Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovei advokatei Kristinai Latožienei, atsakovui K. K., jo atstovai advokatei Nijolei Gaižutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų laikytina nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo, kaip privačių juridinių asmenų (CK 2.34 str. 3 d.) (ieškovas ir atsakovas – ūkininkai, įregistravę ūkius įstatymų nustatyta tvarka, 15, 22 b.l.) dėl sutarto šieno volavimo ir šienainio ritinių paruošimo darbų atlikimo, susiklostė rangos teisiniai santykiai (LR CK XXXIII skyrius).

Darbą sutartą atlikti už 14 000 Lt, ginčo tarp bylos šalių dėl to nėra, tačiau atsakovas teigia, kad dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai dėl ko šienainis ritiniuose sugedo ir nebuvo tinkamas naudoti kaip pašaras. Atsakovo teigimu netinkamai darbas yra atliktas dėl 103 ritinių paruošimo, kas pinigine verte sudaro 2266 Lt, todėl dėl šios skolos dalies atsakovas su ieškiniu iš esmės nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Teismų jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Atsakovo argumentai, kad dalis šienainio ritinių yra netinkami naudoti dėl ieškovo nekokybiškai atlikto darbo neįrodyti ir negali būti pripažinti pagrįstais.

Iš byloje esančių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad PVM sąskaitą-faktūra serija PE Nr. 11 už atliktus volavimo ir presavimo darbus atsakovui išrašyta 2011-08-31; atsakovo 2011-07-31, 2012-01-03 rašyti skolos rašteliai, pavirtina, kad atsakovas skolą už atliktus darbus pripažino ir prašė jos grąžinimą atidėti, ką nuosekliai patvirtina ir ieškovo paaiškinimai;

Iš PVM sąskaitos-faktūros serija UTS Nr.1002982, PVM sąskaitos-faktūros Nr.UMA0014461, atitikties deklaracijos matyti, kad šienainio ritinių paruošimui naudota 2010 m. įsigyta technika ir 2011 m. įsigyta plėvelė, kurios galiojimo laikas 12 mėn., taigi pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo teigti, kad ritinių paruošimui buvo naudojama netinkama technika ar priemonės (42-44 b.l.). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad voluojama ir presuojama buvo atsakovo nurodytose pievose, kurių žolės būklę ir tinkamumą presavimui turėjo įvertinti pats atsakovas (CK 6.648 str. 6 d.). Juolab, kad kaip nurodė pats atsakovas ankstesniais metais šienainio ritiniai buvo presuojami pagal tokią pačią tarp šalių nusistovėjusią praktiką ir pretenzijų ieškovui atsakovas neturėjo (65 b.l.). Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalis supelijusių šienainio ritinių yra likę laukuose, kas iš esmės neatitinka jų laikymo sąlygų. Iš viešai skelbiamos informacijos apie plėvele įvyniotų šienainio ritinių ruošimą (pvz. www.agroakademija.lt, www.zemesukis.com ir pan.) matyti, kad šiam pašarų ruošimo būdui reikšminga daug aplinkybių , t.y. presavimo laikas po pjūties, presavimas, vyniojimas, transportavimas, sandėliavimas. Įrodymų, kurie leistų teigti, kad pelėsis pašaruose atsirado vien tik dėl ieškovo netinkamo darbo atlikimo, ar kad plėvelė buvo netinkamai suvyniota, ar per mažai jos sluoksnių buvo vyniota, byloje nėra pateikta. Juolab, kad atsakovo teigimu sugedusi yra tik dalis pašarų ritinių, o įrodymų, kad būtent visi nurodomi 103 ritiniai nebuvo tinkami naudoti byloje taip pat nėra pateikta, be to kitų šienainio ritinių kokybė nėra ginčijama. Įrodymų, kad tarp šalių buvo sutarta, jog šienainio ritinius ieškovas suveš atsakovui byloje taip pat nėra. pateikta.

Esant tokiems bylos duomenims nėra pagrindo konstatuoti, kad vien tik ieškovo atlikti darbai yra priežastis dėl kurios dalis pašarų sugedo. Atsakovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir pašarų sugedimo taip pat atmestini kaip neįrodyti atsakovo teiginiai ir dėl to, kad pieno supirkimo iš atsakovo ūkio sustabdymas buvo sąlygotas dėl netinkamo pašarų paruošimo. Iš ūkį tikrinusio veterinaro R. T. paaiškinimų, profilaktinių epizootinių priemonių akto (17, 67 b.l.), matyti, kad sergančių gyvulių mastas nebuvo toks, kokį galėjo sukelti netinkami pašarai. Be to, iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto matyti, kad atsakovo ūkiui nekart taikytos sankcijos už gyvulių laikymo ir priežiūros pažeidimus (41 b.l.), ką patvirtino ir liudytoja D. T. (66 b.l.), taigi neatmestina galimybė, jog gyvulių susirgimas galėjo įvykti nepriklausomai nuo pašarų kokybės. Be to, pažymėtina, kad tik iš liudytojo apklausos paaiškėjo, kad pateiktas profilaktinių epizootinių priemonių aktas nėra pilnai pateiktas toks, koks buvo surašytas, taigi atsakovas, ribotai pateikdamas duomenis į bylą, elgiasi nevisiškai sąžiningai (LR CPK 7 str. 2 d.). Atsakovo nurodytų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs, nes tai yra atsakovo šeimos nariai, taigi galintys turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, be to visų byloje esančių duomenų kontekste jų parodymų pagrindu galima daryti tik prielaidą, kad šienainis sugedo tik dėl ieškovo kaltės, nes byloje pateiktų ieškovo įrodymų iš esmės nepaneigia.

Ginčo byloje, kad darbų apimtis ir paskaičiavimas už atliktus darbus neteisingi byloje nėra, todėl atsakovui atliktus darbus priėmus ir neįrodžius, kad ieškovas juos atliko nepakankamai kokybiškai, remiantis aukščiau nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 14 000 Lt skola už atliktus darbus (CK 6.662 str., 6.666 str. 4 d.).

CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau naudojimasis šia teise negali pažeisti nei vienos iš šalių turtinių teisių ar interesų. Tai reiškia, kad nei vienai iš šalių civilinio proceso kodeksas nesuteikia daugiau teisių, todėl, nagrinėjant pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, būtina patikrinti, ar besikreipianti šalis ne tik pateikė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, bet ir sąžiningai naudojasi jai suteiktomis civilinėmis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendimo vykdymo išdėstymas yra galimas, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą.

Įrodymų, kad atsakovo ūkio turtinė padėtis yra sunki ar susidarė nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą byloje nėra pateikta. Iš bylos duomenų matyti, kad darbai atlikti 2011 m., atsakovas ieškovo prašė atidėti atsiskaitymą, raštu patvirtindamas skolos grąžinimo terminą, tačiau nei per šalių sutartą laikotarpį, nei per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas nepadengė nei dalies skolos, nors didesnę dalį skolos pripažino (28, 29 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms prašymas išdėstyti skolos mokėjimą atmestinas.

Tenkinant ieškovo ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis – 420 Lt (2, 25 b.l.), už advokato teisinę pagalbą sumokėti 1600 Lt (24, 74-76 b.l.).

Ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 2.1 p., 8.2., 8.6., 8.18 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos ir pagrįstos. Atstovavimo sutartis sudaryta 2012-06-11 (23 b.l.); rengtas ieškinys (maksimalus dydis – 3 MGL); atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, įvyko 4 teismo posėdžiai, bendra posėdžių trukmė daugiau 4 val. (už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis – 0,5 MGL (CPK 98 str.).

Byloje patirtos procesinių dokumentų išlaidos, nesudaro minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 14 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 14 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 420 Lt žyminio mokesčio, 1600 Lt atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.