Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večrsko,

nuteistajam A. P. (A. P.) (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas 2001 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė subendrina su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1998 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – iki gyvos kalbos (t. 1, b. l. 84).

Nuteistasis A. P. 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui prašymą (gautas 2020 m. spalio 30 d.), kurio pagrindu prašo kreiptis su teikimu į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius, gavęs nuteistojo A. P. prašymą kreiptis su teikimu į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, 2020 m. spalio 30 d. pateikė Kauno apygardos teismui teikimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime prašoma, vadovaujantis BVK 167¹ straipsniu, nuteistajam A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, jo bendravimo įgūdžiai geri, bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 10 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, 5 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei gerą darbą 13 kartų skatintas. Nuteistasis laisvu nuo darbo metu lanko įvairius kursus, dalyvauja viktorinose, maratone. Bausmės atlikimo metu A. P. įgijo vidurinį išsilavinimą, išreiškė norą dirbti, nuo 2020 m. sausio 6 d. įdarbintas darbininku. Per individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nustatytos vidaus tvarkos pažeidęs nebuvo. Teikime nurodyta, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika – 43 balai, po paskutinio vertinimo 2019 m. ši rizika sumažėjo (buvo 55 balai), rizika sumažėjo dėl nuteistojo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, lėšų tvarkymo, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityse. Nustatyti kriminogeniniam veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui).

Teismo posėdyje Institucijos atstovas teikimą siūlė spręsti teismo nuožiūra, nuteistasis ir jo gynėja teikimą prašė tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 167¹ straipsnyje numatyta (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007, redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 3 d.), jog ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme (1 dalis); bausmę vykdanti institucija, gavusi BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (2 dalis); BVK 167¹ straipsnio 2 dalyje numatytame teikime turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes ją atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma; dalinio nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo atveju teikime, taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti; be to, teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą; kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla (3 dalis); jeigu teismas atsisako pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, pakartotinai teikti BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą galima ne anksčiau kaip po 1 metų po nutarties atsisakyti pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos (4 dalis).

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

A. P. yra atlikęs daugiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka, kadangi yra būtina įvertinti ir atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko įvairius kursus, viktorinas, koncertus, nuo 2020 m. sausio 6 d. įdarbintas darbininku. Bausmės atlikimo metu A. P. už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 13 kartų. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Šiuo atveju svarbu yra įvertinti nuteistojo elgesį viso jo bausmės atlikimo metu. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

A. P. individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo metu vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, galiojančių nuobaudų neturi, bet iš pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laiką jis dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo penkis kartus baustas drausmine tvarka. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos patvirtina, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, A. P. supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Teisės pažeidėjas apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, jis vis dar stokoja savikritiškumo, iš esmės jis yra patenkintas tuo, kokia asmenybė yra, jam būdingas supaprastintas požiūris į pasaulį. A. P. nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų, tačiau apibūdinamas kaip lengvai pasiduodantis neigiamai kitų asmenų įtakai. A. P. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui). Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek ir elgesį paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu.

Iš pateiktos medžiagos matyti, tai nurodyta ir Teikime, kad A. P. nuostata į darbą yra teigiama, jau atvykęs į pataisos įstaigą išreiškė norą dirbti, dėl įdarbinimo kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ir įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2020-01-06 buvo įdarbintas. Nuteistasis A. P. iki įkalinimo buvo įgijęs virėjo specialybę, tačiau jokios darbinės patirties neturi, kadangi nusikalto būdamas jauno amžiaus, būdamas 18 metų, ir iki suėmimo nebuvo dirbęs. Pataisos namuose jis įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau neišreiškė noro įgyti konkretaus amato ar specialybės, kas padėtų lengviau būti įdarbintam, sudarytų palankesnes sąlygas gauti darbą ne tik pataisos namuose, bet ir laisvėje. Kaip matyti, pataisos įstaigoje jis buvo įdarbintas tik 2020 metais, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei 20 metų. 2009 m. liepos 30 d. (t. 2, b. l. 99) nuteistojo charakteristikoje pažymėta, kad jam darbas pasiūlytas nebuvo, tačiau ir pats nuteistasis noro dirbti nerodė, jo manymu, kol artimieji į sąskaitą perveda pinigų, galvoti apie įdarbinimą nereikia. Teisėjų kolegija, įvertinusi duomenų visetą, apibūdinančią nuteistojo siekį ir galimybę įsidarbinti, sprendžia, kad nuteistojo požiūris į darbą yra daugiau formalus. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad nuteistasis vis dar nesuvokia, kokių gebėjimų bei įgūdžių reikia, norint kokybiškai atlikti konkretų darbą, jis neturi jokių konkrečių planų ir nežino, kuo galėtų užsiimti būdamas laisvėje. Tokios menkos įsidarbinimo galimybės sąlygoja pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjimą, kas didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija minėtų aktyvių pastangų nenustatė. Nors A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 55 iki 43 balų, tačiau ši rizika vis dar išlieka vidutinė, o didžioji dalis nustatytųjų balų (35 balai) yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti savo pavyzdingu elgesiu.

Svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet įvertinti visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam keisti bausmės rūšį. Sprendžiant šį klausimą, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. A. P. anksčiau teistas, nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė netrukus po to, kai buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Jis nuteistas ir bausmę šiuo metu atlieka už kelių tyčinių apysunkio ir sunkių nusikaltimų padarymą, tarp kurių – ir labai sunkų ir pavojingą visuomenei nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes – dviejų asmenų nužudymą, t. y. grupėje iš anksto susitarusių asmenų (su broliu), iš viso suduodamas peiliu ne mažiau kaip 44 smūgius, padarė daugybę durtinių – pjautinių žaizdų, pažeisdamas širdį ir plaučius, sukeldamas didelį fizinį skausmą ir taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai bendrai veikdamas nužudė moterį; be to, turėdamas bendrą tikslą paslėpti padarytą sunkų nusikaltimą – tyčinį nužudymą, bendrai veikdamas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje nužudė antrą asmenį (mažametį, kuriam kaire ranka uždengęs burną, kad nešauktų, iš viso suduodamas peiliu ne mažiau kaip 23 smūgius, padarė durtines – pjautines žaizdas su širdies kairiojo plaučio bei stambiųjų kaklo kraujagyslių pažeidimu). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. P. skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinama.

Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, gailisi dėl padaryto, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo nepripažino, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, su juo nesutiko, rašė apeliacinį ir kasacinį skundus aukštesniesiems teismams, prašydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, po nuosprendžio įsiteisėjimo padarytiems nusikaltimams buvo abejingas, kalbėjo ciniškai, dėl visko kaltindamas visuomenę, ne save (1 t., 2 d., b. l. 123). Ir tik nuosprendžiui įsiteisėjus, jau vykdymo metu, įsigaliojus naujajam baudžiamajam kodeksui ir priimant sprendimus dėl veikų perkvalifikavimo pagal naująją redakciją, teikė nuosprendį priėmusiam teismui prašymą perkvalifikuoti jo veikas ir sušvelninti paskirtą bausmę, o bausmės nesušvelninus, teikė skundą aukštesniajam teismui su tuo pačiu prašymu, jį argumentuodamas tuo, kad kaltės dėl nusikaltimų neneigė ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Be to, jis sistemingai siekė kalinimo sąlygų sušvelninimo, t. y. buvo kreipęsis tiek dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, tiek dėl malonės suteikimo. Iš pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad 2009 m. gegužės 22 d. (t. 2, b. l. 72) nuteistasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, mano, kad nuteistas per griežtai, ir tam tikra pozityvi A. P. elgesio bei mąstymo korekcija stebima tik nuo kiek vėliau (2009 m. liepos 30 d. charakteristikos duomenys), kai jis savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino pilnai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis stengiasi sudaryti tinkamai bausmę atliekančio asmens įvaizdį, siekdamas paskirtos bausmės sušvelninimo, kas kelia abejonių dėl nuoširdaus kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl padaryto.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam yra priteistas 53 026 Lt (15 357,39 Eur) civilinis ieškinys, tačiau apie jo atlyginimą pateiktoje medžiagoje duomenų nėra. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi, A. P. asmens byloje yra Lietuvos antstolių rūmų pateiktas raštas, jog antstolių žinioje nėra informacijos apie vykdomas vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš A. P.. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, nuteistojo teigimu, civilinį ieškinį jis yra pilnai padengęs, tačiau iki šiol jokie tai patvirtinantys dokumentai nei pataisos įstaigai, nei teismui nėra pateikti, be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog nuo pat bausmės pradžios nuteistasis disponavo tik jam artimųjų į sąskaitą pervestais pinigais, kuriuos leisdavo savo reikmėms, todėl nuteistojo teigimas, kad jis yra atlyginęs civilinius ieškinius, kelia pagrįstas abejones. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl vykdomųjų dokumentų jo vardu gavimo A. P. susidomėjo tik atsiradus galimybei pakeisti skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, t. y. beveik dvidešimt metų nukentėjusiųjų patirta turtinė bei neturtinė žala bei šios žalos atlyginimas jo nedomino. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis geba prisiimti atsakomybę už savo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius.

Įstatyme nustatytas minėtas bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (ar bent jau didesnę bausmės atlikimo dalį) buvo iš esmės nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis, t. y. terminuotas, bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. A. P. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Remiantis aptartu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam A. P. (A. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.