Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-446/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
1-115-446/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-115-446/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11899-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 11.1.86.2. 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.;; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.1.16.1.8;. 2.1.16.1.10.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Račiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11899-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1982 m. kovo 19 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas :

1999 m. balandžio 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 52¹ straipsnį ir 61 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 2001 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2, 3 dalis, 9 mėnesiams laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003 m. kovo 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 15 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesiams (240 valandų) viešųjų darbų; 2005 m. gegužės 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1, 2 dalis 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir 240 valandų viešųjų darbų; 2006 m. vasario 28 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2005-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė 9 mėnesiams laisvės atėmimo; 2013 m. balandžio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2014 m. balandžio 24 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro pasibaigus bausmės laikui, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. B. 2015 m vasario 26 d. apie 16 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su kirviu rankose, šaukdamas savo tetai P. J. „nukirsiu“, „užmušiu“, puolė savo tetą P. J., taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis G. B. 2015 m. vasario 26 d., apie 16 val. 00 min., Kelmės (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su kirviu rankose, šaukdamas „nukirsiu“, „užmušiu“, puolė savo tetą P. J., po ko jai bėgant nuo jo pasivijęs ją pargriovė ant žemės ir vieną kartą ranka sudavė jai į dešinę ausį, po to jai atsistojus bandant nuo jo pabėgti ją pavijęs vieną kartą spyrė jai į kairę koją, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė (34, 46 b. l.), kad jis kartu su motina J. B. ir broliais K. bei R. B. gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 26 d. nuo pat ryto, visą dieną gėrė alų. Po pietų, kiek tuo metu buvo valandų, nežino, būnant namuose, pas motiną atėjo jo teta P. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Kas tiksliai įvyko tetai atėjus, nepamena, tik atsimena, kad dėl kažko jis pradėjo šūkauti. Kaip viskas buvo ir kaip užsibaigė, nepamena. Mano, kad nepamena dėl išgerto didelio alkoholio kiekio. Kad yra išvežtas ir uždarytas į areštinę, suvokė tik vėlai vakare. Ar puolė P. J. kirviu, ar tetą vijosi ir ar pargriovęs jai vieną kartą ranka sudavė į dešinę ausį, o po to tetai bėgant vieną kartą spyrė į kairę koją, tikrai nepamena. Ar tetai sakė „nukirsiu“, „užmušiu“, taip pat nepamena, jeigu teta P. J. sako, kad taip buvo, tai reiškia, kad tikrai taip buvo. Dėl to ką padarė, labai nuoširdžiai gailisi. Tetos P. J. nuoširdžiai atsiprašė, ši jam atleido ir jokių pretenzijų nebeturi, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji P. J. parodė, kad G. B. – brolienės J. B. sūnus, gyvena kaimynystėje. 2015 m. vasario 26 d. apie 16 val. 00 min. nuėjo aplankyti J. B.. B. namuose ruošė rūkyti mėsą, ji pasakė, kad G. B. išneš mėsą ir pragers. Tuo metu iš kambario išpuolė neblaivus G. B.. B. į rankas paėmė kirvį ir norėjo kirviu jai smogti. Ji čiupo B. į glėbį ir šiam kirvis iškrito iš rankų. Tada ji išbėgo į lauką, o B. pasivijo ir ją pargriovė. Pargriovęs ant žemės, jai ranka sudavė smūgį į dešinę ausį, juto fizinį skausmą. Ji atsikėlė ir bėgo, o B. ją vijosi ir įspyrė į kairę koją. Gediminas pasakė, kad ją „nukirs“, „užmuš“. B. ji bijo. Grįžusi į namus, paskambino policijai. Medikų pagalbos neprireikė. Įvykio metu ji buvo blaivi, alkoholio nevartojo. B. kirviu jai smūgių nesudavė. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad 2015 m. vasario 26 d. apie 16 val. 00 min., nuėjo pas vyro seserį J. B. į namus. B. namuose ruošė rūkymui mėsą. Abiem besikalbant, ji B. pasakė: „kas iš to, kad tu tą mėsą rūkysi, jei Gediminas ją išneš ir pragers“. Po šių žodžių į virtuvę, kur tuo metu ji buvo, iš savo kambario išbėgo neblaivus G. B., kuris girdėjo jos pasakytus žodžius ir šaukdamas „nukirsiu“, „užmušiu“, čiupo virtuvėje buvusį kirvį. Supratusi, kad su kirviu B. ją puls, ji Gediminą čiupo į glėbį, po ko kirvis šiam iškrito iš rankų. Kirviui nukritus ant grindų, bijodama dėl savo gyvybės, ji išbėgo laukan. B. vydamas ją ir šaukdamas „užmušiu“ taip pat išbėgo į kiemą. Pasivijęs Gediminas, čiupo ją ir parvertė ant žemės. Pargriovęs ant žemės, Gedminas jai gulinčiai stipriai vieną kartą ranka, kumščiu ar delnu, nežino, nes viskas įvyko labai staiga, sudavė į dešinę ausį. Po smūgio atsistojusi nuo žemės vėl pradėjo bėgti, o G. B. ją vijosi, prisivijęs vieną kartą jai spyrė į kairę koją. Po spyrio B. daugiau jokių smūgių nebesudavė, ji nuo Gedimino pabėgo. Įvykio metu dėl išgąsčio patyrė neturtinę žalą, o dėl sukelto fizinio skausmo – fizinę žalą, tačiau šių žalų pinigine išraiška nevertina, todėl civilinio ieškinio nereikš. Kadangi G. B. savo kaltę pripažino, jos labai nuoširdžiai atsiprašė, todėl jam atleido ir jokių pretenzijų nebeturi. Kas vyko jai ir G. B. išbėgus į lauką, niekas nematė (14, 16 b. l.).

Liudytoja J. B. parodė, kad ji yra G. B. motina, kartu su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 26 d. apie 16 val. 00 min. pas ją į namus atėjo brolio žmona P. J.. Joms su P. J. virtuvėje besišnekant, apie ką kalbėjosi, nepamena, iš savo kambario į virtuvę kažką šaukdamas, ką šaukė, nepamena, atbėgo neblaivus sūnus G. B.. Kadangi viskas įvyko labai staiga, todėl nepastebėjo, ar sūnus čiupo kirvį ar ne, tačiau pamena, kad tuo momentu P. J. išbėgo į lauką, o sūnus G. B. išbėgo paskui. Kas įvyko P. J. ir sūnui G. B. išbėgus į kiemą, nežino, nieko nematė, į kiemą išėjusi nebuvo. Neužilgo į namus grįžęs sūnus G. B., nuėjo į kambarį miegoti, o P. J. į jos namus nebegrįžo. Vėliau ji iš J. sužinojo, kad į lauką išbėgęs sūnus J. sumušė. Kiek jai yra žinoma, sūnus savo kaltę pripažinęs P. J. nuoširdžiai atsiprašė, ši sūnui atleido ir jokių pretenzijų nebeturi, abu tarpusavyje susitaikė (20 b. l.).

Nukentėjusioji P. J. 2015 m. vasario 26 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti sūnėną G. B., kuris 2015 m. vasario 26 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), ją sumušė, suduodamas smūgį į dešinę ausį, spirdamas koja į koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir grasino ją nužudyti.

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS vyr. tyrėjo Irmanto Kasparo 2015 m. vasario 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (8-11 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo, priklausančio J. B., esanti vieta, kurioje buvo smurtaujama ir grasinama.

Asmens blaivumo testas (21 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam G. B. 2015 m. vasario 26 d. 17 val. 53 min. buvo nustatytas 3,02 promilių girtumas.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su kirviu rankose, šaukdamas „nukirsiu“, „užmušiu“, puolė tetą P. J., po ko šiai nuo jo bėgant, pasivijęs ją pargriovė ant žemės ir vieną kartą ranka sudavė jai į dešinę ausį, po to P. J. atsistojus bandant nuo jo pabėgti, pavijęs vieną kartą spyrė jai į kairę koją, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taip pat aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia su kirviu, t. y. įrankiu, kuriuo nesunkiai galima sužaloti ar nužudyti žmogų, rankose, šaukdamas P. J. žodžius, reiškiančius fizinį susidorojimą – „nukirsiu“, „užmušiu“, puolė P. J., taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, savo tetos atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (34, 46 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (83 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam galutinę subendrintą 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant G. B. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. kaltinamas dviejų nesunkų nusikaltimų padarymu, bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (81-82 b. l.), teistas, teistumas išnykęs (49-51 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas pasibaigęs (53-73 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomas bausmių dydis už atskiras nusikalstamas veikas yra šiek tiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės vidurkis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam G. B. skirtina prokurorės siūloma galutinė subendrinta 1 metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi G. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į viešuosius darbus įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2015 m. vasario 26 d. 17 val. 40 min. iki 2015 m. vasario 27 d. 15 val. 20 min. (23-24 b. l.), t. y. 1 laikino sulaikymo diena, santykiu 1:6, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (Lietuvos Respublikos BK 46 straipsniu, 54 straipsnis, 63 straipsnio 4 dalis, 64¹ straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Deimantės Banaitienės 2015 m. vasario 27 d. nutarimu (47-48 b. l.), kaltinamajam G. B. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. :

– pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

– pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. vasario 27 d., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę G. B. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė