Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.8.; 2.5.39.; 3.2.6.4.

2016 m. gruodžio 9 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Zitai Stankevičienei ir Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant vertėjoms Jolantai Turienei ir Nadeždai Gruzdevai, ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. V., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ atstovui E. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – L. B., A. K., O. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, banko kodas 73000, atstovaujamo advokato T. D. (advokatų profesinė bendrija Dumbliauskas ir partneriai, kodas 304071987, buveinė Maironio g. 11, Kaunas), ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, buveinė Statybininkų g. 24, Visaginas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, banko kodas 73000, dėl turtinės žalos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų yra AAS „Gjensidige Baltic“, įmonės kodas 300633222, buveinė T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, taip pat tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje yra L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Visagino būstas“ 106,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2,78 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė tiek ieškinyje teismui, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. vasario 23 d. įvykio metu – trūkus kanalizacijos vamzdžio įmovai, buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo apdraustas būsto draudimu pagal ieškovo, kaip draudiko, ir bute gyvenančio asmens A. K., kaip draudėjo, sudarytą draudimo sutartį. Butas nuosavybės teise priklauso A. K. sugyventinei O. A.. O. A. gyvena šiame bute kartu su A. K., kaip šeima. Paminėjo, kad draudėju gali būti asmuo, kuris turi turtinį interesą apsaugoti turtą nuo tam tikrų įvykių. A. K., gyvendamas minėtu adresu, turėjo tokį interesą, todėl su juo ir buvo sudaryta minėta draudimo sutartis. Ieškovo atstovės manymu, draudimo sutartis yra teisėta ir galiojanti. Ieškovo atstovas, žalų ekspertas - vertintojas J. K. nustatė turto sugadinimo mastą ir aprašė jį Turto sugadinimo, sunaikinimo akte. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo turto remonto kainą ir vadovaudamasis draudimo sutartimi kompensavo dėl buto užpylimo atsiradusią žalą, išmokėdamas 106,36 Eur (367,25 Lt) draudimo išmoką. Atsakingas už žalą yra atsakovas UAB „Visagino būstas“. UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra aplietas butas, administratorius. Atsakovas, kuriam galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ reikalavimai, turėjo pareigą prižiūrėti šio namo bendrąją inžinerinę įrangą. Neprižiūrėjęs namo kanalizacijos vamzdžio ir neorganizavęs jo remonto, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Būtent atsakovas privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuoti jų remontą, o dėl vandens pratekėjimo iš kanalizacijos vamzdžio ieškovo apdraustam turtui atsirado žalos, todėl žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Aplinkybė, kuria remiasi atsakovas, kad kanalizacijos vamzdis buvo paslėptas po perdanga ir atsakovas neturėjo galimybės jo vizualiai apžiūrėti, nepašalina atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovui yra taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, dėl tos priežasties atsakovas privalėjo imtis visų priemonių, kad galėtų įgyvendinti jam įstatymais deleguotas pareigas. Tačiau atsakovas elgėsi neatsakingai ir laiku nenustatė kanalizacijos vamzdžio gedimo ir dėl to buvo užlietas ir apgadintas A. K. ir O. A. šeimos butas. Taigi toks atsakovo neveikimas turi būti traktuojamas, kaip neteisėti veiksmai. Ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, tačiau šis žalos neatlygino. Todėl ieškovas ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 106,36 Eur sumą, kurią ieškovas išmokėjo, kaip draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.263, 6.1015 straipsniai). Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2,78 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo UAB „Visagino būstas“ atstovas, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovo reikalavimu nesutinka. Patvirtino, kad atsakovas yra namo (duomenys neskelbtini) administratorius, paskirtas Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ĮV-506 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“. Mano, kad ieškovas neturi teisės regreso tvarka reikšti ieškinio, nes jis, kaip draudikas, negalėjo sudaryti draudimo sutarties su A. K., nes A. K. nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ir būtent dėl to A. K. negalėjo gauti draudimo išmokos. Pripažino, kad Visagino mieste esančių daugiabučių namų bendrosios kanalizacijos vamzdžių priežiūra, dėl darbų gausos, ne visada yra atliekama laikantis nustatytų terminų.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su savo sugyventine O. A. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie oficialiai nėra sudarę santuokos, tačiau gyvena, kaip šeima. Butas nuosavybės teise priklauso O. A., jis nėra to buto savininkas, tačiau jis šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, su ieškovu sudarė jis. Jis sudarė draudimo sutartį, kadangi gyvena šiame bute ir rūpinasi jo apsauga. Jis nusprendė, kad laikai yra sunkūs, maža kas gali įvykti, todėl reikia apdrausti butą. Jam sudarant draudimo sutartį, draudimo agentui nekilo jokių klausimų, kodėl būtent jis sudaro sutartį. Jis nepamena, ar draudimo agentas jo klausė, ar jis yra buto savininkas. Jis mano, kad draudikas per savo duomenų bazę nustatė, kad jis yra įregistruotas tame bute. Jis mokėjo draudimo įmokas pagal draudimo sutartį. Įvykus buto užliejimui, draudimo išmoka buvo pervesta į jo asmeninę sąskaitą. Tarp jo ir O. A. nebuvo iškilęs ginčas, kad draudimo išmoka buvo pervesta jam, o ne jai, kaip buto savininkei. Buto užliejimas galėjo įvykti 2014 m. vasario 23 d.. Atsimena, kad kai jis sužinojo apie užlietą jo šeimos butą, O. A. motina jau buvo nuėjusi pas L. B.. Buto užliejimo priežastis buvo nustatyta vėliau. Nuo to laiko, kai buvo sudaryta draudimo sutartis, UAB „Visagino būstas“ darbuotojai nebuvo atvykę apžiūrėti kanalizacijos vamzdžių. Jam žinoma, kad jie buvo atėję apžiūrėti stogo, šiluminių mazgų.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje O. A. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jos manymu UAB „Visagino būstas“ netinkamai prižiūrėjo kanalizacijos vamzdžius, dėl to įvyko vandens nutekėjimas ir dėl to buvo užlietas jos butas. Jos manymu, L. B. yra nekalta dėl jos buto užliejimo, nes vanduo bėgo iš bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, o ne iš L. B. vonios. Paminėjo, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji gyvena kartu su savo sugyventiniu A. K.. A. K. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame bute. Jie augina vaiką. Ji su A. K. gyvena, kaip sutuoktiniai, tačiau oficialiai nėra įregistravę santuokos. Taip pat šiame bute gyvena ir jos motina M. A.. Draudimo sutartį su draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“ yra sudaręs jos vyras A. K.. Ji su juo buvo susitarusi apdrausti butą. Įvykus jos buto užliejimui jie iš Lietuvos draudimo gavo draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo pervesta į jos sugyventinio A. K. sąskaitą. Jos butas buvo užlietas 2014-02-23. Buto užliejimą pastebėjo jos motina ir apie tai informavo UAB „Visagino būstas“. Mano, kad ieškovo ieškinys turi būti patenkintas, nes UAB „Visagino būstas“, netinkamai vykdė savo pareigas.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje L. B. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. vasario 23, ar tai 24 diena, tiksliai neatsimena, į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė M. A., kuri gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad jos bute per sieną (stovą), kuris yra tarp vonios kambario ir tualeto, teka vanduo. Tada L. B. tuojau pat atliko visų jos bute esančių santechninių įrenginių apžiūrą ir nepastebėjo jokio gedimo ir vandens nutekėjimo. Apžiūrėjo vonios kambarį, tualetą, virtuvę ir sandėliuką, tačiau niekur nerado jokių vandens žymių. Jos vyras I. B. dar buvo nuėjęs pas kaimynę M. A., norėdamas pakviesti ją į jų namus, kad ji pati įsitikintu jog pas juos nėra jokių vandens nutekėjimo žymių, tačiau kaimynė atsisakė tai padaryti, motyvuodama, kad vanduo daugiau neteka. Kitą dieną situacija vėl pasikartojo ir vandeniu vėl buvo užlietas kaimynės butas. L. B. kaimynės paklausė ar buvo atėję darbuotojai iš UAB „Visagino būstas“, nustatyti užliejimo priežasčių. Kaimynė atsakė, kad buvo, tačiau L. B. nebuvo namuose. L. B. paminėjo, kad UAB „Visagino būstas“ darbuotojai nederino su ja atvykimo laiko. Dienos metu nei vieno jos šeimos nario nebūna namuose, nes jis su vyru dirba, o vaikas lanko mokyklą. Atsimena, kad po darbo, apie 16 val., pas ją į namus buvo atvykęs UAB „Visagino būstas“ santechnikas, kuris turėjo nustatyti vandens nutekėjimo priežastis. Ji santechnikui paaiškino, kad jos bute yra viskas tvarkinga. UAB „Visagino būstas“ santechnikas apžiūrėjo jos buto vonią, ir paaiškino, kad jos vonioje yra nesandarus tarpas tarp vonios ir sienos, ir maudymosi metu vanduo pro tą tarpą prateką, patenka ant grindų ir dėl to užliejamas po jos butu esantis butas. Ji su tokia santechniko išvada nesutiko, nes jos vonios grindys buvo sausos. Santechnikas buvo atėjęs vienas ir jis neapžiūrėjo sandėliuke esančio kanalizacijos vamzdžio. Jos buto sandėliuke esanti minėto bendro kanalizacijos vamzdžio dalis nėra papildomai užsandarinta, priėjimas prie to vamzdžio yra laisvas. Žino, kad jos buto apžiūrėti buvo atvykęs UAB „Visagino būstas“ santechnikas A. Č.. A. Č. prie jos nepildė jokio avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo akto, jame jai nedavė pasirašyti, ir tokiame akte ji nepasirašė. Atlaisvinti sandėliuke esančio kanalizacijos vamzdžio neprašė. Tik vėliau sužinojo, kad toks aktas buvo surašytas, tačiau jo surašyme ji nedalyvavo, ir kaip minėjo su juo nebuvo supažindinta. Kadangi ji patikrinusi savo buto santechninę įrangą nenustatė jokių gedimų, o vanduo į kaimynės butą vis tiek bėgo, nutarė pasikviesti savo pažįstamą santechniką S. Ž., jog šis išsamiai patikrintų visą jos bute esančią santechninę įrangą. Dar paminėjo, kad jos vyras buvo net išardęs jų buto vonios grindis, tačiau po jomis nerado jokių vandens nutekėjimo požymių. Atsimena, kad į jos butą atvykęs S. Ž., patikrino visą santechninę įrangą ir nustatė, kad prie bendrame kanalizacijos vamzdyje, kurio dalis yra jos sandėliuke, esantį įtrūkimą bėga vanduo. Būtent dėl šios priežasties ir buvo užlietas O. A. butas. Apie šį gedimą buvo informuotas UAB „Visagino būstas“ , ir atvykę šios bendrovės darbuotojai pakeitė minėto vamzdžio įtrūkusią dalį, ir vandens nutekėjimas baigėsi. Mano, kad UAB „Visagino būstas“ netinkamai prižiūrėjo jos name esančius bendruosius kanalizacijos vamzdžius, ir dėl laiku nepastebėto jų gedimo buvo užlietas O. A. butas.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas S. Ž. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), vykdo techninį aptarnavimą, įrengimą. Vamzdžių nutiesimas, armatūra ir taip toliau. Su santechniniais darbais jo darbas turi bendra tai, kad jų įranga „persikerta“ su mechanine, tik įrengimas kitoks. L. B. į jį kreipėsi konsultacijos. Jis pažįsta L. B., su ja kartu dirbo. Ji į jį kreipėsi maždaug 2014 m. vasario – kovo mėnesį, tikslios datos jis nepamena. Ji paaiškino, kad užliejami kaimynai. Ji minėjo, kad UAB „Visagino būstas“ darbuotojai nenustatė vandens nutekėjimo priežasčių. Šaltkalvis atėjęs, apžiūrėjęs ir pasakęs, kad prabėga vonia, tai yra, tarp vonios ir sienos bloga hermetizacija. Jis (S. Ž.) pasakė L. B., kad taip negali būti, kadangi jeigu prabėgtų vonia, tai šeimininkai patys pamatytų vandens žymes. Reikia daug vandens, kad vanduo ištekėtų į koridorių ir patektų pas kaimynus. Jis ir L. B. vyras I. išsamiai patikrino sistemą tualete ir vonioje. Pylė į vonią vandenį. Visur buvo sausa. Pažiūrėjo, kad betonas po lentomis yra sausas. Nebuvo prabėgimo žymių. Vonioje ir koridoriuje buvo sausa. Atsirado prielaida, kad prabėga arba iš kanalizacijos stovo, arba iš vandens padavimo vamzdžio. Pažiūrėjo rūsyje, ten viskas buvo gerai. Tada užėjo pas kaimynę, kuri jiems parodė, kur pas ją prabėga vanduo. Pas kaimynę buvo drėgnos lubos, dar neišdžiūvusios, buvo geltona juosta. Juosta ėjo iš tualeto. Buvo matyti, kad vanduo teka iš kampo. Tuomet tikrai tapo aišku, kad vanduo prabėga iš stovo. Jis pagal spalvą pamanė, kad bėga iš stovo, kadangi vandens spalva ir kanalizacijos stovo truputi skiriasi. Tada jis paprašė I. atidengti stovą. Kadangi tai užtruko, I. atidengė stovą jau be jo. I. paskambino jam ir pasakė, kad trūko mova kanalizacijos stove. Stovas yra uždengtas, jo nesimato. Stovas uždengtas mediniu skydu, tai yra projektinė, gamyklinė apdaila, kuri nebuvo perdaryta. L. B. ir jus sutuoktinis patys nebuvo atlikę jokių darbų, kad tą vamzdį būtų savarankiškai kaip nors uždengę. Jis pamatė, kad stovas yra įtrūkęs, vanduo bėgo pro stovą. Jis pasakė L., kad tai ir yra vandens nutekėjimo priežastis. Jis turi patirtį toje srityje – yra namo bendrijos pirmininkas ir prieš tai keturiuose butuose pakeitė tokius pat stovus, buvo tokia pat vandens nutekėjimo priežastis. Minimą gedimą pas L. B. jis nustatė 2014 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje, jau po užliejimo. L. B. ir jos kaimynė jam pasakė, kad tie užliejimai buvo nevienkartiniai. Tačiau vonioje įsisenėjusių vandens pratekėjimo žymių nesimatė, kadangi grindys yra plaunamos.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. Č. parodė, kad jis dirba UAB „Visagino būstas“, šaltkalviu – santechniku. Šioje bendrovėje dirba nuo 1985 metų. Atsimena, kad 2014-02-26 buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas, kad yra užlietas žemiau esantis butas, ir reikėjo nustatyti užliejimo priežastį. Atsimena, jog jis nustatė, kad vandens nutekėjimas yra minėto buto vonioje, nes buvo nesandarus tarpas tarp vonios ir sienos, todėl prausiantis per tą tarpą bėgo vanduo ant vonios grindų ir dėl to buvo užliejamas žemiau esantis butas. Paminėjo, kad jis yra rusakalbis, ir nemoka rašyti lietuviškai, todėl 2014-02-26 avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktas (duomenys neskelbtini)-7, buvo pildomas ne L. B. bute, o UAB „Visagino būstas“ patalpose. Šį aktą pildė ne jis. Šiame akte L. B. nedavė pasirašyti, nes kaip minėjo, aktą pildė be jos dalyvavimo. Nurodė, kad 2014-02-26, jis neapžiūrėjo L. B. bute esančio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio (stovo), nes nebuvo atlaisvintas priėjimas prie jo. Paminėjo, kad priėjimas prie bendrojo kanalizacijos stovo papildomai buto savininkų neužsandarintas. Prie jo galima buvo patekti tik nuėmus apsauginį vamzdžio dangtį, kuris yra originalus dar nuo namo statybos pradžios. Paminėjo, kad esant originaliam vamzdžio uždengimo dangčiui, pagal nusistovėjusią UAB „Visagino būstas“ tvarką, į įvykio vietą yra kviečiamas ir UAB „Visagino būstas“ dailidė, kuris turi nuimti tą vamzdžio dangtį, kad santechnikas galėtų jį apžiūrėti. Dailidę kviečia pats santechnikas. Šiuo atveju dailidė nebuvo kviečiamas, nes A. Č. nemanė, kad reikia apžiūrėti minimą kanalizacijos stovą, kuris buvo L. B. buto sandėliuke. Jo manymu, vanduo bėgo L. B. vonioje. Atsimena, kad 2014-03-06 buvo nustatyta, kad L. B. bute, vanduo bėga per bendrąjį kanalizacijos stovą. 2014-03-07, minėtas kanalizacijos stovas L. B. bute buvo pakeistas. Jis dalyvavo minėto kanalizacijos stovo keitime.

Teismo posėdyje nedalyvavo trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų – AAS „Gjensidige“ – atstovas. Trečiajam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Atsižvelgiant į proceso dalyvių nuomonę, byla išnagrinėta nedalyvaujant šiam trečiajam asmeniui.

Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas. Ieškovo reikalavimas atsakovui yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais ir ieškovo paaiškinimais.

Civilinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. (draudėjas), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), su ieškovu AB „Lietuvos draudimas“ (draudiku) sudarė Būsto draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 245763050, išdavimo data 2013 m. gegužės 30 d.). Draudėjas draudimo sutarties pagrindu draudimo laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo draudimo liudijime išvardintų nelaimingų atsitikimų, tarp kurių yra ir vandens padaryta žala: šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija; vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas iki 5000 Lt; vandens išsiliejimas iš stacionarių įrenginių iki 1000 Lt..

Iš byloje esančio 2014-02-26, Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, matyti, kad įvykis įvyko 2014-02-23. Šio įvykio metu buvo sugadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto draudėju nurodytas A. K.. Apie įvykį 2014-02-23 pranešta UAB „Visagino būstas“, o 2014-02-24 AB „Lietuvos draudimas“. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas 2014-02-26. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrėti nepavyko, nes niekas neatidarė durų. Apžiūros metu nustatyta, kad avarija įvyko 2014-02-23, apie 20 val.. Byloje yra 2014-02-26 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, kuriame yra pastatų nuotolių aprašymas. Jame yra nurodyta, kas buvo apgadinta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), avarijos metu. Nurodyta žala (367,25 Lt (106,36 Eur)). 2014-02-26 raštu Nr. 1442438, AB „Lietuvos draudimas“ informavo A. K., kad 2014-02-23, (duomenys neskelbtini), įvykio, kurio metu nukentėjo turtas: pastatų draudimas – Butas ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu, bei kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais, pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros. Nuostolio suma - 367,25 Lt. Apskaičiuota išmoka – 367,25 Lt. Išmokama draudimo išmoka – 367,25 Lt.. Sprendimo išmokėti priėmimo data 2014-02-26. Byloje yra AB „Lietuvos draudimas“ 2014-02-26 draudimo išmokos apskaičiavimas. Žalą apskaičiavo žalų ekspertas vertintojas J. K.. Draudimo išmokos suma 367,25 Lt. Byloje yra 2014-02-27 AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos draudimas“ 2014-02-27 pervedė 367,25 Lt (106,36 Eur), kaip išmoką už Pastatų draudimą – Butas ((duomenys neskelbtini)), įvyk. 14-02-23. Byl. 1442438. AB 2015-09-22 AB „Lietuvos draudimas“ raštu Nr. R0001629611 „Dėl išmokos išieškojimo“, kreipėsi į UAB „Visagino būstas“, prašydama pervesti 106,36 Eur į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą, nurodydama, kad UAB „Visagino būstas“ yra atsakinga už 2014-02-23, užlietą butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015-09-30 raštu Nr. 4-490 UAB „Visagino būstas“ informavo AB „Lietuvos draudimas“, kad UAB „Visagino būstas“ nėra atsakinga už 2014-02-23 įvykusią avariją, kurios metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2014-02-26 buvo iškviesti įmonės darbuotojai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo. Kadangi kanalizacijos stovas 6 (šeštame) bute, buvo uždengtas, o tai prieštarauja statybos projektui ir priėjimas prie jo nebuvo suteiktas, nebuvo galimybės apžiūrėti vamzdžius. Be to, uždrausta stovus uždengti, nes neįmanoma stebėti jų būklės. Kadangi už teisingą ir tinkamą kanalizacijos naudojimą (naudojimą pagal paskirtį, nuolatinį stebėjimą butuose ir privačiuose sandėliukuose) pagal Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų sutarties 6 bei 7 punktus atsako namo butų ir kitų patalpų savininkai, UAB „Visagino būstas“ specialistų kaltės nėra. 2014-03-07 suteikus priėjimą prie buitinės kanalizacijos stovo, apžiūrint stovą, buvo nustatyta, kad yra trūkusi kanalizacijos vamzdžio mova. Tą pačią dieną UAB „Visagino būstas“ darbuotojai, nedelsiant pakeitė vamzdį ir pratekėjimas buvo pašalintas. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. A., o butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. B.. Byloje yra 2009-03-17 daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 24-3-57, sudaryta tarp UAB „Visagino būstas“ atstovo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės O. A.. Byloje yra 2004-12-28 sutartis Nr. 24-3-1705, sudaryta tarp UAB „Visagino būstas“ atstovo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės L. B.. Šių sutarčių 6 punktas numato, kad buto savininkai pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, bendro naudojimo objektus privalo valyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tų pačių sutarčių 7 punkte yra numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį, privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ar kitokią įrangą. Byloje yra UAB „Visagino būstas“ 2014-02-26 avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jį užpildė UAB „Visagino būstas“ vidinių santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikas A. Č., kuris nustatė ir jame užfiksavo avarijos priežastis, nurodydamas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje nehermetiškai užtaisyta sandūra tarp vonios ir sienos. Naudojantis vonia vanduo prateka per sandūrą ant vonios grindų, dėl to ir užliejamas butas (duomenys neskelbtini). Buto (duomenys neskelbtini) tualete stovai užsiūti, apžiūrėti nėra galimybės. Šiame akte nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko parašo. Byloje yra UAB „Visagino būstas“ lokalinė sąmata Nr. 58-28/2, 2014-03-07, defektinis žiniaraštis, atliktų darbų aktas Nr. 58-28 A/2 už 214 metų kovo mėnesį, 2014-03-07 gyvenamojo namo apžiūros aktas. Iš šių dokumentų matyti, kad buvo atlikti bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio remonto darbai, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje yra AAS „Gjensidige Baltic“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Serija VL Nr. 029768, įrodantis, kad UAB „Visagino būstas“ yra apdraudęs savo veiklą. Byloje yra pateiktas UAB „Visagino būstas“ avarinių iškvietimų registracijos žurnalo (pradėtas: 2013-12-02, baigtas: 2014-02-26) kopijos, avarinių iškvietimų registracijos žurnalo (pradėtas: 2014-02-26, baigtas: 2014-05-28) kopijos, paraiškų dėl santechninės įrangos remonto registracijos žurnalo (pradėtas: 2013-11-20, baigtas: 2014-04-09) kopijos, taip pat avarinių iškvietimų registracijos žurnalo išrašai (santechninė įranga), iš kurių matyti, kad pranešimas dėl buitinės kanalizacijos remonto, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo gautas 2014-03-07, 13 val.. Taip pat buvo nuvykta į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iškvietimo priežastis - užliejimas iš viršaus. Nustatyta, kad minėtame bute, koridoriuje, priešais virtuvę, ant sienos seno užliejimo pėdsakai. Pasak savininko, užliejimas vyko 2014-02-23. Santechnika tvarkinga. Liejant dušo vandenį ant sienos, vanduo prateka tarp sienos ir vonios ant žemės. Tai gali būti viena iš trečio buto užliejimo priežasčių. Atlikimo laikas 18.20 – 19.00 30 (min). 2014-02-26, 12.50 val., gautas iškvietimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užlieja iš viršaus koridorių. Atvykus avarinei tarnybai, trečiame bute užliejimas jau buvo liovęsis. Koridoriuje sienų tapetai drėgni. Šeštame bute durų niekas neatidarė. Devintame bute pratekėjimas neaptiktas, santechnika tvarkinga. Atlikimo laikas 12.50 – 13.20 30 (min.). Byloje yra 2016-04-14 UAB „Visagino būstas“ raštu Nr. (2.3-02)-7-51, teismui pateikti paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad Ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog 2014-02-23 užliejimo metu buvo padaryta žala butui adresu (duomenys neskelbtini), dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo 367,25 Lt (106,36 Eur) dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui A. K., kuris įvykio metu buvo sudaręs su ieškove minėto būsto draudimo sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad būtent 2014-02-23 buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas nuosavybės teise priklauso O. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) Atsiliepime atsakovas nurodė , kad nei 2014 m. vasario 23 d., nei vasario 24 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nesikreipė į UAB „Visagino būstas“ dėl bendro naudojimo įrangos apžiūros, nepranešė, kad jos butas aplietas. Nurodyto buto savininkė iškvietė UAB „Visagino būstas " darbuotojus tik 2014 m. vasario 25 ir vasario 26 d. Šiuo faktus patvirtina rašytiniais įrodymais: Paraiškų dėl santechninės įrangos remonto registracijos žurnalo išrašu. Avarinių iškvietimų registracijos žurnalo Nr. 10.22-15 , kuris pradėtas 2013-12-02, baigtas 2014-02-26 išrašu bei 2014-02-26 Avarijos ( užliejimo) priežasties nustatymo aktu (duomenys neskelbtini)-7 . Pridėjo Avarinių iškvietimų registracijos žurnalo išrašo kopijas bei vertimus į lietuvių kalbą: žurnalo 96 puslapyje (2014-02-25 atlikimo laikas 18.20-19.00 val.), žurnalo 2 puslapyje (2014-02-26 atlikimo laikas 12.50-30.30 val.). Byloje yra 2015-09-22, Visagino miesto apylinkės teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1255-844/2015, kuria yra patenkintas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo. AB „Lietuvos draudimas“ buvo pareiškęs ieškinį L. B. dėl žalos atlyginimo. L. B. teismui yra pateikusi nuotraukas, kuriose užfiksuotas jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuke esantis bendrosios kanalizacijos vamzdis, po jo remonto. Byloje yra AB „Lietuvos draudimas“ 2016-11-09, raštu teismui pateiktos užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos. Byloje esantis išrašas apie asmenį, gautas iš teismų informacinės sistemos LITEKO, įrodo, kad A. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini).

Minėtame Būsto draudimo liudijime A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra nurodytas draudėju, apdraustuoju ir naudos gavėju (apdraustuoju taip pat yra nurodytas ir N. K., sūnus). Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų matyti, kad A. K. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame bute (duomenys neskelbtini). Jam buvo išmokėta draudimo išmoka. Draudimo liudijime jis yra įvardintas naudos gavėju. Kaip buvo nurodyta posėdžio metu ir kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, A. K. nėra apdraustojo buto savininkas. Apraustojo buto savininkė yra O. A., tačiau A. K. gyvena šiame bute su O. A., kaip šeima.

Draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo sąvokos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Čia nurodyta, kad apdraustasis, tai gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami (straipsnio 2 dalis). Draudėjas, tai asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku (8 dalis). Naudos gavėjas, tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (49 dalis).

Draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo sąvokos taip pat yra Būsto draudimo taisyklėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), draudimo taisyklės yra draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.

Iš Būsto draudimo liudijimo matyti, kad liudijimas yra išduotas pagal Būsto draudimo taisykles (duomenys neskelbtini) (jų 2013 m. sausio 3 d. redakciją, galiojusią nuo 2013 m. vasario 11 d.). Minima Būsto draudimo taisyklių 2013 m. sausio 3 d. redakcija yra Lietuvos draudimo interneto svetainėje. Minima redakcija galiojo nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2015 m. liepos 12 d. (prieiga per internetą: http://www.ld.lt/sites/default/files/67_Busto%20draudimo%20taisykles_red%202013_2015%2001.PDF) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (toliau vadinama Būsto draudimo taisyklės arba Taisyklės). Šios Būsto draudimo taisyklės yra internete, todėl su jomis gali susipažinti visi norintys, be jokių apribojimų. Būsto draudimo Taisyklių A skyriaus I dalies 2 punkte yra numatytos draudėjo ir naudos gavėjo sąvokos. Draudėjas, tai asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku pagal šias Taisykles. Draudėju gali būti: turto savininkas, asmuo, įsigijęs turto išperkamosios nuomos būdu, asmuo, naudojantis turtą pagal nuomos ar panaudos sutartį, bet kuris asmuo, turintis turto savininko įgaliojimą apdrausti jo turtą. Naudos gavėjas, tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

Būsto draudimo taisyklių C skyriaus II dalies 2 punkte nurodyta, kad draudimo sudaroma raštu, o jos sudarymas patvirtinamas išduotu draudimo liudijimu. C skyriaus III dalies 4.5 punkte nurodyta draudiko pareiga, gavus visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 100 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) numatyta, kad draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.

Teismo nuomone, jog remiantis nurodytomis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir Būsto draudimo taisyklių nuostatomis, trečiasis asmuo A. K., nors ir nebūdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, tačiau gyvendamas su minimo buto savininke O. A. šeimoje, turėjo teisę su ieškovu sudaryti Būsto draudimo sutartį, tai yra, būti draudėju. Kaip matyti, Būsto draudimo taisyklėse yra pateikta analogiška draudėjo sąvoka, kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, tik papildomai nurodyta, kad draudėju gali būti: turto savininkas; asmuo, įsigijęs turto išperkamosios nuomos būdu; asmuo, naudojantis turtą pagal nuomos ar panaudos sutartį, bet kuris asmuo, turintis turto savininko įgaliojimą apdrausti jo turtą. Kaip matyti iš Būsto draudimo taisyklių, draudėju gali būti ne tik turto savininkas, bet ir asmuo, naudojantis turtą pagal nuomos ar panaudos sutartį, arba asmuo, turintis turto savininko įgaliojimą apdrausti jo turtą. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė O. A., kuri byloje yra trečiasis asmuo, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl A. K. neturėjo teisės apdrausti jos buto. Nenurodė, kad ji jam neleido to padaryti. Be to, teismo manymu, A. K., gyvendamas su O. A. šeimoje ir norėdamas apdrausti jų, kaip šeimos, turtą, neprivalėjo turėti O. A. įgaliojimą leidžiantį jam apdrausti minimą turtą. Tokių atveju, jis turėjo teisę elgtis savo nuožiūra, nes veikė savo šeimos interesais. Tokį A. K. elgesį, dėl minimų priežasčių, įvertinus, kaip neteisėtą, teismo manymu, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai (CK 1.5 straipsnis). Taip pat pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu O. A. patvirtino, kad ji su A. K. buvo susitarę, kad reikia apdrausti jos butą.

Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad A. K. turėjo teisę sudaryti draudimo sutartį su ieškovu.

Taip pat teismas mano, kad remiantis nurodytomis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir Būsto draudimo taisyklių nuostatomis, trečiasis asmuo A. K. būsto draudimo sutartyje teisėtai buvo nurodytas naudos gavėju, ir jam buvo išmokėta draudimo išmoka. Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nurodyta, kad turto draudimas, tai asmens turtinių interesų draudimas. Minėtame įstatyme nurodyta, kad teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti. Trečiasis asmuo O. A. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su A. K. kartu gyvena maždaug aštuonerius metus. Ji patvirtino, kad jie gyvena kaip šeima, kartu tvarko visą šeimos ūkį, biudžetą, augina vaiką. Todėl manytina, kad dėl to A. K. galėjo turėti turtinį interesą dėl šio buto. Kadangi, jeigu kaip buvo nurodyta, A. K. kartu su O. A. tvarko šeimos ūkį, biudžetą, tai namų ūkio tvarkymas, priežiūra ar remontas gali pareikalauti ir jo finansinių lėšų, o ne tik buto savininkės O. A.. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. K. draudimo sutartyje galėjo būti nurodytas gavėju ir jam galėjo būti išmokama draudimo išmoka.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remdamasis šia įstatymo norma, ieškovas (Draudikas), išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, pagrįstai pareiškė atsakovui UAB „Visagino būstas“ subrogacinį reikalavimą dėl ieškovo išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjui 2014 m. vasario 23 dieną padarytą žalą dėl buto patalpų apliejimo. Ieškovo reikalavimas išnagrinėtas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo apdraustam turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vienas iš atvejų, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, yra CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, joje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju.

Teismas nesutinka su UAB „Visagino būstas“ pozicija, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė L. B., nesudarė sąlygų UAB „Visagino būstas“ darbuotojams patikrinti jos buto sandėliuke, esančio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Visagino būstas“ vidinių santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikas A. Č. parodė, kad jis neapžiūrėjo L. B. bute, esančio bendrojo naudojimo buitinės kanalizacijos stovo, nes nemanė, kad tai yra būtina, nes nustatė, kad jo manymu vanduo bėgo iš vonios. Be to jis patvirtino, kad ne jis pats užpildė 2014-02-26 avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktą (duomenys neskelbtini), nes nemoka lietuvių kalbos. Be to, jis patvirtino, kad šiame akte nedavė pasirašyti buto savininkei L. B.. Taip pat jis nurodė, kad esant originaliam bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio dangčiui (būtent toks ir yra L. B. bute), pagal susiklosčiusią praktiką, UAB „Visagino būstas“ darbuotojas atvykęs į įvykio vietą, turi iškviesti ir UAB „Visagino būstas“ dailidę, kuris ir turi atidengti minėtą vamzdį, jo apžiūrai. Pareiga atidegti bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį, atsiranda buto savininkui, jeigu jis pats savarankiškai yra uždengęs tokį dangtį.

Kad šio vamzdžio uždanga buvo originali ir atitinkanti statybos projektą, patvirtino ir liudytojas S. Ž..

Šios teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad atvykęs į įvykio vietą ir apžiūrėdamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Visagino būstas“ darbuotojas A. Č., be pateisinamos priežasties, neapžiūrėjo bendrojo naudojimo buitinės kanalizacijos stovo, nenustatė tikrojo gedimo, ir padarė klaidingas buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo išvadas (neteisingai nustatė avarijos priežastis). Be to jis su jo nustatytomis avarijos priežastimis nesupažindino buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės L. B., nors turėjo tai padaryti.

Kad šios A. Č. padarytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastys yra neteisingos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2014-03-07 pakeitus dalį kanalizacijos vamzdžio L. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vanduo nebetekėjo.

Taip pat aplinkybę, kad A. Č. nustatytos minimo buto užliejimo priežastys yra neteisingos, jog vanduo tekėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios, paneigia ir 2015-09-30 rašte Nr. 4-490 užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „Visagino būstas“ informuodamas AB „Lietuvos draudimas“, nurodė, kad 2014-03-07 apžiūrint stovą, buvo nustatyta, kad yra trūkusi kanalizacijos vamzdžio mova. Tą pačią dieną UAB „Visagino būstas“ darbuotojams, nedelsiant pakeitus vamzdį, pratekėjimas buvo pašalintas.

Šie paminėti duomenys įrodo, jog UAB „Visagino būstas“ pripažino aplinkybę, kad vanduo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bėgo ne iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios, o per bendrojo naudojimo buitinės kanalizacijos stovą, už kurio priežiūrą, bei remontą ir yra atsakinga UAB „Visagino būstas“.

Be to, UAB „Visagino būstas“ atstovas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Visagino būstas“ dėl didelės apimties darbų ir darbuotojų trūkumo, laiku nespėja patikrinti visų Visagino mieste esančių daugiabučių namų, kuriuos administruoja būtent UAB „Visagino būstas“, bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos, ir dėl to ne visada laiku užkardomi jos gedimai.

Pažymima, kad už minimą bendrojo naudojimo stovą ir jo priežiūrą yra atsakinga UAB „Visagino būstas“, nes 2009-03-17 daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. 24-3-57, sudarytos tarp UAB „Visagino būstas“ atstovo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės O. A., bei 2004-12-28 sutarties Nr. 24-3-1705, sudarytos tarp UAB „Visagino būstas“ atstovo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės L. B., 1 punktas numato, kad UAB „Visagino būstas“ bendrovės darbo grafiku administruoja daugiabučio namo bendro naudojimo vietas, eksploatuoja ir prižiūri namo inžinierinę bei mechaninę įrangą, elektros tinklus, valo bendro naudojimo vietas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01, įsakymu (duomenys neskelbtini), patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, 11., 11.1. punktai, numato, kad gyvenamojo namo ir jo dalių apžiūras atlieka, nuolatinius stebėjimus – gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, - darbuotojas, kuriam yra pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą.

Visos šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad už 2014-02-23 įvykusią bendrojo naudojimo vamzdyno avariją, kurios metu buvo užlietas O. A. butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakinga UAB „Visagino būstas“.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, atsakovas UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, juo paskirtas Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ĮV-506 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi skyrimo“. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas yra minimo namo bendrosios nuosavybės administratorius. Iš šio administracijos direktoriaus įsakymo matyti, kad atsakovas paskirtas administratoriumi, vadovaujantis CK 4.84 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad „Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. (LAT 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)-7-365/2005).

CK 4.84 straipsnyje, kurio pagrindu atsakovas buvo paskirtas administratoriumi, yra nurodyta, kad Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 5, 11 dalys). Remiantis CK XIV skyriaus 4.239 straipsniu, turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. CK 4.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.

Remiantis tuo, kas nurodyta, šioje byloje taikytina CK 6.266 straipsnio 1 dalis, sprendžiant dėl atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų.

Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Remiantis CK 6.47 straipsniu, priežastinis ryšys reiškia, kad padaryta žala yra veiksmų (neveikimo) rezultatas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl užpylimo vandeniu draudėjo apdraustam butui buvo padaryta žala. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad vanduo į butą pateko dėl to, kad trūko kanalizacijos vamzdis, už kurio priežiūrą yra atsakingas atsakovas. Konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovo draudėjui atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėto veikimo, tai yra atsakovo nesugebėjimo eksploatuoti ir prižiūrėti jam pavesto turto taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims.

Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos atsakovo UAB „Visagino būstas“ civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovo draudėjui A. K. padarytos žalos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 23 dieną įvykusio užliejimo. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 106,36 Eur žalos atlyginimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šių nuostolių kreditoriui nereikia įrodyti, tai yra kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Palūkanos priteisiamos tokio dydžio, koks yra numatytas įstatymo (5 procentai, o jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys – 6 procentai) (6.210 straipsnis). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (LAT 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)-3-124/2013). Ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovo 2,78 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovas kompensuojamųjų palūkanų dydį apskaičiavo nuo 106,36 Eur sumos, nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškovo apskaičiavimu, atsakovas pradelsė atsiskaityti su ieškovu 159 dienas. Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti. Ieškovas 2015 m. rugsėjo 22 d. pretenzija Nr. R0001629611 „Dėl išmokos išieškojimo“ pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų prievolę per 15 dienų. Iš byloje esančio atsakovo 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 4-4920 matyti, kad atsakovas šią pretenziją gavo. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) turėjo būti pradedamos skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 8 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 6 dalis) ir skaičiuojamos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, tai yra iki 2016 m. kovo 14 d. (ieškinys elektroninių ryšių priemonėmis teismui išsiųstas 2016 m. kovo 14 d., teisme užregistruotas 2016 m. kovo 15 d.). Taigi pradelstų įvykdyti prievolę dienų skaičius yra 159, kaip ir nurodė ieškovas, todėl kompensuojamosios palūkanos yra 2,78 Eur (106,36 x 6 / 100 = 6,38 / 365 = 0,02 x 159 = 2,78). Šios 2,78 Eur kompensuojamosios palūkanos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261, 6.210 straipsniai).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovui priteistinos procesinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. „Nurodytos kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos, kai piniginė prievolė atsiranda ne tik iš sutarties, bet ir kitais pagrindais, pvz., dėl delikto.“ (LAT 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)-3-452-415/2016).

Todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 109,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir turėjo 70,08 Eur išlaidų už ieškinio parašymą bei 43,26 Eur kelionės išlaidų už kurą automobiliui, susidariusių ieškovo atstovei vykstant iš Kauno miesto į teismo posėdį Visagino mieste. Ieškovas pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus – žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo kopiją, išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties, perįgaliojimus, PVM sąskaitą-faktūrą už ieškinio parašymą ir mokėjimo nurodymo kopiją, automobilio kuro pirkimo kvito kopiją, transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, atstumų lentelę, kuro normos apskaičiavimą. Išlaidos pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl iš atsakovo šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 17,98 Eur. Šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 106,36 Eur (vieną šimtą šešis Eur 36 ct) turtinės žalos atlyginimo, 2,78 Eur (du Eur 78 ct) kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 109,14 Eur (vieno šimto devynių Eur 14 ct) sumą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 109,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio, 70,08 Eur (septyniasdešimt Eur 08 ct) išlaidų už ieškinio parašymą ir 43,26 Eur (keturiasdešimt tris Eur 26 ct) kelionės išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, 17,98 Eur (septyniolika Eur 98 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.