) buvo pasisakyta, kad jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidų pagrindimo ir (arba) išlaidų apmokėjimo įrodymo bei kiti dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti paramos gavėjui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamų dokumentų kopijas.
Minėta nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų aiškintina taip, kad kartą išnagrinėjus prašymą dėl paramos suteikimo ir jį atmetus dėl stokos dokumentų pagrindžiančių išlaidas, besikreipusiam paramos asmeniui nėra visiškai paneigiama teisė į pakartotinio prašymo tai pačiai priemonei kompensuoti pateikimą. Kompensavimo klausimas tai pačiai priemonei gali būti sprendžiamas teikiant kitus mokėjimo prašymus. Vadinasi, jei dėl paramos besikreipęs asmuo kartą gavo Agentūros neigiamą atsakymą dėl konkrečios priemonės kompensavimo, jis, kreipdamasis su kitu prašymu, gali dar kartą, pridėjęs atitinkamus dokumentus, prašyti kompensacijos pagal atitinkamą programą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tai suponuoja Agentūros pareigą dar kartą peržiūrėti tokį prašymą iš esmės bei priimti sprendimą sukeliantį besikreipusiam asmeniui teisines pasekmes. 2012 m. rugpjūčio 14 d. Agentūra tokį teisės aktą, nors ir su atitinkamais trūkumais, priėmė. Iš jo pakankamai aišku, jog UAB „Kaimo plėtros projektai“ neskiriama 26 845 Lt parama interneto svetainės išlaidoms kompensuoti bei įvardyti tokio atsisakymo faktiniai motyvai, nurodytas teisinis pagrindas, todėl teigti apie Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimą, lemiantį 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo panaikinimą, nėra visiškai jokio pagrindo.
Taip, sutiktina, jog vienoje skundžiamoje sprendimo dalyje yra nurodyti atsisakymo tenkinti ginčo klausimą motyvai, o kitoje to paties sprendimo dalyje lyg ir sakoma, jog nėra pagrindo iš naujo svarstyti to paties klausimo, tačiau pareiškėjui aktualus momentas suprantamas - nesuteikiama 26 845,00 Lt parama interneto svetainės sukūrimo išlaidoms kompensuoti.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą remiantis vien Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu, atskirai nebetikrino, ar 2012 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o tai reiškia bylos iš esmės neišnagrinėjo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d.). Nebuvo atlikta analizė, ar iš tikro nėra tų dokumentų, kurių prašė Agentūra ir dėl ko pateiktas neigiamas atsakymas, ar pateiktų dokumentų tikrai nepakako paramos suteikimui, ar nebuvo pagrindo dar kartą prašyti teikti dokumentus tam, kad būtų visiškai ir galutinai išspręstas ginčo klausimas. Taigi buvo būtina nagrinėti pareiškėjo reikalavimą naikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-7287 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateiktame mokėjimo prašyme atsisakoma kompensuoti interneto svetainės sukūrimo išlaidas, savarankiškai tikrinant skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o kadangi tai nebuvo padaryta administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
UAB „Kaimo plėtros projektai“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.