Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ūkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1249-41/2005 pagal ieškovo UAB „Vilniaus ūkas“ ieškinį atsakovams A. S. , G. R. , UAB „Pro forma“ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, draudimo naudoti juridinio asmens pavadinimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, remdamasis CK 2.42, 283, 6.760 straipsniais, Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 5 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 8 straipsniu, Konkurencijos įstatymo 16, 17 straipsniais, pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs ir papildęs, prašė teismo uždrausti atsakovams A. S. , G. R. , UAB „Pro forma“ naudoti ieškovo pavadinimą (firmos vardą) ir juridinio asmens pavadinimą (firmos vardą) kaip prekės ženklą, juridinio asmens buveinės adresą (Žemaitės g. 22, Vilnius), ieškovo rekvizitus, spaudą ir suantspauduotus tuščius lapus, firminį blanką, ieškovo komercinę informaciją ir įpareigoti atsakovą A. S. perduoti ieškinyje nurodytus UAB „Vilniaus ūkas“ dokumentus, o atsakovų ieškovui neperduotus dokumentus laikyti negaliojančiais nuo jų surašymo momento (1 t., b. l. 2-4, 36-37, 95-97, 106-111, 147-149).

Nurodė, jog ieškovo vardas nėra registruotas kaip prekės ženklas, tačiau jo vardas yra plačiai išreklamuotas ir ieškovas yra žinomas kaip nestandartinių baldų gamintojas, todėl saugotinos ir gintinos jo teisės į firmos vardą kaip plačiai žinomą prekės ženklą. Atsakovas A. S. , būdamas vienas iš ieškovo steigėjų ir tuometiniu ieškovo administracijos vadovu, ir atsakovas G. R. sudarė 2000 m. kovo 1 d. sutartį Nr. 15 bei sutartis Nr.45 ir 46, tačiau minėtos sutartys ieškovui nebuvo perduotos, taip pat ieškovas negavo pagal šias sutartis sumokėtų pinigų, todėl laikytina, kad jos sudarytos asmeniniais tikslais, siekiant vėliau pasinaudoti ieškovo vardu kaip prekės ženklu, reputacija, nesąžiningai konkuruoti, suteikti neaiškios kilmės prekėms ieškovo kaip gamintojo pavadinimą (prekės ženklą), legalizuoti turimas prekes, panaudoti surašytus dokumentus prekių deklaravimui ir kitiems dalykams, kuriems reikalinga pateikti dokumentus apie turto įsigijimą ir vertę. Be to, teigė, kad atsakovai A. S. ir G. R. dirba konkurentų įmonėse (UAB „Pro forma“ ir UAB „Koncernas SBA“), o atleidus ieškovo įmonės vadovą A. S. , šis neperdavė ieškovo dokumentų, įmonės antspaudo, kuriuos gali panaudoti nesąžiningais tikslais; taip pat atsakovas A. S. įsteigė įmonę UAB „Pro forma“ ir klaidinančiai vartotojus nurodė jos buveinės adresą kaip ieškovo, nors realiai įmonė veikia kitu adresu, tuo klaidindamas pirkėjus. Atsakovo A. S. nesąžiningumą, kenkimą ieškovo interesams patvirtina faktai, kad atsakovas A. S. yra baustas administracine tvarka už savavaldžiavimą, neteisėtą ieškovo įmonės antspaudo panaudojimą, jam iškelta baudžiamoji byla Nr. 48-1-030-02 už ieškovo apgaulingos buhalterijos vedimą, o jo veiksmai yra nevienkartinio pobūdžio, nes jau nebedirbdamas ieškovo įmonėje sudarinėjo sandorius ieškovo vardu, tvirtindamas ieškovo antspaudu.

Teismas atmetė, laikydamas neįrodyta, aplinkybę, jog atsakovai gali ateityje naudoti ieškovo juridinio asmens pavadinimą. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad turi išimtinę teisę į buveinės adresą; nepagrįsti ir argumentai dėl nesąžiningos konkurencijos, nes nenurodytas nė vienas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje nustatytas veiksmas, o aplinkybė, kad atsakovai dirba konkurentų firmose, negali būti pagrindu laikyti, jog jie atlieka nesąžiningą konkurenciją. Teismas nustatė, jog UAB „Pro forma“ įsteigta 2000-08-23, po to, kai sudaryta ir įvykdyta 2000 m. kovo 1 d. sutartis Nr. 15, o įrodymų, kad atsakovai būtų siekę pakenkti, klaidinti, pasinaudoti ieškovo reputacija byloje nepateikta. Taip pat teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai neteisėtai naudojo ieškovo kitus rekvizitus, įmonės spaudą, dokumentus, todėl nėra pagrindo jų išreikalauti iš atsakovo A. S. .

Be to, teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo iki bus priimtas sprendimas atsakovų A. S. ir G. R. atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje, kuri susijusi su nagrinėjama civiline byla.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantas nurodė, jog prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo perduoti ieškovui ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytus UAB „Vilniaus ūkas“ dokumentus, ir patenkinti šį jo reikalavimą, o kitos skundo dalies nepalaiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo dalį, kurią palaiko apeliantas apeliacinės instancijos teisme, ir patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176-182 straipsniuose ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta, kad apygardos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles ar kitas civilinio proceso įstatymo normas; teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų duomenimis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, padarė įrodymais pagrįstas išvadas (CPK 178 str., 185 str.), tarp jų dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai neperdavė ieškovui jo nurodytų UAB „Vilniaus ūkas“ dokumentų ir, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagal bylos duomenis, atsakovas A. S. nuo 1996 m. iki 2000 m. liepos 27 d. dirbo ieškovo direktoriumi, o nuo 2000 m. liepos 27 d. iki 2001 m. komercijos direktoriumi, ir 2000 m. kovo 1 d. sutarties Nr. 15 (1 t., b. l. 28, 29) pasirašymo metu atsakovas buvo ieškovo įgalintas jį atstovauti pagal įstatus asmuo - direktorius (CK 2.81 str. 1 d., UAB „Vilniaus ūkas“ Įstatų 7.1 p., 7.18 p.), o UAB „Pro forma“ įsteigta 2000-08-23 - po to, kai sudaryta ir įvykdyta 2000 m. kovo 1 d. sutartis Nr. 15.

Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas A. S. neteisėtai pasisavino ir negrąžino ieškovui jo nurodytų UAB ,,Vilniaus ūkas“ dokumentų. Juolab kad ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, jog atsakovas A. S. negrąžino jo nurodytų dokumentų, prieštarauja ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-03-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudž. b. Nr. 10-1-70385-05, 2 t., b. l. 148-159) nustatytoms aplinkybėms. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2007-03-15 nutarime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog A. S. pagrobė AB „Vilniaus ūkas” nurodytus dokumentus ir žurnalus, kad nepaneigtina galimybė, jog buhalterinius dokumentus galėjo pagrobti kiti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, o ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių A. S. kaltę patvirtinančių duomenų dėl dokumentų pagrobimo - nenustatyti tiesiogiai tai matę liudytojai, to nepatvirtina kita tyrimo medžiaga, dėl ko ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu dėl dokumentų grobimo buvo nutrauktas, nenustačius, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamųjų bylų Nr. 10-1-70385-05 ir Nr. 48-1-030-02 duomenimis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu A. S. yra nuteistas pagal LR BK 222 straipsnio l dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2000-03-01 iki 2000-07-21 apgaulingai tvarkė UAB ,,Vilniaus ūkas” buhalterinę apskaitą, be kita ko, pažeisdamas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 skyriaus 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; kaip įmonės direktorius, turėdamas pareigą organizuoti grynųjų pinigų pajamavimą ir duomenų įtraukimą į įmonės apskaitos registrus, tyčia nesurašė šių dokumentų bei neorganizavo šių duomenų įtraukimo į įmonės apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,Vilniaus ūkas“ ūkinės, komercinės, finansinės, būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto už 2000 metus; neužpajamavo pinigų, G. R. perduotų pagal 2000-03-01 sutartį Nr. 15, sudarytą tarp jo, kaip UAB ,,Vilniaus ūkas“ direktoriaus, ir užsakovo G. R. , dėl baldų gamybos ir sumontavimo, tačiau nepakanka duomenų A. S. kaltei pagrįsti, kad jis įgijo sau minėtus pinigus, todėl ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 dalyje, ir apgaule įgijus 104 187 Lt sumą (baudž. b. Nr. 48-1-030-02, 3 t., b. l. 271-274; Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-03-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, baudž. b. Nr. 10-1-70385-05, 2 t., b. l. 148-159). Tačiau baudžiamosiose bylose konstatuotos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad yra pagrįsti ieškinio reikalavimai, tarp jų reikalavimas perduoti ieškovui, ieškovo teigimu, atsakovo neteisėtai laikomus dokumentus (CPK 178 str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, tik teisme pareiškęs ieškinį įpareigoti atsakovą A. S. perduoti ieškovui UAB ,,Vilniaus ūkas” dokumentus, suformulavo reikalaujamų grąžinti dokumentų sąrašą (1 t., b. l. 150). Nepagrįsti ir ieškovo skundo argumentai dėl reikalavimo grąžinti, be kita ko, ieškovo įmonės įstatų originalą, juolabiau kad byloje yra minėtų įstatų kopija, patvirtinta ieškovo vadovo K. Kuoro (1 t., b. l. 5). Dėl sutarčių Nr. 45 ir Nr. 46 originalų pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70385-05 (baudž. b. Nr. 10-1-70385-05; 2 t., b. l. 153) nustatyta aplinkybė, jog kasos pajamų orderyje Nr. 5048488 2000-03-08 įrašyta buhalterinė sąskaita, pažymėta numeriu 46, kurioje užrašomi avansiniai mokėjimai, o byloje nėra įrodymų apie tai, kad apskritai sutartis Nr. 46 su atsakovu G. R. buvo sudaryta (CPK 178 str., 314 str.). Be to, nurodytoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų mokėjimo pagrindas (pagal sutartį Nr. 45, Nr. 46) nepatvirtina, kad tokios sutartys buvo sudarytos, o mokėjimai atlikti dėl nurodytų sutarčių (baudž. b. Nr. 10-1-70385-05, 2 t., b. l. 157).

Neturi pagrindo ir apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas A. S. neperdavė ieškovui UAB ,,Vilniaus ūkas” visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, steigimo sutarties. Juolab kad byloje yra nurodytų dokumentų nuorašai (1 t., b. l. 180-186), be to, bylos duomenimis, 2000-07-26 akcininkų susirinkimo protokolo egzempliorių buvo ne vienas, ir nepaneigti atsakovo A. S. teiginiai, kad vieną iš minėto protokolo egzempliorių jis turi teisę turėti kaip įmonės akcininkas, kaip ir teisę turėti steigimo sutarties originalą, būdamas šią sutartį sudaręs asmuo – įmonės steigėjas, kuriuos jis pateikė apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 137-138, b. l. 139-140).

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja J. Kuorienė (ieškovo UAB ,,Vilniaus ūkas” direktorė) parodė, jog įmonės sutartis į segtuvą segė įmonės administratorė, o segtuvas buvo laisvai prieinamas, kad ji (J. Kuorienė) nežinanti, kada įmonės administratorė sudarė sutarčių sąrašą (baudž. b. Nr. 10-1-70385-05, 1 t., b. l. 59-60). Be to, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-03-15 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, nepagrįsti UAB ,,Vilniaus ūkas“ direktoriaus pareigas laikinai ėjusio R. V. teiginiai, kad A. S. nėra perdavęs 2000-03-01 tarpinių sutarčių tarp sutarčių Nr. 15 ir Nr. 45, kad apie 30 sutarčių galėjo būti fiktyvios ir skirtos pridengti neteisėtus atsakovų A. S. ir G. R. veiksmus, dėl ko nėra pagrindo ir R. V. teiginiui, kad dėl dokumentų neperdavimo fakto yra pagrindo įtarti, jog A. S. ir G. R. gali jais pasinaudoti, atskleisdami ieškovo komercines paslaptis (baudž. b. Nr. 10-1-70385-05, 1 t., b. l. 22-26, 2 t., b. l. 148-159).

Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjant ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą A. S. perduoti ieškovui UAB ,,Vilniaus ūkas” dokumentus, ieškovas neįrodė, jog atsakovas A. S. neteisėtai naudojo įmonės dokumentus, kurių jis, ieškovo teigimu, negrąžino, dėl ko nėra pagrindo jų išreikalauti iš atsakovo A. S. , netenkinant ir apelianto reikalavimo laikyti negaliojančiais nuo jų surašymo momento, ieškovo teigimu, jam neperduotus dokumentus (CPK 178 str., 314 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamo apygardos teismo sprendimo, kurio išvadų bei motyvų nepaneigė ir naujai pateiktų įrodymų duomenys (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 92, 93, 96 str.; 2 t., b. l. 26).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Vilniaus ūkas“ (įm. k. 123740523, buveinės adresas: Vilnius, Žemaitės g. 22) 24 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.