- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-41-60-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 65-1-00934-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Jelena Smirnova
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo R. G. gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose) 5 metams laisvės atėmimo; pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose) 4 metams laisvės atėmimo; pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros) 5 metams laisvės atėmimo; pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio prievartavimo Eigirgalos kaime prie kūdros) 4 metams laisvės atėmimo; pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros) 5 metams laisvės atėmimo; pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros) 4 metams laisvės atėmimo; pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros) 5 metams laisvės atėmimo; pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros) 4 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį (1-2 veikos, dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 5 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį (3-8 veikos, dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo R. G. priteista nukentėjusiajai A. P. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 706 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1600 Lt advokato išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008-07-19, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apgaulės būdu – pažadėjęs parvežti namo, motociklu „Honda CX500“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nusivežė nukentėjusiąją A. P. 5,5 km atstumu nuo kelio (duomenys neskelbtini), kur nieko nesakęs sugriebė nukentėjusiajai už rankos riešo ir panaudodamas fizinį smurtą - parvertė ant žemės, jos rankas prispaudė prie žemės, ją užgulė, ir viena ranka laikydamas jos prispaustas rankas – tokiu būdu atimdamas A. P. galimybę priešintis, kita ranka nuo jos numovė šortukus, ir apatines kelnaites, bei pagrasinęs nesipriešinti, ir nesišaukti pagalbos, nes priešingu atveju ją užmuš, atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja A. P. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.
Be to, jis pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. P. būkle, nes prieš tai ją išžagino ir tokiu būdu palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, įsakmiu tonu liepė A. P. atsiklaupti ant kelių, ir oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, t.y. ją seksualiai prievartavo.
Be to, jis pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažadėjęs nukentėjusiąją A. P. iš jai nežinomos atokios vietovės parvežti namo, apie 23.30 val. nusivežė ją motociklu „Honda CX500“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), prie už 1,5 km esančios krūmais apaugusios kūdros (duomenys neskelbtini) k., kur sustojęs pareikalavo nulipti nuo motociklo ir su juo lytiškai santykiauti, tačiau jai prašant to nedaryti, jis pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. P. būkle, nes prieš tai ją išžagino ir seksualiai išprievartavo, bei grasindamas pavartoti fizinį smurtą - pasakė nesišaukti pagalbos, nes priešingu atveju ją užmuš arba parduos, arba ji bus išžaginta trijų ar daugiau asmenų, bei naudodamas fizinį smurtą – pastumdamas nukentėjusiąją už pečių pargriovė ją ant savo odinės striukės patiestos ant žemės, numovė jai šortukus ir apatines kelnaites, visu kūnu ją užgulė, jos rankas prispaudė prie žemės – tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, ir lytiškai santykiavo su A. P. prieš jos valią, o santykiaujant vis grasino nesipriešinti, daryti viską ko jis reikalaujantis, nes priešingu atveju ją apvaisinsiantis, t.y. ją išžagino.
Be to, jis pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. P. būkle, nes prieš tai ją išžagino ir seksualiai išprievartavo, ir tokiu būdu palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, parvertė ją ant pilvo, ir tenkino savo lytine aistrą analiniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, t.y. ją seksualiai prievartavo.
Be to, jis pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. P. būkle, nes prieš tai ją išžagino ir seksualiai išprievartavo, ir tokiu būdu palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, panaudodamas fizinį smurtą - jėga parvertė ją ant savo odinės striukės patiestos ant žemės, visu kūnu ją užgulė, ir atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja A. P. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.
Be to, jis pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. P. būkle, nes prieš tai ją išžagino ir seksualiai išprievartavo, tokiu būdu palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, bei panaudodamas fizinį smurtą – du kartus delnu suduodamas nukentėjusiajai į veidą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios A. P. valią, t.y. ją seksualiai prievartavo.
Be to, jis pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. P. būkle, nes prieš tai ją išžagino ir seksualiai išprievartavo, tokiu būdu palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, bei panaudodamas fizinį smurtą - parvertė ją ant savo odinės striukės patiestos ant žemės, bei grasindamas ją parduoti arba nužudyti, atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja A. P. prieš jos valią, t.y. ją išžagino.
Be to, jis pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios A. P. būkle, nes prieš tai ją išžagino ir seksualiai išprievartavo, tokiu būdu palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios A. P. valią, tuo padarydamas nukentėjusiajai keturias poodines kraujosruvas sprande, šlaunyse; tris odos nubrozdinimus nugaroje; dvi kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir po įvykio išsivysčiusią trumpalaikę depresinę reakciją, t. y. ją seksualiai prievartavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėja prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.
Skunde gynėja nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Jos manymu, neįrodyta, kad nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas, oraliniu ir analiniu būdu prieš nukentėjusiosios valią. Skunde teigiama, kad nuteistasis nuo pat pradžių neneigė turėjęs lytinių santykių ir tenkinęs lytinę aistra su nukentėjusiąja, tačiau nuosekliai tvirtino ir tvirtina, jog tai darė abipusiu sutikimu, kad nukentėjusioji jam nesipriešino ir nesakė, jog atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus prieš savo valią. Be to, jis pats parodė įvykio vietą, o šioje vietoje buvo rastas nukentėjusiosios laikrodis, kurį ji pametė, todėl R. G. parodymai abejonių nekelia. Skundo autorė teigia, kad kaltinimai nuteistajam pareikšti remiantis tik nukentėjusiosios nenuosekliais parodymais, o prieštaravimai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų nepašalinti, abejonės neišsklaidytos.
Gynėja pažymi, kad teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio reikalavimus, nes nuosprendyje padarė nemotyvuotas bei bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, jog R. G. kaltė visiškai įrodyta. Ji teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp R. G. bei nukentėjusiosios ir liudytojų M. N. ir K. J. parodymų dėl susipažinimo aplinkybių ir vietos. Skundo autorė teigia, kad R. G. nurodė, jog susipažino su merginomis prie Kauno pilies, jas motociklu pavežė iki Jachtklubo, kur vyko baikerių šventė, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek ir minėtos liudytojos šią aplinkybę kategoriškai neigia, t.y. jos nors ir neneigia, kad buvo atėjusios prie Kauno pilies, tačiau tvirtina, jog su R. G. susipažino prie Kauno marių. Gynėja teigia, kad šiuos R. G. parodymus galima buvo patikrinti peržiūrėjus gatvių filmavimo videoįrašus, tačiau ši jo versija buvo pradėta tikrinti tik po to, kaip įrašai jau buvo sunaikinti, nes saugojami trumpą laiką. Todėl šioje dalyje liko abejonė dėl nukentėjusios ir liudytojų M. N. ir K. J. parodymų patikimumo, nes yra abejonių, kad jos sako netiesą dėl tam tikrų aplinkybių, o yra pagrindas abejoti ir dėl jų vėlesnių parodymų dėl padaryto nusikaltimo. Skunde teigiama, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai iš esmės skiriasi dalyje dėl to, ar seksualiniai santykiai tarp jų įvyko tarpusavio susitarimu ar ne. Gynėja teigia, kad įrodymų šaltinis šiuo atveju buvo tik nuteistojo bei nukentėjusiosios parodymai, todėl teismas turėjo kruopščiai įvertinti susipažinimo aplinkybes, elgesį iki seksualinių santykių, seksualinių santykių aplinkybes, elgesį po jų bei motyvuotai įvertinti, kodėl tikėtina tik nukentėjusiosios parodymais apie prievartinius lytinius santykius.
Skundo autorė teigia, kad iš nuteistojo parodymų ir elgesio seka, kad jis nesuvokė, jog lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią, t.y. nebuvo jo tyčios, o teismas turėjo vertinti ir nukentėjusiosios lengvabūdišką ir provokuojančią aprangą, sutikimą važiuoti su bet kuo, bet kur, važiavimo būdą - apsikabinus nepažįstamą žmogų, prisiglaudus prie jo, kad jis jaustų jos krūtinę, alkoholio vartojimą. Gynėja teigia, kad toks nukentėjusiosios elgesys R. G. davė pagrindo manyti, kad nukentėjusioji sutiks su juo lytiškai santykiauti, apie tai jos atsiklausė ir mergina neprieštaravo ir šioje dalyje jo parodymai nepaneigti.
Gynėja teigia, kad tarp R. G. ir A. P. parodymų nepašalinti prieštaravimai dėl įvykio vietos, nes jis tvirtina, jog iš pradžių santykiavo stovint prie kūdros, o vėliau nuvažiavo kiek toliau į laukus prie šieno, o nukentėjusioji nurodė, kad iš pradžių santykiai buvo prie šieno, o vėliau nuvažiavo prie vandens. Skunde pažymima, kad A. P. tvirtina, jog seksualiniai santykiai su nuteistuoju buvo prieš jos valią, nes jos atžvilgiu buvo pavartoti grasinimai, fizinis smurtas bei psichologinis smurtas, tačiau nuteistasis tai kategoriškai neigia ir tvirtina, jog ji pati sutiko su juo santykiauti. Be to, nukentėjusioji iš pradžių tvirtino, kad su ja buvo atlikti viso keturi aktai - vienas lytinis aktas ir oralinis aktas prie šieno laukuose ir vienas lytinis aktas ir oralinis aktas prie kūdros, tačiau vėliau ji aiškino, kad su ja buvo atlikti 4 lytiniai aktai ir 3 oraliniai aktai bei vienas analinis aktas. Toks parodymų nenuoseklumas, gynėjos nuomone, kelia abejonių, nes iš karto po įvykio ji turėtų tiksliai nurodyti atliktų su ja veiksmų seką bei aplinkybes. Tačiau skundo autorė pažymi, kad papildomi nukentėjusiosios parodymai apie atliktus su ja smurtinius lytinius aktus atsirado tik po to, kai nuteistasis davė išsamesnius parodymus, tada ji padidino ir aktų skaičių bei papildė aplinkybe, jog su ja buvo atliktas ir analinis aktas ir jai skaudėjo. Gynėja atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji, būdama pas specialistą apžiūroje praėjus 2 dienoms po įvykio paaiškino, jog „buvo atliktas lytinis aktas į makštį ir burną, sumušė įvairias kūno vietas“, tačiau nenurodė, jog buvo atliktas analinis aktas, o specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiosios tiesiosios žarnos išoriniame rauke ir jo aplinkoje šviežių sužalojimų nėra. Tokiu būdu objektyvių įrodymų apie analinį aktą nesurinkta, nors teismas to nepaisė.
Skundo autorė teigia, kad nors nukentėjusioji nurodė, jog buvo laikoma už rankų riešų, atliekant lytinius aktus ir bandė atsilaisvinti, tačiau ant rankų riešų nerasta jokių nubrozdinimų ar mėlynių. Skunde teigiama, kad nepasitvirtino ir nukentėjusiosios parodymai, jog jai buvo suduota du kartus į dešinę veido pusę ir ant žando buvo mėlynė, nes tokių sužalojimų pas ją nebuvo rasta ir tik teisme ji nurodė, kad jai galėjo būti suduota per lūpas. Visos šios aplinkybės, anot gynėjos, rodo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą ir pagrindą juos vertintini kritiškai.
Gynėja teigia, kad iš jau minėtos specialisto išvados matyti, jog ant nukentėjusiosios kūno, sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai nekonstatuota, savo pirminiuose paroduose ji taip pat aiškino, jog buvo labai išsigandusi, todėl vykdė viską, kas jai buvo liepiama, nesipriešino. Tačiau vėliau šioje dalyje parodymus pakeitė ir pradėjo aiškinti, kad muistėsi, rėkė, priešinosi. Skunde teigiama, kad apklausta teisme nukentėjusioji parodė, jog oralinius aktus atliko pati ir pati buvo prasižiojusi, todėl teigti, jog ant jos lūpų vidinių pusių sužalojimai atsirado dėl to, kad buvo grubiai kišama varpa nėra pagrindo. Gynėja nurodo, kad nukentėjusioji iš pradžių aiškino, jog nuteistasis pabaigė lytinį aktą spermos išsiliejimu, vėliau aiškino, kad nepabaigė, nors nuteistasis tvirtina, kad atlikti lytinį aktą jam nepavyko, kadangi nebuvo pilnos erekcijos, todėl prašė nukentėjusiosios, jog ji jį stimuliuotų oraliniu būdu, bet užbaigti lytinio akto jam nepavyko. Skundo autorė teigia, kad šios aplinkybės pasitvirtino, nes nei pas nukentėjusiąją makštyje, nei ant jos ar nuteistojo rūbų spermos nerasta, ką patvirtina specialisto išvada. Apeliantė nurodo, kad teismas neatskyrė ir neįvertino, kurie grasinimai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo realūs, o kurie buvo nukreipti į ateitį ir ar įbauginantys nukentėjusiąją.
Skunde teigiama, kad teismas privalėjo įvertinti nukentėjusiosios elgesį po atliktų lytinių aktų, nes nustatyta, jog ji pasakė nuteistajam savo gyvenamosios vietos adresą - Rokus, ir su juo važiavo namo, o nuteistasis elgėsi visiškai ramiai, bendravo su žmonėmis - kurie patyrė avariją, vėliau su sutiktu policijos patruliu, kuriam pranešė apie avariją, siūlė nukentėjusiajai važiuoti į motelį. Apeliantės nuomone, tokiu būdu R. G. jautėsi nenusikaltęs, nebijojo, jog jį pamatys kartu su nukentėjusiąją, siūlė jai vykti į viešą vietą - motelį. Gynėja teigia, kad nors nukentėjusioji tvirtino, jog buvo labai įbauginta, nes ją grasino užmušti, tačiau kartu su R. G. ramiai nuvyko iki savo namų, nesiskundė nei sutiktiems žmonėms, nei policininkams ar savo tėvams, nors jos tėvas ilgametis policijos darbuotojas. Kad joks smurtas nukentėjusios atžvilgiu nebuvo vartotas patvirtina ir tai, kad net jos tėvai nepastebėjo, jog ji būtų sutrikusi ar apsiverkusi. Be to, gynėjos nuomone, turi būti kritiškai vertintini liudytojų M. N. ir K. J. parodymai, jog po įvykio matė, kad nukentėjusioji yra apsiverkusi, ištinusiomis akimis, nes šių aplinkybių nepastebėjo tėvai, su kuriais ji bendravo nuo pat ryto. Gynėja nurodo, kad tokiu būdu neįrodyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu būtų pavartotas smurtas, o iš jos parodymų seka, kad grasinimai smurtu nebuvo realūs, nes nei grasinimas nužudyti, nei kiti grasinimai neįrodyti, jų turinys nėra akivaizdus ir realus.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad net jei R. G. ir būtų kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jam pareikšti kaltinimai yra neteisingi, nes neteisingai išspręstos tyčios formos ir neatskleistas jos turinys, kas turėjo įtakos neteisingai veiksmų kvalifikacijai. Skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir neteisingai kvalifikavo nors ir nepagrįstai inkriminuotas 8 savarankiškas nusikalstamas veikas. Gynėja nurodo, kad visi R. G. seksualinio pobūdžio veiksmai buvo padaryti per pakankamai trumpą laiko tarpą, jie sekė iš karto vienas paskui kitą, su ta pačia nukentėjusiąja, jis nei vienu iš 8 epizodų atveju lytinio akto nebaigė, sperma neišsiliejo, nes jam neatsirado pilna erekcija ir jis nesugebėjo atlikti siekiamo visaverčio lytinio akto natūraliu būdu. Todėl veikos sudarė tos pačios lytinės aistros tąsą, t.y. šias veikas jungė vieninga tyčia, kas laikoma tęstine veika, šiuo atveju susidedančia iš 8 epizodų, todėl 4 seksualinio prievartavimo ir 4 išžaginimo veikos atitinka vieną tęstinę seksualinio prievartavimo ir vieną tęstinę išžaginimo veiką, o šios dvi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
Skunde teigiama, kad tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu, nusikaltimas laikomas baigtu nuo lytinio organo įkišimo į burną momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), tačiau iš nuosprendžio visiškai neaišku, nenustatyta, nuo kurio momento jau prasidėjo lytinės aistros tenkinimas, t.y. neišspręsta seksualinio prievartavimo baigtumo problema. Gynėja teigia, kad kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį pareikšti nepagrįstai, nes ikiteisminio tyrimo metu šis klausimas neišnagrinėtas, nes šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Apeliantė pažymi, jog R. G. paaiškino, kad dėl silpnos erekcijos jis negalėjo atlikti natūralaus lytinio akto su nukentėjusiąją, todėl visi kiti jo veiksmai buvo nukreipti ne patenkinti lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu, bet siekiant erekcijos, kad galėtų atlikti lytinį aktą. Skunde teigiama, kad veiksmai, kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, buvo sudėtinė tęsiamojo veiksmo, nukreipto atlikti lytinį aktą su nukentėjusiąją, dalis, todėl papildomai šių veiksmų kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį nereikia.
Gynėja nurodo, kad neteisingai kvalifikavęs veikas, teismas neteisingai paskyrė bausmes ir nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir nustatė neturtinės žalos dydį 10 000 Lt, kadangi nebuvo tokių pasekmių, kurios galėjo būti įvertintos tokia pinigų suma. Be to, gynėjos nuomone, nenustačius nusikalstamų veikų sudėties R. G. turi būti išteisintas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. neteisingo nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir neteisingai paskirtos subendrintos bausmės (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 dalimis).
Dėl R. G. kaltės
R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog nustatytu laiku ir vietoje lytiškai santykiavo su A. P., tačiau neigia tai daręs prieš jos valią, t.y. panaudodamas fizinį bei psichologinį skundą, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle. R. G. nuosekliai teigė, kad su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu ir ne prieš jos valią. Tačiau tokie nuteistojo parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktiems bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintiems bylos duomenims. Šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatų.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2008-07-19, apie 16.30 val., su draugėmis K. J. ir M. N. atvyko į Kauną, visos nuėjo prie Kauno pilies, iš kur nuvažiavo prie Kauno marių. Ten prie jų motociklu privažiavo vyriškis, kuris prisistatė R. vardu. M. R. ir jo draugų motociklais buvo vėžinamos po Kauną, vyko prie Kauno Marių. Vakare jos draugėms su baikeriais išvažiavus namo, ją vežantis R. jai pasakė, kad parodys medžioklės laukus, tačiau sustojo keliuke laukų viduryje, kur panaudojęs fizinę prievartą, prieš jos valią, ją žagino. Po to ją vertė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Vėliau jis leido jai apsirengti, tačiau pavažiavus jis sustojo prie keliuko esančių krūmų, pagrasinęs ją parduoti, būti išžagintai kelių asmenų ir užgulęs ją pradėjo atlikinėti lytinį aktą. Tuo metu ji pastebėjo, kad neturi rankinio laikrodžio ir dviejų auskarų. Po to R. pabaigęs ją žaginti, parvertė ant pilvo ir norėjo seksualiai prievartauti analiniu būdu – jis šiek tiek įkišo penį į išangę, tačiau jai pavyko nuo R. atsitraukti. T. R. ją labai stipriai parvertė ant nugaros, dėl to ji nugaroje pajuto skausmą, stipriai užsigulė ant jos ir vėl išžagino, o po to paliepė santykiauti oraliniu būdu, o ji visą tai padarė, nes jau nesugebėjo jam priešintis. Jai tai darant girdėjo skambantį savo mobilų telefoną, tačiau R. neleido juo atsiliepti, R. rankos delnu jai du kartus sudavė per dešinę veido pusę. Romui vėl nesusijaudinus (neišleidus spermos), jis parvertė ją ant savo striukės ir pradėjo žaginti, grasindamas ją parduoti arba nužudyti, dėl to ji nieko nebesakė ir nebesipriešino. Po to, jis vėl pareikalavo santykiauti oraliniu būdu ir ji tai darė, kiek pamena jis spermą išleido. T. R. liepė jai apsirengti ir motociklu jie nuvažiavo nežinoma kryptimi, kur važiuojant pamatė įvykusią avariją ir R. sustojo, bet nuo motociklo jie nebuvo nulipę, pabuvo labai trumpai nuvažiavo toliau. Važiuojant pamatė kelio ženklą „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant R. klausė ar ji nenori su juo dar važiuoti į viešbutį, tačiau ji nesutiko. Tuomet ją atvežus namo į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad ji niekam nesakytų kas atsitiko. Kai grįžo namo, tuo metu jos tėvas žiūrėjo televizorių, o mama jau miegojo. Ji tėvui nieko neaiškino ir iškart nuėjo į vonią, kur visa nusiprausė, o atsigulusi į lovą susirašė SMS žinutėmis su K. J. ir jai parašė, kad buvo išprievartauta. Ryte susirašė SMS žinutėmis su K. J. bei M. N. ir išėjo su jomis susitikti prie Jiesios upės (duomenys neskelbtini). Draugės ją įkalbėjo kreiptis į policiją.
Šiais nukentėjusiosios nuosekliai parodymais abejoti pagrindo nėra, nes jie patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais:
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojos K. J. parodymais, kuri nurodė, kad 2008-07-19 jos su A. P. ir M. N. atvyko į Kauną, po to nuvyko prie Kauno marių, kur buvo užkalbintos sustojusio vyriškio vardu R.. Su juo ir dar dviem vaikinais su motociklais važinėjosi po mietą, vyko prie Kauno marių. Nusprendus grįžti atgal į šventę, jie keturiese grįžo į tą pačią vietą prie jachtklubo, bet A. P. su Romu dar nebuvo. Grįžus namo apie 01.20 val., A. jai parašė, kad kai rytoj susitiks reiks rimtai pakalbėti, o po kelių SMS žinučių A. P. parašė, kad R. ją išprievartavo. Ryte apie 9 val. ji susitiko su M. N. ir papasakojo, kad A. P. jai rašė, kad R. ją išprievartavo, o apie 13 val. jos visos susitiko prie upės, kur A. P. buvo labai išsigandusi, ji be perstojo verkė, negalėjo nei žodžio ištarti. Sakė, kad jai skauda nugarą, ant jos nugaros buvo žaizdos, sakė kad ją prievartavo ir oraliniu būdu. Ji su M. N. įkalbėjo A. P. kreiptis į policiją, nors ji ir bijojo, paskui visos trys nuvažiavo į policiją.
Liudytojos M. N. parodymais, kurie buvo iš esmės analogiški liudytojos K. J. parodymams.
Liudytojos E. J. P. parodymais, kuri nurodė, kad 2008-07-19 apie 16 val. jos dukra A. P. išėjo susitikti su draugėmis, minėjo, kad eis į miestą. K. A. apie 23 val. namuose nepasirodė, ji apie 24.00 val. dukrai skambino į jos mobilų telefoną, tačiau ji neatsiliepė, vėliau dar skambino ir rašė SMS, tačiau ji neatsiliepė ir neatrašė. Apie 01.30 val., A. sugrįžo, nors ji jos tiesiogiai nematė, nes gulėjo lovoje. Kitą dieną dukra išėjo susitikti su savo draugėmis. Vakare jai paskambino A. draugė M. N. ir paprašė atvažiuoti į policiją, kur sužinojo, kad Almantę praėjusią naktį išžagino bei seksualiai prievartavo oraliniu būdu. Vežė dukrą pas medikus, o 2008-07-23 duktė buvo paguldyta į Kauno apskrities ligoninės Kauno psichiatrijos ligoninės padalinio krizių skyrių.
Liudytojo D. P. parodymais, kurie iš esmės analogiški E. J. P. parodymams. Jis papildomai nurodė, kad sugrįžusi namo ir išvedusi šunį, dukra vėl sugrįžusi į kambarį nuėjo į vonią, niekuo nesiskųsdama ir nieko neaiškindama. Jam sukėlė dvejonės, kodėl ji pakankamai neįprastai ilgai prausėsi vonioje po dušu. Vėliau matė ant dukros nugaros nubrozdinimus, po įvykio dukra buvo labai susijaudinusi, nervuota dėl to gydėsi ligoninėje.
Liudytojos R. G. parodymais, kuri nurodė, kad gydė nukentėjusiąją ligoninėje ir patvirtino, kad pastaroji buvo gydoma antidepresantais, dėl po įvykio patirtų išgyvenimų, minčių atsikartojimo.
Minėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir jais abejoti pagrindo nėra, nes jie patvirtinti kita rašytine bylos medžiaga:
Šalies argumentai
2008-07-20 protokole-pareiškime užfiksuota, kad A. P. kreipėsi į Policijos komisariatą dėl jos išžaginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2008-07-22 įtariamojo R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis parodė vietą, kur lytiškai santykiavo ir tenkino savo lytinę aistrą su A. P..
2008-07-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nepilnametė liudytoja K. J. atpažino R. G., kaip asmenį, kuris pasivadino R. vardu ir kuris 2008-07-19 vakare motociklu nusivežė A. P..
2008-07-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nepilnametė liudytoja M. N. atpažino R. G., kaip asmenį, kuris pasivadino R. vardu ir kuris 2008-07-19 vakare motociklu nusivežė A. P..
2008-07-21 įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo esančiuose prieduose užfiksuota, kad nusikaltimo vietos yra (duomenys neskelbtini) k., esančioje laukymėje, kur pievoje rastas moteriškas laikrodis.
2008-07-23 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad iš nukentėjusiosios A. P. laikrodžio, 2008-07-21 rasto apžiūrint įvykio vietą pievoje, yra ištrūkusi viena apyrankės tvirtinimo ąselė.
2008-08-01 įtariamojo R. G. motociklo „Honda“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad ant motociklo yra purvo žymės.
2008-11-21 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad A. P. atpažino šalmą, kurį jai R. G. 2008-07-19 buvo davęs užsidėti ant galvos. Dėvint šalmą, jis nukentėjusiajai buvo patogus.
2008-08-25 vaizdo įraše ir protokole prie jo užfiksuota, kad 2008-07-19, 21.30 – 21.45 val., R. G. su nukentėjusiąja A. P. motociklu buvo užvažiavę į AB „Ventus – Nafta“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) 95 km, parduotuvę, kur R. G. įsigijo alkoholio ir kuro motociklui.
Specialisto išvadoje Nr. G-2390/08(02) konstatuota, kad nukentėjusiajai A. P. padarytos keturios poodinės kraujosruvos sprande, šlaunyse; trys odos nubrozdinimai nugaroje; dvi kraujosruvos lūpų vidiniuose paviršiuose; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, aštuonių trauminių poveikių pasėkoje, tuojau vienas po kito, galimai 2008-07-19, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistė L. K. patvirtino savo išvadą ir parodė, kad kraujosruvos lūpų vidiniuose paviršiuose galėjo atsirasti suduodant smūgį į lūpas, ar kišant daiktą į burną jėga, tai galėjo būti ir lytinė varpa. Bučiuojantis gali likti išoriniai lūpų sužalojimai, o ne vidiniai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nukentėjusiajai A. P. konstatuota poodinė kraujosruva sprando vidurinėje srityje negalėjo atsirasti dėvint šalmą – skafandrą, o konstatuotos poodinės kraujosruvos šlaunų išoriniuose paviršiuose negalėjo gautis sėdint ant motociklo.
VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės pažymoje užfiksuota, kad A. P. ligoninės stacionare gydėsi nuo 2008-07-23 iki 2008-08-01. Diagnozė: adaptacijos sutrikimas, trumpalaikė depresinė reakcija, asmenybės bruožų akcentuacija.
2008-10-28 kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 275 duodama išvada, kad nukentėjusioji A. P. gali duoti teisingus parodymus apie įvykį; kad nėra padidėjęs jos įtaigumas, nėra patologinių fantazijų; kad po įvykio jai buvo išsivysčiusi trumpalaikė depresinė reakcija, kuri gydymo eigoje regresavo.
2008-12-30 specialisto išvadoje dėl atlikto psichofiziologinio tyrimo (tyrimo melo detektoriumi) konstatuojama, kad A. P. atsakymuose į klausimus dėl R. G. grasinimo jos atžvilgiu psichofiziologinės reakcijos neužregistruotos. R. G. atsakymuose į klausimus dėl grasinimo A. P. ir dėl lytinių santykių su moterimis prieš jų valią psichofiziologinės reakcijos užregistruotos.
2008-11-11 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybiniame pranešime dėl MRT abonentų skambučių ir SMS pranešimų išklotinių analizės užfiksuota, kad 2008-07-19, kuomet 23.09 val., 23.24 val. A. P. gavo SMS pranešimus nuo M. N.; kuomet 22.25 val., 23.27 val., 23.29 val., 23.36 val. gavo SMS pranešimus nuo K. J. ir kuomet 23.54 val. gavo SMS pranešimą nuo savo tėvo, jos MRT abonento veikimas užfiksuotas telekomunikacijų operatoriaus (Bitės GSM) bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) k., zonoje; o kuomet 2008-07-20 A. P. nuo 01.21 val. iki 02.10 val. mobilaus ryšio telefonu (SMS pranešimais) bendravo su K. J., jos MRT abonento veikimas užfiksuotas telekomunikacijų operatoriaus (Bitės GSM) bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), zonoje.
Aukščiau išdėstyti nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir vieni kitus papildantys liudytojų parodymai, patvirtinti išdėstyta rašytine bylos medžiaga, neabejotina patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes, t.y. kokiomis aplinkybėmis ir kur susipažino su R. G. bei kiek kartų ir kokiu būdu pastarasis su ja atliko lytinius santykius ir lytinės aistros tenkinimą prieš nukentėjusiosios valią panaudodamas prieš ją fizinį smurtą (užguldamas ją savo kūnu, laikydamas jos rankas, prievarta numaudamas jos kelnaites, suimdamas ją už rankos), psichologinį smurtą (grasindamas apvaisinti, parduoti ją, užmušti, lytiniam santykiavimui pasikviesti daugiau asmenų), pasinaudojant jos bejėgiška būkle (prieš tai jau jai esant išžagintai). Išdėstyti įrodymai paneigia R. G. parodymus, kad jis lytiškai santykiavo su A. P. abipusiu sutikimu. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl skundžiamame nuosprendyje aptartų ir įvertinų įrodymų prieštaravimo (tame tarpe ir tarp nukentėjusiosios bei liudytojų K. J. ir M. N. parodymų), įrodymų nebuvimo R. G. kaltei pagrįsti, neišspręstos seksualinio prievartavimo baigtumo problemos, Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatų pažeidimo, kas, apeliantės nuomone, laikoma esminiais Baudžiamojo proceso pažeidimais, yra atmetami kaip nepagrįsti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. G. pats parodė įvykio vietą, o šioje vietoje buvo rastas nukentėjusiosios laikrodis, kurį ji pametė, todėl jo parodymai abejonių nekelia, tačiau įvykio vietos parodymas patvirtina tik įvykio lokaciją, bet ne R. G. veiksmų toje vietoje pobūdį ir pavojingumą.
Skundo motyvai, kad R. G. nesuvokė, jog lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią, yra atmetami kaip prieštaraujantys bylos medžiagai. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad ji žaginama muistėsi, prašė R. G. paleisti, nieko nedaryti, visa drebėjo iš išgąsčio, tačiau R. G. ją tildė, piktai, pakeltu tonu grasino jai, o ji tik įbauginta vykdė vėlesnius jo nurodymus. Tokiais būdais išreikštas nukentėjusiosios pasipriešinimas R. G. seksualinei prievartai vertinamas kaip akivaizdus, todėl nuteistasis turėjo aiškiai suvokti ir suvokė, kad A. P. nesutinka su juo santykiauti ar tenkinti jo lytinę aistrą, o ignoruodamas tokį nukentėjusiosios aktyviais veiksmais išreikštą pasipriešinimą, nuteistasis ir atliko jam inkriminuotus veiksmus. Be to, A. P. esant jai nežinomoje vietoje, kur aplinkui nėra žmonių, tamsiu paros metu, su fiziškai daug stipresniu už ją nepažįstamu vyru, kuris naudojo fizinį smurtą prieš ją, visi nuteistojo grubiai išreikšti reikalavimai nukentėjusiosios buvo suvokti kaip realiai įgyvendinami ir pavojingi. Apeliacinio skundo argumentai dėl pačios nukentėjusiosios lengvabūdiškumo taip pat yra nepagrįsti. Nors nukentėjusiosios elgesį galima vertinti kaip pavojingą jai pačiai, tačiau žmogaus apranga (konkrečiu atveju nukentėjusiosios lengva apranga vasaros metu), sutikimas pasivažinėti motociklu nežinant nuteistojo nusikalstamų ketinimų, alkoholio vartojimas, važiavimas motociklus apsikabinus R. G. rankomis per pilvą ir prisispaudimas prie jo važiuojant, negali būti traktuojamas kaip sutikimas turėti lytinius santykius ar leidimas atlikti su ja kitokio pobūdžio seksualinius veiksmus.
Nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių dėl vietų, kuriose ji buvo žaginama ir seksuliai prievartaujama, eiliškumo nesutapimas su R. G. nurodytų šių vietų eiliškumu, nėra laikomas toks prieštaravimas, kuris verstu suabejoti nukentėjusiosios parodymais. Juo labiau, kad A. P. tos vietos nebuvo žinomos, ji ten buvo primą kartą, tamsiu paros metu. Be to, ji dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo patyrė didelį stresą, ką patvirtina byloje esantys medicininiai duomenys, todėl ji galėjo ir suklysti nurodydama minėtų vietų eiliškumą. Dėl patirto didelio streso ir išgyvenimų, nukentėjusioji iš karto po įvykio galėjo netiksliai nurodyti ir prievartinių lytinių santykių bei lytinės aistros tenkinimo skaičių ar smulkiai nurodyti jų būdą. Tačiau praėjus kiek laiko ir nukentėjusiajai psichologiškai sustiprėjus, ji smulkiau prisiminė įvykio aplinkybes ir patikslino savo pirminius parodymus. Todėl nukentėjusiosios patikslintas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintas prievartinių lytinių santykių ir lytinės aistros tenkinimo skaičius ir būdas abejonių nekelia. Be to, dėl minėtos priežasties (patirto streso, pergyvenimų), nukentėjusioji ją apžiūrėjusiai medikei galėjo nenurodyti, jog ji buvo seksualiai prievartaujama ir analiniu būdu. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad analiniu būdu ji buvo prievartaujama trumpai, nes R. G. tik šiek tiek įkišo savo penį į jos išangę, todėl toks lytinio organo įkišimas į nukentėjusiosios išangę, joje nepaliko jokių sužalojimų, kurie nekonstatuoti ir specialisto išvadoje.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad laikant nukentėjusiąją už rankų riešų, atliekant lytinius aktus ir bandant atsilaisvinti, ant rankų riešų turėjo likti nubrozdinimai ar mėlynės, kurių nustatyta nebuvo. Nubrozdinimų ar mėlynių atsiradimas, kuomet rankų riešai yra spaudžiami, yra tik galimas požymis, kadangi tai priklauso nuo to, kokia jėga, kokiu paviršiumi ir kokiais judesiais ar impulsais rankų riešai yra veikiami. Todėl šiuo atveju, nenustatyti sužalojimai minėtose vietose, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dalies, kad ją žaginant, R. G. laikė jos rankas. Iš specialisto išvados matyti, kad A. P. konstatuotos ir dvi kraujosruvos lūpų vidiniuose paviršiuose, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Tai patvirtina, kad jai R. G. galėjo suduoti du kartus ne į dešinę veido pusę, o per lūpas.
Iš nukentėjusiosios teisme duotų parodymų matyti, kad kiek ji pamena, R. G. spermą išleido, t.y. ji nebuvo kategoriška dėl šios aplinkybės, o ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad R. G. spermos neišleido. Toks nukentėjusiosios parodymuose esantis netikslumas nėra pagrindas abejoti jos duotais parodymais, kadangi esant prievartiniams lytiniams santykiams, dėl išgąsčio, patirto šoko ir baimės nukentėjusioji šios aplinkybės galėjo tiksliai neįvertinti.
A. P. elgesys po įvykio, kuomet R. G. ją vežė namo, nepaneigia fakto, kad ji prieš tai buvo žaginta ir seksualiai prievartauta. Visiškai logiška, kad nukentėjusioji pasakė R. G. kur ji gyvena (Rokuose), nes priešingu atveju pastarasis, norėdamas ją parvežti namo, nebūtų žinojęs kaip tai padaryti. Nukentėjusioji nurodė, kad po R. G. prievartinių veiksmų, kurių metu ji buvo žaginta ir seksualiai prievartauta, važiuojant pamatė įvykusią avariją ir R. sustojo, bet nuo motociklo jie nebuvo nulipę, pabuvo labai trumpai, avarijos vietoje buvusiems žmonėms ji nesiskundė, nes bijojo R. G., į motelį važiuoti ji atsisakė. Su policijos pareigūnais ji neturėjo galimybės bendrauti, nes pats R. G. nurodė, kad policijos pareigūnams apie avariją jis pranešė jau nuvežęs merginą namo ir sustojęs Kaune esančioje degalinėje „Lukoil“. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš jos tėvų parodymų matyti, kad grįžusią tą vakarą namo matė tik jos tėvas, nes mama jau miegojo, tačiau pati mergina dėl išgąsčio ir baimės apie įvykį tėvui nieko nesakė, prie jo neverkė (neverkė ir kitos dienos rytą prie abiejų tėvų), o išorinių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno, nepridengtų rūbais, akivaizdžiai nesimatė. Todėl apeliacinio skundo motyvai minėtais aspektais atmetami.
Įvertinus aukščiau išdėstytą daroma išvada, kad R. G. kaltė dėl nustatytu laiku, nustatytoje vietoje ir aplinkybėmis lytinio santykiavimo bei lytinės aistros tenkinimo nustatytu būdu su nukentėjusiąja prie jos valią yra pilnai įrodyta.
Dėl R. G. nusikalstamų veikų kvalifikacijos
R. G. veiksmų kvalifikavimas pagal skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius yra teisingas, nes skiriasi atliktų veiksmų būdas. R. G. veiksmai, kuomet jis tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią vaginaliniu būdu, atitinka veikos kvalifikaciją pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, o jo veiksmai, kuriais jis tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią oraliniu ir analiniu būdu, atitinka veikos kvalifikaciją pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad veiksmai, kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, buvo sudėtinė tęsiamojo veiksmo, nukreipto atlikti lytinį aktą su nukentėjusiąją, dalis, todėl papildomai šių veiksmų kvalifikuoti pagal šį straipsnį nereikia, atmetami.
Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo R. G. veiksmus kaip keturias atskiras nusikalstamas veikas pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, ir kaip keturias atskiras nusikalstamas veikas pagal 150 straipsnio 1 dalį, o ne kaip dvi tęstines nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek keturias žaginimo, tiek keturias seksualinio prievartavimo veikas jungė vieningas R. G. sumanymas patirti lytinį pasitenkinimą su ta pačia nukentėjusiąja, visi nusikalstami veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir vyko kaip vienas prievartinis lytinės aistros tenkinimas vaginaliniu, oraliniu ir analiniu būdu, susidedantis iš 8 epizodų. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad nei vienu iš ankstesnių jos atžvilgiu atliktų prievartinių seksualinių santykių, R. G. sperma neišbėgo. Teismų praktikoje (2004-12-30 LAT teisėjų senato nutarimas Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“) laikoma, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiavo arba tenkino lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli tokie lytinio santykiavimo arba lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau negali būti laikomas vienu tęstiniu nusikaltimu toks atvejis, kai asmuo turėdamas vieningą sumanymą padaro Baudžiamojo kodekso 149 ir 150 straipsniuose numatytas veikas, t. y. lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad R. G. 8 epizodais padaryti prievartiniai lytiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją, atitinka tęstinei nusikalstamai veikai keliamus požymius ir dėl paminėtų skirtingų seksualinių santykių būdo (vaginalinio ir oralinio – analinio) turi būti vertinami kaip du tęstiniai nusikaltimai. Kadangi netinkamai kvalifikuodamas R. G. nusikalstamas veikas teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, kvalifikuojant R. G. veiksmus pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį (keturios veikos) ir 150 str. 1 d. (keturios veikos) kaip du tęstinius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir tuo pagrindu keičia nuosprendį, nors skunde toks prašymas nepateiktas, tačiau tai vertinama kaip apeliacinio skundo tenkinimu iš dalies.
Be to, atmetamas ir tas apeliacinio skundo motyvas, kad veiksmų, kurie kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, R. G. nesiekė atlikti, t.y. neveikė tiesiogine tyčia. Visi veiksmai, susidėję iš 8 epizodų, tame tarpe ir keturių kvalifikuotų pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, buvo apimti vieningos tyčios – patenkinti savo lytinę aistrą, todėl visi sudėtiniai veiksmai, t.y. kiekvienas iš jų vertinamas kaip atliktas tiesiogine tyčia.
Dėl R. G. paskirtų bausmių, subendrintos bausmės
R. G. praeityje neteistas, tačiau jis įvykdė dvi tyčines tęstines nusikalstamas viekas, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai R. G. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną iš jo padarytų veikų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - jis nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, Kauno m. VPK viršininko nuteistasis charakterizuojamas tik patenkinamai. Be to, R. G. padarytų dviejų nusikaltimų pavojingumą didina tai, kad šie nusikaltimai yra tęstiniai, kiekvienas jų susideda iš keturių epizodų. Tokiu būdu teismas nustatė teisingas ir ne per griežtas (didesnes nei tokios bausmės vidurkiai) penkerių metų laisvės atėmimo bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį. Tačiau neteisingai kvalifikavęs R. G. padarytas nusikalstamas veikas kaip keturias atskiras veikas pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir keturias pagal 150 straipsnio 1 dalį bei paskyręs atitinkamai už kiekvieną iš jų bausmes ir jas subendrinęs, apylinkės teismas paskyrė neteisingą subendrintą bausmę. Tai taip pat yra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį dėl neteisingai paskirtos subendrintos bausmės. R. G. įvykdyta nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir jo įvykdyta nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, kaip sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, turi būti bendrinamos apėmimo būdu, t.y. griežtesnė bausmė apimą švelnesnę bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą) ir skirtina subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo
Apeliaciniu skundo nesutinkama su priteistu civiliniu ieškiniu, nes nesutinkama su išvada, kad R. G. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau R. G. kaltė įrodyta ir aptarta aukščiau išdėstytais motyvais. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu, motyvuojant tuo, kad nebuvo tokių pasekmių, kurios galėjo būti įvertintos 10 000 Lt. Tačiau dėl R. G. įvykdytų nusikalstamų veikų A. P. atžvilgiu, pastaroji patyrė fizinį skausmą - jai padarytą kūno sužalojimą patvirtina specialisto išvada. Taip pat nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinę depresiją, ką taip pat patvirtina byloje esantys duomenys. Be to, nukentėjusioji patyrė nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų ir patirtos emocinės, psichologinės traumos, jai teko gydytis sveikatos priežiūros įstaigoje. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nukentėjusiajai R. G. nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos dydį, kurio negalima vertinti kaip per didelė neturtinė žala.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti R. G. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra, tačiau nuosprendis keičiamas dėl aukščiau išdėstytų motyvų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija
n usprendė:
nuteistojo R. G. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti:
R. G. padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose), pagal 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros), pagal 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros), pagal 149 straipsnio 1 dalį (dėl išžaginimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros) kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
R. G. padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose), pagal 150 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros), pagal 150 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros), pagal 150 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbtini) kaime prie kūdros) kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.