- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-12
- Bylos Nr.
- eAN2-181-526/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00942-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- P. S.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. (P. S.) atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu P. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių už tai, kad jis 2025-11-08, 0.00 val. Naujoji Uosto g. – Danės g., Klaipėdoje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilių (po paklaidos pritaikymo) neblaivumas. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. atstovo advokato R. Špelverio skundo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. atstovas advokatas R. Špelveris apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. S. nutraukti.
3.1. Apelianto atstovo manymu, P. S. nuo pat pradžių kėlė abejonę dėl byloje esančių duomenų, o konkrečiau, dėl alkotesteriu užfiksuotų duomenų patikimumo. Pažymima, jog P. S. byloje įrodinėjo, kad jam tinkamai nebuvo išaiškinta teisė pateikti teisingus duomenis apie tai, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį ir šio atsakymo reikšmingumas alkotesterio parodymų objektyvumui. Mano, jog šios aplinkybės sąlygojo tai, kad P. S. nepateikė reikšmingos informacijos, jog paskutinį kartą alkoholio vartojimo anksčiau nei 15 minučių iki sustabdymo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino P. S. įrodinėtinas aplinkybes ir pažeisdamas principą, kad institucija privalo įrodyti bei tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn asmens naudai, priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį.
Šalies argumentai
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nustatyta, kad pirmasis tikrinimas alkotesteriu atliktas 23:52 val. (0,57 prom.), o P. S. teigia, kad alkoholį vartojo kavinėje „Savas“ (Žvejų g. 2, Klaipėda) prieš pat sėsdamas prie vairo. Pažymima, jog pagal alkotesterio „Drager 7510“ instrukciją, po paskutinio alkoholio vartojimo privaloma palaukti mažiausiai 15 minučių. Mano, jog teismas nepagrįstai atmetė kavinės vadovo V. G. paaiškinimą ir pateiktą kvito kopiją. Pažymi, jog kvitas išspausdintas 23:52 val., o paaiškinime nurodyta, kad klientas išėjo maždaug 7-8 min. anksčiau (apie 23:44-23:45 val.). Tai reiškia, kad nuo vartojimo iki pirmojo pūtimo praėjo tik apie 7-8 minutės. Tokiu atveju alkotesteris fiksavo ne alkoholio koncentraciją kraujyje, o likutinį alkoholį burnos ertmėje, kas iškreipė rezultatus. Be to, nurodo, jog P. S., pasinaudodamas jam suteikta galimybe atlikti kraujo tyrimus, ja pasinaudojo ir šių duomenų pagrindu įrodinėjo aplinkybę, kad alkotesteriu užfiksuoti duomenys yra nelogiški medicininiu požiūriu, o būtent, jog byloje esantys duomenys rodo nelogišką alkoholio koncentracijos mažėjimą: 23:52 val. - 0,57 prom.; 00: 10 val. - 0,48 prom. (sumažėjimas 0,09 prom. per 18 min.); 00:59 val. - 0,00 prom. (kraujo tyrimas). Nurodoma, jog moksliškai pripažinta, kad vidutinis alkoholio skaidymo greitis yra 0,10-0,25 prom. per valandą. Šiuo atveju per 67 minutes (nuo 23:52 iki 00:59) alkoholis turėjo sumažėti ne daugiau kaip 0,20-0,25 prom. Faktas, kad po valandos kraujyje rasta 0,00 promilių, objektyviai įrodo, jog pradiniai alkotesterio rodmenys buvo klaidingi dėl „burnos alkoholio“ įtakos, o ne dėl natūralaus skaidymo. Mano, jog teismas nepagrįstai ignoravo šį akivaizdų medicininį-biologinį neatitikimą.
3.3. Apelianto atstovo nuomone, teismas rėmėsi vaizdo įrašu, kuriame P. S. sako, kad vartojo alkoholį prieš 30 min. Palangoje. Pažymi, kad asmuo sustabdymo metu patyrė didelį stresą, skubėjo į keltą. Objektyvūs įrodymai (kavinės kvitas, liudytojos parodymai, kavinės savininko paaiškinimas) patvirtina faktą, kad gėrimai (putojantis vynas ir limonadas) buvo užsakyti ir vartoti Klaipėdoje, o ne Palangoje. Mano, jog svarbu ir tai, kad P. S. anksčiau nėra turėjęs jokios patirties su alkotesterių tikrinimu ir/ar buvęs kada trauktas atsakomybėn panašaus pobūdžio byloje. Būtent ši aplinkybė bei tai, kad pareigūnas tinkamai neišaiškino klausiamo bei teiktino atsakymo esmės ir prasmės (dėl alkoholio vartojimo laiko), sudarė aplinkybes alkotesterio instrukcijų nesilaikymo. Mano, jog teismas pirmenybę teikė pirminiam, stresinei būsenai būdingam pasakymui, o ne dokumentais pagrįstiems faktams. Apelianto atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju institucijai nepaneigus P. S. teiktų duomenų turinio bei įvertinus tai, kad visgi institucija turi prisiimti pareigą tinkamai ir visapusiškai užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat ir išaiškinant asmeniui kokią reikšmę ir įtaką turi pateikiamas atsakymas dėl paskutinio karto alkoholio vartojimo momento, šioje byloje esančios abejonės turi būti vertinamos P. S. naudai, o ne priešingai. Atkreipia dėmesį į tai, kad abejones dėl alkotesterio duomenų patikimumo kelia objektyvūs duomenys, kurie medicininiu požiūriu yra kardinaliai priešingi. Apelianto atstovo manymu, visos šios aplinkybės rodo, kad buvo pažeistos alkotesterio „Drager 7510“ naudojimo instrukcijos, kas ir lėmė, kad dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio kyla didelių abejonių.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas, ir prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde ginčijamas P. S. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, kadangi transporto priemonę jis vairavo blaivus, o tai patvirtina toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punktas numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte taip pat nurodoma, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių ir pažeidėjas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kuriais galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui.
9. Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidėjas P. S. 2025-11-07, 23.52 val. Naujoji Uosto g. – Danės g., Klaipėdoje, buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510, nustatytas 0,57 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 00.10 val. – 0,48 promilių neblaivumas. Nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, P. S. nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę medicininei apžiūrai neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti. Šios ligoninės gydytojas jį apžiūrėjo ir patikrino P. S. blaivumą alkotesteriu, kurio tiek pirmu tikrinimu 1 val., tiek antru tikrinimu 1.18 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas. 1 val. paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas, paimtame P. S. kraujyje pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. T-A 4842/2025(01) nustatyta, kad etilo alkoholio nerasta. Klaipėdos apylinkės teismas, vertindamas šiuos duomenis dėl P. S. neblaivumo, nurodė, jog pagal teismų praktiką, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, t. y. 0,48 promilių neblaivumas, todėl P. S. iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai, kurie buvo atlikti daugiau nei po 1 val., patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
10. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, jog asmuo, nesutikdamas su policijos atlikto tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po atlikto tikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Be to, alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats P. S. neneigė, jog 2025 m. lapkričio 7 d. jis vartojo alkoholį – sustabdymo metu pareigūnams patvirtino, jog alkoholį vartojo maždaug prieš 30 minučių, Palangoje. O kartu su P. S. važiavusi mergina D. G. patvirtino, jog P. S. „prieš kokią valandą“ išgėrė taurę vyno. Vėliau P. S. keitė savo parodymus ir tvirtino, jog gėrė alkoholį Klaipėdoje anksčiau nei 15 min. iki policijos sustabdymo. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. ir jo atstovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, jog buvo pažeistos jo blaivumo patikros su alkotesteriu taisyklės, t. y. jis pirmą pūtimą darė nepraėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo. Tačiau atkreiptinas paties P. S. ir jo atstovo dėmesys į tai, kad buvo vertinamas ne pirmasis, o būtent antrasis P. S. pūtimas, padarytas praėjus 15 minučių nuo pirmojo, todėl akivaizdu, jog po alkoholio vartojimo ir neblaivumo nustatymo (0,48 promilių), buvo praėję ženkliai daugiau laiko nei 15 minučių, todėl minėtos taisyklės pažeistos nebuvo.
11. Todėl, atsižvelgus į visus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog P. S. 2025 m. lapkričio 8 d. vairavo neblaivus, o jo kraujyje alkoholio koncentracija (2025-11-08, 0.10 val.) buvo 0,46 promilės etilo alkoholio (po paklaidos pritaikymo), o tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2028 m. kovo 31 d. nutartyje padarytai išvadai, jog P. S. buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jį surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas, o nuobauda skirta pagal įstatymus bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
12. Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamiesi įstatymu įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog P. S. 2025-11-08, 0.00 val. Naujoji Uosto g. – Danės g., Klaipėdoje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilių (po paklaidos pritaikymo) neblaivumas. Apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo įrodyta, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją bei išteisinti P. S. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.