- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- I2-1086-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03396-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus paskirties vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus paskirties vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. (J. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–7).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. komisariate parašė pranešimą apie kaimynų elgesį ir jam gresiantį pavojų. 2019 m. balandžio 1 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalies pažeidimą. 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A17-2501-1015/2019 administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Paaiškino, kad policijos nekvietė į savo gyvenamąją vietą, o atėjo į komisariatą pats ir surašė pranešimą. Tą pačią pareigūnai į gyvenamąją vietą nevyko. Rašant protokolą tai buvo aišku ir tyrėjas žinojo. Protokolas negalėjo būti surašytas, nes pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokių ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių. Tyrėjas nerinko pareiškėjo kaltės įrodymų, tokių įrodymų nepateikė administracinio nusižengimo byloje. Taigi tyrėjas veikė (i) nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.; (ii) taip pat buvo pažeisti ANK 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 2 dalis; (iii) surašydamas protokolą, tyrėjas neatskleidė ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo esmės.
Dėl šių neteisėtų pareigūno veiksmo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2 500 Eur. Pareiškėjas patyrė didžiulį šoką, stresą, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, nervinę įtampą, nepatogumų, reputacijos pablogėjimą, pažeminimą. Pablogėjo pareiškėjo sveikata, kankino nemiga. Dėl patirto streso pareiškėjas negalėjo susikaupti naujo darbo paieškoms. Teismo posėdžiuose pareiškėjas sugaišo daug laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodo, kad patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas VAVPK atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–22).
Paaiškino, kad viešajai atsakomybei nustatyti reikia trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Pareiškėjui nuo 2014 metų iki 2017 metų buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, t. y. iš pradžių stacionarinis stebėjimas specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis, o nuo 2016 m. kovo 9 d. – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš teismui pateiktos VšĮ Naujininkų poliklinikos informacijos buvo matyti, kad pareiškėjas serga lėtine psichikos liga ir po taikyto priverstinio gydymo jo psichinė būsena kuri laiką buvo stabili. Taip pat teismas nustatė, kad nors pareiškėjas reguliariai lankosi Psichikos sveikatos centre, tačiau ignoruoja gydytojo psichiatro rekomendacijas. Šiuo metu jo psichinė būsena nėra stabili: išlieka įtarus, priešiškai nusiteikęs, uždaras, galimai neprognozuojamo elgesio. Todėl teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie pareiškėjo psichikos sveikatos būklę, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, galėjo realiai manyti, kad kaimynai siekia su juo susidoroti, todėl, jo nuomone, pagalba jam buvo reikalinga. Įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla, iškelta pagal ANK 493 str. 2 d. nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (tyčinės kaltės formos).
Pagal teismų suformuotą praktiką, pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis
įstatymų nustatytų procedūrų surašomi procesiniai dokumentai bei priimami nutarimai, nors ir
teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose skiriasi. Deliktinės
atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios
žalos elementų visuma, o pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam
asmeniui. Nagrinėjamoje byloje VAVPK pareigūnų veiksmai šiuo atveju yra teisėti ir nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.
Pabrėžė, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas yra nukentėjusysis, policijos pareigūnas A. S. yra nusikaltėlis. Pareiškėjas kreipėsi pagalbos, o už tai gavo baudą ir jam konfiskavo butą. Į klausimus atsakė, kad nori žalos atlyginimo ne iš valstybės, o iš pareigūno, skundą parašė advokatas. Nurodė, kad atsiliepimo negavo, prašo nagrinėti bylą, nes policijos atstovas jam viską paaiškino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje nėra trijų atsakomybės sąlygų. Viršininkui policijos pareigūno veiksmai neapskųsti. Teismas administracinę nuobaudą panaikino tik dėl pareiškėjo sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, surašant administracinio nusižengimo protokolą, atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjas atvyko į VAVPK Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariatą ir pranešė, kad kaimynai gręžia skyles jo buto sienoje ir naudoja lazerinius ginklus (administracinio nusižengimo bylos l. 3, 5).
2019 m. balandžio 1 d. VAVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas surašė tarnybinį pranešimą „Dėl registruoto įvykio ROKI 0119000146215“, kuriame nurodė, kad po pareiškėjo pranešimo nuvyko pareiškėjo nurodytu adresu. Bute jokių gręžimo skylių nebuvo, paklausus, kodėl kvietė policijos pareigūnus, pareiškėjas atsakyti negalėjo. Nurodė, kad namo gyventojai paaiškino, kad J. V. (J. V.) elgiasi neadekvačiai, kviečia specialiąsias tarnybas. J. V. (J. V.) pareiškimas bus nenagrinėjamas, jo atžvilgiu siūlė taikyti administracinę atsakomybę dėl melagingo iškvietimo (administracinio nusižengimo bylos l. 4).
2019m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13-ANR_P-461-2019, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas traukiamas atsakomybėn už ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Pažeidimo esmė: 2019 m. kovo 26 d. (J. V.) parašė skundą apie nebūtus dalykus ir iškvietė policijos pareigūnus, žinodamas, kad pagalba jam nereikalinga. Tokiais veiksmais J. V. (J. V.) trukdė policijos pareigūnų darbui (administracinio nusižengimo bylos l. 2).
2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A17-2501-1015/2019 (b. l. 12–15) J. V. (J. V.) atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šis nutarimas įsiteisėjo.
Pažymėtina, kad pareiškėjui atsakovės atsiliepimas įteiktas 2019 m. spalio 17 d. (siuntos RE118172661LT informacija).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009) .
Vadovaujantis ABTĮ 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas atsakovės veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su VAVPK pareigūnų neteisėtais veiksmais, t. y. nurodo, kad policijos pareigūnas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalį ir 569 straipsnio 2 dalį, surašydamas protokolą, neatskleidė ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo esmės.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A17-2501-1015/2019 nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad J. V. (J. V.) kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, prašydamas imtis priemonių dėl kaimynų, kurie, kaip jis nurodė, gręžia jo buto sienas bei pro skyles prieš jį naudoja lazerinius ginklus. Policijos pareigūnai, atlikę pareiškimo patikrinimą, nurodė, kad J. V. (J. V.) pateikta informacija yra melaginga. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (tyčinės kaltės formos). Vilniaus miesto apylinkės teismas pabrėžė, kad atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie J. V. (J. V.) psichikos sveikatos būklę, jo pareiškime policijai nurodytas aplinkybes ir teismo posėdyje duotus parodymus dėl jo atžvilgiu naudojamų lazerinių ginklų per buto sienose esančias skyles, liudytojo A. S. parodymus apie J. V. reguliarius skambučius į policijos komisariatą, reikalaujant paimti iš kaimynų lazerinius ginklus, teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad J. V. (J. V.) piktnaudžiavo teisės aktais suteikta jam teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas bei 2019 m. kovo 26 d. žinomai melagingai pranešė policijai apie tikrovėje neegzistuojantį faktą, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsižvelgus į jau nurodytus duomenis apie jo sveikatos būklę bei jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, galėjo realiai manyti, kad kaimynai siekia su juo susidoroti, todėl, jo nuomone, pagalba jam buvo reikalinga. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, J. V. (J. V.) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, įvertinus turimus pakankamus duomenis apie jo sveikatos būklę, būtų neracionalu. Taigi teismas rinko papildomus pareiškėjo kaltę apibūdinančius įrodymus – patikrino informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenis, surašė raštą VšĮ „Naujininkų poliklinika“ dėl informacijos apie pareiškėjo sveikatą pateikimo, analizavo VšĮ „Naujininkų poliklinikos“ 2019 m. gegužės 6 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (Administracinio nusižengimo bylos l. 28).
Tačiau pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo iš esmės analogiškas faktines aplinkybes kaip ir VAVPK pareigūnai (pareiškėjas kreipėsi su pranešimu, kuris nepasitvirtino), tik kitaip nei pareigūnas įvertino pareiškėjo kaltę (teismas abejones aiškino atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad J. V. (J. V.) piktnaudžiavo teisės aktais suteikta jam teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas bei 2019 m. kovo 26 d. žinomai melagingai pranešė policijai apie tikrovėje neegzistuojantį faktą). Taigi pareigūnų veiksmai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos Nr. A17-2501-1015/2019 medžiagos matyti, kad buvo pakankamai duomenų surašyti administracinio nusižengimo protokolą (pareiškėjo kreipimasis, pareiškėjo vėlesnis elgesys į jo gyvenamąją vietą atvykus pareigūnui, policijos nustatytos faktinės aplinkybės dėl skylių sienose nebuvimo), laikantis įstatymų nustatytų procedūrų buvo surašyti procesiniai dokumentai bei priimtas nutarimas. Taigi teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnas nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neveikė nepateisinamai aplaidžiai ar paviršutiniškai, ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, rinko įrodymus (užregistravo pareiškėjo 2019 m. kovo 26 d. pranešimą, nuvyko į įvykio vietą, uždavė klausimų pareiškėjui, jo kaimynams, apžiūrėjo butą, surinko duomenis apie pareiškėją iš duomenų bazių, surašė tarnybinį pranešimą), aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Skyrėsi pareigūno ir teismo teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad VAVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūno veiksmai (kartu ir paminėto administracinio nusižengimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas. Prašymas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis reikalavimas, todėl atmetus prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetamas ir išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina, kad šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo skundas atmestas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.