Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-05-29 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. 2 epiz. – 1 metams 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2) 2006-07-12 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.- 4 mėnesių terminuotu laisvės atėmimu. Pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d. - galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

3) 2006-11-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.- terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4) 2007-01-31 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., -paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

5. 2007-10-01 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., 214 str. - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

6) 2009-03-03 Alytaus rajono aplinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012-04-27 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. P. 2012 m. gruodžio 13 d. apie 16.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, kambaryje, tyčia savo motinai J. P. kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į galvos sritį ir įspyrė vieną kartą į juosmenį, bei būdamas virtuvėje tyčia vieną kartą įspyrė į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai J. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. P. dėl šios nusikalstamos veikos kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2012 m. gruodžio mėnesį į namus sugrįžo neblaivus. Namuose buvusi motina J. P. pradėjo jam priekaištauti dėl girtumo. Kai jis pas motiną paprašė atiduoti jo pasą bei duoti pinigų, motina tai atsisakė daryti, todėl jis labai supyko, kelis smūgius sudavė motinai įgalvos sritį, po to keletą kartų įspyrė į šoną. Dėl neblaivumo ir ilgo laiko gerai visų aplinkybių nepamena. Su motina susitaikė, pastaroji jam atleidusi. Labai gailisi, kad vartojo smurtą motinos atžvilgiu.

Nukentėjusioji J. P. teisme atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gruodžio 13 d. apie 16.30 val. jai vienai būnant namuose, į namus sugrįžo jos sūnus G. Jis grįžo neblaivus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, Sūnus atėjęs į jos kambarį, prašė pinigų ir savo paso. Ji pasakė, kad nei pinigų, nei jo paso jam neduos. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai sudavė kamščiu du kartus į galvos sritį. Jai pabėgus į virtuvę, jis ją pasivijo ir vieną kartą spyrė į kairį šoną. Po to jis pabėgo iš namų. Dėl visų jai suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, todėl kreipėsi į policiją ir į medikus. Sugrįžus sūnui į namus ji jam pasakė, kad kreipiasi į policiją dėl tokio jo elgesio. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Po to praėjus kelioms savaitėms, jis išvyko iš Lietuvos į Londoną. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškė ( 1 t. b. 1. 89-90, 91-92).

Iš 2012-12-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-12-13 17 val. 54 min. policijos komisariate iš greitosios medicininės pagalbos stoties buvo pranešta, kad į priėmimo skyrių buvo pristatyta J. P., kurią 2012-12-13 apie 17 val. sumušė sūnus. Nustatytas šonkaulių sumušimas (1 t. b. l. 66).

2012-12-13 J. P. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad J. P. kreipėsi į policijos komisariatą, pranešdama apie tai, kad 2012-12-13 namuose ją sumušė sūnus G. P.. (1 t., b. l. 4)

2012-12-13 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio V. R. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2012-12-13, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), J. P. paaiškino, kad jos sūnus G. P. ją sumušė, sudavė smūgius į rankas ir galvos sritį, bei koja spyrė į kairį šoną, užfiksuotas kairio šono paraudimas.(1 t., b. 1. 67-69 )

2012-12-13 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta fiksuota adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 12-17)

2012-12-14 specialisto išvada Nr. G 1160/12 (06) patvirtina, kad J. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, pagal vidurinę pažastinę liniją, VII-VIII šonkaulių projekcijoje, dėl pakaušio dešinės pusės sumušimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje ( 1 t. b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad visiškai įrodyta, jog kaltinamasis G. P. tyčiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą savo motinos J. P. atžvilgiu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr.IX-1706 redakcija).

Kaltinamasis G. P. dar buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 8 d., tarp 19.30 val. ir 22.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas su G. J. žinia bute, priklausančiame D. J., pagrobė svetimą turtą, o būtent nukentėjusiajai D. J. priklausantį plazminį televizorių „LG“, kurio vertė 646,72 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. J. 646,72 eurų turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metų prašė kaltinamąjį G. P. dėl televizoriaus vagystės išteisinti, kadangi nepavyko pašalinti abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priešingai, teisminio nagrinėjimo metu apklausus nukentėjusiąją D. J., abejonių tik padaugėjo, nes pastaroji nurodė, kad jos sūnus nurodomos vagystės laikotarpiu, jai gyvenant užsienyje, nuolat girtavo, namuose rinkdavosi įvairios kompanijos, iš namų dingo auksiniai dirbiniai, kuriuos kaip ji įtaria, galėjo išnešti ir realizuoti jos sūnus.

Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė televizoriaus vagystės faktą, nurodydamas, kad įvykio vakarą jis lankėsi nukentėjusiosios namuose, jos sūnaus kvietimu. Atvykęs pas G. J. bute rado daug žmonių, ten buvo girtaujama. Šiame bute jis neužtruko, nes sutiko palydėti bute buvusią iš matymo pažįstamą panelę. Kai grįžo, G. J. pradėjo jį kaltinti televizoriaus vagyste, tačiau jis nesuprato kodėl, nes televizorius svetainėje buvo įjungtas. Mano, kad G. J. jį melagingai apkaltino televizoriaus vagyste, ko gero galvodamas, kad žmogų, sugrįžusį iš pataisos namų yra lengviausia apkaltinti.

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad tuo metu kai buvo pavogtas televizorius, ji gyveno Norvegijoje. Dukra ją informavo, kad iš namų yra pavogtas televizorius. Sūnus jai papasakojo, kad televizorių pavogė G. P.. Tuo metu kai ji gyveno Norvegijoje, sūnus vedė asocialų gyvenimo būdą, nuolat girtavo, kai trūkdavo pinigų alkoholiui pardavinėjo jos asmeninius daiktus, iš namų buvo išnešęs ir pardavęs aukso dirbinius.

Liudytojas G. J. parodė, kad tuo metu nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, jo namuose rinkdavosi įvairios kompanijos. Gruodžio mėnesį kai dingo televizorius, jis taip pat buvo išgėręs. Pamena, kad jo namuose pasiliko nakvoti G. P. ir U. A.. Paryčiais išgirdo durų trinktelėjimą ir atsibudo. Pamatęs, kad nėra televizoriaus, pasižiūrėjo pro langą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pamatė P., tačiau iš tikrųjų matė tik žmogaus siluetą, nes gyvena 9 aukšte, be to, buvo žiema, o apšvietimo lauke nebuvo.

Liudytojas U. A. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį iki įvykio kartu su G. J. kelias dienas pastarojo namuose vartojo alkoholį, todėl jam visos dienos yra susimaišę ir apie vagystę žino tik tiek, kad vieną iš tų dienų G. J. jam yra pasakęs, kad iš buto dingo televizorius. Kas pavogė televizorių jis nežino.

Remiantis BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (pvz. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.). Įvertinus tai kas aptarta, kaltinamasis G. P. išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad G. P. prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę-G. P. yra recidyvistas, eilę kartų už tyčinius pažeidimus baustas administracine tvarka, nedirba, nesaistomas šeimyniniais ryšiais, todėl siekiant kaltinamąjį nubausti adekvačia jo padarytai nusikalstamai veikai bausme, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jam už šio nusikaltimo padarymą skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, kuri geriausiai atitiktų sankcijoje numatytos bausmės paskirtį. Teismo manymu, kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo polinkiams pakeisti nepakanka. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena sunkinanti ir viena lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, taip pat į tai, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir jie susitaikė.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios D. J. civilinis ieškinys 646,72 eurų sumai netenkinamas, kadangi kaltinamasis G. P. išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padaryme, (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 77,69 eurų sumai už nukentėjusiajai J. P. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir pilnai tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusioji J. P. buvo apžiūrėta ir konsultuota VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, jai suteiktų gydymo paslaugų kaina – 77,69 eurų, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1 t. b. l. 77). Kadangi žalą nukentėjusiosios sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Valstybinei ligonių kasai 77,69 eurai už nukentėjusiosios J. P. gydymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str.,303 str. 5 d. 2 p., 304-307 str.,

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr.IX-1706 redakcija) ir nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Civilinės ieškovės D. J. pareikšto civilinio ieškinio G. P. dėl 646,72 eurų netenkinti.

Visiškai tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį. Priteisti iš G. P. 77,69 (septyniasdešimt septynis eurus 69 euro centus) eurus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, adresas Kalvarijų g. 147, LT 08221 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, už nukentėjusiosios gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą nuosprendį priėmusiame teisme.